Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2720-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-17
Bylos Nr.
1-2720-817/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37796-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
D. D.
Nukentėjusysis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2720-817/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37796-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,kaltinamajam D. D., jo gynėjui advokatui A. G.,nukentėjusiajam S. S.,vertėja Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę;

2) Vilniaus mieto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne bausme, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir jam paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį gydytis priklausomybės ligas, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartimi jam panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis siųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, jis įpareigotas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančios programos kursą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 48 straipsnio 9 dalimi ir 71 straipsniu, jis atleistas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2019-09-03, apie 03.30 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 2,06 promilių girtumas), dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį kartu su juo gyvenančiam savo motinos sugyventiniui S. S., tokiais savo veiksmais sukeldamas S. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. D. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykis buvo šių metų rugsėjo 3 d., kaip nurodyta pareiškime. Viskas įvyko adresu, (duomenys neskelbtini), tame name gyvena jis, jo mama J. D., sesuo ir patėvis S. S.. Nukentėjusysis S. S. gyvena kartu su jo motina apie 4 metus. Įvykio metu jis (kaltinamasis) buvo išgėręs, nes su sese kambaryje išgėrinėjo. Motinai tai nepatiko, todėl kilo konfliktas ir jis susipyko su ja, jis kažkaip atsidūrė mamos ir nukentėjusiojo S. S. kambaryje. Gal S. S. ką nors jam pasakė, todėl jis jam ir sudavė ranka per veidą. Smurto tiksliai nepamena, jam mama papasakojo. Nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis sudavė S. S., nes jie sukonfliktavo, susipyko. Nurodė, kad buvo kažkoks pyktis ant patėvio. Kai jį paleido iš nuovados, kaltinamasis atsiprašė S. S.. Kaltinamasis nurodė, kad jam nereikia gydytis nuo alkoholizmo, gali negerti alkoholio, todėl nesutiko gydytis nuo alkoholizmo. Sutiko dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusysis S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis D. D. yra jo giminaitis, jie gyvena kartu. Nukentėjusysis yra D. D. mamos sugyventinis, santuokos su ja nėra sudarę. Nukentėjusysis nurodė, kad jis miegojo ir atsibuvo nuo skausmo, skaudėjo galvą, dešinė galvos pusė, smilkinys, tada pradėjo jį pykinti. Nukentėjusysis nematė, kaip kaltinamasis jam sudavė, nes miegojo. Prieš einant jam miegoti, jokio konflikto su kaltinamuoju nebuvo. Kai nukentėjusysis atsibudo, kaltinamasis stovėjo prie jo lovos. Dėl juntamo skausmo neatsimena, ar kaltinamasis jam kažką sakė. Pamena, kad sugyventinė, kaltinamojo mama, pradėjo stumti kaltinamąjį iš kambario, klausė, už ką jis jam sudavė. Vėliau J. D. iškvietė pareigūnus ir kaltinamasis buvo išvežtas į policijos komisariatą. Kaltinamasis jo atsiprašė ir jis jam atleido. Nurodė, kad kaltinamasis dažnai išgėrinėja, o išgėręs būna agresyvus. Pažymėjo, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu smurtauja jau ne pirmą kartą. Pirmą kartą smurtavo prateis metais, šis smurtas antras, tačiau anksčiau pareiškimo dėl smurto nerašė.

Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis D. D. yra jos sūnus, o nukentėjusysis S. S. – jos sugyventinis, tačiau jie nėra sudarę santuokos. Ji su nukentėjusiuoju gyvena apie 4 metus. S. S. gyvena pas ją name. Kartu su jais gyvena ir D. D.. Liudytoja parodė, kad ji grįžo iš darbo, dirbo antrą pamainą, sūnus buvo girtas. Ji nuėjo miegoti, sūnus pradėjo triukšmauti. Ji išgirdo, kad apie 02.00 val. D. D. gėrė. Ji atėjo pas sūnų ir pasakė, kad jis netriukšmautų bei eitų miegoti, tačiau jis nėjo. Vėliau ji girdėjo, kaip dukra nuėjo miegoti. Vėliau liudytoja atsidarė savo duris į kambarį. Tą vakarą konflikto nebuvo. S. S. tuo metu miegojo, nieko negirdėjo. D. D. atėjo į kambarį netikėtai ir ji pati matė, kaip jis trenkė nukentėjusiajam ranka vieną kartą į smilkinį. D. D. nieko nesakė trenkdamas, nieko nekalbėjo. Tada nukentėjusysis atsikėlė, atėjo liudytojos dukra ir jos išvedė kaltinamąjį iš kambario. Jis šiek tiek tam priešinosi. Nukentėjusiajam pradėjo skaudėti galvą, pykinti ir jis išėjo į tualetą. Ji su dukra iškvietė policiją, nes bijojo, kad D. D. neapsiramins. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtavo prieš nukentėjusįjį. Pirmą kartą smurtavo prieš nukentėjusįjį praeitais metais, tačiau policijai apie tai niekas nepranešė. Sūnus taip pat yra smurtavęs ir prieš ją. Kaltinamasis visada yra agresyvus, jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. D. parodė, kad jis yra gydytas priklausomybės ligų centre 2015 m. nuo alkoholizmo. Galvos traumų neturėjo, savo veiksmus supranta ir gali juos valdyti. Nurodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laiku jis su savo seserimi R. B. vartojo alkoholinius gėrimus, galimai garsiai kalbėjo pas sesę kambaryje, dėl ko atėjo mama ir pradėjo bartis, sakydama, kad nustotų gerti ir eitų miegoti. Vėliau nepamena, tiksliai negali pasakyti, kaip atsidūrė pas mamą kambaryje, tame kambaryje buvo patėvis S. S., su kuriuo įvyko konfliktas, tiksliai dėl kokių priežasčių jis įvyko, pasakyti taip pat negali, nes buvo išgėręs. Nepamena, kur tiksliai, kiek kartų ir į kurias kūno vietas trenkė patėviui, bet prisimena, kad mama pradėjo rėkti, kad eitų miegoti, nes ji iškvies policiją. Jis parėjo į savo kambarį, atsigulė ir neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į areštinę. Įprastai su patėviu mažai bendrauja, kadangi nedažnai matosi. Su kitais namiškiais sutaria gerai, nekonfliktuoja. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, pripažįsta visiškai. Daugiau nieko apie šią situaciją pasakyti negali, kadangi buvo gerokai išgėręs ir detalių neprisimena. Kai sutiks patėvį, atsiprašys jo už savo poelgį (b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. papildomai parodė, kad papildant savo pareiškimą gali pasakyti tai, kad jo posūnis D. D. jam miegančiam sudavė vieną kartą kumščiu į skruostą, jis atsibudo nuo fizinio skausmo. Jis jį keikė, vadino necenzūriniais žodžiais. Po smūgio jam aptemo akyse, sukosi galva, skruostas kaito, jį tarsi degino. Mėlynių nėra, nes jo sugyventinė darė jam kompresus, tačiau skausmą skruoste dar jaučia. Skausmą iš 10 balų vertintų kokiais 5. Anksčiau posūnis taip pat prieš jį yra smurtavęs, jų santykiai anksčiau buvo geri. Jei posūnis yra blaivus, tada dar įmanoma su juo susikalbėti, tačiau, jam pavartojus alkoholinių gėrimų, jis tampa neprognozuojamas, agresyvus. Dėl moralinės žalos pasisakyti negali, vis dėl to jis jam nesvetimas. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 18, 20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. D. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 3 d., apie 04.00 val., adresu, (duomenys neskelbtini), jos sūnus D. D. nuėjo pas ją į miegamąjį ir trenkė jos sugyventiniui S. S. miegančiam į skruostą vieną kartą be jokių priežasčių. Tą visą dieną ji buvo darbe, kadangi dirbo antroje pamainoje. Grįžusi į namus, apie 21.00 val., pamatė, kad jos sūnus yra išgėręs, jis sėdėjo pas jos dukrą kambaryje. Tada jos dukra jai pasakė, kad ji su broliu važiuoja pas jos draugą ir jie išvažiavo taksi automobiliu. Kada tiksliai grįžo namiškiai, ji pasakyti negali, kadangi jau miegojo, buvo vėlu. Pabudo nuo namuose keliamo triukšmo, namuose tuo metu be jos ir jos sugyventinio S. S. buvo dukra, sūnus ir jų bendras draugas. Nuėjusi pas juos į kambarį, liepė jiems eiti miegoti, kadangi buvo naktis, kad jie netriukšmautų, tada buvo maždaug 02.00 val. nakties. Jos dukra su draugu liko viename kambaryje, o sūnus nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Jis nemiegojo, savo kambaryje triukšmavo, keikėsi, trankė duris, ji girdėjo, kad jis bandė užeiti pas savo sesę į kambarį, nepavykus užeiti į jos kambarį, jis staiga įbėgo į jos miegamąjį ir tyčia dešine ranka trenkė jos sugyventiniui į skruostą vieną kartą be jokios priežasties, tada buvo apie 04.00 val. ryto. Pamačiusi, kad sūnus nenurims, iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus, policijos pareigūnai patikrino sūnaus bei jos sugyventinio blaivumą, sūnus buvo gerokai išgėręs, įpūtė daugiau nei 2 promiles, o sugyventinis buvo visiškai blaivus. Tokie incidentai vyksta ne pirmą kartą, jos sūnus yra linkęs į alkoholizmą, yra neprognozuojamas (b. l. 28).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad S. S. pareiškė, jog jis buvo savo kambaryje, gulėjo ant lovos, kai D. D. įbėgo į jo kambarį ir, dėl jam neaiškių priežasčių, sudavė dešine ranka kumščiu į veido sritį prie dešinės akiduobės, dėl D. D. suduoto smūgio jis patyrė fizinį skausmą. Kaip D. D. jam sudavė, matė J. D. ir R. B.. Visa tai įvyko 2019 m. rugsėjo 3 d., apie 03.51 val., adresu, (duomenys neskelbtini). D. D. prieš jį smurtavo ir anksčiau, tada irgi kreipėsi į policiją. Nuo medicininės pagalbos atsisakė, jeigu pasijus blogai, nurodė, kad asmeniškai kreipsis į gydymo įstaigą (b. l. 3-7).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad pranešėjos neblaivus sūnus konfliktuoja, trenkė tėvui per galvą. Mažamečių vaikų nėra, GMP atsisakė. Laukia namuose (b. l. 8-9).

