Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. R., jos atstovei advokatei A. B. R., Valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. B. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. R., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė, tiek suinteresuoti asmenys pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl bylą nagrinėjantis teismas išnagrinėjo žodinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys).

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas A. P. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9,34). Iš pareiškėjo prašyme, suinteresuotų asmenų atsiliepimų matyti, kad minėtu įstatymo numatytu terminu pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas A. R. B. 2020 m. sausio 31 d. gavo iš Kauno miesto 12 – ojo notarų biuro notarės G. K. pranešimą, jog mirus pareiškėjo tėvui yra atsiradęs palikimas, kurį sudaro 5/16 dalis buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (el.b.l.33,36). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, yra turėjęs sveikatos problemų. Tai patvirtina medicininių dokumentų vertimai (el.b.l. 38-45). Iš Valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro, nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad pareiškėjo tėvas buvo susituokęs su V. S. B., kurie bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgiję minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau V. S. B. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. anksčiau nei (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas A. P. B., taigi ir pats palikėjas nepriėmė palikimo po sutuoktinės mirties (el.b.l. 37). Po V. S. B. mirties jos palikimą priėmė dukra V. R., o palikėjo A. P. B. palikimas liko nepriimtas. Tai patvirtina duomenys, gauti iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro. Pareiškėjas nurodė, jog terminą priimti palikimui praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi su mirusiuoju nebendravo, ryšio nepalaikė, apie palikėjo mirtį jam nebuvo pranešta, laidotuvėse nedalyvavo bei pareiškėjas gyvena užsienio valstybėje. Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, kai tik iš notarės sužinojo 2020 m. sausio 31 d. apie tėvo mirties faktą, tuomet kreipėsi į teisininkus dėl dokumentų ruošimo teismui, tačiau terminas jau buvo praleistas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį ir 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimui priimti įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo palikėjo mirties momento. Nagrinėjamu atveju numatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti po A. P. B. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Jis laikytinas praleistu, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo. Pagal šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įstatyme nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Tiek iš pareiškėjo, tiek iš suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų, tiek iš bylos medžiagos seka išvada, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi nežinojo apie savo tėvo mirtį, o tokia situacija galėjo būti nulemta susiklosčiusių šeimos santykių, kadangi su mirusiuoju nebendravo, ryšio nepalaikė, jo tėvų santuoka buvo nutraukta, pareiškėjas nuo 1980 iki 1988 metų gyveno su savo motina, o nuo 2005 metų išvyko į Jungtinę Karalystę, kurioje iki šiol gyvena. Pareiškėjas, nežinojęs apie tėvo mirtį, nedalyvavo ir jo laidotuvėse, tokiu būdu praleido terminą įgyvendinti teises į likusį palikimą po tėvo mirties. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams, tačiau pareiškimą teismui pateikė netrukus, nepraėjus vienam mėnesiui nuo tada, kai 2020 m. sausio 31 d. sužinojo iš notarės apie palikimo atsiradimą. Todėl, vis tik teismas sprendžia, kad, kad įstatymu numatytas trijų mėnesių terminas praleistas ne itin žymiai, o paminėtos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą, elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl pareiškėjo aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo. Byloje nėra duomenų, kad po palikėjos mirties palikimą būtų priėmę kiti asmenys. Todėl, teismas, priimdamas sprendimą dėl termino atnaujinimo, atsižvelgia ir į tai, kad toks sprendimas nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau nutartyje, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą palikimui atnaujinti, pripažintinos svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti, todėl terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismo vertinimu, kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išsprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju suinteresuotas asmuo iš esmės sutiko, kad materialinis reikalavimas būtų patenkintas, tačiau pareiškime nurodė, kad termino praleidimo priežastys nėra svarbios, o pareiškėjas turėjo rūpintis savo neįgaliu tėvu, palaikyti su juo ryšį ir tuomet būtų žinojęs apie tėvo mirtį bei nebūtų praleidęs termino palikimui priimti. Todėl, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi nėra iš esmės priešingas, bet nėra ir visiškai sutampantis, kadangi laiko pareiškėją galimu skolininku už turto išlaikymą, tačiau ir neturi galimybės bendru turtu visiškai disponuoti, nes turto dalis priklauso mirusiajam. Atsižvelgiant į tai, V. R. turėtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, remiantis nurodytais principais priteistinos 50 procentų, t.y. 100 Eur, o kitą dalį paliekant suinteresuoto asmens patirtomis išlaidomis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjo, kaip asmens, kuris inicijavo procesą, į valstybės biudžetą nėra priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija sumos, kurią rekomenduojama priteisti (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. P. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal mirusiojo palikimo atsiradimo vietą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.