Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovei D. Z., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Prašymą grindžia tuo, kad Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmai 2024 m. balandžio 28 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką ir šalių vaiko, sūnaus B. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su mama D. Z.. Taip pat minėtu sprendimu buvo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. 2024 m. rugsėjo pradžioje atsakovė informavo ieškovą, kad ji ruošiasi išvažiuoti su sūnumi B. Z. gyventi į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ten jau turi susiradusi darbą. Kiek vėliau ieškovas gavo iš atsakovės žinutę, kurioje ši ragino ieškovą vykti pas notarą pasirašyti sutikimą dėl sūnaus išvykimo nuolat gyventi į užsienį, o ieškovui atsisakius, grasino jam, kad kreipsis į teismą dėl leidimo šalių sūnų išvežti į (duomenys neskelbtini) be ieškovo sutikimo. Ieškovui atsisakius, atsakovė nurodė, kad ji, su sutikimu, ar be jo, vis vien vaiką išsiveš. Tikrindamas nekilnojamojo turto portalus ieškovas pastebėjo, kad atsakovė buvo įdėjusi skelbimą, kad parduoda savo butą, kuriame gyveno kartu su šalių vaiku. Skelbime buvo pažymėta, kad atsakovės butas jau rezervuotas, kitaip tariant parduotas. Šios aplinkybės rodo atsakovės aktyvų rengimąsi išvykimui nuolat gyventi į užsienį - (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė yra pareiškusi, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovas duos sutikimą išvežti šalių sūnų nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini), ar neduos, ji vis vien tai padarys, ieškovas nusprendė kreiptis į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo, tačiau kol bus nagrinėjamas ieškinys teisme, atsakovė šalių sūnų gyventi į užsienio valstybę gali išvežti neteisėtai, neturėdama ieškovo sutikimo bei negavusi teismo leidimo, nes tam intensyviai ruošiasi. Ieškovo teigimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, ieškinys iki kol bus atlikta privalomoji mediacija, negali būti paduotas iš karto, todėl ieškovas prašo šioje byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio pareiškimo - draudimą atsakovei išvežti šalių vaiką bylos nagrinėjimo laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų.

4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tarnyba nurodė, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir šiuo atveju nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – uždrausti atsakovei D. Z. išvežti šalių nepilnametį vaiką B. Z. už Lietuvos Respublikos ribų, nes byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti geriausi nepilnamečio asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo (ieškovo) interesams, sumokėti pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

6. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, kad yra tam tikra grėsmė, jeigu nebus taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015). Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010; ir kt.).

7. Taip pat kartu pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, neatliekamas įrodymų vertinimas, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

8. Vertinant įrodinėjamą konkretų laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo būtinumą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą kaip realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu. Taigi, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgia ir į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

9. Tokios prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kaip nagrinėjamojoje byloje, turi būti pagrįstos konkrečiomis grėsmėmis, taip pat jeigu faktinės aplinkybės gana painios (neaiškios), bet kokios laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos, nes vėliau (ateityje) gali turėti įtakos, padaryti net didesnės žalos.

10. Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-3486-1137/2024, ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečio vaiko B. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina, nustatyta ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Nustatyta, kad šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkto n papunkčiu susitarė, jog mama gali išvykti su vaiku nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų, tik gavusi tėvo rašytinį sutikimą.

11. Nagrinėjamu atveju, ieškovas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoja iš esmės tuo, kad atsakovė ketina parduoti butą, kuriame kartu su ja gyvena šalių nepilnametis vaikas ir tokiu būdu, pasak ieškovo, ji aktyviais veiksmais rengiasi išvykimui nuolat gyventi į užsienį – (duomenys neskelbtini), kadangi joje planuoja įsidarbinti. Atsakovo teigimu, atsakovė yra pareiškusi, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovas duos sutikimą išvežti šalių sūnų nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini), ar neduos, ji vis vien tai padarys. Atsakovė šias nurodomas aplinkybes neigia ir nurodo, jog planų išvykti gyventi į užsienio valstybę šiuo metu nėra.

12. Nagrinėjamu atveju, Valstybės įmonės ,,Registrų centras” Gyventojų registro duomenimis D. Z. ir nepilnametis B. Z. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, D. Z. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, gauna nuolatines pajamas, o mokinių registro duomenimis, nepilnametis B. Z. nuo (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę. Taip pat įvertinus į bylą pateiktus tiek ieškovo, tiek atsakovės bei Tarnybos rašytinius duomenis, nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė su nepilnamečiu sūnumi tikrai ketina be rašytinio ieškovo sutikimo išvykti gyventi į užsienio valstybę - (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, jog atsakovė ketina parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame gyvena kartu su sūnumi, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė niekaip neįrodo, jog atsakovė aktyviais veiksmais rengiasi išvykti nuolat gyventi į užsienį kartu su šalių nepilnamečiu vaiku. Taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų ieškovo nurodomą aplinkybę, jog atsakovė ketina neteisėtai išvežti šalių vaiką į užsienį. Priešingai, iš atsakovės pridedamų rašytinių duomenų, t.y. susirašinėjimo su įdarbinimo agentu (duomenys neskelbtini) matyti, jog ji šiai dienai atsisakė darbo pasiūlymo iki kol bus išspręsti visi teisminiai ginčai Lietuvoje. Pažymėtina ir tai, jog iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu tarp šalių patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų matyti, jog šalys ir taip buvo sutarę, jog atsakovė negalės išvykti su vaiku nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų, be tėvo rašytinio sutikimo, todėl manytina, jog ieškovo reikalavimas taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio pareiškimo - draudimą atsakovei išvežti šalių vaiką bylos nagrinėjimo laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų, yra perteklinis ir nepagrįstas, kadangi anksčiau minėtas teismo sprendimas yra galiojantis ir privalomas vykdyti abiems šalims, o rašytinių duomenų, jog atsakovė ketina nesilaikyti šio sprendimo, byloje nėra.

13. Be to, CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jei antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą išsprendžia teismas. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę.

14. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, atsakovei įstatymas suteikia teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl leidimo išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienį be vaiko tėvo rašytinio sutikimo, tačiau bet kokiu atveju, teismas nagrinėdamas bylą, turės vertinti priežastis, dėl kurių vaiko gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Ieškovas jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindžia savo teiginių, jog atsakovė nepriklausomai nuo to, ar gaus ieškovo sutikimą, ar ne, vis tiek išsiveš šalių vaiką į užsienio valstybę, o nepasinaudos įstatymo numatyta teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl leidimo išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienį be vaiko tėvo rašytinio sutikimo, kur turės būti vertinamos visos aplinkybės bei priežastys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.

15. Kaip minėta, teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, vadovaujasi prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais. Įvertinus šioje byloje esančius duomenis, Tarnybos nuomonę bei pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė neginčijamų faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas ir kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kils reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat nėra pateikta duomenų, kad šiuo atveju ginčo šalių vaiko interesai būtų pažeidžiami, išskyrus atsakovo paaiškinimus prašyme. Vien byloje pateikti abstraktūs duomenys nesudaro pagrindo spręsti esant būtinybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio padavimo. Darytina išvada, kad prašymas nėra tinkamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 147 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–145 straipsniais, 147 straipsniu, 290–290 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovo E. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atmesti.

Nutarties patvirtintą kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.