- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- 1-163-369/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- V. V., G. J., A. M., E. P.
- Advokatai
- Paulius Jablonskis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, 284 straipsnyje padarymu;
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž. 2022 m. gruodžio 6 d. apie 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) (ties geležinkelio viaduku), policijos pareigūnams vykdant tarnybines pareigas ir sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai įvykdyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir nebaigus šios procedūros, A. Ž. nevykdė policijos pareigūnės G. J. nurodymo išlipti iš automobilio ir vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ pasišalino iš jo sustabdymo vietos. Tarnybiniu automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekipažui - policijos pareigūnams G. J. ir E. P. pradėjus automobilio „Toyota Prius“ persekiojimą ir tarnybiniu automobiliu užblokavus A. Ž. vairuojamo automobilio judėjimą, A. Ž. pradėjo važiuoti į priekį, atsitrenkė į tarnybinį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dešinę pusę ir jį apgadino. Į įvykio vietą atvykus V1813 ekipažui A. Ž. vengdamas sulaikymo ir nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų nurodymų išlipti iš automobilio, tyčia įjungė automobiliui „Toyota Prius“ užpakalinę pavarą. Važiuodamas atbuline eiga bei atviromis priekinėmis keleivio pusės durelėmis kliudė prie automobilio „Toyota Prius“ stovėjusius policijos pareigūnus G. J. ir E. P., dėl ko E. P. buvo padarytas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos 4-o piršto srityje ir poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos bei kairės čiurnos sąnario srityje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir G. J. dešinės kojos blauzdos sumušimas, sukėlęs jai fizinį skausmą. Policijos pareigūnui A. M. įsėdus į priekinę „Toyota Prius“ dešinės pusės keleivio vietą ir bandant sulaikyti ir iš automobilio išsodinti A. Ž., kurio automobiliui „Toyota Prius“ judant atbuline eiga ir atsitrenkus į už jo automobilio sustojusį V1924 ekipažo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas policijos pareigūnas A. M., kuris sulaikymo metu, būdamas „Toyota Prius“ salone, priekinėje keleivio sėdynėje, dėl A. Ž. vairuojamos transporto priemonės važiavimo atbuline eiga, atsitrenkė kairės pusės korpusu į automobilio keleivio pusės sėdynę ir patyrė kairės ausies sumušimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais A. Ž. pasipriešino valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui) ir tokio pasipriešinimo metu buvo panaudotas tyčinis fizinis smurtas. Šiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Kaltinamasis A. Ž. apklaustas teisme kaltės nepripažino. Nurodė, kad tą dieną dirbo pavėžėju „X“ platformoje. Paėmęs klientę automobiliu „Toyota Prius“ vežė jos nurodytu adresu. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Buvo spūstis. Jis norėjo nusukti į viaduką link (duomenys neskelbtini) gatvės ir nepavykus tai padaryti bandė persirikiuoti atgal į eismo juostą. Judėdamas pastebėjo švyturėlius. Per garsiakalbius išgirdęs reikalavimą sustoti sustabdė savo automobilį. Prie jo automobilio priėjo pareigūnė. Juokaudama ji prisistatė ir pasakė, kad jam atimamos vairuotojo teisės. Jis nesuvokė už ką. Suvokė, kad praranda darbą, o pareigūnė „chi chi, cha, cha“ ir visą laiką šypsojosi. Jis pasirašė administracinio nusižengimo protokolą. Pareigūnė paėmė jo vairuotojo pažymėjimą. Kai pareigūnė grąžino jam vairuotojo pažymėjimą, imdamas šį dokumentą timptelėjo pareigūnei už rankos pirštų. Pareigūnė sušuko: „ką darai?“, griebė jam už skverno ir pradėjo traukti iš automobilio. Jis pradėjo dusti. Girdėjo pareigūnės komandą „uždaryk langą“. Jis bandė uždaryti automobilio langą, ėmė dusti, praradinėjo sąmonę. Pribėgo pareigūnės kolega E. P., jam šaukė: „ką padarei?“. Jis atsakė, kad nieko nepadarė. Pareigūnas E. P. išsitraukė daiktą, panašų į pistoletą ir pasakė, kad „tuoj pamatysim, kas čia dabar erelis“. Tas prietaisas pradėjo spragsėti. Jis buvo pasimetęs. Pareigūnas E. P. rėkia ir jo klausia: „ar nori dar?“. Jis nežino, ką pareigūnas norėjo jam padaryti ar sužaloti. Pamatęs, kad pareigūnai nesivaldo, nusprendė pasišalinti ir nuvažiavo. Važiuojant pareigūnų automobilis prispaudė jo automobilį. Jis pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje. Jis nepratęs, kad taip su juo būtų elgiamasi. Jis turi problemų su širdimi. Neaišku, kuo jam tai galėjo pasibaigti. Jis nesuprato pareigūnų agresijos. Klientė, kurią jis vežė, pasakė, kad ji išlips. Kai klientė išlipo iš jo automobilio, jis paskambino 112. Prašė, kad atsiųstų pareigūnus, kurie susivaldo. Sakė, kad nieko nedarė, kad yra pasimetęs, tačiau 112 operatorius iš jo juokėsi. Sakė, kad vietoje jau yra policija, o jums dar papildomai reikia. Jis prašė, kad atsiųstų pareigūnus, kurie moka tvardytis. Po to sėdėjo automobilyje ir laukė. Atvažiavo dar pareigūnų. Pareigūnas ranka trenkė į jo automobilio priekinį stiklą ir jį suskaldė. Jis galvojo, kad dabar taip bus jo galvai. Pareigūnų sekanti komanda „atidaryk duris“. Į jo automobilį įšoko pareigūnas ir atsiklaupęs ant sėdynės be perstojo puolė jį kumščiuoti. Jis prisidengė veidą. Netrukus prarado orientaciją ir pajuto smūgį į nugarą. Kumščiavimas nesiliovė. Kažkas atidarė jo vairuotojo dureles, užvilko jam ant galvos žieminę striukę ir numetė ant žemės. Jam buvo suduota ne mažiau 20 smūgių į galvą. Kai jį spardė, jis rėkė. Tada jam uždėjo antrankius. Rankas laužė du pareigūnai. Vienas jį laikė, o kitas trankė ir spardė. Girdėjo, kaip sakė, kad reikėjo jį daugiau atbaladoti, kad reikia kur nors jį nuvežti. Ant asfalto jį palaikė 7 minutes ir nunešė į patrulių ekipažą, žemyn galva. Atsakydamas į prokuroro klausimus kaltinamasis A. Ž. pareiškė, kad važiuodamas gal truputį ir nusižengė, nes norėjo nusukti į viaduką. Buvo šlapia kelio danga, todėl nematė, kad važiuoja per saugumo salelę. Pavėlavo grįžti į eismo juostą. Jis nusižengė, tačiau policijos pareigūnei nesudavė. Negirdėjo nurodymo išlipti iš automobilio, kai pribėgo jos kolega. Su pareigūnais tenka susidurti vieną kartą per mėnesį, kai būna neblaivumo patikrinimai ar šiaip sustabdo. Administracine tvarka baustas gal 10 kartų. Kai jam pasakė, kokia bus nuobauda, žemė iš po kojų išslydo. Apleido jėgos, apėmė apmaudas. Labai ant savęs pyko. Visi „malonumai“ prasidėjo. Gal net apie savižudybę galvojo. Tas dalykas jį šokiravo. Nesitikėjo, kad už tokį nusižengimą gali prarasti vairuotojo teises. Jautėsi sugniuždytas, patyrė apmaudą. Tokiais dalykais jo neišgąsdinsi. Išsigando, kad pareigūnė taip elgėsi, kad griebė už gerklės smaugti. Kitas pareigūnas į jį „spragsi“ ir siūlo dar. Vadinasi policija gali tai daryti. Jis išsigando, kad pareigūnai nesivaldo. Yra girdėjęs, kaip pareigūnai smurtauja, talžo bejėgius žmones. Mato, kad tai pasitvirtino eilinį kartą. Niekas jam nesakė išlipti iš automobilio. Jis tik girdėjo pasakymą „uždaryk langą“ ir paskui, „ar dar nori“. Ką jis išlipęs dar gaus? Jeigu jie sulaužys jam rankas ir nosį. Pavyzdžiui jeigu jis sėdi ant tos kėdės, o jie sakys „ateik čia, mes dar tave tvarkysime“. Jo planas buvo pasirinkti nuošalią vietą ir paskambinti. Jis pergyveno dėl savo gyvybės, dėl sveikatos. Vėliau spūstis sumažėjo, bet eismas buvo intensyvus. Nuvažiavo gal 50 metrų, bet jį aplenkė ir prispaudė. Jo ir pareigūnų automobiliai susilietė. Greičiausiai kai pareigūnas įšoko į jo automobilio saloną, jis (A. Ž.) raitėsi, todėl kojomis gal kažką ir nuspaudė, todėl automobilis pajudėjo. Galvoja, kad pareigūnų automobilis į jo mašiną trenkėsi. Pas pareigūnus sužalojimai atsirado dėl jų pačių kaltės. Jie puolė jį ir baladojo, o jis raitėsi kaip sliekas ant kabliuko maunamas. Pareigūnams nesudavė nei vieno smūgio. Vienintelis jo pasakytas žodis „eikit nafik“. Daugiau nei vieno necenzūrinio žodžio nebuvo. Į gynėjo klausimus kaltinamasis A. Ž. atsakė, kad pagrindinis pareigūnės nurodymas buvo uždaryti langą, ką jis ir bandė padaryti. Pareigūnės ranka buvo ant jo apykaklės automobilio salone ir jį visa jėga traukė iš automobilio. Į teismo klausimus kaltinamasis A. Ž. atsakė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. jo apklausa tęsėsi daugiau nei dvi valandos. Ten jo parodymai netikslūs. Jam buvo sakoma „uždaryk langą“. Vairuotojo pažymėjimas iš jo buvo atimtas 18 mėnesių ir skirta 550 eurų piniginė bauda. Prieš policininkus nepapūsi. Galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų neskundė. Tam reikėjo turėti medicininę pažymą, tačiau jis neturėjo jėgų nuvažiuoti į apžiūrą. Jis klausė tyrėjos apie kreipimąsi į teismo medikus. Jam pasakė, kad jis kaltinamasis, todėl pažymos nereikia. Nesutinka su byloje pateiktais civiliniais ieškiniais. Šiuo metu dirba kurjeriu. Toje vietoje, kur viskas vyko, buvo tamsu. Niekas net sustojęs nebuvo.
Apklaustas 2022 m. gruodžio 7 d. įtariamuoju A. Ž. parodė, kad jam pateikto įtarimo esmę suprato, tačiau kaltės neprisipažįsta. Apie metus laiko jis gyvena automobilyje, nes neturi gyvenamosios vietos. Turi šeimą, tačiau su ja nebegyvena apie 2 metus. Turi du vaikus, iš kurių vienas nepilnametis (duomenys neskelbtini) metų, o kitas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Su šeima dėl vaikų šiek tiek palaiko ryšį, nes kartas nuo karto reikia vaiką nuvežti į mokyklą. Anksčiau turėjęs įmonę, susijusią su kavinių, restoranų įranga. Įmonei bankrutavus liko daug skolų ir antstoliai paėmė iš jo butą. Šiuo metu yra bedarbis, tik kartais iš draugo K. R. pasiskolina jo nuomojamą automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo kartais uždarbiauja dirbdamas „X“ pavežėju. Automobilį pasiskolina maždaug kartą į savaitę. Automobilio nuomos sutarties nėra sudaręs. 2022 m. gruodžio 6 d. apie 15:30 val. jis pradėjo dirbti su „Toyota Prius“ automobiliu. Dirbo maždaug apie 2 val., kol (duomenys neskelbtini) gatvėje apie 17:30 val. jį sustabdė nežymėtas policijos pareigūnų automobilis. Su įjungtais švyturėliais, per garsiakalbį policijos pareigūnai sakė sustoti jam dešinės pusės kelkraštyje. Tuo metu jis vežė keleivę, jeigu gerai prisimena, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis šiek tiek pavažiavo ir sustojo dešinės pusės kelkraštyje. Policijos pareigūnai jį sustabdė todėl, kad norėdamas sukti į dešinę, anksčiau laiko pasuko į dešinę pusę, bet tai buvo kelkraščio juosta, kuria vėliau suprato, kad buvo negalima važiuoti. Tai supratęs iš karto persirikiavo atgal į kairę juostą, vėliau galimybei esant persirikiavo į dešinę juostą, nes jam reikėjo sukti į dešinę pusę. Pasukęs kelkraščiu jis niekam netrukdė ir avarinės situacijos nesukėlė. Buvo tamsu, blogas matomumas, ant kelio sniegas ir jis nepastebėjo, kad įvažiavo kelkraštyje. Iš pradžių jis galvojo, kad reikia praleisti policijos pareigūnus, dėl to jis į tinkamą juostą pasuko vėliau. Jam sustojus nurodytoje vietoje priėjo policijos pareigūnė, kuri galimai prisistatė, bet dėl didelio kelyje esančio triukšmo jis tiksliai negirdėjo. Pareigūnė pasakė, kad jis chuliganiškai važiavo ir iš jo atims 12 mėn. teisę vairuoti transporto priemones. Jis galvojo, kad juokauja, nes jis nieko blogo nepadarė. Jis nenorėjo pažeidinėti kelių eismo taisyklių ir manė jų nepažeidęs. Policijos pareigūnė paprašė jo vairuotojo pažymėjimo, kurį jai pateikė ir liepė laukti automobilyje. Maždaug už 10 min ji sugrįžo ir per automobilio langą jam padavė administracinio teisės nusižengimo protokolą, kurį reikėjo pasirašyti. Susipažinęs su protokolu pamatė, kad jam skiria pusę minimalios baudos ir 12 mėnesių teisių atėmimą. Pasirašęs protokolą padėjo ant automobilyje esančios panelės, kad pati pareigūnė jį pasiimtų. Pareigūnė pasiėmė ir jam padavė surašyto administracinio nusižengimo protokolo kopiją. Tuomet savo dešine ranka pareigūnė jam davė į rankas jo vairuotojo pažymėjimą, kurį jis ėmė savo dešine ranka ir galimai netyčia sugriebė pareigūnei už pirštų. Tuo momentu, kai jis užčiuopė jos pirštus, jam pasirodė, kad pareigūnė nenori grąžinti vairuotojo pažymėjimo. Tada ji paklausė: „ką tu darai“. Jis atsakė, kad pasiima savo vairuotojo pažymėjimą ir jį pasiėmė. Tuomet pareigūnė griebė jį už jo drabužių kaklo srityje. Jis suprato, kad nori jam padaryti kažką negero. Pajutęs pavojų, kad pareigūnė elgiasi netinkamai, bandė uždaryti vairuotojo pusės atidarytą langą. Pareigūnė rėkė, kad jis nuleistų langą ir toliau abejomis rankomis jį laikė. Jis pareigūnei tikrai netrenkė rankos kumščiu į krūtinės sritį ir nežino, kodėl ji meluoja. Jis niekada gyvenime nėra prieš moterį pakėlęs rankos. Visa tai tikrai matė jo klientė ir galėtų patvirtinti. Tuo tarpu visą laiką pareigūnės kolega sėdėjo nežymėtame automobilyje. Tuomet pareigūnė pradėjo kviestis savo kolegą. Jis pribėgo prie jo automobilio lango ir jam pasakė: „tai kas čia dabar erelis, tuoj tau bus“. Šis pareigūnas jokių nurodymų jam vykdyti neliepė ir po minėtų žodžių įrėmė į jį elektrošoką „taser“. Kelis kartus jis girdėjo „spragtelėjimą“, bet pačio elektrošoko ant savęs nepajuto. Galbūt dėl jo striukės arba elektrošokas buvo nepakrautas. Nežino, kodėl jis neveikė. Tuomet jis paspaudė greičio pedalą ir apie 5 metrus važiavo su atidarytu langu, o pareigūnų rankos buvo jo automobilyje. Pareigūnė mergina tuo metu laikėsi jam už drabužių, o jos kolega buvo jam į petį įrėmęs „taser“. Galimai tuo metu pareigūnai galėjo nusibrozdinti rankas, nors jis važiavo tikrai negreitai (mano apie 10 km/h). Pareigūnas jo neįspėjo, kad prieš jį bus panaudotos spec. priemonės - elektrošokas. Tuomet iš karto policijos pareigūnai įsėdo į nežymėtą baltos spalvos automobilį, su kuriuo jį ir sustabdė ir jam iš priekio užstojo kelią. Tuo metu abu automobiliai susilietė. Automobiliams susidūrus nebebuvo galimybės atidaryti jo vairuojamo automobilio vairuotojo durelių. Jo vežama keleivė pasakė, kad bijo, kad tokios konfliktinės situacijos jai kelia stresą. Ji pasakė, kad geriau eis, nes jaučiasi nesaugi. Jis atsakė, kad gali eiti ir klientė išlipo iš automobilio. Ji matė visą įvykį iki išlipimo ir galėtų paliudyti. Po to policijos pareigūnai sėdėjo nežymėtame automobilyje su įjungtais švyturėliais, o jis savo automobilyje. Jie nekontaktavo, kol atvyko pastiprinimas. Tuo tarpu jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pasakė, kad jį sustabdę policijos pareigūnai prieš jį naudoja spec. priemones ir jaučiasi nesaugus. Prašė iškviesti kitus policijos pareigūnus. Po 10-15 minučių atvažiavo kitas policijos ekipažas. Iš jo išlipo 4 pareigūnai, gal ir daugiau. Pareigūnai jį užtaranavo iš visų pusių ir pradėjo pulti jo automobilį. Vieni pareigūnai buvo su teleskopinėmis lazdomis, kiti su elektrošokais. Jie daužė jo automobilio priekinį stiklą, šonus. Vienas pareigūnas, kuris stovėjo iš keleivio pusės, jam pasakė, kad jis atidarytų dureles. Kai jis atidarė, pareigūnas įlipo į jo automobilį iš keleivio pusės ir puolė jį kumščiais. Trankė jam į veido sritį. Jo automobilis tuo metu buvo su įjungtu varikliu – užvestas. Jis iš karto įjungė galinę pavarą ir pradėjo važiuoti atbulomis, kartu su viduje esančiu pareigūnu. Pareigūnas pilnai buvo jo automobilio salone, o automobilio keleivio pusės durys buvo atidarytos. Tuomet jis pajuto kažkokį smūgį, lyg trenkimąsi į kitą automobilį. Koks tai buvo automobilis, nematė. Po šio „bumptelėjimo“ prie vairuotojo pusės, kurioje jis sėdėjo, pribėgo kitas pareigūnas ir atidarė vairuotojo pusės dureles. Pareigūnas savo rankomis užtempė jam ant galvos striukę ir parvertė ant žemės. Parvertus ant žemės jį spardė. Vienas užlipęs ant kojų, kitas padėjęs koją ant nugaros. Dar girdėjo, kad kitas pareigūnas su elektrošoku jį bandė šaudyti. Jis girdėjo nuolatinį spragsėjimą, bet pačio elektrošoko jausmo nejuto. Tuomet du pareigūnai užlaužė jam rankas ir uždėjo jam antrankius. Jis apie 10 min. gulėjo suspardytas ant šlapio ir šalto asfalto. Kažkuris pareigūnas pasakė, kad „reikia jį daugiau atvanoti“. Tuomet pasodino į policijos ekipažą ir išvežė į areštinę. Nori pridurti, kad jis policijos pareigūnų nurodymus vykdė, jiems nesipriešino, bet jautė savo gyvybei gresiantį pavojų ir bijojo dėl savo sveikatos, todėl visais įmanomais veiksmais, išvengiant didesnės žalos stengėsi pasišalinti. Jis pareigūnams nesipriešino, bet jie patys išprovokavo konfliktą. Jam nenurodė komandų išlipti, nesakė, kad bus sulaikomas ir kad bus uždėti antrankiai, kad bus panaudotos spec. priemonės. Pareigūnai tiesiog jį užsipuolė. Taip pat nori paminėti, kad nuo jo nebuvo apie 10 min nuimti antrankiai, kai buvo pristatytas į areštinę. Areštinėje esantis pareigūnas, kuris jam nuiminėjo pirštų antspaudus, paklausė jį atvežusių policijos pareigūnų, kodėl nenuima jam antrankių, nes jis ne kažkoks recidyvistas. Pareigūnai atsakė, kad neturi raktų nuo antrankių. Dar sakė, kad jie nuimtų jam nuo galvos striukės kapišoną, bet jie atsakė, kad taip jam ir reikia. Todėl mano, kad policijos pareigūnai norėjo jį dar labiau pakankinti. Kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažįsta. Policijos pareigūnai viršijo savo teises ir elgėsi netinkamai. Kai pareigūnas pasakė atidaryti dureles, jis ir atidarė. O visi kiti atvejai buvo grasinimai su keiksmažodžiais iš pareigūnų pusės. O jis elgėsi taip gindamas save, nes jautė jam keliamą grėsmę (t.2 b.l. 76-81).