Foto nuotraukoje užfiksuota vieta, į kurią nukentėjusiajam S. S. trenkė kaltinamasis D. D. (b. l. 22).

Rašytiniuose liudytojos J. D. paaiškinimuose užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. miegodama kambaryje su sugyventiniu S. S., išgirdo, kaip į kambarį įbėgo jos sūnus ir su dešine ranka kumščiu sudavė į veido sritį, prie dešinės akiduobės. Vėliau garsiai šaukė, keikėsi. Tada ji atsikėlė ir paprašė, kad jis išeitų iš kambario. Atėjo dukra, kuri padėjo jį išvaryti iš kambario. Tada liudytoja iškvietė policiją. Sūnus nuolat girtauja, kviečiasi nepažįstamus asmenis į namus. Smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 26).

Vilniaus apskrities VPK 2 – osios kuopos 4 – ojo būrio vyriausiosios patrulės G. L. S. 2019-09-03 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. patruliuojant su vyriaus. patruliu P. K., buvo gautas pranešimas iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba, yra sulaikytas asmuo, kuris smurtavo. Atvykus minėtus adresu, apie 04.00 val., buvo sulaikytas D. D. ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS. Sulaikant ir pristatant buvo panaudos spec. priemonės – antrankiai (b. l. 31).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0450 duomenys patvirtina, kad S. S. 2019 m. rugsėjo 3 d., apie 04.29 val., buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 54).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0450 duomenys patvirtina, kad D. D. 2019 m. rugsėjo 3 d., apie 04.19 val., buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas (b. l. 55).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0450 duomenys patvirtina, kad D. D. 2019 m. rugsėjo 3 d., apie 05.01 val., buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nukentėjusysis yra kaltinamojo mamos sugyventinis, kurie nors ir neįregistravę santuokos, tačiau kartu gyvena ir veda bendrą ūkį pakankamai ilgą laiko tarpą (apie 4 metus). Kaltinamasis ir nukentėjusysis gyvena viena name. Tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir jos padarymo metu kaltinamasis gyveno kartu su savo mama ir jos sugyventiniu, t. y. nukentėjusiuoju, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kitą apibūdino, kaip artimus giminaičius (kaltinamasis nukentėjusįjį vadino patėviu), todėl, teismo vertinimu, kaltinamąjį ir nukentėjusįjį sieja artimi šeimyniniai ryšiai. Taigi, kaltinamojo ir nukentėjusiojo gyvenimas viename name, vienas kito apibūdinimas, kaip artimi giminaičiai, savo esme ir turiniu, leidžia daryti išvadą apie jų susiformavusius artimus tarpusavio santykius, kas reiškia, kad jie yra šeimos nariai BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo prasme.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. smurtavus prieš kartu gyvenantį nukentėjusįjį ir sukėlus jam fizinį skausmą, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis savo neteisėtų veiksmų iš esmės neginčijo, nukentėjusiojo atsiprašė, bet teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis įvykio metu buvo išgėręs ir kaip sudavė nukentėjusiajam dėl girtumo nepamena. Tačiau kaltinamojo kaltę, teismo vertinimu, įrodo kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusysis S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis miegojo ir atsibuvo nuo dešinės galvos pusės skausmo, atsibudęs pamatė kaltinamąjį stovintį prie jo lovos, po to nukentėjusiojo sugyventinė, kaltinamojo mama, pradėjo stumti kaltinamąjį iš kambario, klausdama jo, už ką šis sudavė nukentėjusiajam. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos J. D. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja nurodė, jog naktį jos sūnus D. D. gėrė, liudytoja atėjo pas sūnų ir pasakė, kad jis netriukšmautų bei eitų miegoti, tačiau jis nėjo, o vėliau kaltinamasis atėjo į nukentėjusiojo ir liudytojos kambarį ir netikėtai, nieko nesakydamas trenkė miegančiam nukentėjusiajam vieną kartą ranka į smilkinį. Byloje nenustatyta, kad liudytoja J. D. būtų suinteresuota bylos baigtimi ar turėtų motyvą apkalbėti kaltinamąjį D. D., todėl netikėti šiais liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojos J. D. nurodytas įvykio aplinkybes iš dalies patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai (Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio registracijos kortelė, nukentėjusiojo foto nuotrauka, Vilniaus apskrities VPK 2 – osios kuopos 4 – ojo būrio vyriausiosios patrulės G. L. S. 2019-09-03 tarnybinis pranešimas ir kt.).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis D. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2019-09-03, apie 03.30 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 2,06 promilių girtumas), dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį kartu su juo gyvenančiam savo motinos sugyventiniui S. S., tokiais savo veiksmais sukeldamas S. S. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta D. D. tyčinė veika, jo šeimos nariui sukeliant fizinį skausmą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo D. D. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas D. D. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į D. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta nakties metu prieš miegantį ir apsiginti akivaizdžiai negalintį nukentėjusįjį, namuose, t. y., vietoje, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, į tai, kad žala nebuvo padaryta, nukentėjusysis atleido kaltinamajam. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. D. – (duomenys neskelbtini) amžiaus, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (b. l. 62), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 61), anksčiau baustas administracine tvarka, daugiausia už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto taisyklių reikalavimų pažeidimus, tačiau baustas ir už viešosios tvarkos pažeidimą, esant jam neblaiviam, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 69-71), teistas, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą (b. l. 63-68), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis D. D. konsultuotas/gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale nuo (duomenys neskelbtini). Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b. l. 25). Daugiau byloje duomenų apie kaltinamojo D. D. įrašymą į psichikos/psichiatrinį sveikatos ligų įskaitą valstybės kaltintoja nepateikė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). D. D. šiame teismo nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė jau būdamas tris kartus teistas, iš kurių du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – fizinio skausmo sukėlimą savo mamai J. D. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu). Be to, jis buvo baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, esant jam neblaiviam. Nurodytos aplinkybės rodo, jog D. D. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių teistumų ir yra linkęs nusikalsti bei vartoti fizinį smurtą prieš kitus asmenis.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, 60 parų areštas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Teismas sprendžia, jog ši bausmė galėtų teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį, sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti. Manytina, kad būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei D. D. asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. 04.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. 16.18 val. (b. l. 33, 34), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei juo skirti įpareigojimai nesilankyti nukentėjusiojo S. S. kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju S. S. – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 50, 52).

D. D. padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį, nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis smurtauja prieš jį ne pirmą kartą, todėl jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. 04.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. 16.18 val. (vieną dieną).

Išaiškinti, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys, atlieka bausmę nustatymo“ nustatyta, kad:

1.1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

1.1.1. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai;

1.1.2. į Panevėžio pataisos namus – nepilnametės ir pilnametės moterys, kurioms teismai paskyrė areštą;

1.2. Pataisos įstaiga, taip pat atliekanti tardymo izoliatoriaus funkcijas, atsižvelgdama į areštui skirtų laisvų vietų skaičių įstaigoje, gali nuteistąjį, atvykusį atlikti arešto bausmės pagal šio įsakymo 1.1 papunktį, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo atvykimo į įstaigą dienos paskirti atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, tokį paskyrimą iš anksto suderinusi su priimančiosios pataisos įstaigos administracija. Nuteistojo konvojavimą organizuoja perkeliančioj i pataisos įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.

1.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatytais pagrindais asmenys, kuriems paskirtas areštas, gali būti perkeliami iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

1.4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

1.5. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1.6. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus arba jo pavaduotojo rašytiniu nurodymu asmenys, kuriems paskirta arešto bausmė, gali būti laikomi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose pataisos įstaigose, neatsižvelgiant į šio įsakymo 1.1 papunkčio nuostatas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. D. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei juo skirtus įpareigojimus nesilankyti nukentėjusiojo S. S. kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju S. S. – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė