Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos, dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 27 759,15 Eur vietinės rinkliavos (toliau – ir Rinkliava) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 1 498,99 Eur delspinigių.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Rinkliavos nuostatuose nuo 2018 m. gegužės 1 d. buvo numatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Vadovaujantis tarybos sprendimu patvirtintu Rinkliavos nuostatų 8 p., Rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantis savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.

Pažymi, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tikslas užtikrinti savivaldybės teritorijoje veikiančios atliekų tvarkymo sistemos ir visos infrastruktūros funkcionavimą, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, nurodyta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Visi subjektai, valdantys, naudojantys ir ar disponuojantys nekilnojamojo turto objektais (toliau – ir NTO) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, privalo dalyvauti atliekų tvarkymo infrastruktūros funkcionavime ir atitinkamai mokėti privalomą vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 pažymėjo, kad „pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų“. Kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, LVAT praktikoje nurodoma, kad pati savivaldybė nustato atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies pagrindus ir tais atvejais, kai rinkliavos mokėtojai tinkamai įvykdys savo prievolę pranešti pareiškėjai apie tai, kad veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, teisės aktų nustatyta tvarka tai deklaruos ir kurie pateiks reikalingus prašymus bei nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tokie rinkliavos mokėtojai galės būti atleisti nuo likusios, kintamosios rinkliavos dalies, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies galimas tik pagal tokias procedūras, kurios nustatytos teisės aktuose.

Pažymi, kad atsakovė nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos, nedeklaravo nesinaudojimo administracinės ir/ar kitos paskirties NTO fakto. Pagal Rinkliavos nuostatų 36 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d.) nustatyta, kad „kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį <...>“. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto reglamentavimo, teisės akte numatyta išimtis žemės sklypų, esančių sodų bendrijų teritorijoje atžvilgiu, todėl jų naudojimo ar nesinaudojimo jais aplinkybės nesukuria pagrindo atleisti rinkliavos mokėtojų nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo.

Nurodo, kad NŽT buvo apskaičiuota vietinė rinkliava vadovaujantis Rinkliavos nuostatų redakcija, galiojusia apskaičiavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d., pagal kurios 22 p. „Apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras <...>“. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovei buvo apskaičiuota vietinė rinkliava, atsižvelgiant į Rinkliavos nuostatų priede Nr. 1 nurodytus kriterijus, t. y. pagal 1 priedo 4 p. už administracinės paskirties pastato valdymą ir pagal 13 p. už žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijų teritorijose.

Nuo 2020 metų atsakovei buvo paskaičiuota vietinė rinkliava, vadovaujantis Rinkliavos nuostatomis, galiojusiomis nuo 2020 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad po teisės akto pakeitimo buvo panaikinta rinkliava už žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijų teritorijose ir palikta prievolė mokėti tik už pastatus, įskaitant esančius sodininkų bendrijų teritorijose, todėl nuo 2020 m sausio 1 d. atsakovei buvo apskaičiuota rinkliava už administracinės paskirties pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Prašyme pateikia detalizuotą NTO sąrašą, už kurį prašo priteisti rinkliavos mokestį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi „Valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“, o pagal 2 p. „Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) Lietuvos bankas, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, vadovaudamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais“. Pagal 10 straipsnio 1 dalį „Valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.“, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 punktu Nacionalinei žemės tarnybai perduotos valdyti „visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams“, todėl pareiga rūpintis perduotu turtu, įskaitant sodininkų bendrijose esančiais žemės sklypais ir tinkamai mokėti su turto valdymų susijusias rinkliavas tenka atsakovei. Pažymi, kad LVAT analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs, jog nekilnojamuoju turtu disponuojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Todėl vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą.

Pareiškėjai, vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti rinkliavos mokestį, buvo suformuoti ir atsakovei pateikti mokėjimo pranešimai, tačiau rinkliava nebuvo sumokėta. Atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal mokėjimo pranešimus sudarė: už 2018 metus pagal 2018 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pranešimą NR. 10598693 – 11 551,00 Eur, pagal kurį vėliau buvo gauta 425 EUR įmoka; už 2019 metus pagal 2019 m. gegužės 13 d. mokėjimo pranešimą NR. 10920574 – 17 395,00 Eur; už 2020 metus pagal 2020 m. birželio 29 d. mokėjimo pranešimą NR. 11262430 – 1 128,60 Eur (vėliau pareiga mokėti nurodytą sumą buvo panaikinta atsižvelgus į valdymo teisių netekimą); už 2021 metus pagal 2021 m. vasario 26 d. mokėjimo pranešimą NR. 11297286 – 1 120,44 Eur (vėliau pareiga mokėti nurodytą sumą buvo panaikinta atsižvelgus į valdymo teisių netekimą).

Atsakovei tenkanti mokėtina suma buvo sumažinta, atsižvelgus valdymo teisių į NTO netekimą ir po perskaičiavimų sudarė 27 759,15 Eur, t. y. 2018 m. skola – 11 117,59 Eur (11 551,00 Eur MP – 8,41 Eur korekcijos); 2019 m. skola – 16 641,56 Eur (17 395,00 Eur MP – 26,00 Eur korekcijos ir 727,44 Eur korekcijos).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 1 498,99 Eur delspinigių. Nurodo, kad delspinigiai paskaičiuoti už 2018 m. skolą – 11 117,59 Eur * 0,03%*180 d. = 600,35 Eur + už 2019 m. skolą – 16 641,56 Eur * 0,03%*180 d. = 898,64 Eur.

Atsakovė ir atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė NŽT atsiliepime į pareiškėjos prašymą su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo teismo prašymo netenkinti.

Nurodo, kad NŽT nuostatuose yra aiškiai apibrėžta, kokias funkcijas NŽT atlieka, tarp kurių nėra numatyta, kad ji moka vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą valstybiniuose žemės sklypuose (NŽT nedisponuoja tokiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis). Vien ta aplinkybė, jog NŽT valdo, naudoja ir disponuoja patikėjimo teise valstybinės žemės sklypais ar juos valdo kitais teisėtais pagrindais, savaime nereiškia, jog NŽT yra atsakinga ir už vietinių rinkliavų mokėjimą.

Atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjos prašymą su prašymu nesutinka ir prašo teismo prašymo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.968 straipsniu įstatymai gali nustatyti patikėjimo teisės ypatumus, kai patikėjimo teise perduodamas valstybės ar savivaldybės turtas, taip pat kai turto patikėjimo teisė atsiranda ne sutarties, o kitais pagrindais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu NŽT yra patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Vienas iš NŽT uždavinių vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, 6.3 papunkčiu, atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas.

Pažymi, kad žemės sklypai, kuriuose pareiškėja vykdė komunalinių atliekų tvarkymą, nebuvo perduoti panaudai Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytiems subjektams, todėl, šiuo atveju, taikomos Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, pagal kurias savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, 8 dalimi – atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.

Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Kaip minėta pirmiau, pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Minėto įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Pareiškėjos pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, jog NŽT nekilnojamojo turto objektus valdo patikėjimo teise, tačiau atliekų turėtojai yra kiti nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose įvardyti asmenys, todėl jie turėtų būti įvardyti kaip vietinės rinkliavos mokėtojai. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Pagal LVAT praktiką, vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu.

Ministerija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei prie prašymo pridėtus dokumentus (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus), mano, kad faktinį žemės sklypų valdymą atlieka faktiniai žemės valdytojai – valstybinės žemės nuomininkai, valstybiniuose žemės sklypuose esančių statinių savininkai. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu (tuo atveju, kai valstybinės žemės nuomos sutartį turi teisę sudaryti NŽT), sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Teisės aktai numato, kad mokamos rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė, nors ir būdama sklypų savininkė, juose veiklos nevykdo ir jokių funkcijų neatlieka, todėl atliekų negamina ir nekaupia. Atliekų turėtoju laikytinas asmuo, faktiškai valdantis nekilnojamąjį turtą. Prie prašymo pridėtuose Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodoma, kad kai kurie žemės sklypai yra išnuomoti, o sudarytos nuomos sutartys yra išviešintos, nuomininkai laikytini atliekų turėtojais, todėl reikalavimas mokėti mokestį už atliekų susidarymą turėjo būti nukreiptas valstybinės žemės sklypo nuomininkui.

Ministerija, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė šioje byloje, mano, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą. Pareiškėja prašymą priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą sieja su nekilnojamojo turto – valstybinės žemės turėjimu nuosavybės teise. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, Vyriausybė, kaip minėtų žemės sklypų savininkė, neatitinka nei Atliekų tvarkymo įstatyme, nei teismų praktikoje suformuotos atliekų turėtojo sąvokos, nes Vyriausybė nevykdo funkcijų, susijusių su konkrečių valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nuosavybės teisių įgyvendinimu, todėl ministerijai, kaip Vyriausybės atstovei, negali būti taikoma atsakomybė dėl valstybės, kaip žemės sklypų savininkės, nuosavybės teisių įgyvendinimo.

Atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje (nuostata, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe <...>. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka ir nustatyta, kad atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, o šio straipsnio 8 dalyje įtvirtinta atliekų darytojo sąvoka ir nustatyta, kad atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.

Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti. Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir rinkliava) ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą, turi būti užtikrintas aprūpinimas atitinkamomis atliekų surinkimo priemonėmis.

Sutinka su NŽT argumentais, kad NŽT, veikdama kaip valstybinės žemės patikėtinis Vilniaus miesto teritorijoje esančiose sodininkų bendrijose, t. y. patikėjimo teise valdydama tiek suformuotus valstybinės žemės sklypus, tiek nesuformuotą valstybinę žemę, esančią Vilniaus miesto sodininkų bendrijose, nėra nei faktinė atliekų turėtoja, nei atliekų darytoja, kadangi jokios ūkinės ar buitinės veiklos tuose žemės sklypuose nevykdo. Taip pat sutinka ir su Žemės ūkio ministerijos argumentais, kad valstybė, nors ir būdama sklypų savininkė, juose veiklos nevykdo ir jokių funkcijų neatlieka, todėl atliekų negamina ir nekaupia. Atliekų turėtoju laikytinas asmuo, faktiškai valdantis nekilnojamąjį turtą, apmokestinamą rinkliava, o prie prašymo pridėtuose Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodoma, kad beveik visi žemės sklypai išnuomoti. Atsižvelgiant į tai, kad sudarytos nuomos sutartys yra išviešintos, nuomininkai, o ne valstybė galėtų būti laikomi atliekų turėtojais, atitinkamai ir reikalavimas mokėti mokestį už atliekų susidarymą turėtų būti nukreiptas valstybinės žemės sklypo nuomininkui (-ams).

Pasisakydama dėl rinkliavos skaičiavimo žemės sklypams, esantiems sodininkų bendrijų teritorijose nurodo, kad prie prašymo pridedamuose NTR išrašuose (išskyrus žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, NTR Nr. 44/1459842) nėra duomenų, kad žemės sklypuose būtų statinių. Be to, pačiame prašyme nurodoma, kad „Nuo 2020 metų Atsakovei buvo paskaičiuota vietinė rinkliava vadovaujantis Rinkliavos nuostatomis, galiojusiomis nuo 2020-01-01. Pažymėtina, kad po teisės akto pakeitimo, buvo panaikinta rinkliava už žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijų teritorijose ir palikta prievolė mokėti tik už pastatus, įskaitant esančius sodininkų bendrijų teritorijose, todėl nuo 2020-01-01 Atsakovei buvo apskaičiuota rinkliava už administracinės paskirties pastatą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje“. Taigi, aplinkybę, kad pareiškėja NŽT rinkliavą skaičiuoja ne už statinius, esančius žemės sklypuose, ir ne statinių savininkui (ar jo įgaliotam asmeniui), o žemės sklypams be statinių, esantiems sodininkų bendrijų teritorijose, patvirtina ne tik NTR išrašai pateikti byloje, bet ir pati pareiškėja prašymo 4 lape.

Pažymi, kad vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalimi, aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašas (toliau – ir Sąrašas) (pateikiamas lentelėje). Ginčo atveju aktualios Sąrašo 3 ir 18 eilutės. Žemės sklypai be pastatų neįtraukti į apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų sąrašą, kurio išnašoje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto objektai yra pastatai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre. Taigi, akivaizdu, kad pagal Sąrašą apmokestinti objektai yra būtent pastatai su priklausiniais, o ne žemės sklypai. Sąrašo redakcijoje, galiojančioje nuo 2018 m. liepos 1 d., žemės sklypai be pastatų taip pat neįtraukti tarp apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų.

Mano, kad pareiškėja ydingai traktuoja Sąrašo 18 punkto nuostatą ir ją vertina atsietai nuo kitų Sąrašo nuostatų. Pažymi, kad žiūrint atsietai ir nekreipiant dėmesio į kitas Sąrašo nuostatas, netgi ir pagal Sąrašo 18 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. („Naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje“) ir redakciją, galiojančią nuo 2018 m. liepos 1 d. („Pastatai, naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje“) žemės sklypas savaime nėra laikytinas nekilnojamojo turto objektu, kurio savininkas ar įgaliotas asmuo privalo mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Priešingai, rinkliava apmokestinamu nekilnojamojo turto objektu gali būti tik tas žemės sklypas, kuriame yra pastatai.