Apklaustas 2023 m. birželio 6 d. įtariamasis A. Ž. parodė, kad įtarimo esmė jam suprantama ir aiški. Savo kaltės dėl nusikalstamos veikos išreikšti šiuo metu nepageidauja ir susilaiko. Parodymus davė ankstesnės apklausos metu. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų ir juos patvirtina. Neneigia, kad įtarime nurodyta situacija buvo. Įtarime nurodytų smūgių jis nesudavė. Papildomus paaiškinimus galės pateikti teisme prisiminęs visas aplinkybes (t.2 b.l. 106-107). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. gruodžio 6 d. 18.10 alkotesteriu patikrinus A. Ž., nustatytas rezultatas 0.00 prom. (t.2 b.l. 54).
Apklausta teisme policijos pareigūnė nukentėjusioji G. J., kad yra (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių policijos specialistė. Jos darbo stažas 5 metai. 2022 m. gruodžio 2 d. dirbo su porininku E. P.. Nežymėtu policijos automobiliu jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Buvo spūstis ir automobiliai judėjo palengva. Pastebėjo kaip tamsios spalvos automobilis gan nemažu greičiu aplenkdamas visą spūstį važiavo kelkraščiu, todėl jį sustabdė. Toks vairavimas traktuojamas kaip chuliganiškas. Automobiliui sustojus ji priėjo prie vairuotojo. Prisistatė ir paėmė jo vairuotojo dokumentus. Vairuotojui pasakė, kad tai chuliganiškas vairavimas, kokia jam gresia bauda, bei vairuotojo teisių atėmimas. Viską jam paaiškino. Pastebėjo, kad ant galinės sėdynės dešinėje pusėje sėdėjo keleivė. Grįžus į tarnybinį automobilį su kolega dar perskaitė teismų praktiką ir sustabdytam vairuotojui surašė administracinio nusižengimo protokolą. Tada vėl sugrįžus prie vairuotojo paaiškino administracinio nurodymo sąlygas ir padavė pasirašyti protokolą. Protokolo kopiją vairuotojas suglamžė ir numetė ant sėdynės. Protokolo originalą pasirašė ir pasirašydamas dar įplėšė. Prieš duodant pasirašyti matėsi vairuotojo agresija. Vairuotojas pasirašė jam paduotus dokumentus ir juos numetęs ant priekinės panelės jai pasakė: „pasiimkite“. Ji atsakė: „gerai pasiimsiu“. Pasilenkusi pasiėmė dokumentus ir grąžino vairuotojo pažymėjimą. Tuo metu vairuotojas jai trenkė į krūtinės sritį. Rankos mostu ji parodė kolegai, kad šis prieitų, ir iš karto pasakė vairuotojui lipti iš automobilio, kuris bandė su langu priverti jai ranką. Pribėgus kolegai jie bandė vairuotoją išlaipinti iš automobilio, bet jis buvo užsirakinęs. Buvo pasakyta atidaryti duris, tačiau vairuotojas paspaudęs ekseleratoriaus pedalą pradėjo važiuoti į priekį. Pradėjus persekioti jo automobilį jį aplenkė ir pasuko į šalikelę. Kai sustojo, į juos atsitrenkė vairuotojo automobilis. Ji negalėjo išlipti, nes jos pusės durelės buvo užspaustos. Kolega buvo išlipęs. Jie informavo tiesioginę viršininkę ir atvyko pagalba. Po pagalbos atvykimo ne kartą buvo sakyta vairuotojui, kad atrakintų duris. Kažkuriuo momentu pamatė, kad kolega atidaro duris. Viskas vyko labai greitai. Neatsimena, ar kolega buvo pilnai įlipęs į jo automobilį, kad ištrauktų vairuotoją. Vėliau automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga, atsitrenkė į kitų kolegų automobilį. Po to vairuotojas buvo ištrauktas iš automobilio ir sulaikytas. Viskas smulkiau yra jos apklausoje. Visų detalių neatsimins. Galima remtis jos apklausa. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus G. J. nurodė, kad kai kaltinamajam gražino vairuotojo pažymėjimą, šis jai iš karto smogė. Sugniaužė kumštį ir smogė į krūtinės sritį. Kai pradėjo važiuoti atbuline eiga, ji stovėjo tarp automobilio ir atidarytų durelių. Ją tiesiog nubloškė atidarytos durelės. Kojomis ji trenkėsi į durelių metalinę konstrukciją. Pajuto stiprų fizinį skausmą, bandė kuo stipriau įsikibti į dureles, kad išsilaikytų. Nematė, kad priėjęs pareigūnas bandė vairuotoją mušti. Galbūt paėmė už jo drabužių. Matė, kad „Tazer“ buvo paruoštas naudoti. Ji nenaudojo „Tazer“ ir nematė jo naudojimo. „Tazer“ mirksi, bet žiežirbų nebūna. Į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba. Medikai ją apžiūrėjo. Buvo patinęs skruostas, ant kojų paraudimai. Buvo nuvežta į ligoninę apžiūrėjimui. Ant jos kojų sužalojimai atsirado tikriausiai, kai automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jos kojos atsitrenkė į automobilio duris. Patyrė išgąstį. Ji pirko vaistus nuo skausmo, dvi savaites buvo nedarbinga. Kelias dienas ją kankino nerimas ir nemiga. Tokio įvykio neturėjo. Gerai, kad viskas gerai baigėsi. Pareigūnai liko gyvi ir rimtai nesužaloti. Ji netyrė administracinio nusižengimo. Ji pradėjo teiseną, o tiria kiti pareigūnai. Jos veiksmai pasibaigė surašius administracinio nusižengimo protokolą ir atidavus vairuotojui jo kopiją. Vairuotojo pažymėjimas yra asmens dokumentas, kurį privalo grąžinti. Ji stovėjo gana netoli automobilio, kai jai trenkė kaltinamasis. Atstumo tikrai nepasakys. Smūgis buvo į kairės pusės krūtinės sritį. Tuo metu galimai dešinėje rankoje ji laikė segtuvą su protokolu. Iki smūgio sudavimo kontakto su vairuotoju nebuvo. Neprisimena, ar atėjęs jos kolega davė kažkokius nurodymus vairuotojui. Iki kolegos atėjimo ji liepė vairuotojui išlipti iš automobilio. Atėjus kolegai pabandė atidaryti duris, bet jos buvo užrakintos. Liepė vairuotojui atidaryti duris. Iki ateinat kolegai, kaire ranka laikė vairuotoją už peties srities. Neatsimena, ar papildomai atvykęs kolega visiškai įlipo į „Toyota Prius“ priekinę sėdynę ar ne. Kolega buvo automobilyje pasilenkęs, o ką jis darė, ji nematė. Ji buvo lauke, o jis buvo viduje. Buvo didelis srautas ir triukšmas. Ji negirdėjo, kokius nurodymus jis davė vairuotojui. Jie stovėjo lauke ir rėkė: „atidaryk duris“. Negirdėjo, ką vairuotojas sakė. Kai automobilis pradėjo judėti, vienas kolega stovėjo už jos. Nematė, kaip vyko vairuotojo išlaipinimas iš automobilio. Išlaipintas vairuotojas buvo su antrankiais paguldytas ant asfalto. Viskas įvyko žaibiškai. Įvykio vieta labai judri. Važiavo mašinos. Nepastebėjo, kad būtų pašalinių žmonių. Negali pasakyti, ar tuo metu buvo pažeista viešoji tvarka. Mano, kad eismas nebuvo sutrukdytas, nes viskas vyko šalikelėje. Pirmoje ir antroje eismo juostoje eismas vyko normaliai. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį.
Apklausta 2023 m. sausio 10 d. nukentėjusioji G. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialiste. 2022 m. gruodžio 6 d. apie 17 val. 07 min. patruliuojant su kolega policijos pareigūnu E. P. tarnybiniu, nežymėtu automobiliu „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto Nr. 1882, jiems nustatytame maršrute ir stovint spūstyje (duomenys neskelbtini), pamatė kelkraščiu važiuojantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tai darė pažeisdamas kelių eismo taisykles. Buvo nuspręsta jį sustabdyti. Automobilis buvo stabdomas įjungus garsinį signalą ir švyturėlius, bei per garsiakalbį išreiškus reikalavimą vairuotojui sustoti dešinėje kelio pusėje. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp (duomenys neskelbtini) g. viaduko ir geležinkelio viaduko. Sustabdžius automobilį ji priėjo prie kelkraštyje sustojusio automobilio priekinių vairuotojo durų. Tuo tarpu E. P. pasiliko tarnybiniame automobilyje. Pabendravusi su vairuotoju sugrįžo į tarnybinį automobilį ir surašė vairuotojui protokolą už LR ANK 420 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Surašius protokolą nuėjo vairuotojui įteikti protokolą. Paaiškino vairuotojui, kad jam surašytas administracinis protokolas su nurodymu. Paaiškino, kad bus skiriama 225 Eurų bauda ir 12 mėnesių teisių atėmimas vairuoti transporto priemones. Vairuotojas jos klausė, „ką ji čia dabar padarė?“ Ji atsakė, kad surašė administracinį protokolą. Tada vairuotojas be žodžių iš jos rankų išplėšė papkę su protokolu ir rankų mostais kažką gestikuliavo. Ji pasakė, kad šis nusiramintų, kad jų pokalbis įrašomas. Vairuotojas pasirašė ant protokolo, kad nesutinka su paskirta bauda. Pasirašydamas suplėšė vieną protokolo egzempliorių. Tuomet vairuotojas griebė ranka iš jos dešinės rankos savo vairuotojo pažymėjimą. Su kuria ranka griebė, tiksliai neprisimena, bet pažymėjimo jam paimti nepavyko. Tuomet vairuotojas jai pasakė, kad atiduotų vairuotojo pažymėjimą. Jos papkę su administraciniu protokolu demonstratyviai padėjo ant savo automobilyje esančios panelės vairuotojo pusėje ir pasakė, kad ji pasiimtų. Pasiėmusi papkutę vairuotojui įteikė protokolo kopiją, kurią jis sugniaužė į gumulą ir išmetė į automobilio keleivio pusę. Tuomet jam atidavė vairuotojo pažymėjimą su kaire ranka, (dešinėje rankoje laikė papkutę). Vairuotojas savo pažymėjimą paėmė (su kuria ranka neprisimena). Tuomet pastebėjo, kaip jis staigiai sugniaužia dešinės rankos kumštį ir vieną kartą staigiai suduoda jai į krūtinės sritį. Ji pajuto fizinį skausmą, kurį dešimties balų sistemoje vertinta maždaug 6. Ji iš karto kaire ranka paėmė vairuotoją už peties sakydama, kad šis liptų iš automobilio. Tuo metu vairuotojas bandė uždaryti vairuotojo pusės durelių langą jai laikant jį už peties. Ji kvietė kolegą, kuriam atėjus pasakė, kad vairuotojas jai trenkė. Atėjęs jos kolega E. P. paklausė vairuotojo: „ką padarei?“ ir išsitraukė elektro impulsinį prietaisą „Taser“. Ji matė, kad prietaisas buvo įjungtas ir paruoštas naudojimui. Ar kolega jį naudojo, nematė, nes tuo metu atsitraukė link „Toyota Prius“ galinės dalies, kad pabandytų atidaryti automobilio dureles, tačiau jos buvo užrakintos. Tuomet „Toyota Prius“ vairuotojas paspaudė akseleratoriaus pedalą ir ganėtinai staigiai pradėjo važiuoti į priekį. Ji su kolega nubėgo į tarnybinį nežymėtą automobilį ir pradėjo jį vytis. Jiems važiuojant iš paskos, jis nestojo. Jie įjungė automobilio garsinį signalą, bet vairuotojas nestojo. Jie apvažiavo besivejantį automobilį iš kelkraščio per pirmą eismo juostą. Pastebėjo kaip automobilio vairuotojas šiek tiek sulėtino greitį, tačiau vėl pradėjo važiuoti ir taranavęs jų tarnybinio automobilio dešinę pusę sustojo. E. P. išlipo iš automobilio ir priėjo prie sustabdyto automobilio keleivio pusės priekinių durelių, tačiau jos buvo užrakintos. Grįžus E. P., ji pasakė, kad galbūt skambinti viršininkei, kad pasikonsultuoti. Kadangi matė, jog „Toyota Prius“ automobilyje ant galinės sėdynės dešinėje pusėje sėdėjo keleivė. Paskambinus tiesioginei vadovei I. Š. informavo apie susidariusią situaciją. Po to informavo (duomenys neskelbtini) apsk. VPK OVS. Jai pasakė, kad atvyks pagalba, kad palauktų kolegų ir tolimesni veiksmai bus kartu su jais. Ji susisiekė su OVS budėtoju, kuris nurodė, kad jeigu asmuo ir toliau nelips iš automobilio, reikia daužti jo automobilio stiklą ir asmenį išlaipinti. Pirmieji į pagalbą atvyko V1813 ekipažas. Specialistai A. M. ir G. P.. Tuomet ji perlipo per sėdynę ir išlipo iš tarnybinio automobilio per vairuotojo pusės dureles. Priėjusi prie atvykusių kolegų pasakė budėtojo nurodymus. Po to aiškiais žodžiais „Toyota Prius“ vairuotojui buvo nurodoma išlipti iš automobilio, nes bus panaudotos spec. priemonės. Asmuo ir toliau nereagavo ir nevykdė reikalavimų. E. P. išsitraukė teleskopinę lazdą ir su savo ranka šiek tiek daužė į „Toyota Prius“ keleivio pusės priekinių durelių stiklą, bet vairuotojas nereagavo. Kažkuriuo momentu „Toyota Prius“ keleivio pusės priekinės durelės atsidarė. Kažkuris iš kolegų, galimai A. M. nurodė vairuotojui išlipti iš automobilio. Vairuotojui nevykdžius šio reikalavimo, bandė jį ištraukti rankomis. Tuo metu ji stovėjo automobilio tarpduryje. A. M. esant „Toyota Prius“ viduje, vairuotojas paspaudęs akseleratoriaus pedalą pradėjo važiuoti atbuline eiga. Ji pajuto smūgį ir praradusi pusiausvyrą įsikibo į atidarytas keleivio pusės dureles. Galvojo, kad jeigu pasileis, galimai paklius po automobilio ratais. Įsikibusi į automobilio dureles buvo velkama ir pajuto stiprų skausmą kojų srityje. Važiuodamas atbuline eiga automobilis trenkėsi į už jo stovėjusį esantį ekipažą V1924. Pamatė, kad kolegos E. P. koja užspausta tarp bordiūro ir atidarytų automobilio keleivio pusės durelių. Po šio eismo įvykio matė, kad vairuotoją kiti kolegos išlaipino iš automobilio. Kokie kolegos ir kokiais veiksmais tai buvo padaryta, dėl patirto fizinio skausmo nematė. Vėliau pastebėjo, kad sulaikytas vairuotojas gulėjo. Jo sulaikyme ji nedalyvavo. Pakankamai greitai atvykus GMP ją apžiūrėjo specialistai, kurie nustatė kairės pusės skruosto sumušimą (skruostas buvo patinęs), kojų sumušimus. Tolimesnei apžiūrai ją išvežė į (duomenys neskelbtini)L. Ligoninėje ją apžiūrėjus gydytojams, jai buvo nustatyti blauzdos ir kiti paviršiniai sužalojimai, kairės blauzdos sumušimas ir kairio skruosto sumušimas. Po apžiūros buvo paleista namo tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Kitą dieną ji kreipėsi į Antakalnio polikliniką, ją apžiūrėjus gydytojams, gydytojai nustatė blauzdos paviršinius sužalojimus ir kelio sumušimą. Nedarbinga buvo nuo gruodžio 07 dienos iki gruodžio 23 dienos. Vartojo vaistus nuo skausmo (t. 1 t., b.l. 180-182). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. J. pateikė 6000 eurų civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.1 b.l. 183-186).
