- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- 2YT-8444-639/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05336-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio Z. Z.veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Z. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti, kad antstolis nepagrįstai vykdomojoje byloje Nr. 0014/21/00675 nesiuntė A. V. raginimo įvykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-568- 424/2021, t. y. pripažinti neveikimą neteisėtu; Grąžinti A. V. į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini) skirtumą tarp išieškotų 8 036,60 Eur ir išieškomos 7 200 Eur bei susidariusių administravimo išlaidų sumos. Nurodė, kad apie vykdymo procesą sužinojo pasitikrinęs savo banko sąskaitą, kurioje matyti, jog antstolis Z. Z. 2021 m. liepos 7 d. atliko 8 036,60 Eur sumos nurašymą. Pareiškėjas sprendė, kad išieškojimas galimai pradėtas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1- 568-424/2021. kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta iš skolininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 200 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad šią sumą būtų sumokėjęs gera valia, tačiau teismo procesiniame dokumente (nuosprendyje) nebuvo nurodyta sąskaita į kurią ši suma turi būti sumokėta, o pranešimo apie vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą, o taip pat antstolio patvarkymo apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą bei jo raginimo įvykdyti sprendimą, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 655 straipsnio 1 dalis pareiškėjas negavo.
2. Pareiškėjas akcentavo, kad buvo pasiruošęs geranoriškai sumokėti teismo nuosprendyje nurodytą sumą ir būtų tai padaręs iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo jei tik būtų žinojęs kam ir į kokią sąskaitą šią sumą turi sumokėti. Kadangi jam tokios informacijos niekas nesuteikė laukė kol atitinkamos institucijos informuos jį apie tai, kada gali jį įvykdyti. Pareiškėjo teigimu antstolis pažeidė Civilinio proceso kodekso nuostatas reglamentuojančias vykdymo procesą, kadangi nepagrįstai nesiuntė skolininkui raginimo įvykdyti teismo nuosprendį ir nesuteikė galimybės pačiam sumokėti priteistą sumą. Dėl to nepagrįstai buvo priskaičiuotos ir vykdymo išlaidos. Pareiškėjo teigimu jis būtų per raginime numatomą laiką, įpareigojimą įvykdęs gera valia ir dėl to antstoliui atlyginimas nebūtų priklausęs.
3. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad raginimas nagrinėjamu atveju turėjo būti jam siunčiamas, kadangi išieškojimas yra vykdomas ne dėl konfiskuoto turto, o dėl piniginių lėšų – teismo nuosprendžiu nėra nuspręsta konfiskuoti turto, o vykdomas paprastas piniginis išieškojimas. Pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nustato skirtingą atlygio skaičiavimo metodiką vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo (Instrukcijos 109 punktas) ir vykdant vykdomuosius dokumentus dėl turto konfiskavimo vykdymo (Instrukcijos 120 punktas). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog antstolis Z. Z. jam pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą priskyrė prie vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumos išieškojimo, o tokiu atveju, būtina skolininkui siųsti raginimą.
4. Antstolis 2021 m. liepos 27 d. patvarkymu Nr. S-21-14-5811 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjas ne kartą buvo baustas administracine tvarka dėl to jam gerai žinoma kaip sumokėti įmokas valstybei, be to baudžiamajame procese jį atstovavo advokatas – profesionalus teisininkas, kuris galėjo pareiškėjui paaiškinti kokiu būdu įvykdyti teismo nuosprendį. Pažymėjo, kad raginimas konfiskavimo bylose nėra siunčiamas, nagrinėjamu atveju, vykdomas išieškojimas pagal turto konfiskavimą, nes iš skolininko išieškoma konfiskuotino turto vertė, tačiau tai, kad išieškomas ne pats turtas, o jo ekvivalentas pinigų suma, nepaneigia nuosprendžio esmės, kad byloje taikomas turto konfiskavimas. Taip pat pažymėjo, kad vykdymo išlaidas skaičiavo pagal piniginį išieškojimą reglamentuojančias sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, nes nors išieškoma konfiskuotino turto vertė, tačiau ji išieškoma piniginėmis lėšomis ir antstolis atlieka veiksmus kaip vykdant piniginį išieškojimą ir taiko nustatytus šių veiksmų atlikimo apmokėjimo tarifus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
5. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Z. Z. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-568-424/2021 dėl konfiskuotino turto – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 7200 Eur išieškojimo. 2021 m. liepos 1 d. antstolio kontoroje gautas antstolių rūmams pateiktas prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo (vykd. b. l. 1). 2021 m. liepos 2 d. antstolis patvarkymu Nr. S-21-14-5169 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b l. 5), tą pačią dieną atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-14-5191 (vykd. b. l. 6). Taip pat tą pačią dieną Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko A. V. banko sąskaitos (vykd. b. l. 7). Po to 2021 m. liepos 22 d. antstolio kontoroje gautas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų.
6. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus šio Kodekso 661 straipsnyje numatytus atvejus (CPK 655 straipsnio 2 dalis). CPK 661straipsnyje numatyti šie raginimo nesiuntimo atvejai: 1 dalyje - jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus, 2 dalyje – raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo.
7. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju vykdytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, tačiau tai, kad išieškojimo metu paimamas ne konfiskuojamas daiktas (šiuo atveju transporto priemonė), o jos ekvivalentas – jos vertę atitinkanti piniginių lėšų suma, nekeičia fakto, kad vykdymas pradėtas dėl turto konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai vykdymą laiko turto konfiskavimo byla ir pagrįstai nesiuntė raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą.
8. Pareiškėjas nurodo, jog paminėtame teismo nuosprendyje nebuvo nurodyta į kokią sąskaitą ir kokiu įmokos kodu turi būti sumokėta areštuojamo turto vertę atitinkanti piniginių lėšų suma, todėl laukė kol iš institucijų gaus informaciją, ir galės įvykdyti nuosprendį.
9. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
10. Iš to seka, kad pagal įstatymo nuostatas, teismo nuosprendyje, kuriuo taikomas turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), nėra reikalavimo nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau tai, kad nuosprendyje nenurodyta banko sąskaita, įmokos kodas, ir data, kada turi būti sumokėta konfiskuotino turto vertė, savaime nesudaro pagrindo tokio nuosprendžio nevykdyti. Šiuo atveju, pareiškėjo nurodomi argumentai, kad nesumokėjo konfiskuotino turto vertės gera valia, nes laukė iš institucijų informacijos į kokią sąskaitą ir kokiu įmokos kodu ją reikia sumokėti, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykstantį teisminį procesą. BPK 308 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teisėjas, paskelbęs nuosprendį, išaiškina nagrinėjimo teisme dalyviams nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygas, o kaltinamajam – dar ir paskirtų bausmių vykdymo ypatumus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad skolininkas į 2021 m. birželio 1 d. vykusį nuosprendžio paskelbimą, kurio metu būtų buvęs informuotas apie nuosprendžio vykdymo ypatumus, neatvyko.
11. Pareiškėjas nenurodo ir neteikia jokių įrodymų, įrodančių, kad jis negavo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirtas konfiskuotino turto vertės piniginių lėšų konfiskavimas, priešingai, jis nurodo, kad nuosprendyje nebuvo nurodoma informacija į kokią sąskaitą ir kokiu įmokos kodu reikia pinigines lėšas pervesti. Pareiškėjas nenurodo ir nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų šiai informacijai gauti, t. y. kreipėsi į teismą, priėmusį nuosprendį,(prašydamas nurodyti sąskaitą, prašydamas išaiškinti nuosprendžio vykdymo tvarką), į Valstybinę mokesčių inspekciją ar kt. Be to pastebėtina, kad A. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1-568-424/2021, atstovavo advokatas, profesionalus teisininkas, kuris galėjo suteikti visą reikiamą informaciją apie nuosprendžio įvykdymą ir teisines neįvykdymo pasekmes. Taip pat pastebėtina, jog yra įvairių galimybių asmeniui sužinoti informaciją, kuris antstolis vykdo išieškojimą jo atžvilgiu, taigi, siekdamas pats įvykdyti nuosprendyje nurodytos konfiskuojamos piniginių lėšų sumos sumokėjimą gera valia, galėjo sužinoti, kuris antstolis vykdo išieškojimą ir kreiptis į jį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, atidėjimo. Tokiu būdu, aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu jis galėjo sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
12. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas privalėjo būti aktyvus ir domėtis ne tik bylos nagrinėjimo procesu, bet ir nuosprendžio vykdymu. Teismas sprendžia, jog pareiškėjas turi prisiimti dėl savo pasyvumo kilusius neigiamus padarinius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas dėl nežinojimo kur sumokėti išieškomą sumą laikytinas nepagrįstu.
13. Pareiškėjas (skolininkas) ginčija paskaičiuotas vykdymo išlaidas, konkrečiai, atlygį antstoliui, (kad būtų atlygintos administravimo išlaidos bei išlaidos tretiesiems asmenims neprieštarauja), teigdamas, kad jos yra priskaičiuotos akivaizdžiai neteisėtai taikant teisės aktus (konkrečiai - Sprendimų vykdymo instrukciją). Kadangi visų pirma, jos susidarė neteisėtai, nesiuntus raginimo ir iš karto pradėjus vykdymą, jų susidarymo, apsiritai, būtų išvengta, nes skolininkas per raginime nustatytą terminą būtų sumokėjęs skolą gera valia. Antra, pareiškėjo manymu, jeigu antstolis teigia, kad išieškojimas vykdomas dėl turto konfiskavimo, tada vykdymo išlaidos turi būti skaičiuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 119-120 nuostatas.