Pasisakydama dėl rinkliavos skaičiavimo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra administracinės paskirties pastatas nurodo, kad NŽT raštuose nurodoma, kad už administracinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkliava sumokėta per VĮ Turto banką.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja (atsakydama į NŽT raštą (reg. Nr. GD-2021-09-03033) 2021 m. gegužės 19 d. rašte Nr. SD-2021-01-02126 nurodė, kad: „NŽT rašte nurodo, kad VASA informacija, jog „(duomenys neskelbtini), Vilnius, priskirtas rinkliavos mokėtojui, valdančiam nekilnojamojo turto objektą turto patikėjimo teisės pagrindu nuo 2019-01-01” nėra tiksli bei pažymi, kad dėl rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą (toliau – NTO) susidariusi skola turi būti panaikinta. Atsakydami nurodome, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis matyti, jog 2018-12-03 panaudos sutarties Nr. 2(49-21)55-376 pagrindu NŽT naudojosi pastatu adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2011-03-10 iki 2019-01-14. VĮ Turto bankas už šį NTO mokėjimo pranešimas nebuvo siunčiamas iki 2019-01-01, t. y. Panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu. (duomenys neskelbtini) pastatas perkeltas rinkliavos mokėtojui VĮ Turto bankui nuo 2019-01-01. Todėl minėtas NTO nebuvo apmokestintas du kartus. NŽT rašte pažymėjo, kad rinkliava už 2018–2019 metais komunalinių atliekų tvarkymą yra sumokėta (pagal 2018 m gruodžio 11 d. gautą sąskaitą faktūrą Nr. 10597718 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2018 m. gruodžio 27 d. buvo sumokėta 425,00 Eur, o už 2019 m. – per VĮ Turto banką 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo sumokėta 370,07 Eur, 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo sumokėta 185,22 Eur ir 2019 m. gruodžio 6 d. buvo sumokėta 185,22 Eur). Atsižvelgiant į NŽT paaiškinimą ir į tai, kad rinkliava buvo mokama per VĮ Turto banką, pažymime, kad yra atliktas skolos perskaičiavimas ir įsiskolinimas už NTO adresu (duomenys neskelbtini) NŽT atžvilgiu yra panaikintas.“ Taigi, klausimas dėl rinkliavos už administracinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje išspręstas – NŽT skola panaikinta, nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. rinkliavos mokėtojas yra VĮ Turto bankas.

Rinkliava priskaičiuota nekilnojamojo turto objektams, kurie neįtraukti į Sąrašą (išskyrus administracinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje – dėl kurio įsiskolinimas pareiškėjos 2021 m. gegužės 19 d. raštu panaikintas, ir nurodoma, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. rinkliavos mokėtojas VĮ Turto bankas). Kadangi teisės aktų nuostatos, prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms, negali būti taikomos, mano, kad keltinas klausimas dėl Rinkliavos nuostatų (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų (galiojusių iki 2020 m.)) prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 27 759,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovių pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Iš pareiškėjos teismui pateikto prašymo matyti, kad pareiškėja rinkliavos mokestį prašo priteisti iš NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio Vilniaus miesto teritorijoje esančiose sodininkų bendrijos teritorijose ir už NŽT administracinės paskirties pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovė NŽT ir atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai su pareiškėjos prašymu nesutinka ir nurodo, kad dalis reikalavimų iš esmės yra nepagrįsti, nes dalis žemės sklypų yra išnuomoti, todėl reikalavimai turėtų būti reiškiami nuomininkams; kituose sklypuose, kuriuos patikėjimo teise valdo NŽT, nėra statinių ir valstybinėje žemėje jokia ūkinė veikla nebuvo atliekama; rinkliava už administracinės paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra sumokėta per VĮ Turto banką bei pačios pareiškėjos pateiktas paaiškinimas NŽT, kad įsiskolinimas NŽT yra panaikintas.

Dėl rinkliavos paskaičiavimo žemės sklypams, esantiems sodininkų bendrijų teritorijose

Rinkliavos nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 8 punktas).

Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.545 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja teismo prašo priteisti iš NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, rinkliavos mokestį už patikėjimo teise valdomus valstybinius žemės sklypus. Kartu su prašymu teismui pateikti NTR išrašai patvirtina, kad dalis valstybinių žemės sklypų yra išnuomoti tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims. Nuomos sutartys yra išviešintos (NTO išrašai), todėl teismas pritaria atsakovės atstovams, kad, nagrinėjamu atveju, atliekų turėtojais yra laikytini asmenys, faktiškai valdantys nekilnojamąjį turtą ir būtent jie yra atsakingi už vietinės rinkliavos apmokėjimą. Todėl pareiškėjos reikalavimai priteisti vietinės rinkliavos mokestį iš atsakovų už nekilnojamąjį turtą (lentelėje pateikti nekilnojamojo turto registro kodų numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), yra nepagrįsti.

Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti rinkliavos mokestį už žemės sklypus, t. y. Nekilnojamojo turto registro kodų numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Šiuos žemės sklypus patikėjimo teise valdo NŽT. Ginčo, jog minėtuose žemės sklypuose nėra statinių, nėra. Pareiškėja nurodo, kad rinkliavos mokestis pareiškėjai yra priskaičiuotas, vadovaujantis Rinkliavos nuostatų (galiojusių laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d.) 22 punkto nuostatomis, kurios nustatė, kad apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras).

Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų, su jų mokėtojais nesitariama. Taigi, vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir tokio turto savininkas negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, t. y. toks turtas praktiškai nenaudojamas, gali būti, pavyzdžiui, elektros energijos tiekėjo pateiktos pažymos ir jose nurodyta informacija ar kiti duomenys, pagrindžiantys nekilnojamojo daikto netinkamumą naudoti (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1651-602/2017; 2018 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad NŽT ne vieną kartą su prašymais „Dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo“ kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad NŽT yra žemės sklypų valdytoja, tačiau minėtuose sklypuose nėra vykdoma ūkinė veikla ir jokios komunalinės atliekos nesusidaro (NŽT raštai 2021 m. balandžio 21 d. raštas Nr. 1SD-717-(5.57 E.); 2021 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. 1SD-1939-(5.57 E.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į byloje esančius rašytinius įrodymus bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad NŽT nelaikytina „atliekų turėtoju“ Rinkliavos nuostatų ir Atliekų tvarkymo įstatymo prasme, todėl šioje dalyje pareiškėjos prašymas netenkinamas.

Dėl rinkliavos už administracinės paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), Vilniuje

Pareiškėja prašyme nurodo, kad rinkliavos mokestis už administracinės paskirties pastato valdymą paskaičiuotas atsižvelgiant į Rinkliavos nuostatų priede Nr. 1 nurodytus kriterijus, t. y. pagal 1 priedo 4 punktą už administracinės paskirties pastato valdymą.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 19 d. rašte Nr. SD-2021-01-02126, atsakydama NŽT nurodė, kad: „NŽT rašte nurodo, kad VASA informacija, jog „(duomenys neskelbtini), Vilnius, priskirtas rinkliavos mokėtojui, valdančiam nekilnojamojo turto objektą turto patikėjimo teisės pagrindu nuo 2019-01-01” nėra tiksli bei pažymi, kad dėl rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą (toliau – NTO) susidariusi skola turi būti panaikinta. Atsakydami nurodome, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis matyti, jog 2018-12-03 panaudos sutarties Nr. 2(49-21)55-376 pagrindu NŽT naudojosi pastatu adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2011-03-10 iki 2019-01-14. VĮ Turto bankas už šį NTO mokėjimo pranešimas nebuvo siunčiamas iki 2019-01-01, t. y. Panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu. (duomenys neskelbtini) pastatas perkeltas rinkliavos mokėtojui VĮ Turto bankas nuo 2019-01-01. Todėl minėtas NTO nebuvo apmokestintas du kartus. NŽT rašte pažymėjo, kad rinkliava už 2018–2019 metais komunalinių atliekų tvarkymą yra sumokėta (pagal 2018 m gruodžio 11 d. gautą sąskaitą faktūrą Nr. 10597718 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2018 m. gruodžio 27 d. buvo sumokėta 425,00 Eur, o už 2019 m. – per VĮ Turto banką 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo sumokėta 370,07 Eur, 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo sumokėta 185,22 Eur ir 2019 m. gruodžio 6 d. buvo sumokėta 185,22 Eur). Atsižvelgiant į NŽT paaiškinimą ir į tai, kad rinkliava buvo mokama per VĮ Turto bankas, pažymime, kad yra atliktas skolos perskaičiavimas ir įsiskolinimas už NTO adresu (duomenys neskelbtini) NŽT atžvilgiu yra panaikintas.“

Taigi, kaip pagrįstai Aplinkos ministerija atsiliepime nurodo, klausimas dėl rinkliavos už administracinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išspręstas – NŽT skola panaikinta, nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. rinkliavos mokėtojas yra VĮ Turto bankas. Taigi, ir ši pareiškėjos prašymo dalis laikoma nepagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.