Iš byloje esančio 2022 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės „Traumą patyrusio paciento apžiūros lapo“ matyti, kad į šios gydymo įstaigos priėmimo skyrių G. J. buvo pristatyta 19.28 val. Pacientė nurodė, kad skundžiasi kairės blauzdos ir kairio skruosto skausmu, kad darbo metu ją (policijos pareigūnę) sužalojo kitas asmuo. Traumos mechanizmas buka jėga. Apžiūrėjus pacientę nustatyta, kad jos kairio skruosto sritis nežymiai patinusi, hematomos nesimato, dantys sveiki. Palpuojant skausminga dešinės blauzdos paviršius. Nubrozdinimų ir hematomos nėra. Vaikšto be pašalinių pagalbos. Diagnozė - kairės blauzdos sumušimas, kairio skruosto sumušimas. (t.1 bl. 178).
Specialisto išvadoje Nr. G3922/2022(01) nurodyta, kad remiantis G. J. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, G. J. objektyvių kūno sužalojimų požymių nenustatyta. Nustatytos kairės blauzdos sumušimo ir kairio skruosto sumušimo diagnozės nėra pagrįstos objektyviu sužalojimams būdingų požymių aprašymu, todėl kaip sužalojimai nėra vertinamas. Nesant objektyvių sužalojimų požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui. Dėl įvykio aplinkybėse nurodytų veiksmų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t.1b.l. 192-193).
Tyrimo eigoje apklaustas specialistas O. P. atsakydamas į jam užduotą klausimą kad traumą patyrusio paciento apžiūros lape 2022 m. gruodžio 6 d., G. J. nustatyti sekantys sužalojimai: kairės blauzdos sumušimas, kairio skruosto sumušimas, o specialisto išvadoje nurodyta, kad objektyvių kūno sužalojimų požymių nenustatyta, tačiau galėjo jausti fizinį skausmą. Kodėl pagal pirminius dokumentus yra nustatytas sužalojimų mastas, o specialisto išvadoje sužalojimų mastas nenustatytas? Atsakymas: G. J. teismo medicininė apžiūra buvo atlikta 2022 m. gruodžio 8 d., 11:05 val. Apžiūros metu ant nukentėjusiosios kūno išorinių kūno sužalojimų (kraujosruvos, nubrozdinimai, žaizdos ar kita) nebuvo nustatyta. Kartu su užduotimi atlikti nukentėjusiosios G. J. kūno tyrimą buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 6 d. dienos VšĮ (duomenys neskelbtini) traumą patyrusio paciento apžiūros lapas iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame yra nurodytos kairės blauzdos sumušimo ir kairio skruosto sumušimo diagnozės (ne sužalojimo mastas). Pateiktame medicinos dokumente nėra aprašyta, kuo pasireiškia kairės blauzdos ir kairio skruosto sumušimai (ar kraujosruvomis, ar nubrozdinimais, ar žaizdomis), todėl šios diagnozės teismo medicinine prasme negali būti vertinamos kaip kūno sužalojimai. Kadangi G. J. teismo medicininės apžiūros metu jokių kūno sužalojimų nebuvo nustatyta, o pateiktame minėtame medicinos dokumentų išraše nėra aprašyta, kuo pasireiškia kairės blauzdos ir kairio skruosto sumušimai, tuo remiantis specialisto išvados Nr. G 3922/2022(01) išvadinėje dalyje buvo nurodyta, kad G. J. objektyvių kūno sužalojimų nėra nustatyta, o nesant sužalojimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui (t.1 b.l. 195).
Apklaustas teisme nukentėjusysis E. P. paaiškino, kad dirba specialistu (duomenys neskelbtini)Kelių policijoje. Jo darbo stažas apie 3 metus. Prieš tai dirbo VRM sistemoje. Patruliavimo metu pamatė pažeidimą ir sustabdė pažeidėjo automobilį. Automobiliui sustojus kolegė nuėjo prie vairuotojo ir surašė protokolą. Kolegė nuėjo grąžinti protokolo, o jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje prie vairo. Pamatęs, kad ilgai vyksta protokolo atidavimas, pradėjo labiau stebėti situaciją. Pamatė, kaip kolegės kūnas svyruoja, o jos ranka yra sustabdyto automobilio viduje. Tuo metu pamatė kolegės rankos mostą. Prie jos pribėgęs išgirdo konfliktą. Bėgdamas girdėjo, kaip kolegė reikalauja vairuotojo atidaryti duris, atidaryti langą. Buvo aiškiai išreikštos komandos. Pribėgęs pamatė, kad situacija peržengusi ribas. Jo porininkė garsiai ir aiškiai reikalauja, kad jos ranką prispaudžia. Jis paklibino automobilio dureles, bet jos buvo uždarytos. Tada išsitraukė „Tazer“ norėdamas įspėti, kad atrakintų duris, kad vykdytų jo komandas. Kitas priemones tuo metu naudoti buvo nepatogu. Vairuotojas pradėjo toliau tampytis. Jis buvo paruošęs „Tazer“ į pradinę padėtį. Jis buvo įjungtas. Ar naudojo, negali pasakyti. „Tazer“ gali veikti dviem būdais: per atstumą, kai įvyksta šūvis, ir kontaktu, kai užtaisas neįdėtas. Šūvio metu būna skausminga, o kontaktu veikia elektros srovė. Kai vairuotojas pradėjo uždarinėti langą jis ištraukė savo ranką. Vairuotojui pradėjus šalintis su kolege įsėdo į tarnybinį automobilį ir pradėjo jį vytis. Tarnybiniu automobiliu apvažiavo „Toyota Prius“ ir pavažiavus į priekį sustojo nuo smūgio į tarnybinio automobilio dešinę pusę. Porininkė negalėjo išlipti iš automobilio. Švyturėliai buvo visą laiką įjungti. Kelkraštis labai platus ir jiems pakako vietos jį apvažiuoti. Jie sustojo ir į juos atsitrenkė. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie vairuotojo iš keleivio pusės, nes vairuotojo durelės buvo užspaustos. Priėjęs paklibino durų rankenėlę. Jos buvo užrakintos. Tuo metu iš to automobilio išlipo keleivė – moteris. Jis paklausė, ar jai viskas gerai, ar nenukentėjo. Moteris atsakė, kad viskas gerai, tik labai išsigando. Jis pasakė, kad kartais tokios situacijos nutinka. Paklausė, ar gali paimti jos duomenis. Ji pasakė, kad labai išsigando ir nori eiti, o į įvykio vietą ateis jos vyras. Nuėjęs į tarnybinį automobilį išsikvietė pastiprinimą. Po kelių minučių atvyko dar vienas ekipažas su dviem kolegomis. Jie visi nuėjo prie „Toyota Prius“ automobilio. Pastukseno į duris, liepė vairuotojui atidaryk langą. Vairuotojas nieko neatsakė. Tada dar kartą liepė atidaryti langą, nes priešingu atveju jį išdauš. Tuo metu kažkas įvyko ir vairuotojo automobilio durelės atsidarė. Kai durys atsidarė jis ir trys pareigūnai stovėjo už atidarytų durelių. Nematė, kas toliau vyko, bet jo kolega turbūt bandė patekti į „Toyota Prius“ automobilio vidų. Jis pajuto, kad „Toyota Prius“ automobilis pradėjo važiuoti. Jam užgniaužė dvi kojas ir jį pradėjo vilkti. Matė priekyje pakibusią kolegę ant automobilio vyrių. Vienas kolega turbūt buvo mašinos salone. Jį vilko kokius 4 metrus. Jis stengėsi ištraukti kojas. Jautė didelį pavojų dėl savo sveikatos ir gyvybės. Jo kojos palindo po judančio automobilio durelėmis. Prieš tai jis stovėjo ant šaligatvio, kuris buvo šiek tiek aukščiau negu asfaltas. Gavosi labai mažas tarpelis tarp durelių ir šaligatvio. Jį tiesiog vilko per sniegą. Pajutęs smūgį iškrapštė vieną koją, o po to kitą. Tada pribėgo prie „Toyota Prius“ automobilio. Prie atidarytų vairuotojo durelių buvo pareigūnai, kurie bandė vairuotoją surakinti ir ištraukti iš automobilio. Vairuotojas pastoviai muistėsi, spardėsi, mosikavo rankomis ir jo sulaikyti nepavyko. Reikėjo naudoti kovinių imtynių veiksmus. Buvo naudojamos spec. priemonės, elektrošokas. Buvo išsitraukęs teleskopinę lazdą, kuri galimai buvo uždėta sulaikytam prie kojos, kad atlaisvinti raumenis ir būtų galima jį surakinti. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nukentėjusysis E. P. nurodė, kad matė, kaip kolegės kūnas susvyravo. Atkreipė dėmesį, nes protokolas pakankamai ilgai buvo atiduodamas. Prieinant prie kolegės, ji pasakė, kad jai trenkė. Ji bandė aiškiai sakyti, kad atidarytų automobilio duris. Durys buvo užrakintos. Iš pradžių vairuotojui buvo nurodymas atidaryti automobilio duris, atidaryti langą. Vairuotojas uždarinėjo langą. Kai įkišo pro „Toyota Prius“ vairuotojo pusės durelių langą savo ranką su „Tazer“, nematė, ar ten buvo jo kolegės ranka. Reikia asmenį perspėti, kad bus naudojamos spec. priemones, kai tai leidžia situacija, bet kartais reikia veikti labai greitai ir tam tiesiog neužtenka laiko. „Toyota Prius“ vairuotojo jis neįspėjo, kad bus naudojamas „Tazer“, nes matė, kad jo kolegė patyrė skausmą, o vairuotojas nevykdo teisėtų jos reikalavimų. Kai į „Toyota Prius“ saloną pateko jo kolega, jis tuo metu buvo velkamas per šaligatvį ir nematė, ką kolega tuo metu veikė automobilio salone. Mano, kad įvykio metu viešoji tvarka nebuvo pažeista. Įvykio metu patyrė traumą. Negalėjo tvarkingai vaikščioti, sportuoti. Nedarbingas buvo gal mėnesį. Jam padarytą moralinę žalą vertina 5000 eurų suma.
Apklaustas 2022 m. gruodžio 6 d. nukentėjusysis E. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialistu. 2022 m. gruodžio 6 d. jis pradėjo darbo pamainą su porininke G. J.. Jie dirbo su tarnybiniu nežymėtu automobiliu „Renault Megane“, borto Nr. 1882, jiems nustatytame maršrute. 2022 m. gruodžio 6 d. apie 17.07 val., stovint spūstyje (duomenys neskelbtini), pamatė kelkraščiu važiuojantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tai darė pažeisdamas kelių eismo taisykles. Buvo nuspręsta jį sustabdyti. Automobilis buvo sustabdytas įjungus garsinį signalą ir švyturėlius. Prie sustabdyto automobilio priėjo jo kolegė G. J.. Jis liko tarnybiniame automobilyje. G. J. pabendravusi su vairuotoju sugrįžo į jų automobilį ir surašė vairuotojui protokolą pagal LR ANK 420 straipsnio 2 dalį. Atspausdinusi protokolą kolegė nuėjo jį įteikti vairuotojui. Sėdėdamas tarnybiniame automobilyje pastebėjo, kad kolegė atsisukusi į jį pamojo ranka, kad jis ateitų. Išlipęs iš tarnybinio automobilio išgirdo, kad tarp kolegės ir vairuotojo vyksta konfliktas. Prie jų priėjus kolegė pasakė, kad vairuotojas jai sudavė smūgį, kad jai skauda krūtinę. Su kolege automobilio vairuotojui garsiai ir aiškiai sakė reikalavimus, kad jis išliptų iš automobilio, kad atrakintų automobilio dureles. Vairuotojas jų reikalavimų nevykdė. Jis buvo agresyvus, mosikavo rankomis. Tada jis išsitraukė elektro impulsinį prietaisą „Taser“ ir savo rankas įkišęs į automobilio saloną pabandė atrakinti automobilio dureles. Tai padaryti jam nepavyko, nes vairuotojas įjungęs pavarą pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Jis su kolege nubėgo į tarnybinį automobilį ir pradėjo vytis „Toyota Prius“ automobilį. „Toyota Prius“ automobilį vėl sustabdė ir savo tarnybiniu automobiliu jį užstatė. Iš pradžių sustojęs vairuotojas vėl pradėjo važiuoti ir taranavęs jų tarnybinio automobilio dešinę pusę sustojo. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie „Toyota Prius“ automobilio priekinės dešinės pusės. Vairuotojas ir toliau nevykdė jo reikalavimų išlipti iš automobilio. Matydamas prieš save policijos pareigūną, vairuotojas pradėjo jam rodyti įvairius gestus (špygą ir vidurinį pirštą). Tuo metu iš automobilio dešinės pusės, pro galines dureles išlipo keleivė ir kažkur išėjo. Su kolege susisiekė su tiesiogine vadove dėl tolimesnių veiksmų ir galiausiai su (duomenys neskelbtini) aps. VPK OVS budėtojais. Jiems į pagalbą atvyko V1813 ekipažas. Kartu su V1813 ekipažo pareigūnais A. M. ir G. P., jie priėjo prie dešinės pusės „Toyota Prius“ durelių. Išsitraukęs teleskopinę lazdą jis pasakė vairuotojui, kad jeigu ir toliau nevykdys jų reikalavimų ir neatrakins automobilio durelių, jie išdauš automobilio lango stiklą. Tai išgirdęs „Toyota Prius“ vairuotojas atidarė automobilio dureles. A. M. viršutine kūno dalimi įlindo į „Toyota Prius“ saloną, kad ištrauktų automobilio raktelius, o jis su G. J. liko prie priekinių dešinės pusės durelių. Kai A. M. bandė ištraukti automobilio raktelius, „Toyota“ automobilio vairuotojas įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo važiuoti atbulomis. Tuo metu A. M. įkrito į „Toyota“ automobilio saloną, o jis buvo užkabintas su automobilio, priekinėmis dešinės pusės durelėmis, po ko jis nukrito ir buvo tempiamas kartu su automobiliu, G. J. taip pat buvo tempiama automobilio durelėmis. „Toyota Prius“ vairuotojas važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į už jo sustojusį V1924 ekipažo tarnybinio automobilio priekinę dalį ir sustojo. Tempimo metu jo abejos kojos buvo prispaustos su durelėmis prie šaligatvio borto. Jis juto ir iki šiol jaučia fizinį skausmą. Kai „Toyota Prius“ automobilis sustojo, jis atsisėdo ant šaligatvio ir išlaisvino savo kojas. Atsistojęs pamatė, kad A. M. ir V1924 ekipažo pareigūnai jau yra išsodinę automobilio vairuotoją iš „Toyota Prius“ automobilio ir bando jį sulaikyti paguldę ant žemės. „Toyota Prius“ vairuotojas aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui. Jis muistėsi, spardėsi, rankas surakino po savimi, todėl sulaikomo asmens atžvilgiu vieną kartą panaudojo elektros impulsinį prietaisą. Po to kiti pareigūnai jam uždėjo antrankius. Save apžiūrėjęs pamatė, kad kairės kojos blauzdoje žaizda. Buvo apgadinta jo uniforma. Kadangi jis ir kolegė jautė fizinį skausmą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurios brigada jį ir G. J. išvežę į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas pėdos dalių ir blauzdos sričių sumušimas. Dėl šio įvykio bus nedarbingas, nes jaučia pastovų fizinį skausmą bei šlubuoja (t.1 b.l. 149-151). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. P. pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuota apgadinta jo uniforma, batai ir kt. (t.1 b.l. 153-160).
Specialisto išvadoje Nr. G3898/2022(01) nurodyta, kad E. P. nustatyti odos nubrozdinimas dešinės plaštakos 4-0 piršto srityje ir poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos bei kairės čiurnos sąnario srityse padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais ar plokštumomis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytų laiku (2022-12-06). Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų vietose požymių, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio formą, dydžius ar žalojusių įrankių skaičių, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius nukentėjusiajam kietais bukais daiktais į nurodytas kūno sritis, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant, bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Nustatyti sužalojimai neatspindi nukentėjusiojo kūno pozos sužalojimų jam padarymo metu (t.1 b.l. 164-165).
Apklaustas teisme nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) kelių policijoje. Jo darbo stažas 15 metų. Išgirdo pranešimą, kad kolegoms reikia pagalbos. Atvažiavęs pamatė susidūrusius automobilius. Jam pasirodė keista, kad kvietė pagalbą, o jiems atvažiavus visi sėdi savo automobiliuose. Pagalvojo, kad aistros aprimo. Išlipus iš automobilio E. P. jam pasakė, kad vairuotojas užsirakino ir reikia jį traukti. Kas vyko iki jam atvykstant, jis nežino. Priėjus prie automobilio „Toyota Prius“ jo durys buvo užrakintos. Atrodo, kad E. P. užrėkė: „atrakink automobilį, nes daušim stiklą“. Kai durys atsirakino, jas atidarė ir pasilenkęs į automobilio saloną liepė vairuotojui išlipti. Vairuotojas atsakė, kad jis nelips. Tada jis labiau pasislinko į „Toyota Prius“ automobilio saloną ir atrodo kaire ranka paėmė vairuotoją už rūbų, kad šis liptų lauk. Tuo metu „Toyota Prius“ pradėjo važiuoti. Tai supratęs užšoko ant priekinės sėdynės. Buvo staigus automobilio pagreitis ir iš karto smūgis. Jautė, kad sugriebęs laiko vairuotoją ir kažkas jį iš jo traukia. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus A. M. nurodė, kad jam įšokus į automobilį šis važiavo atbulas. Truputį nukentėjo. Patyrė fizinį skausmą, bet pretenzijų kaltinamajam neturi ir civilinio ieškinio nereiškia. Nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas. Apžiūrėję medikai jam nustatė ausies ir plaštakos sumušimą. Kaktoje buvo guziukas, skaudėjo kelį. Mano, kad kaltinamojo automobiliui judant atbuline eiga patyrė kairės ausies sumušimą. Tuo metu jis klūpėjo ant sėdynės ir galimai atsitrenkė į sėdynės atlošą. Išlipęs iš automobilio pamatė šlubuojančią G. J.. Apėjęs automobilį matė, kad kaltinamajam bando uždėti antrankius. Jis padėjo kolegoms tai padaryti. Po to atvažiavo GMP ir jį apžiūrėjo. Daugiau neatsimena, ar kažkur dalyvavo. Labai greitai viskas vyko. Jo buvimas ten užtruko gal 5-7 minutes. Stovint šalia „Toyota Prius“ ant žemės, jis buvo pasilenkęs ir jo kūno viršutinė dalis buvo kaltinamojo automobilio salone. Jis ieškojo rankinio stabdžio, norėjo pavarą išjungti, kad sustabdyti automobilio judėjimą. Paskui pajuto, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo durys atidarytos ir pareigūnai iš automobilio traukia vairuotoją. Kolegos jam sakė, kad vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas jam smūgiavo, bet šito jis negali teigti. Sulaikant kaltinamąjį galimai buvo naudojamas „Tazer“. Teleskopinės lazdos nematė. Buvo triukšmas ir necenzūrinių žodžių negirdėjo. Šalia buvo transporto spūstis. Mano, kad dalinai eismas buvo sutrukdytas. Pirma eismo juosta buvo dalinai uždaryta. Sunkiau buvo pravažiuoti.
Apklaustas 2023 m. gruodžio 30 d. nukentėjusysis A. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialistu. 2022 m. gruodžio 6 d. pradėjo darbo pamainą kartu su porininku G. P., tarnybiniu automobiliu, borto Nr. V1813. Apie 17:40 val., per raciją išgirdo, kad (duomenys neskelbtini), nežymėtas policijos automobilis turi agresyvų žmogų, kuris daužo nežymėtą automobilį. Radijo ryšių pagalba pasitikslinę vietą pasakė, kad jie netoliese ir gali atvykti į pagalbą. Atvyko maždaug 5 min laikotarpyje. Jiems atvykus pamatė, kad stovi du automobiliai. Nežymėtas automobilis „Renault Megane“ ir „Toyota Prius“, kurie buvo vienas į kitą įsirėmę. Du policijos pareigūnai sėdėjo nežymėtame automobilyje. Vienas asmuo sėdėjo už „Toyota Prius“ vairo. Jam pasirodė, kad „Toyota Prius“ vairuotojui nebuvo galimybės išlipti per vairuotojo pusės dureles, nes abu automobiliai buvo susilietę. Pareigūnas E. P. išlipo iš nežymėto automobilio ir pasakė, kad VPK OVS nurodymu reikia išdaužti „Toyota Prius“ langą ir vairuotoją traukti iš vidaus, nes jis užsirakino automobilyje. Jis, G. P., E. P.. G. J. priėjo prie „Toyota Prius“. E. P. išsitraukė teleskopinę lazdą ir įspėjo vairuotoją, kad išdauš stiklą. Kažkuriuo metu automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas atrakino centrinį užraktą. Kažkas iš jų atidarė keleivio pusės priekines dureles. Viršutine kūno dalimi jis įlindo į „Toyota Prius“ per priekines keleivio pusės dureles. Rankomis sugriebė vairuotoją už viršutinių drabužių ir liepė jam išlipti iš automobilio. Vairuotojas atsakė - ne. Tuo metu jis (A. M.) pajuto, kad „Toyota Prius“ pradėjo judėti. Nepaleidęs vairuotojo jis atsiklaupė ant priekinės keleivio sėdynės ir iššoko į automobilio saloną. Tuo metu pajautė labai staigų „Toyota Prius“ pagreitį ir įvykio automobilių susidūrimas. „Toyota Prius“ automobilis atsitrenkė į už jo sustojusį policijos automobilį. Kada atvyko ten stovėjęs policijos automobilis, jis nematė. Susidūrimo metu jis atsitrenkė kairės pusės korpusu į „Toyota Prius“ keleivio pusės sėdynę. Susitrenkė dešinės pusės galvos sritį, kairę ausį, dešinę ranką ir kelį. Pajuto stiprų fizinį skausmą ausies srityje. Jam laikant rankomis „Toyota Prius“ vairuotoją už striukės, pastebėjo, kad atsidarė vairuotojo pusės priekinės durelės. Kas atidarė dureles, nematė. Vairuotojas buvo ištrauktas iš automobilio. Kas toliau vyko, nematė. Išlipęs iš „Toyota Prius“ pastebėjo kad šlubuoja pareigūnė G. J.. Tuomet jis apėjo aplink „Toyota Prius“ ir padėjo pareigūnams uždėti vairuotojui antrankius. Kiek pareigūnų buvo šalia vairuotojo, kuris buvo paguldytas ant žemės šalia automobilio, neprisimena, bet ne mažiau 3-jų. Atvykus GMP iš pradžių apžiūrėjo G. J. ir E. P.. Po to apžiūrėjo ir jį. Medikams pasakė, kad jam skauda kairę ausį. Medikai pasakė, kad matyti paraudusi ir patinusi kakta, kad jį veš tolimesnei apžiūrai į (duomenys neskelbtini). Rimtų sužalojimų ligoninėje nenustatė. Gydytojas liepė stebėti kairę ausį, o kai praeis patinimas ir jeigu skaudės, liepė kreiptis į šeimos gydytoją. Buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus pagal jam atsiųstą užduotį. Daugiau dėl sužalojimų į kitas gydymo įstaigas nesikreipė. Jam iki šiol skauda ausį, kai ją liečia. Planuoja kreiptis į šeimos gydytoją. Civilinio ieškinio šiuo metu nereikš (t.2 b.l. 23-26) Apklaustas papildomai nukentėjusysis nurodė, kad vertinęs įvykio metu jam padarytą žalą civilinio ieškinio reikšti nepageidauja (t.2 b.l. 27-29).
Specialisto išvadoje Nr. G 389/2022 (01) nustatyta, kad A. M. nustatytas kairės ausies kaušelio sumušimas, kuris padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama pas A. M. nustatyto susižalojimo galimybė jam atsitrenkiant į kietą, buką paviršių (t.2 b.l. 32-33).
Apklaustas teisme nukentėjusysis T. V. parodė, kad šiuo metu laikinai dirba Reagavimo valdybos 7 skyriuje tyrėju. Įvykio metu buvo vyriausias patrulis. Jo darbo stažas tuo metu buvo gal 8 mėnesiai. Važiuodamas su kolega per raciją išgirdo, kad kitam ekipažui reikalinga pagalba. Atvykus į vietą pamatė stovinčius tris automobilius. Nežymėtą policijos automobilį „Renault Megane“, policijos automobilį „Opel“ ir kaltinamojo automobilį. Įvykio vietoje buvo pareigūnė. Prie jos priėjęs paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė: „trenkė ir va“. Tada išgirdo, kad kažkas iš pareigūnų, kurie stovėjo prie kaltinamojo automobilio priekinių keleivio durelių, vis kartoja: „atidaryk duris, atidarykit duris, nes bus išdaužtas langas“. Paskui pamatė, kad „Toyota Prius“ automobilyje atsidaro priekinės keleivio durys. Tuo metu jis buvo ties „Toyota Prius“ priekine dalimi. Jis taip pat liepė vairuotojui atidaryti duris. Vairuotojas į jį pažvelgė, tačiau realiai žiūrėjo į pareigūnus, kurie jo automobilio dešinėje pusėje. Pamatė, kad „Toyota Prius“ salone kažkas vyksta. „Toyota Prius“ salone vyko grumtynės ar kažkas panašaus. Matė, kaip „Toyota Prius“ vairuotojo rankos judėjo į šalia jo iš dešinės pusės buvusį asmenį. Suprato, kad vairuotojas naudoja smūgius prieš jo kolegą. Jis pabandė prieiti prie vairuotojo priekinių durelių, bet ten stovėjo užstatyta mašina. Tada pamatė, kad „Toyota Prius“ pajuda atbuline eiga ir atsitrekia į autobusiuką. Po to „Toyota Prius“ salone įvyko dar didesnis judesys. Matė, kad jo kolega pateko į „Toyota Prius“ saloną, bet pakeitęs pozą, o iš vairuotojo pusės į jo pusę eina rankų gestai. Pribėgęs jis atidarė „Toyota Prius“ vairuotojo dureles. Mato, kad eina smūgiai. Ką pasakė vairuotojui tiksliai neatsimena, bet kažką į tą pusę „baik taip daryti“. Girdėjo, kaip vairuotojas pasakė „nachui“. Nežino, kam šis keiksmažodis buvo skirtas. Jis naudojo kovinių imtynių veiksmus ir sudavė vieną smūgį vairuotojui. Kur pataikė, negali pasakyti. Gali į petį, gal į krūtinę, gal į galvą. Ruošėsi jau suduoti antrą, bet tuo metu iš vairuotojo buvo smūgis jam į dešinės rankos riešą. Nuo smūgio jam nutirpo ranka ir jis pakeitė pozą. Vairuotojas žiūrėjo į jį ir pradėjo rankas muistytis. Tada vairuotojui sudavė vieną ar du smūgius ir bandė jį išlaipinti. Po tų kelių smūgių vairuotojas jau nurimo. Nusprendė, kad saugu išlaipinti ir jam pačiam nekyla pavojus. Jam vienam nepavyko išlaipinti vairuotojo. Prie priėjo vienas ar daugiau kolegų ir vairuotoją išlaipino. Tada pajuto, kad jo ranka aptirpus. Prasidėjo vairuotojo sulaikymas. Ten buvo laba daug pareigūnų ir jis nenorėjo lįsti į tą „šaršalą“. Priėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvės pirmos juostos ir žiūrėjo, kad niekas į juos neįvažiuotų. Eismas buvo sulėtėjęs, bet judėjo. Kolegė G. J. pasakė, kad jai labai skauda koją. Galimai per raciją iškvietė greitąją pagalbą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nukentėjusysis T. V. nurodė, kad atvykus į vietą G. J. pasakė, kad jai trenkė. Eismas šiek tiek buvo sutrikdytas. Kelios mašinos buvo sulėtinusios greitį. Vienas vairuotojas buvo pusiau prasidaręs langą ir juokėsi. Jam buvo sumuštas riešas. Plaštaka buvo ištinus, bet skilimas nebuvo nustatytas. Pateiktą ieškinį palaiko. Dvi savaites buvo nedarbingas. Negalėjo vairuoti automobilio. Buvo įdėtas rankos įtvaras. Daktarai liepė rankos nejudinti. Gydymui naudojo tepalą. Buvo sunku valgyti, negalėjo sportuoti.
Apklaustas 2023 m. sausio 12 d. nukentėjusysis T. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022 m. gruodžio 6 d. apie 17 val. 20 min. patruliuodamas kartu su J. J. radijo ryšio priemonėmis išgirdo kaip kolegos prašo pagalbos. Taip pat iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad V1882 ekipažui reikia pagalbos, nes sustabdė automobilį kurio vairuotojas agresyvus. Atvykę į nurodytą vietą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties geležinkelio viaduku, pamatė stovintį tarnybinį nežymėtą automobilį „Renault Megane“ kuris dešinio šono priekine dalimi susilietęs su šalikelėje stovinčiu „Toyota Prius“ automobiliu. Kartu su jų ekipažu, beveik tuo pat metu atvyko dar vienas policijos pareigūnų ekipažas su „Opel“. Kartu su kolega jis pribėgo prie anksčiau minėtų automobilių, prie kurių tuo metu jau stovėjo keli policijos pareigūnai. Pamatę, kad vairuotojas užsirakinęs savo automobilyje kartu su kolega garsiai bei aiškiai kelis kartus pakartojo, kad vairuotojas vykdytų jų teisėtus reikalavimus, atrakintų automobilio „Toyota Prius“ dureles ir išliptų. Įvykio vietoje buvę pareigūnai jam pasakė, kad rankos kumščiu A. Ž. sudavė smūgį kolegei G. J. į krūtinę ir bandė šalintis iš įvykio vietos. Vairuotojas jų reikalavimų nevykdė, todėl kitas policijos pareigūnas (vardo pavardės, neprisimena) panaudojo psichinę prievartą. Išsitraukė ir paruošė naudojimui tarnybinę teleskopinę lazdą, bet vairuotojas neatrakino automobilio durelių. Pamatęs, kad pareigūnas pasiruošęs naudoti teleskopinę lazdą, vairuotojas kažkuriuo metu atrakino automobilio dureles. Tai įvykus, kažkuris pareigūnas atidarė keleivio pusės priekines dureles. Kas toliau vyko, jis nematė, galimai dėl nukreipto žvilgsnio į vairuotoją. Tuo tarpu kiti įvykyje dalyvavę pareigūnai (kiek pareigūnų ir kas tokie negali atsakyti, nes neprisimena) per dešinės pusės priekines dureles vairuotoją bandė išlaipinti iš automobilio. Jiems atliekant išlaipinimą, jis stovėjo prie automobilio „Toyota Prius“ priekinės dalies bei nepertraukiamai kartojo vairuotojui: „Išlipkite iš automobilio ir nesipriešinkite, sulaikomas“, tačiau vairuotojas reikalavimo nevykdė. Kitiems pareigūnams atliekant vairuotojo išlaipinimą per priekines keleivio pusės dureles, „Toyota Prius“ automobilio vairuotojas netikėtai įjungė atbulinę pavarą bei nuspaudęs automobilio akseleratoriaus pedalą staigiai pradėjo važiuoti atbuline eiga ir atsitrenkė už stovėjusi tarnybinį automobilį V1924 . Automobiliui „Toyota Prius“ atsitrenkus į tarnybinį automobilį atsirado vietos prie vairuotojo durelių. Pamatęs, kad jo kolegos rankomis laiko sau už kojų, išgirdęs riksmus suprato, kad sužaloti 2 pareigūnai. Atidaręs atrakintas „Toyota Prius“ duris vairuotojui aiškiai ir garsiai pasakė reikalavimą išlipti iš automobilio ir nesipriešinti, tačiau vairuotojas žiūrėdamas jam į akis pasakė: „Eik nahui, niekur aš nelipsiu“. Todėl imantis visų įmanomų atsargumo priemonių bei remiantis Lietuvos policijos įstatymo 27 straipsnio 2 punkto 2 dalimi buvo panaudota Lietuvos policijos mokyklos taktinės bei fizinės prievartos specialistų išmokyta fizinė prievarta saugiai išlaipinti vairuotoją iš automobilio. Kairės rankos delnu jis suėmė vairuotoją už dešinio peties trapecijos ir savo dešine ranka kontroliuodamas jo kairę ranką atliekant išlaipinimą, vairuotojas matydamas policijos pareigūną jam pasakė „tau pizda“ ir po to tikslingai sugniaužęs dešinės rankos kumštį ir naudodamas didelę fizinę jėgą savo dešinės rankos kumščiu sudavė jam (T. V.) į dešinės rankos riešo sritį, sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą. T. V. kęsdamas stiprų skausmą sugebėjo atlikti vairuotojo išlaipinimą, tačiau sulaikymo veiksmų tęsti nebegalėjo dėl dešinės rankos bei plaštakos skausmo. Tolimesnį vairuotojo sulaikymą perėmė kiti policijos pareigūnai. Po šio smūgio patirto dėl tikslingų „Toyota Prius“ automobilio vairuotojo veiksmų jautė fizinį skausmą. Tuo metu jį stipriai veikė adrenalinas, bei šokas. Jis galvojo, kad sužeidimas yra menkas skausmas greitai nuslūgs. Po įvykio į medicinos darbuotojus nesikreipė. Praėjus kelioms valandoms po įvykio jo dešinės rankos riešo būklė pradėjo blogėti. Riešo sritis pradėjo tinti, skausmas ir tinimas pradėjo plisti į dešinės rankos delną bei dėl ko darėsi sunku lankstyti ranką bei pirštus ir atlikti kitus tarnybai reikalingus veiksmus. Tinimas didėjo kas valandą. Skausmas taip pat stiprėjo, todėl jis po darbo valandų tikėdamasis, kad sužalojimas yra menkas ir greitai praeis, vis dar jausdamas stiprų skausmą dešiniajame rieše išgėrė nuskausminamuosius vaistus: „Ibuprofen“, kurie padėjo laikinai skausmą numalšinti. Naktį buvo sunku miegoti jaučiant skausmą ir diskomfortą, nes vis prabusdavo, todėl išgėrė kitus nuskausminamuosius vaistus: „Nimesil“. 2022 m. gruodžio 7 d. atsikėlęs ryte dėl stipraus skausmo pamatė, kad jo riešas yra labai stipriai ištinęs ir jis jo nebegali pajudinti, taip pat sunkiai valdė dešinės rankos delną, sunkiai galėjo judinti dešinės rankos mažąjį pirštą bei jautė tirpimą mažajame piršte. Jis dešiniarankis ir dešinė ranka yra jo pagrindinė ranka, todėl negalėjo atlikti tarnybai būtinų veiksmų. Sunkiai galėjo atlikti ir kasdieninius buitinius veiksmus, vairuoti asmeninį automobilį, kuris yra su mechanine pavarų dėže, negalėjo aktyviai leisti laisvalaikio sportuojant bei užsiimti aktyvia fizine veikla. Jausdamas stiprų skausmą kitą dieną po įvykio, 2022 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini) kliniką“. Jam diagnozavo riešo ir plaštakos dalių sumušimą. Dėl sužalojimo 14 dienų, nuo 2022 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. buvo nedarbingume (t.2 t., b.l. 3-7).
Specialisto išvadoje Nr. G 3951/2022 (01). Nurodyta, kad T. V. nustatytas dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kuris padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Paties T. V. susižalojimo galimybė atsitrenkiant į kietą, buką paviršių neatmetama (t.2 t., b.l. 10-11).