14. BPK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BPK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo pateikiamas vykdyti antstoliams.
15. CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad vykdomieji raštai, išduoti teismo nuosprendžių pagrindu yra vykdomieji dokumentai. CPK 586 straipsnyje apibrėžtos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribos. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.
16. Vykdymo išlaidos – tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, ėmėsi veiksmų, būtinų tinkamam vykdomojo dokumento vykdymui, surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Pareiškėjo teigimu pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, vykdant nepiniginio pobūdžio išieškojimus būtinos vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją. Tuo tarpu antstolis, skaičiuodamas vykdymo išlaidas lyg vykdant piniginio pobūdžio išieškojimą, jis turėjo siųsti skolininkui raginimą.
17. Todėl skolininkas prašo pakeisti vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir išieškotą antstolio atlyginimo sumą. Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš nuosprendžio, iš pareiškėjo yra konfiskuota 7200 Eur suma, atitinkanti konfiskuoto turto vertę. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju vykdymo procesas yra dėl konfiskuotino turto (jo vertę atitinkančių pinigų sumos) išieškojimo, tačiau atliekami piniginių lėšų išieškojimo veiksmai, bet ne turto konfiskavimo veiksmai (turto suradimas, aprašymas), todėl pareiškėjo teiginiai, kad neteisingai paskaičiuotos būtinosios vykdymo išlaidos atmestini.
18. Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas ir reglamentuoja antstolio teisę gauti atlyginimą už jam pavestų vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų atlikimą. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl ne tik antstolis, bet ir visi kiti šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, ir skolininkas neatleidžiamas nuo CPK 609 straipsnyje nustatytų vykdymo išlaidų atlyginimo, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis. CPK 610, 611 straipsniuose numatyta, jog antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. CPK 609 straipsnyje išvardinta iš ko susidaro vykdymo išlaidos. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti.
19. CPK 610 straipsnyje numatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, – tai tikslinės paskirties išlaidos, kurias antstolis, vykdydamas sprendimą, sumoka tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams, kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims išlaidos, mokamoms užklausoms ir kt.). Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).
20. Teismui nusprendus konfiskuoti ne transporto priemonę, o jo vertę atitinkančią piniginių lėšų sumą, vykdymo proceso esmė – įvykdyti teismo nuosprendžiu paskirtą turto konfiskavimą – nepasikeitė, tačiau atliekamų antstolio veiksmų pobūdis pasikeičia, kadangi išieškojimas nukreipiamas į skolininko pinigines lėšas, taigi antstolis atlieka veiksmus, kurių apmokestinimas nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 108 punkte ir vykdymo išlaidos skaičiuojamos pagal 109 punktą. Sutiktina su antstoliu, kad jeigu nuosprendžiu būtų konfiskuotas pats automobilis, o ne jo vertę atitinkanti piniginių lėšų suma, vykdymo išlaidų skaičiavimui būtų taikomi Sprendimų vykdymo instrukcijos 119-120 punktai, tačiau nagrinėjamu atveju atlikti vykdymo išlaidų skaičiavimo pagal minėtas nuostatas nėra pagrindo, nes šios nuostatos reglamentuoja nepiniginio pobūdžio išieškojimą ir tokio pobūdžio bylose atliekamų vykdymo veiksmų apskaičiavimą. Tai, kad išieškojimas atliekamas dėl konfiskuotino turo vertės išieškojimo nereiškia, kad išieškojimo pobūdis yra nepiniginis. Taip pat, tai, kad turto konfiskavimas vykdomas paimant ne patį turtą – transporto priemonę, o išieškant jos vertę atitinkančią piniginių lėšų sumą, nesudaro pagrindo spręsti, jog išieškojimas vykdomas ne dėl konfiskuotino turto.
21 Kadangi pareiškėjas žinojo apie priimtą nuosprendį dėl turto konfiskavimo (piniginių lėšų atitinkančių konfiskuotino turto vertę), tačiau per protingą terminą priteistos sumos nesumokėjo, antstolis veiksmai dėl priverstinio išieškojimo veiksmų ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo laikytini pagrįstais ir teisėtais, neprieštaraujančiais įstatymo nuostatoms, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio Z. Z. veiksmų, atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. Nr. 0014/21/00675 grąžinti antstoliui Z. Z.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.