Apklausta teisme nukentėjusioji V. V. paaiškino, kad po darbo išsikvietė taksi. Važiuojant jos nurodytu adresu taksi automobilį sustabdė nežymėtas policijos automobilis. Vairuotoją ruošėsi bausti už chuliganišką vairavimą. Vairuotojas pateikė policijai dokumentus. Ji paklausė, ar gali išlipti iš automobilio. Vairuotojas ją nuramino, kad viskas bus gerai. Tikriausiai išrašys baudą ir jie galės tęsti kelionę. Paskui įvyko nesusipratimas. Ji ilgai apie tai galvojo ir mano, kad konfliktą išprovokavo pareigūnė. Todėl savęs ji nelaiko nukentėjusiąja. Toje situacijoje ji labiausiai išsigando pačių pareigūnų. Vairuotojas padavė dokumentus. Jie surašė baudą. Paskui reikėjo vairuotojui pasirašyti ir grąžinti tuos dokumentus. Vairuotojas pasirašė ir dokumentus numetė ant priekinės panelės. Kai policininkė paprašė paduoti dokumentus, vairuotojas atsisakė tai daryti. Kai policininkė juos ėmė, vairuotojas trenkė per tuos dokumentus. Ji neužfiksavo, ar jie nukrito. Atbėgęs kitas policininkas pradėjo mušti vairuotoją, naudoti elektrošoką. Vairuotojas pradėjo važiuoti. Kai įvyko atsitrenkimas, ji išlipo iš automobilio. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus V. V. nurodė, kad automobiliui sustojus, prie vairuotojo priėjo pareigūnė su geltona liemene. Nepamena, ar ji prisistatė. Ji nematė, kad vairuotojas jai trenkė, tačiau jai atrodo, kad vairuotojas trenkė per dokumentus. Trenkimas per dokumentus jos neišgąsdino. Ją išgąsdino tazeris ir jėga naudojama prieš žmogų. „Tazer“ buvo panaudotas prieš vairuotoją ir tai labiausiai ją išgąsdino. Bijojo, kad tos žiežirbos nepataikytų į ją. Tai buvo pirmas kartas, kai matė „Tazer“. Po įvykio jautėsi labai blogai. Kai išlipo iš automobilio, policininkas jai nusišypsojo ir pasakė: „Atsiprašau, kartais taip būna“. Ji buvo pasimetusi. Nežinojo, kur randasi. Ilgą laiką dėl to pergyveno. Išgirdus policijos sirenas, jai dar ilgą laiką nerviškai skaudėdavo pilvą ar galvą. Po to įvykio porą dienų sirgo migrena. Labai nepagarbiai ir nemaloniai vyko pokalbis tarp pareigūnės ir vairuotojo, bet visą tą dalyką iniciavo pareigūnė. Vairuotojas tikrai kalbėjo maloniai. Jis ją ramino, aiškino, kad policininkė jauna, kad jis susimokės baudą ir jie tęs kelionę. Visą situaciją išprovokavo pareigūnė. Pareigūnė supildžiusi tuos dokumentus, atnešė ir padavė, kad vairuotojas susipažintų ir pasirašytų. Savo dokumentą jis numetė ant sėdynės, o pareigūnės dokumentą pasirašė ir numetė už vairo. Pareigūnė reikalavo grąžinti jai dokumentus. Vairuotojas pasakė, kad ji pati pasiimtų. Jai atrodo, kad pareigūnė pati ėmė tuos dokumentus nuo panelės. Neužfiksavo, kaip vyko vairuotojo pažymėjimo atidavimas. Pareigūnė nuo panelės paėmė dokumentus ir iš karto atbėgo kitas pareigūnas, kuris klausė, ar tave mušė ir pradėjo mušti vairuotoją, naudoti elektrošoką. Prieš tai vyko apsižodžiavimas: „atiduok dokumentus, atiduok teises“. Viskas vyko labai greitai. „Tazer“ žiežirbų buvo daug. Ji traukė save, kad į ją žiežirbos nepataikytų. Paskui vairuotojas nuvažiavo. Pareigūnai neperspėjo, kad bus panaudotas „Tazer“. Negali pasakyti, ar vairuotojui buvo duoti kažkokie nurodymai. Pareigūnai vijosi ir atvažiavę trenkėsi į šoną ar į galą. Kai automobilis sustojo, ji išlipo. Šioje situacijoje labiausiai ją išgąsdino pareigūnai. Kai vairuotojas pradėjo važiuoti, tikrai labai išsigando, nes turi mažamečius vaikus. Pareigūnė sugrįžus prie vairuotojo, padavė du dokumentus pasirašyti. Vienas dokumentas turėjo likti vairuotojui. Jis savo dokumentą numetė ant sėdynės, o pareigūnės dokumentą pasirašė. Pareigūnės dokumentas buvo kietame segtuve, kurį pasirašęs numetė ant panelės už vairo. Vairuotojo pažymėjimas buvo pas pareigūnę, nes jis reikalavo šio dokumento, o pareigūnė reikalavo ant panelės esančių dokumentų. Iš pradžių pareigūnė reikalavo, kad jis paduotų dokumentus nuo panelės. Vairuotojas jų nedavė, nes iš jos reikalavo vairuotojo pažymėjimo. Kai pareigūnė tada ėmė dokumentus nuo panelės ir vairuotojas trenkė per dokumentus, jie krito. Tie dokumentai krito, bet ar į ją krito, ar jau už automobilio lango, to tikrai nepamatė. Tada atsirado kitas pareigūnas – vaikinas. Kitas pareigūnas priėjęs paklausė pareigūnės: „ar tau trenkė?“. Negali pasakyti, ką pareigūnė jam pasakė. Greičiausi pasakė, kad taip. Tada jis pradėjo auklėti vairuotoją. Mušė kumščiais. Nematė, kur pataikė, nes vairuotojas gynėsi. Niekas neliepė išlipti. Po smūgio sudavimo buvo panaudotas „Tazer“. Po „Tazer“ panaudojimo vairuotojas pradėjo važiuoti į priekį. Netoli pavažiavo, nes kelią užkirto policijos automobilis. Tada vairuotojas jai pasakė, kad dabar būtų geriausia išlipti ir ji išlipo. Ji sėdėjo automobilio gale, bet ne už vairuotojo, o kitoje pusėje. Išlipusi iš automobilio girdėjo sirenas ir matė pravažiuojančius mirksinčius automobilius. Nematė toje vietoje daugiau žmonių. Kai ji išlipo ir nuėjo, daugiau nebuvo nieko. Vairuotojui ji tikrai jokių pretenzijų neturi. Ją labiausia išgąsdino pareigūno elgesys. Mano, kad gal tos situacijos buvo galima išvengti, jeigu atėjusi pareigūnė pradėtų pagarbiai kalbėti su vairuotoju. Ji dirba su žmonėmis, bet jų netuina, Viskas pasikeitė po to, kai vairuotojas paklausė: „ką man reiks daryti, aš liksiu be darbo“, o pareigūnė sako: „skaityk teismus, čia ne mano reikalas“. Tada vairuotas pasikeitė ir susinervino.
Apklausta 2023 m. sausio 15 d. nukentėjusioji V. V. parodė, kad 2022 m. gruodžio 6 d. apie 17:00 val., per „X“ programėlę išsikvietė taksi vairuotoją vykti į namus. Programėlė nurodė, kad atvyks vairuotojas K. R. su automobiliu „Toyota Prius“. Pakankamai greitai atvykus „X“ vairuotojui, ji įlipo į automobilio galinę sėdynę, už priekinės keleivio pusės esančios sėdynės. Jiems vykstant link namų juos sustabdė policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai buvo įjungę švyturėlius ir per garsiakalbį sakė vairuotojui sustoti. Vairuotojas po šių reikalavimų sustojo nurodytoje vietoje. Sustabdžius automobilį, prie vairuotojo priėjo policijos pareigūnė. Iš jos išgirdo, kad asmuo buvo sustabdytas už chuliganišką vairavimą. Jam pasakė, kad važiavo neleistina juosta. Vairuotojas padavė visus reikiamus dokumentus ir pareigūnė nuėjo jų pildyti į tarnybinį automobilį. Ji nedelsiant parašė sutuoktiniui SMS žinutę, kad juos sustabdė policijos pareigūnai. Sutuoktinis klausė, ar ją pasiimti. Ji atsakė, kad ne, nes vairuotojas ją užtikrino, kad čia greitai viskas baigsis ir ją saugiai parveš namo. „X“ vairuotojas buvo mandagus su ja ir policijos pareigūne. Atėjusi policijos pareigūnė įteikė „X“ vairuotojui protokolą. Pareigūnė pasakė kokia bauda, kad bus atimta teisė vairuoti. Jos manymu, policijos pareigūnė išprovokavo visą konfliktą. Jai policijos pareigūnės tonas, kalbėjimo maniera buvo atgrasi. Ji paklausė vairuotojo, ar jai išlipti. Vairuotojas labai mandagiai apie pareigūnę kalbėjo. Sakė, kad jauna ir nežino daug dalykų. Mano, kad jeigu būtų parinkta policijos pareigūnų kita taktika, viskas būtų pasibaigę gražiuoju. Vairuotojas tvardėsi ir tikrai stengėsi kalbėtis pagarbiai. Įvyko žodinis konfliktas su „X“ vairuotoju ir pareigūne dėl dokumentų pasirašymo ir vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojas sakė: „atiduok, mano dokumentą“. Jis labai mandagiai jos paklausė: „o tai ką dabar visus metus jis liks be darbo?“. Jis klausė: „o tai ką jam dabar daryti?“. O policijos pareigūnė atsakė, kad reikia galvoti prieš tai darant, kad jis pasiskaitytų įstatymus. Po žodinio ginčo ji nematė, ar buvo policijos pareigūnei suduotas smūgis. Nematė, kad vairuotojas ją liestų kitais veiksmais. Matė, kad „X“ vairuotojas sugriebė už dokumentų. Kitas policijos pareigūnas iš karto atbėgo prie automobilio ir paklausė kolegės, ar jai trenkė. Negirdėjo, kad policijos pareigūnė pakviestų savo kolegą, ar jį šauktų. Viskas įvyko labai greitai. Matė, kad pareigūnas panaudojo prieš vairuotoją elektrošoką. Ji daugiausiai išsigando muštynių ir elektrošoko ir bėgimo nuo policijos pareigūnų. Iki tol ji jautėsi tikrai labai saugi. Tuomet vairuotojas įjungė pavarą, iš karto pradėjo važiuoti. Kodėl pradėjo bėgti „X“ vairuotojas, ji nežino. Gal tai buvo jo reakcija į stresą. Policijos pareigūnė matė ją sėdinčią automobilyje kaip keleivę, tačiau ji liko neapsaugota šioje situacijoje nuo tokio tariamai „baisaus žmogaus“. Iš pareigūnų pusės nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad ją apsaugoti ar išlaipinti iš automobilio. Labai nedaug pavažiavus maždaug iki 1 minutės ir policijos pareigūnai atsitrenkė į „X“ vairuotojo automobilį ir jį sustabdė. Tuomet dar kartą paklausė vairuotojo, galbūt jau dabar gali išlipti. „X“ vairuotojas mandagiai jai atsakė, kad „taip V., manau, kad Jums dabar geriausiai būtų išlipti“. Jai išlipus iš automobilio, pradėjus eiti, policijos pareigūnas apibėgo automobilį iš priekio. Jiems prasilenkus pareigūnas jai pasakė, kad atsiprašo, nes kartais taip būna. Pareigūnas jos neramino, nesakė, kad ji niekur neitų, nepaklausė, ar kas nors atvyks jos pasiimti, ar turi su kuo saugiai grįžti namo. Išlipusi buvo šoko būsenoje. Ji apsiverkusi paskambino vyrui, kad atvažiuotų jos pasiimti, tačiau negalėjo nurodyti savo buvimo vietos. Ji tiesiog ėjo į priekį, norėjo kuo greičiau iš ten išeiti. Ji maždaug apie 10 min. laukė vyro. Atvykus vyrui, įsėdo į automobilį 17:51 val. Jos vyras palikęs ją automobilyje nubėgo į įvykio vietą. Sugrįžęs jai pasakojo, kad matė ne mažiau 6 policijos automobilių ir vieną greitosios pagalbos automobilį. Vienas policijos pareigūnas prašė vyro palaukti. Sakė, kad jeigu ji afekto būsenoje, kad vyras ją vežtų į ligoninę, kur viską užfiksuos ir nustatys. Po įvykio porą dienų jautė migrenos skausmą, gėrė vaistus nuo skausmo. Pakankamai ilgą laiką jausdavo pilvo skausmus. Išgirdus policijos pareigūnų garsinius signalus labai išsigąsdavo. Jos atostogos buvo sugadintos. Prieš atvykstant į šią apklausą naktį sunkiai miegojo, labai jaudinosi (t.2 b.l. 46-48). Apklausta papildomai 2023 m. gegužės 11 d. nukentėjusioji V. V. parodė, kad nori parodyti, jog pretenzijų dėl įvykio neturi. Civilinio ieškinio nereikš (t.2 b.l. 49-51).
Apklaustas teisme liudytojas V. K. parodė, kad yra įmonės ,,A“ vadovas ir kuruoja 40 automobilių nuomą. A. Ž. pažįsta. Šis asmuo nuomojo iš jo įmonės automobilį ir laiku mokėjo už nuomą. Po teismo nagrinėjamo įvykio automobilis sudaužytas nepataisomai. Padaryta žala neatlyginta. A. Ž. jam sakė, kad pareigūnai per daug sau leido. Jis buvo automobilyje užsirakinęs, kai viskas buvo plėšoma, o pats automobilis daužomas. Iš inercijos A. Ž. galėjo paspausti bėgių perjungimo svirtį. Tai labai lengva padaryti, nes „Toyota Prius“ hibridas, todėl nereikia spausti sankabos. Galėjo ir pats pareigūnas įjungti tą bėgį. Šitoje situacijoje nežino, kas kaltas. Automobilis, kurį įvykio metu vairavo A. Ž., buvo išnuomotas kitam asmeniui. Civilinis kodeksas leidžia perduoti automobilį kitam. Sutartyje numatyta, kad gali perduoti automobilį trečiam asmeniui. Po įvykio matė automobilį stovintį ant tralo. Buvo stipriai sugadinta automobilio galinė dalis. Išplėštos kairės pusės durys, sudaužytas priekinis stiklas. A. Ž. teigia, kad stiklą sudaužė pareigūnai. Priekinis stiklas buvo sudaužytas keleivio pusėje. Sudaužytas priekinis bamperis. Buvo plėšiamos durys, nes buvo užkišti kažkokie kaiščiai. Durys atvėpusios. Viduje automobilio buvo „bardakas“. Nepasakys, ar kažkas buvo sulaužyta.
Apklaustas teisme liudytojas E. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskr. VPK. (duomenys neskelbtini) specialistu. Jo darbo stažas 13 metų. Budėjimo metu buvo gautas pranešimas, kad kolegoms reikia pagalbos. Kai privažiavo prie sustabdyto automobilio „Toyota Prius“, tas automobilis pajudėjo atbuline eiga ir į juos atsitrenkė. Asmuo buvo sulaikytas. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad padėjo kolegoms ištraukti vairuotoją iš automobilio „Toyota Prius“. Jis buvo prievarta ištrauktas iš automobilio. Jis dalyvavo vairuotojo sulaikymo procese. Vairuotoją traukė keli pareigūnai. Vairuotojas nesakė, kodėl nenori išlipti, bent jau šito jis negirdėjo. Vairuotojas buvo paguldytas ant žemės. Jam uždėti antrankiai. „Toyota Prius“ automobilis laisva pavara neriedėjo. Buvo spaudžiamas akceleratoriaus pedalas. Jis mano, kad buvo siekiama tiesiog pabėgti. Smūgio metu jų tarnybinis automobilis buvo tik sustojęs. Po vairuotojo sulaikymo du pareigūnai skundėsi kojų traumomis. Tai pareigūnas E. P. ir G. J..
Apklaustas 2023 m. balandžio 12 d. liudytojas E. M. parodė, kad 2022 m. gruodžio 6 d. galimai apie 17.33 val. dirbant kartu vyr. specialistu A. D., tarnybiniu automobiliu gavo iškvietimą, kad pareigūnams reikalinga pagalba dėl agresyvaus asmens, kuris nepaklūsta teisėtiems pareigūnų reikalavimams. Atvykus į įvykio vietą pamatė, kad nežymėtas tarnybinis automobilis „Renault“ susidūręs su automobiliu „Toyota Prius“, aplink „Toyota Prius“ iš vienos ir kitos pusės stovi pareigūnai. Jam sustojus ir išlipant iš tarnybinio automobilio, pamatė, kad „Toyota Prius“ staigiai pradėjo judėti atbuline eiga ir atsitrenkė į jų stovintį tarnybinį automobilį V1924 „WV Transporter“ apgadindamas tarnybinio automobilio priekinę dalį. Po automobilių kontakto kažkas iš pareigūnų pribėgo prie automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo pusės priekinių durelių ir panaudojęs fizinę prievartą bei jėgą ištraukė vairuotoją iš automobilio. Ištrauktas vairuotojas agresyviais ir aktyviais veiksmai priešinosi policijos pareigūnams. Jis stangrino rankas, muistėsi, spardėsi ir neleido kad jam būtų uždėti antrankiai. Paguldžius minėtą asmenį ant žemės jis toliau nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, nestangrinti rankų, sudėti rankas už nugaros. Šie reikalavimai buvo garsiai ir aiškiai pakartoti keletą kartų, bet asmuo į juos nereagavo. Panaudojus fizinę prievartą jam buvo uždėti antrankiai. Po sulaikymo pas asmenį veido srityje matėsi nubrozdinimai, paraudimai. Įvykio metu skundėsi du policijos pareigūnai, kurie dirbo nežymėtu tarnybiniu automobiliu, kojų sužalojimais. Buvo atvykusi GMP (t. 2 b.l. 36-39).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros vieta (duomenys neskelbtini) gatvė,. Tiksliau vietovė 5 metrų atstumu į pietus nuo Geležinkelio tilto, einančio virš minėtos gatvės. Gatvę sudaro šešios automobilių juostos, trys vienos krypties ir dvi kitos, su kelkraščiu. Per vidurį matoma geležinė pertvara, skirianti skirtingų krypčių juostas. Kelkraštyje stovi baltos spalvos automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi kelkraščio dešiniausioje pusėje, galiniu kairiu ratu stovintis ant pirmos eismo juostos. Priekis pasuktas apie 10 laipsnių į dešinę. Įjungti automobilio policijos švyturėliai. Ant automobilio dešinės pusės matomas tolygus įbrėžimas einantis horizontaliai per vidurį visos priekinės durelės. Matyti pažeistas kairės pusės automobilio veidrodėlis. Jis nulinkęs žemyn. Poros metrų atstumu už „Renault“ automobilio, kelkraštyje stovi „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos su baltame fone „X“ užrašu iš abiejų automobilio pusių. Automobilio priekinis stiklas keleivio pusėje įskilęs. Matomas įbrėžimas su baltos spalvos likučiais priekinio bamperio kairėje pusėje, po žibintu. Galinis automobilio stiklas yra išdaužtas. Aplink automobilio galinę dalį daug stiklo šukių ir automobilio dalių. „Toyota Prius“ automobilis galine dalimi, tiksliau kairės pusės kampu, įsirėmęs į tarnybinio automobilio „WV Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekio dešinę pusę. Automobilių kontakto vietoje matomi abiejų automobilių apgadinimai. Šalia jų ant kelio pabirusios dalys ir stiklo šukės. Matomas automobilio „Toyota Prius“ galinio kairio kampo įlinkimas į automobilio vidų. „WV Transporter“ priekinės dešinė pusė yra įlenkta į vidų, o tiksliau įlenktas automobilio variklio dangtis, į vidų įmuštas ir suskilęs priekinis dešinės pusės žibintas ir skilęs priekinis dešinėje pusėje bamperis. Automobilio „Toyota Prius“ salone, ant priekinės keleivio sėdynės guli Administracinio nusižengimo protokolas. Pavarų dėžė automatinė. Pavarų svirtis stovi P režime. Administracinio nusižengimo protokolas paimamas prijungimui prie ikiteisminio tyrimo. Tarnybinis automobilis „WV Transporter“ su minėtais pažeidimais stovi kelkraštyje, pasuktas į kairę pusę, priekinis ratas liečia kelkraštį ir pirmą važiuojamosios juostos skiriamą juostą.
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos su užrašu „X“ iš abiejų automobilio pusių, apžiūra. Nustatyti automobilio išoriniai apgadinimai: įbrėžtas priekinis bamperis iš kairės pusės. Ant įbrėžimo vietos matomi baltos spalvos dažų likučiai. Įlenktos galinės kairės pusės durys. Įlenktas galinis kairys sparnas, suskilę dažai, išdaužtas galinis kairys žibintas, išdaužtas galinis bagažinės langas. Ant priekinio stiklo, keleivio pusėje įskilimas. Ant stogo, ties dešiniuoju statramščiu, arčiau priekinių durų matomas nežymus įlenkimas. Matomi įbrėžimai ant galinio dešiniojo sparno ir galinių dešinės pusės durų. Skilęs galinis bamperis iš kairės pusės (t.1 b.l. 62-68).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Automobilyje įrengti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai. Automobilis nedažytas specialiomis (policijos) spalvomis. Automobilyje įrengtas vaizdo registratorius. Nustatyti šie automobilio išoriniai apgadinimai: įbrėžtos galinės ir priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas (t.1 b.l. 57-61).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Automobilio variklis išjungtas. Automobilis nudažytas specialiomis (policijos) spalvomis. Automobilyje įrengti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai. Į automobilio priekinį dešinės pusės kampą, galine dalimi stovi atsitrenkęs automobilis „Toyota Prius“. Automobilyje įrengti vaizdo registratoriai. Automobilio pavarų dėžės svirtis įjungta į 1 pavarą. Nustatyti šie automobilio išoriniai apgadinimai: įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas, kliudytos priekinės dešinės pusės durys, sudužęs priekinis dešinės pusės žibintas, sulaužytas priekinis bamperis, įlenktas variklio dangtis (t.1 b.l. 69-73).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas, o teisme peržiūrėtas policijos pareigūnės G. J. „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „2022_1206_172809_017.MP4“. Vaizdo įrašas yra 3:44 min trukmės. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje yra pavadinimas „VLN_KPV_619702 2022/12/06 17:28:00“. Vaizdas spalvotas. Įraše užfiksuota, kaip pareigūnė išlipa iš automobilio (Renault) keleivio pusės. Rankose laikydama dokumentus ir rašiklį, nueina automobilio „Toyota Prius“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pareigūnė 0:21 min prieina prie aukščiau minėto automobilio vairuotojo pusės durelių. Kairėje rankoje laikydama dokumentus, dešinėje pusėje rašiklį ir rodydama dokumentus sako vyrui, sėdinčiam vairuotojo pusėje: Pareigūnė: „Taip, A., pusę minimalios baudos, 225 Eur ir minimalus 12-os mėnesių atėmimas. Iki gruodžio 21 dienos, jeigu nesutinkate, kitų metų sausio 5 dieną galėsite atvykti į bylos nagrinėjimą, ten viską paaiškinti, kaip ir kas“
Vyras: „... Vadinasi aš lieku be darbo?“
Pareigūnė: „Nu, aš nežinau, reiktų pastovėti kamštyje ir viskas būtų tvarkoj. Teismų praktiką labiau skaitykite. Kelkraščiu važiavimas yra chuliganiškas vairavimas.“
Vyras: „Nu, bet aš ne chuliganas“.
Pareigūnė: „Kaip sakot?“
Vyras: „Bet aš dabar badu mirsiu, viskas“.
Pareigūnė: „Reikia galvoti prieš tai, kaip darote“.
Vyras: „Ką Jūs čia dabar padarėt dabar?“
Pareigūnė: „Protokolą surašiau, su administraciniu nurodymu“.
Trumpa pauzė tarp abiejų asmenų. Vyras žiūri į pareigūnę.
Pareigūnė: „Žiūrėkit, paaiškinau kaip kas, Jūsų trumpas paaiškinimas ir parašiukas, čia parašiukas, kad įteikiau protokolo kopiją“.
Pareigūnei bekalbant vyras savo dešine ranka ima rašiklį iš pareigūnės dešinės rankos ir tuo pačiu savo kaire ranka paima dokumentus (protokolą) iš pareigūnės kairės rankos. Akivaizdžiai rodydamas nepasitenkinimą savo veido mimikomis.
Pareigūnė kalba toliau: „Jūs nusiraminkite, mūsų pokalbis yra įrašomas, nesinervuokite“.
Vyras: „Aš nieko nekalbu“.
Pareigūnė: „Tai aš ir nesakau, kad nereikia.. ta prasme, kad kalbate ar dar kažką, veiksmus biški raminkite.“
Vyras pasirašo dokumentus ir savo kaire ranka perduoda dokumentus ir dešine ranka padeda rašiklį ant dokumentų (grubiais veiksmais) sakydamas: „Prašom, atiduokit prašom, prašom atiduokit“. (tuo metu paimdamas kažką savo dešine ranka iš pareigūnės dešinės rankos ir savo kaire ranka paima paduotus pareigūnei dokumentus ir rašiklį ir padeda juos į automobilio saloną, šalia esančio vairuotojo pusės priekinio stiklo.
Pareigūnė: „Atiduokite man papkutę“.
Vyras: „Prašom, pasiimkit“.
Pareigūnė: „Gerai, pasiimsiu, be problemų“.
Pareigūnė savo kaire ranka pasiima dokumentus, esančius automobilio viduje. Tada pareigūnė sako: „Tai va, kitą kartą patausokite nervukus“ ir savo kaire ranka duoda vyrui dokumentus: „Jūsų protokolo kopija“ ir pateikia kaire ranka vairuotojo pažymėjimą. Tuo metu vaizdo ir garso kamera filmuoja labiau galinę automobilio dalį ir vyras sėdintis vairuotojo pusėje nesimato.
Pareigūnė: „Taip, iš mašinos, uždaryk langą“. Pasigirsta grumtynės.
Vyras: „Ką čia darot?“.
Pareigūnė: „Uždaryk langą“.
Vyras: „Ką čia darot“.
Pareigūnė dar kartą pakartoja: „Uždaryk langą“.
Vyras: „Ką uždaryti, ką čia darot?“
Tuo metu pribėga kitas pareigūnas.
Pareigūnė pasako, kad „Trenkė“.
Atėjęs policijos pareigūnas klausia: „Ką darai?“.
Vyras atsako: „Nieko nedarau“.
Pareigūnas vyras: „Ką darei?“.
Vyras: „Nieko nedariau“.
Pareigūnas dešine ranka ir kairės rankos pagalba traukia elektrošoką, esantį ekipuotės kairėje pusėje. Laikinai vaizdas užtemsta. Pareigūnas vyras sako: „Nori? Nori paragaut?“.
Vyras sako: „aš nieko nedariau, aš pasiėmiau savo teises“.
Pareigūnė vyrui sako: „Išlipk iš automobilio“.
Vyras atsako: „Eikit nafik Jūs“ ir pradeda važiuoti su automobiliu. Pareigūnai nubėga į tarnybinį automobilį įsijungia švyturėlius (pasigirsta garsas) ir važiuoja automobilio link.
Pareigūnas sėdintis vairuotojo pusėje sako: „Nestoja jis, žiūrėk, žiūrėk“.
Pasigirsta trinktelėjimas. Automobilis trenkiasi į policijos pareigūnų automobilio dešinę pusę, nudaužiamas keleivio pusės veidrodėlis.
Pareigūnė sako: „Ta prasme, jis“. Pareigūnas išlipa iš automobilio, vairuotojo sėdynės ir pro priekį nueina link automobilio „Toyota Prius“. Netrukus grįžta atgal ir klausia pareigūnės esančios automobilyje: „Kaip jį iš mašinos ištraukti?“
Pareigūnas atsako: „Kas?“ Pareigūnė: „I. paskambinti, pasikonsultuoti?“
Pareigūnas: „O ką konsultuotis..?“ Pareigūnas vėl nueina prie automobilio „Toyota Prius“. Vaizdo įrašo pabaiga. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (t. b.l. 35-36).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (vaizdo ir garso įrašai iš VPK OVS patalpų). Šiame įraše užfiksuota, kaip kaltinamasis A. Ž. sako, kad panelei, kuri jam grąžino vairuotojo pažymėjimą (G. J.) netyčia pirštą prispaudė. Tada atbėgo kitas su elektrošoku ir pradėjo per langą šaudyti. Jis užsidarė, kad greičiau pabėgti, o jie jį taranuoja (t.1 b.l. 123).
Nagrinėjant bylą teisme buvo peržiūrėti ekipažo V1882 (G. J., E. P.) tarnybiniame automobilyje „Renault Megane“ įrengto vaizdo registratoriaus įrašas bei ekipažo V 1924 (E. M., A. D.) tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“ įrengto vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas.
Ekipažo V 18882 įrašuose užfiksuota, kaip kaltinamojo A. Ž. vairuojamas automobilis „Toyota Prius“, važiuodamas kelkraščiu pervažiuoja nukreipimo salelės ženklinimą ir aplenkdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje susiformavusią transporto spūstį toliau juda kelkraščiu. A. Ž. įvykdytas administracinis nusižengimas buvo pastebėtas nežymėtame automobilyje „Renault Megane“ dirbusių policijos pareigūnų G. J. ir E. P.. Minėti pareigūnai įjungę švyturėlius pasiveja A. Ž. automobilį ir nurodo sustoti kelkraštyje. Po to kai A. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis nuvažiavo iš įvykio vietos, policijos pareigūnai G. J. ir E. P. važiavo jam iš paskos. Vengdamas blokavimo A. Ž. vairuojamas automobilis kliudė nežymėtą policijos automobilį „Renault Megane“, kuris savo priekinėmis keleivio pusės durelėmis blokavosi su A. Ž. vairuojamo automobilio „Toyota Prius“ priekinėmis vairuotojo pusės durelėmis.
Ekipažo 1924 įrašuose užfiksuota, kaip automobilis „VW Transporter“ arėja prie kelkraštyje
Stovinčio automobilio „Toyota Prius“ galinės dalies. Įraše užfiksuota grupė policijos pareigūnų stovinčių prie „Toyota Prius“ priekinės dalies, iš dešinės pusės. Įraše užfiksuota, kaip „Toyota Prius“ pajuda atbuline eiga link jo artėjančio „VW Transporter“. Pajudėjus „Toyota Prius“ nuo priekinės kairės dalies atšoka policijos pareigūnas. Įvykus automobilių „Toyota Prius“ ir „VW Transporter“ susidūrimui, prie vairuotojo durelių staigiai pripuola policijos pareigūnas T. V., kuris atidaro „Toyota Prius“ vairuotojo dureles ir atlieka judesius rankomis nukreiptus į vairuotojo sėdynėje sėdintį kaltinamąjį A. Ž. ir po to, padedant kitiems pareigūnams, ištraukia A. Ž. iš „Toyota Prius“ automobilio ir atlieka jo sulaikymo veiksmus.
Dėl A. Ž. pateikto kaltinimo pagal BK 286 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia dviem alternatyviais būdais: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai tyčinis smūgių sudavimas ar kūno sužalojimų padarymas kitu būdu. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – tai kaltininko veiksmai ar pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.
Taigi, įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja ne su bet kokiu nepaklusimu šių asmenų reikalavimams, o su pasipriešinimu panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Teismų praktikoje pasipriešinimas įvardijamas kaip valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimas, smaugimas, pargriovimas, intensyvus stumdymas, dūrimas peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimas prieš jį, grasinimai nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015).
Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė už pasipriešinimą pareigūnui neapima fizinio smurto panaudojimo prieš pareigūną. Šio smurto panaudojimas teismų praktikoje vertinamas kaip lemiantis didesnį veikos pavojingumą ir yra kriterijus, kuriuo atribojama baudžiamoji atsakomybė nuo administracinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-435-677/2016, 2K-195-693/2017).
Byloje surinktais įrodymais, daliniais paties kaltinamojo A. Ž., nukentėjusiųjų policijos pareigūnų G. J., E. P., A. M., T. V., liudytojų V. V., E. M., V. K. parodymais, specialistų išvadomis, policijos pareigūnės G. J. „Body“ kameros įrašu, policijos pareigūnų tarnybiniuose automobiliuose įrengtų vaizdo registratorių įrašais nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž. naudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams G. J., E. P. bei A. M., todėl pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. veiksmai – fizinis smurtas buvo kvalifikuotas kaip tyčinis ir nukreiptas prieš policijos pareigūnus (BK 286 straipsnis).
Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad ne visos faktinės aplinkybės, inkriminuotos A. Ž. pateiktame kaltinime pasitvirtino ir įvertinus objektyvius bylos duomenis jos iš A. Ž. kaltinimo šalintinos.
Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnei G. J.
A. Ž. pateiktame kaltinime nurodyta, kad jis panaudojo fizinį smurtą policijos pareigūnės G. J. atžvilgiu. Specialistei G. J. priėjus prie sustabdyto automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. Ž., priekinių vairuotojo pusės durelių, administracinio nusižengimo protokolo įteikimo metu A. Ž. atėmė iš G. J. administracinio nusižengimo protokolą bei sudavė jai vieną smūgį su kumščiu į jos krūtinės sritį, po ko šiai policijos pareigūnei nurodžius išlipti iš automobilio, nevykdė šių nurodymų.
Įvertinus byloje surinktus duomenis darytina išvada, kad šios aplinkybės pilnai nepasitvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. Ž. nuosekliai tvirtino, kad smūgio į krūtinę policijos pareigūnei nesudavė. Tvirtino, kad G. J. grąžinant vairuotojo pažymėjimą galėjo jai sugriebti už pirštų. Tas pačias aplinkybes jis nurodė ir iš karto po įvykio pristatytas į laikino sulaikymo kamerą. Tai užfiksuota byloje pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose iš VPK OVS patalpų. Peržiūrėjus G. J. ir E. P. tarnybiniame automobilyje „Renault Megane“ įrengto vaizdo registratoriaus įrašus, atsižvelgus į tamsų paros laiką, oro sąlygas (lietus), mirksinčias „Toyota Prius“ avarines šviesas, atstumą tarp stovinčių „Toyota Prius“ ir „Renault Megane“ automobilių, neįmanoma nustatyti, ar buvo kontaktas tarp G. J. ir A. Ž.. Policijos pareigūnės G. J. „Body“ kameros įraše užfiksuotas jos bendravimas su kaltinamuoju. Vertinant jų pokalbį teismas nesutinka su A. Ž. išreikštais priekaištais, kad G. J. su juo kalbėjo nepagarbiai, iš jo šaipėsi ir net kikeno. Sutiktina, kad gal ir nebuvo būtina rekomenduoti A. Ž. domėtis teismų praktika, tačiau nieko nepagarbaus ar įžeidaus G. J. kalboje teismas neįžvelgia. „Body“ kameros įraše užfiksuota, kad sužinojęs apie gresiančias administracines nuobaudas pasikeitė A. Ž. elgesys ir kalbos maniera. Jis grubiai pasirašė jam paduotą administracinio nusižengimo protokolą (originalą) ir G. J. segtuvą su protokolu numetė ant priekinės panelės, sakydamas jai pačiai jį pasiimti. Šioje vietoje teismas nesutinka su liudytojos V. V. parodymais, kad ją vežęs A. Ž. buvo neišpasakyto mandagumo ir aukštos kultūros žmogus, kad elgėsi mandagiai, ne taip, kaip su A. Ž. bendravusi ir administracinio nusižengimo protokolą jam surašiusi policijos pareigūnė G. J.. Kaip jau buvo pažymėta, G. J. ir A. Ž. bendravimas užfiksuotas „Body“ kameros įraše, tačiau galimas kaltinamojo smūgis įraše neužfiksuotas. Iš pateikto „Body“ kameros įrašo nesimato, kad A. Ž. ranka būtų lietusi G. J. krūtinę. Priešingai G. J. ranka yra „Toyota Prius“ salone link A. Ž. kaklo. Kažkodėl pareigūnė pradeda šaukti ir kartoti „uždaryk langą“, „uždaryk langą“. Įraše nefiksuota, kad G. J. balsu ar rankos mostu kviestų savo kolegą E. P.. G. J. kolega, policijos pareigūnas E. P. kolegės įvardinto smūgio nematė. Įraše užfiksuota, kad jam priartėjus prie „Toyota Prius“ automobilio, šalia kurio stovėjo G. J., ši pasako vienintelį žodį „trenkė“. Tuo pačiu labai keista, kad A. Ž. šalinantis nuo pareigūnų, o šiems jį persekiojant, įvykus automobilių kontaktui bei vėliau laukiant pastiprinimo, ikiteisminiam tyrimui nebuvo pateikti tolimesni G. J. ir E. P. „Body“ kamerų įrašai, G. J. pokalbis su tiesiogine jos vadove I. Š., pokalbis su VPK OVS budėtoju. 2022 m. gruodžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas pareigūnės G. J. „Body“ kameros įrašas, jo pabaigoje nurodyta, kad E. P. antrą kartą nuėjus prie A. Ž. automobilio, vaizdo įrašo pabaiga ir daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Akivaizdu, kad po 7 mėnesių šią bylą perdavus į teismą ieškoti šių įrašų yra beprasmiška. Faktiškai vienintelis objektyvus ir nešališkas įrodymas šioje situacijoje galėjo būti įvykio metu automobilio „Toyota Prius“ salone buvusios keleivės V. V. parodymai, tačiau deja taip nėra. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. sausio 15 d. V. V. be išsakytų panegirikų A. Ž. atžvilgiu ir priekaištų policijos pareigūnams taip pat nurodė, kad ji nematė, ar policijos pareigūnei buvo suduotas smūgis. Ji nematė, ar A. Ž. policijos pareigūnę lietė kokiais nors kitais savo veiksmais. Ji tik matė, kad A. Ž. sugriebė už dokumentų. Apklausta 2023 m. spalio 5 d. teisme, liudytoja V. V. pareiškė, kad policijos pareigūnei paimant nuo panelės dokumentus, A. Ž. per juos trenkė ranka ir dokumentai krito. Po to priėjęs prie „Toyota Prius“ automobilio pareigūnas (E. P.) pradėjo A. Ž. mušti kumščiais, o kai „Toyota Prius“ buvo užblokuotas ir ji išlipusi iš automobilio nuėjo, matė, kaip pareigūnas (E. P.) priėjo prie „Toyota Prius“ ir atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Tačiau V. V. nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka kitų objektyvių bylos duomenų. Pirmiausia pats kaltinamasis A. Ž. savo parodymuose neminėjo, kad E. P. jį mušė kumščiais. Jis teigė, kad E. P. naudojo tik elektrošoką. Tai pripažįsta ir pats E. P.. Vaizdo įrašuose neužfiksuota, kad E. P. būtų įsėdęs į „Toyota Prius“ automobilį. To padaryti buvo ir negalima, nes A. Ž. sėdėjo užsirakinęs dureles, todėl ir V. V. parodymai, kad A. Ž. trenkė ranka per G. J. segtuvą teismui kelia abejonių. G. J. „Body“ kameros įraše matyti, kad prieš prasidedant konfliktui G. J. segtuvą laiko rankoje. Šią aplinkybę ji patvirtino ir duodama parodymus teisme. Būtina pažymėti ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. G 3922/2022(01) konstatuota, kad G. J. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Tai patvirtino ir tyrimo metu apklaustas specialistas O. P.. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys neleidžia teismui padaryti kategoriškos išvados, kad A. Ž. pasipriešindamas policijos pareigūnei G. J. sudavė jai tyčia smūgį ranka į krūtinę ir šias aplinkybes šalina iš A. Ž. kaltinimo ir A. Ž. inkriminuoja tik nevykdytą G. J. reikalavimą išlipti iš automobilio bei tyčinį A. Ž. pasišalinimą iš jo sustabdymo vietos.
A. Ž. buvo kaltinamas ir tuo, kad vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ ir siekdamas išvengti sulaikymo, įjungė automobilio galinę pavarą, pradėjo važiuoti atbulomis ir sužalojo policijos pareigūnę G. J., kuri buvo tempiama „Toyota Prius“ automobilio palei dešinį kelkraštį, dėl ko patyrė kairės blauzdos bei kairio skruosto sumušimus.
Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šios faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies. A. Ž. teisme teigė, kad į automobilio saloną patekęs pareigūnas A. M. jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Tai darydamas pareigūnas galėjo įjungti galinę pavarą, todėl „Toyota Prius“ ir pajudėjo. Kas toliau įvyko, jis nematė.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu G. J. teigė, jog A. M. bandant iš „Toyota Prius“ salono ištraukti A. Ž., ji stovėjo automobilio tarpduryje. Kai A. Ž. paspaudęs akceleratoriaus pedalą pradėjo važiuoti atbuline eiga, pajuto smūgį ir praradusi pusiausvyrą įsikibo į atidarytas keleivio pusės dureles. „Toyota Prius“ judant buvo velkama ir pajuto stiprų skausmą kojų srityje. Duodama parodymus teisme G. J. nurodė, kad ji stovėjo tarp automobilio ir atidarytų priekinių keleivio durelių. Ją nubloškė atidarytos durelės ir kojomis ji trenkėsi į durelių metalinę konstrukciją. Pajuto stiprų fizinį skausmą, bandė įsikibti į dureles. Ant jos kojų sužalojimai tikriausiai atsirado, kai automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jos kojos atsitrenkė į automobilio duris.
Kad G. J. buvo užkliudyta atbuline eiga pajudėjusio „Toyota Prius“ automobilio, patvirtino ir šalia jos buvęs pareigūnas E. P.. Policijos pareigūnai T. V., A. M., E. M. nematė šio įvykio, tačiau patvirtino, kad sulaikius A. Ž. G. J. šlubavo ir skundėsi kojos skausmu. Tai užfiksuota ir ekipažo V1813 (tarnybinis automobilis „VW Transporter“) vaizdo registratoriaus įraše. Įraše matyti, kaip sulaikius A. Ž. prie G. J. priėjęs pareigūnas pasilenkia ir apžiūri jos koją. Nors specialisto išvadoje Nr. G3922/2022(01) nurodyta, kad remiantis G. J. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, G. J. nustatytos kairės blauzdos sumušimo ir kairio skruosto sumušimo diagnozės nėra pagrįstos objektyviu sužalojimams būdingų požymių aprašymu, tačiau dėl įvykio aplinkybėse nurodytų veiksmų G. J. galėjo jausti fizinį skausmą.
Peržiūrėjus ekipažo V1813 (tarnybinis automobilis „VW Transporter“) vaizdo registratoriaus įrašą, matyti kaip šiam automobiliui artėjant prie stovinčio „Toyota Prius“, šis pajuda atbuline eiga. Tuo metu „Toyota Prius“ priekyje, dešinėje pusėje, stovi grupė pareigūnų, tačiau jų nukritimas, ar vilkimas nefiksuotas. Įvertinus šiuos duomenis teismas tikslina A. Ž. kaltinime nurodytas aplinkybes, ir nurodo, kad judant „Toyota Prius“ atbuline eiga, policijos pareigūnė G. J. buvo kliudyta atviromis priekinėmis keleivio pusės durelėmis ir nuo smūgio patyrė kairės blauzdos sumušimą, sukėlusį jai fizinį skausmą. Teismas iš kaltinimo šalina faktinę aplinkybę, kad pareigūnė G. J. buvo tempiama atbuline eiga judančio „Toyota Prius“ automobilio.
Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams E. P. ir A. M.
A. Ž. kaltinamas, kad vengdamas sulaikymo, tyčia pradėjo važiuoti atbuline eiga, dėl ko kūno sužalojimus patyrė policijos pareigūnai E. P. ir A. M.. A. Ž. su jam teikiamais kaltinimais nesutiko. Jis teigė, kad atbulinės pavaros nejungė, o tai galėjo padaryti A. M., kuris per priekines keleivio dureles pateko į automobilio „Toyota Prius“ saloną ir siekdamas jį sulaikyti sudavė jam daugybinius smūgius rankomis į įvairias jo kūno vietas, o po to užtraukė ant galvos striukę. Įvertinus A. Ž. parodymus, teismas daro išvadą, kad jie nepasitvirtino. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. nurodė, kad tuo metu jo automobilis buvo su įjungtu varikliu – užvestas. Jis iš karto įjungė galinę pavarą ir pradėjo važiuoti atbulomis, kartu su viduje esančiu pareigūnu. Šis pareigūnas visiškai pilnai buvo automobilio salone, o automobilio keleivio pusės durys buvo atidarytos. Tuomet jis pajuto kažkokį smūgį, lyg trenkimąsi į automobilį, bet koks tai automobilis buvo, nematė. Šie A. Ž. parodymai paneigia atsitiktinį „Toyota Prius“ pajudėjimą. A. Ž. tai pat nurodė, kad jam stovint policijos pareigūnai jį apsupo iš visų pusių, pradėjo pulti automobilį, kuriame jis sėdėjo. Vieni pareigūnai buvo su teleskopinėmis lazdomis, kiti su elektrošokais. Apklaustas teisme liudytojas V. K., kuriam priklausė A. Ž. vairuojamas automobilis, parodė, kad A. Ž. po to jam pasakojo, kad policijos pareigūnai per daug sau leido. Jis buvo automobilyje užsirakinęs.
Pirmiausia pažymėtina, kad nesutikdamas su policijos pareigūnų veiksmais asmuo gali savo pažeistą teisę ginti teisinėmis priemonėmis, skųsdamas policijos pareigūnų veiksmus nustatyta tvarka, o ne priešintis policijos pareigūnams naudodamas fizinį smurtą. A. Ž. pripažino, kad neskundė galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Jis nesikreipė į gydymo įstaigas, siekiant užfiksuoti galimus jo sužalojimus. Jis neskundė jo atžvilgiu priimto administracinio nusižengimo nutarimo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl kurio ir įvyko teismo nagrinėjamas įvykis. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir pirmiau šiame nuosprendyje nurodytos aplinkybės bei surinkti įrodymai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad A. Ž. suvokė, jog savo aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, bandantiems jį sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą. Matydamas, kad jo automobilio salone yra policijos pareigūnas A. M., kuris akivaizdu, kad nebuvo prisisegęs saugos diržo, matydamas šalia automobilio kitus pareigūnus, tyčia, atviromis priekinėmis keleivio durelėmis, siekdamas pasišalinti iš vietos, įjungė galinę pavarą ir jo automobilis pajudėjo atbuline eiga, kliudydamas šalia buvusį pareigūną E. P. bei G. J.. Automobiliui „Toyota Prius“ atsitrenkus galine dalimi į link jo judantį tarnybinį automobilį „VW Transporter“, įvykus smūgiui buvo sužalotas salone buvęs policijos pareigūnas A. M.. Tokiu būdu kaltinamasis sukėlė jam ir E. P. specialisto išvadose konstatuotus kūno sužalojimus. Šiuo atveju byloje įrodyta, kad A. Ž. padarė baigtą nusikaltimą, nes, siekdamas sutrukdyti nukentėjusiesiems E. P. ir A. M. vykdyti jiems pavestas tarnybines pareigas, panaudojo fizinį smurtą - pasireiškusį tuo, kad tyčia pradėjo važiuoti atbuline eiga. A. Ž. akivaizdu kad suvokė, jog taip elgdamasis priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir norėjo taip veikti. Nors A. Ž. tvirtino, kad šalinosi nuo policijos pareigūnų todėl, kad bijojo dėl savo gyvybės ir sveikatos, dėl to net skambino į BPC ir prašė pagalbos, tačiau toks kaltinamojo telefoninis skambutis nebuvo fiksuotas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. Ž. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 286 straipsnyje, sudėties požymiai. Vadinasi, be kitų nusikalstamos veikos sudėties požymių nustačius, kad, priešinantis valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui), buvo panaudotas tyčinis fizinis smurtas, tokie A. Ž. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip užtraukiantys baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Tačiau teismas tikslina fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo E. P. atžvilgiu aplinkybes. Kaip jau buvo pažymėta, peržiūrėjus ekipažo V1813 (tarnybinis automobilis „VW Transporter“) vaizdo registratoriaus įrašą, neužfiksuota, kad „Toyota Prius“ pajudėjus atbuline eiga, E. P. būtų nukritęs ir būtų tempiamas 4 metrus. Tai, kad jis kontaktavo su judančiu „Toyota Prius“ automobiliu, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti jo tarnybinis batas (suplėšytas) ir uniforma. Tokiu būdu teismas tikslina A. Ž. kaltinime nurodytas aplinkybes, ir nurodo, kad judant „Toyota Prius“ atbuline eiga, policijos pareigūnas E. P. buvo kliudytas atviromis priekinėmis keleivio pusės durelėmis. Teismas iš kaltinimo šalina faktinę aplinkybę, kad pareigūnas E. P. buvo tempiamas atbuline eiga judančio „Toyota Prius“ automobilio. Teismas tikslina A. Ž. kaltinime nurodytas aplinkybes, ir nurodo, kad judant „Toyota Prius“ atbuline eiga, policijos pareigūnas E. P. buvo kliudytas atviromis priekinėmis keleivio pusės durelėmis ir nuo smūgio patyrė specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus.
Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui T. V.
A. Ž. buvo kaltinamas, kad nevykdė teisėto pareigūno T. V. reikalavimo išlipti iš automobilio ir nesipriešinti. Žiūrėdamas T. V. į akis, A. Ž. vartojo necenzūrinius žodžius „eik nachui, niekur aš nelipsiu“. T. V. atliekant priverstinį išlaipinimą, A. Ž. grasindamas pasakė: „tau pizda“. Po to sugniaužęs dešinės rankos kumštį ir naudodamas fizinę jėgą, dešinės rankos kumščiu sudavė T. V. į dešinės rankos riešo sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šios faktinės aplinkybės nepasitvirtino.
A. Ž. teisme teigė, kad pakluso pareigūnų komandai ir atidarė priekines keleivio dureles. Tuo metu į jo automobilio saloną įšoko pareigūnas (A. M.) ir atsiklaupęs ant sėdynės be perstojo puolė jį kumščiuoti. Nuo smūgių jis dengėsi savo veidą. Prarado orientaciją ir pajuto smūgį į nugarą. Kažkas atidarė vairuotojo dureles, užtempė jam ant galvos žieminę striukę ir numetė jį ant asfalto. Jam buvo suduota ne mažiau 20 smūgių į galvą. Kai jį spardė, jis rėkė. Tada jam uždėjo antrankius. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. parodė, kad pareigūnas, kuris stovėjo iš keleivio pusės, jam pasakė atidaryti dureles. Kai atidarė, pareigūnas įlipo į jo automobilį ant keleivio pusės savo keliais ir puolė jį kumščiais, trankė į veido sritį. Kai jo automobilis judėdamas atbuline eiga atsitrenkė į policijos automobilį, prie vairuotojo pusės, kurioje jis sėdėjo, pribėgo kitas pareigūnas ir atidarė vairuotojo pusės dureles. Pareigūnas užtempė jam ant galvos striukę ir pargriovė ant žemės.
Apklaustas teisme policijos pareigūnas, nukentėjusysis T. V. parodė, jog matė, kaip atsidarė „Toyota Prius“ priekinės keleivio durys. Tuo metu jis buvo ties „Toyota Prius“ priekine dalimi. Jis taip pat liepė vairuotojui: „atidarykit duris“. Vairuotojas į jį pažvelgė, tačiau realiai žiūrėjo į pareigūnus, kurie buvo „Toyota Prius“ dešinėje pusėje. Pamatė, kad „Toyota Prius“ salone vyksta grumtynės. Iš „Toyota Prius“ vairuotojo pusės ėjo rankų judesiai į šone buvusį asmenį (A. M.). Suprato, kad vairuotojas naudoja smūgius prieš jo kolegą. Jis pabandė prieiti prie vairuotojo durelių, bet ten stovėjo užstatyta mašina. „Toyota Prius“ pajudėjus atbuline eiga ir atsitrenkus į autobusiuką, „Toyota Prius“ automobilyje prasidėjo dar didesnis judesys. Pribėgęs jis atidarė „Toyota Prius“ priekines vairuotojo dureles. Mato, kad eina smūgiai. Ką pasakė vairuotojui, tiksliai neatsimena, bet kažką į tą pusę, „baik taip daryti“. Girdėjo, kad iš vairuotojo pusės buvo pasakyta „nachui“. Nežino, kam tai buvo skirta. Jis naudojo kovinių imtynių veiksmus ir sudavė vieną smūgį vairuotojui. Kur pataikė, dabar negali pasakyti. Gal į petį, gal į krūtinę, gal į galvą. Ruošėsi suduoti antrą, bet tuo metu iš vairuotojo vietos buvo smūgis į jo dešinės rankos riešą. Jam ranka patirpo ir jis pakeitė pozą. Vairuotojas žiūrėjo į jį ir pradėjo rankas muistyti. Vairuotojui sudavė dar vieną ar du smūgius ir bandė jį išlaipinti. Po jo smūgių vairuotojas nurimo ir rankų gestų nebuvo. Tada nusprendė, kad saugu jį išlaipinti, nes jam nekyla pavojus. Pajuto, kad jo ranka aptirpus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. V. nurodė, kad „Toyota Prius“ atsitrenkus į tarnybinį automobilį atsirado vietos prie vairuotojo durelių. Pamatęs, kad jo kolegos rankomis laiko sau už kojų ir išgirdęs riksmus suprato, kad sužaloti 2 pareigūnai. Atidaręs jau atrakintas „Toyota Prius“ duris vairuotojui aiškiai bei garsiai pasakė reikalavimą „išlipkite iš automobilio ir nesipriešinkite sulaikomas“, tačiau vairuotojas žiūrėdamas jam į akis pasakė: „eik nachui, niekur aš nelipsiu“. Todėl imantis visų įmanomų atsargumo priemonių bei remiantis Lietuvos policijos įstatymo 27 straipsnio 2 punkto 2 dalimi buvo panaudota Lietuvos policijos mokyklos taktinės bei fizinės prievartos specialistų išmokyta fizinė prievarta saugiai išlaipinti vairuotoją iš automobilio. Kairės rankos delnu suėmė vairuotoją už dešinio peties trapecijos ir savo dešine ranka kontroliuodamas vairuotojo kairę ranką vykdė išlaipinimą. Tuo metu vairuotojas matydamas jį (policijos pareigūną) jam pasakė: „tau pizda“ ir tikslingai sugniaužęs dešinės rankos kumštį ir naudodamas didelę fizinę jėgą, dešinės rankos kumščiu sudavė jam (T. V.) į dešinės rankos riešo sritį, sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą. Tačiau jis (T. V.), kęsdamas stiprų skausmą, sugebėjo atlikti A. Ž. išlaipinimą, tačiau sulaikymo veiksmų tęsti nebegalėjo dėl dešinės rankos bei plaštakos skausmo.
Apklaustas teisme policijos pareigūnas, nukentėjusysis A. M., kuris atidarius A. Ž. priekines keleivio duris pateko į automobilio saloną, parodė, kad jam priėjus prie automobilio „Toyota Prius“ jo durys buvo užrakintos. Atrodo, kad E. P. užrėkė: „atrakink automobilį, nes daušim stiklą“. Kai durys atsirakino, jas atidaręs pasilenkė į automobilio saloną ir liepė vairuotojui išlipti iš automobilio. Vairuotojas atsakė, kad jis nelips. Tada jis labiau pasislinko į „Toyota Prius“ automobilio saloną ir atrodo kaire ranka paėmė vairuotoją už rūbų, kad šis liptų iš automobilio per priekines keleivio dureles. Tuo metu „Toyota Prius“ pradėjo važiuoti ir jis užšoko ant priekinės keleivio sėdynės. Įvykus automobilių kontaktui ir „Toyota Prius“ sustojus jautė, kad laiko vairuotoją, tačiau jį kažkas traukia iš salono. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad viršutine kūno dalimi įlindęs į „Toyota Prius“ saloną per priekines keleivio pusės dureles, rankomis sugriebė vairuotoją už viršutinių drabužių, liepdamas jam išlipti iš automobilio. Vairuotojas jam atsakė - ne. Tuo metu jis (A. M.) pajuto, kad „Toyota Prius“ pradėjo judėti. Nepaleidęs vairuotojo jis atsiklaupė ant priekinės keleivio sėdynės ir iššoko į automobilio saloną. Tuo metu pajautė labai staigų „Toyota Prius“ pagreitį ir įvyko automobilių susidūrimas. Jam rankomis laikant „Toyota Prius“ vairuotoją už striukės, pastebėjo, kad atsidarė vairuotojo pusės priekinės durelės. Kas jas atidarė, nematė. Vairuotojas buvo ištrauktas iš automobilio. Kas toliau vyko, nematė.
Teisme peržiūrėjus ekipažo V1813 (tarnybinis automobilis „VW Transporter“) vaizdo registratoriaus įrašą, kuris kažkodėl nebuvo įtrauktas į kitų objektų apžiūros protokolą ir nebuvo nurodytas kaltinamajame akte, matyti, kaip „Toyota Prius“ pajudėjus atbuline eiga, nuo jo priekinės dalies į šoną staigiu judesiu pasitraukia policijos pareigūnas. Po automobilių kontakto atsilaisvino priėjimas prie vairuotojo durelių. Įraše užfiksuota, kaip prie jų prišoka ir dureles atidaro policijos pareigūnas T. V. ir daugkartinius rankų judesius nukreipia į asmenį, sėdintį vairuotojo vietoje (A. Ž.) ir po kelių sekundžių kartu su kitu policijos pareigūnu jį traukia iš automobilio, tuo pačiu ant jo galvos tempiant striukę.
Tokiu būdu byloje surinkti o objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad A. Ž. vartojo policijos pareigūno T. V. atžvilgiu fizinį smurtą ar necenzūrinius žodžius, nes jeigu ir būtų tai norėjęs padaryti, tam nepakako laiko, nes buvo ištemptas iš automobilio salono. Automobilio salone buvęs ir laikęs sugriebęs A. Ž. policijos pareigūnas A. M. nepatvirtino kolegos T. V. parodymų, kad A. Ž. vartojo necenzūrinius žodžius bei sudavė smūgį T. V.. Akivaizdu, kad T. V. dešinės plaštakos sumušimas atsirado tada, kai jis imdamasis visų įmanomų atsargumo priemonių bei remiantis Lietuvos policijos įstatymo 27 straipsnio 2 punkto 2 dalimi buvo panaudota Lietuvos policijos mokyklos taktinės bei fizinės prievartos specialistų išmokyta fizinė prievarta saugiai išlaipinti vairuotoją iš automobilio sudavė A. Ž. smūgius rankomis. Specialisto išvadoje Nr. G 3951/2022 (01) nurodyta, kad T. V. nustatytas dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, galėjo atsirasti ir pačiam T. V. atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. Atsižvelgus į išdėstytą T. V. nustatyto rankos sužalojimo teismas nesieja su tyčiniais A. Ž. veiksmais ir šalina iš jam pateikto kaltinimo.
Dėl A. Ž. pateikto kaltinimo pagal BK 284 straipsnį.
BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus (toliau – LAT) 2019 m. birželio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019 7 punktą).
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (LAT 2017 m. sausio 19 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017 6 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. Ž. kaltės nepripažino. Nurodė, kad jis galėjo pažeisti kelių eismo taisykles, todėl ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams, netrikdė rimties ir tvarkos, todėl viešosios tvarkos nepažeidė. Jo įsitikinimu, dėl toliau sekusių veiksmų yra kalti neprofesionaliai savo pareigas atlikę policijos pareigūnai.
Byloje surinkti duomenys, policijos automobiliuose įrengtų kamerų užfiksuoti garso ir vaizdo įrašai patvirtina sekančią įvykių eigą. Kaltinamasis A. Ž. vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ ir veždamas keleivę V. V., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir matydamas, kad jo važiavimo kryptimi susidarė autotransporto spūstis, persirikiavo į nuvažiavimą ant viaduko leidžiančio judėti į dešinę, tačiau ten nevažiavo. Judėdamas toliau kaltinamojo vairuojamas automobilis pervažiavo nukreipimo salelės ženklinimą, kuriuo važiuoti draudžia kelių eismo taisyklių 1.15 punktas ir toliau judėjo kelkraščiu. Toks kaltinamojo važiavimas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų G. J. ir E. P., dirbusių su nežymėtu policijos automobiliu (ekipažas Nr. 1882). Įjungę garso ir šviesos signalus, jie pasivijo kelkraščiu važiavusį A. Ž. automobilį ir liepė jam sustoti. Kaltinamojo ir policijos pareigūnų automobiliai sustojo kelkraštyje. Jų stovėjimo metu prie kaltinamojo automobilio iš pradžių priėjo G. J., o vėliau E. P.. Dar po kurio laiko kaltinamojo vairuojamas automobilis pajudėjo iš vietos. Minėti policijos pareigūnai atbėgę prie savo automobilio ir į jį susėdę važiavo jam iš paskos. Apvažiavęs kaltinamojo automobilį iš kairės pusės, policijos pareigūno E. P. vairuojamas tarnybinis nežymėtas automobilis „Renault Megane“ spaudė kaltinamojo automobilį „Toyota Prius“ į dešinę po truputį jį blokuodamas, tačiau kaltinamojo automobilis nestojo. Judėdamas toliau „Toyota Prius“ kliudė kelią jam blokavusį policijos automobilį „Renault Megane“ ir tada sustojo. Abu automobiliai sustojo kelkraštyje po viaduku. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip netrukus iš „Toytoa Prius“ automobilio išlipa keleivė V. V. ir nueina. Matosi, kaip pro sustojusius automobilius pirma ir antra eismo juosta netrukdomai juda automobiliai. Spūstis sumažėjusi. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pakankamai ilgą laiko tarpą niekas nevyksta. G. J. ir E. P. sėdi savo automobilyje ir tariasi su vadovybe, ką toliau daryti, o kaltinamasis A. Ž. sėdi „Toyota Prius“ automobilyje. Dar po kiek laiko prie jų privažiuoja policijos pareigūnų automobilis „Opel“- ekipažas A. M. ir G. P., policijos automobilis „VW Transporter“ – ekipažas E. M. ir A. D. (sustojo už kaltinamojo automobilio „Toyota Prius“) bei dar vienas policijos pareigūnų automobilis – ekipažas T. V. ir J. J.. Kitaip tariant, teismo nagrinėjamo įvykio vietoje buvo keturi policijos pareigūnų automobiliai, aštuoni policijos pareigūnai, kurie sulaikinėjo vieną A. Ž., sėdėjusį savo automobilyje „Toyota Prius“.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą parodo tai, kad netoliese buvę žmonės pasijuto šokiruoti ar pažeminti, buvo sutrukdyta kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, sutriko eismas, viešasis renginys ir pan. Kadangi padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, yra būtinasis aptariamo nusikaltimo sudėties požymis, teismas nuosprendyje turi konkrečiai įvardyti, kuo pasireiškė įžūlaus poelgio padariniai viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2013, 2K-5/2014, 2K-10-696/2015, 2K-371-696/2015). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešosios tvarkos sutrikdymas negali būti konstatuojamas formaliai nustačius veikos požymius (pavyzdžiui, kad konflikto vieta yra vieša ir kad konfliktą matė kiti asmenys). Visais atvejais reikia vertinti veikos aplinkybių turinį (kokia konkrečiai tai vieta, kas tie asmenys, matę konfliktą, koks jų santykis su pačiu konfliktu ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448-648/2015).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Ž. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pro kelkraštyje stovinčius policijos pareigūnų ir kaltinamojo automobilį netrukdomai pravažiuoja kitos transporto priemonės. Niekas iš pravažiuojančių automobilių nesustojo ir judėjo toliau. Vaizdo įrašuose neužfiksuota, jog pravažiuojantys asmenys būtų pasijutę šokiruoti ar pažeminti, nebuvo sutrikdytas žmonių poilsis ar gyvenimas, žmonėms nebuvo sukeltas joks išgąstis, dėl to nekilo jokia sumaištis ir pan. Vien tik tai, kad įvykio vietoje buvo teisėsaugos pareigūnai ir jų buvimas kam nors sukėlė neigiamą reakciją, savaime neleidžia daryti išvados, kad A. Ž. savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. A. Ž. pateiktame kaltinime prokuroras nurodė, kad jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau kokie būtent kaltinamojo veiksmai tai įtakojo, neįvardino. Nors pareigūnas teisme A. M. nurodė, kad dėl suvažiavusių policijos automobilių eismas dalinai buvo sutrukdytas, nes automobiliai blokavo vieną eismo juostą, tačiau video registratorių įrašai šios aplinkybės nepatvirtina. Eismo juostos nebuvo blokuojamos ir automobilių srautas važiavo pro šalį netrukdomai. Duodamas parodymus teisme A. Ž. tvirtino, kad toje vietoje, kur viskas vyko, buvo tamsu ir niekas net sustojęs nebuvo. Pareigūnė G. J. parodė, kad ta vieta labai judri, važiavo mašinos. Nepastebėjo, kad būtų pašalinių žmonių. Negali pasakyti, ar tuo metu buvo pažeista viešoji tvarka. Mano, kad nebuvo sutrukdytas eismas, nes viskas vyko šalikelėje. Pirmoje ir antroje eismo juostoje eismas vyko normaliai. Pareigūnas E. P. teisme nurodė, jog mano, kad įvykio metu viešoji tvarka nebuvo pažeista. Pareigūnas T. V. nurodė, kad eismas šiek tiek buvo sutrikdytas. Kelios mašinos buvo sulėtinusios greitį. Vienas vairuotojas buvo pusiau prasidaręs langą ir juokėsi.
Inkriminuodamas A. Ž. BK 284 straipsnį prokuroras motyvavo ir tuo, kad A. Ž. veiksmai sukėlė išgąstį automobilio keleivei V. V., nes jos akivaizdoje A. Ž. iš pareigūnės G. J. atėmė administracinio nusižengimo protokolą ir sudavė jai smūgį į krūtinę. Kaip jau buvo pažymėta smūgio sudavimas nepasitvirtino objektyviais bylos duomenimis, jo nepatvirtino ir pati V. V.. Priešingai V. V., kurią prieš jos pačios valią ikiteisminio tyrimo pareigūnai pripažino nukentėjusiąja, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme reiškė nepasitenkinimą ir pretenzijas ne ją vežusiam A. Ž., o jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams. Ji kategoriškai atsisakė šioje byloje būti pripažinta nukentėjusiąja, nes nenukentėjo. Vaizdo įrašuose matyti, kaip užblokavus kaltinamojo automobilį G. J. ir E. P. ekipažui, V. V. išlipo iš A. Ž. automobilio ir pasišalino. Ji nematė, kaip kaltinamasis buvo išlaipinamas iš automobilio atvykus papildomiems policijos ekipažams. Atsižvelgus į tai, teismas iš A. Ž. šalina aplinkybę, susijusią su V. V. buvimo „Toyota Prius“ automobilio salone.
Aptartos aplinkybės leidžia teismui teigti, kad surinkti byloje įrodymai nepatvirtina, jog A. Ž. padarė veiksmus, kurie sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius. Todėl A. Ž. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Bausmės skyrimas
Skirdamas A. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies, 55 straipsnio nuostatas. A. Ž. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kai dėl panaudoto fizinio smurto buvo sužaloti trys policijos pareigūnai, siekdamas jiems pasipriešinti ir išvengti sulaikymo. Anksčiau A. Ž. neteistas (t. 2 b.l. 124), baustas administracine tvarka už daugkartinius kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2 b. l. 128-134). A. Ž. nurodė, kad dirba „X“ kurjeriu, ir turi pastovią gyvenamąją vietą.
Teismas šioje byloje nenustatė A. Ž. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant, kad A. Ž. dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. Ž. paskyrus BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą piniginę baudą, kurios dydis nustatytinas arčiau minimumo. A. Ž. į paskirtą bausmę – piniginę baudą įskaitytinas jam taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gruodžio 6 d. 17.40 val. iki 2022 m. gruodžio 7 d. 19.25 val. – dvi paros (t. 2 b.l. 59-63, 92-95). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas A. Ž. palieka jam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ( t.2 b.l.82), nuosprendžiui įsiteisėjus ją naikina.
Paskelbus nuosprendį teismas naikina ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. gruodžio 7 d. A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę asmens dokumento (tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą (t.2 b.l. 87-90), nes šis dokumentas A. Ž. buvo grąžintas 2023 m. vasario 7 d. ( t.2 b.l. 98).
(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė 85,42 eurų civilinį ieškinį (t.1 b.l. 83-84) dėl nukentėjusiųjų G. J. ir E. P. gydymo išlaidų priteisimo ir prašymą priteisti 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Įvertinus byloje esančius duomenis teismas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkina pilnai
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius šioje byloje pateikė civilinį ieškinį už ligos išmokų išmokėjimą nukentėjusiajam E. P. – 612,07 Eur, nukentėjusiajai G. J. – 636,51 Eur, nukentėjusiajam T. V. – 426,72 Eur, iš viso 1 675,30 Eur (t. 1 b.l. 90-101).
Teismas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį tenkina iš dalies. Teismas priteisia iš kaltinamojo A. Ž. nukentėjusiesiems E. P. ir G. J. išmokėtas ligos išmokas – viso 1 248,58 Eur, tačiau ieškinį jo dalyje dėl nukentėjusiajam T. V. išmokėtos 426,72 Eur ligos išmokos, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu palieka nenagrinėtą, nes teismas iš A. Ž. kaltinimo pašalino faktines aplinkybes dėl nukentėjusiojo T. V. patirto fizinio smurto, remdamasis tuo, kad jo atžvilgiu nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, požymių.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. J. pateikė 6 000 Eur civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t. 1 b.l. 183-186). Nukentėjusysis E. P. pateikė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t.1 b.l. 166-167). Nukentėjusysis T. V. pateikė 4000 Eur civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t.1 b.l. 12-13). Nagrinėjant byla teisme nukentėjusieji prašė jų pateiktus civilinius ieškinius patenkinti. Savo prašymus motyvavo tuo, kad dėl patirtų sužalojimų juto fizinį skausmą bei diskomfortą. Patirtos traumos trukdė jiems atlikti tiesiogines pareigas, apsunkino gyvenimą buityje, nes tam tikrą laiką negalėjo dirbti. Įvykis, kuriame jie buvo priversti dalyvauti, sukėlė jiems neigiamas emocijas bei stresą. Kaltinamasis A. Ž. prašė juos atmesti, teigdamas, kad pareigūnai patys kalti dėl patirtų sužalojimų.
Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad nukentėjusieji G. J. ir E. P. turi teisę reikalauti iš kaltinamojo A. Ž. satisfakcijos už jiems padarytus sužalojimus bei sukeltus išgyvenimus, tačiau jų reikalaujamos priteisti piniginės sumos, įvertinus A. Ž. pateiktą kaltinimą (nesunkus nusikaltimas), sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų nedarbingumo laikotarpį yra akivaizdžiai per didelės ir prieštarauja teismų praktikai tokios kategorijos bylose bei teisingumo ir protingumo principams. Teismas nukentėjusiosios G. J. civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir iš A. Ž. jai priteisia 300 eurų jai padarytai moralinei žalai atlyginti. Teismas nukentėjusiojo E. P. civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir iš A. Ž. jam priteisia 300 eurų jo patirtai moralinei žalai atlyginti.
Vadovaudamasis BPK vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu teismas nukentėjusiojo T. V. 4000 Eur civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais paliekamos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir jam skirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. Ž. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 6 d. 17.40 val. iki 2022 m. gruodžio 7 d. 19.25 val. (dvi paras) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Ž. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Paskelbus nuosprendį panaikinti A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – asmens dokumento - tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, nes šis dokumentas jam grąžintas.
A. Ž. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, požymių.
(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. Ž. 85,42 Eur gydymo išlaidų bei 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. Ž. atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui 612,07 Eur už ligos išmokos išmokėjimą E. P. ir 636,51 Eur už ligos išmokos išmokėjimą G. J., iš viso 1 248,58 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį dėl 426,72 Eur ligos išmokos išmokėjimo T. V. palikti nenagrinėtą.
Nukentėjusiosios G. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. Ž. nukentėjusiajai G. J. 300 eurų jai padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo E. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. Ž. nukentėjusiajam E. P. 300 eurų jam padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu nukentėjusiojo T. V. 4000 eurų civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti A. Ž., kad 2800 Eur bauda per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.