- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1599-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24558-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, P. L. D., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ir trečiojo asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje P. L. D., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimą, įformintą 2018-04-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) „Dėl nesudėtingo statinio statybos valstybinėje žemėje“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimą, įformintą 2018-06-14 rašte Nr. lSS-1186-(8.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti ieškovės J. D. prašymą dėl 2013-08-05 sutikimo pratęsimo ar naujo sutikimo išdavimo.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4505-862/2013, ieškovės brolis – trečiasis asmuo P. L. D. buvo įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti atraminę sienutę šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Vadovaudamiesi pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, ieškovė ir jos brolis ėmėsi veiksmų įteisinti atraminės sienutės statybą: parengė atraminės sienutės statybos projektą; gavo atsakovės 2013-08-05 sutikimą, kuriuo atsakovė neprieštaravo dėl laikino nesudėtingo statinio statybos valstybinėje žemėje pagal parengtą projektą ne ilgesniam kaip penkių metų laikotarpiui; gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-08-19 rašytinį pritarimą, kuris galioja tiek, kiek galioja žemės savininko sutikimas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013-11-20 surašė statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-32, kuriuo konstatavo, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų. Šį institucija 2014-03-14 surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-684, kur nurodė, kad teismo sprendimas yra įvykdytas ir kuris buvo panaikintas 2015-06-29 potvarkiu Nr. PI- 27. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyrius 2015-07-16 surašė naują teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. 4D-1928, kuriame konstatuota, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti kitu nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-4505-862/2013, nurodytu būdu. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-08-19 rašytinis pritarimas Nr. 13-2361 atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), statybos projektui galioja tol, kol galioja žemės savininko sutikimas, ieškovė, siekdama naudoti laikiną statinį, 2018-03-01 kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti 2013-08-05 sutikimo galiojimą ar išduoti naują sutikimą. Ieškovės prašymas 2018-04-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) nebuvo patenkintas, o ieškovės skundas dėl gauto atsakymo buvo atmestas 2018-06-14 raštu Nr. 1SS-1186-(8.5.)
3. Nurodė, kad atsakovės 2018-04-19 ir 2018-06-14 sprendimai yra neteisėti bei nepagrįsti, nes: atsakovė, nagrinėdama ieškovės prašymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi ieškovė nesiekia įgyvendinti statytojo teisių, nes ginčo atraminė sienutė jau yra pastatyta; neatsižvelgė į tai, kad atraminė sienutė apsaugo turtą nuo galimų žemės nuošliaužų; ieškovės skundas dėl 2018-04-19 sprendimo išnagrinėtas 2018-06-14 sprendimu, kurį priėmė įgaliojimų neturintis subjektas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei, V. G., H. G., P. L. D. Atsakovė 2013-06-13 gavo ieškovės prašymą leisti statyti inžinerinį statinį - atraminę sienelę. Prie prašymo buvo pridėtas inžinerinio statinio - atraminės sienutės statybos projektas. Atsakovė 2013-06-14 gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A51-6646-(2.15.2.36-MP7), kuriame buvo nurodyta, jog nebus pažeidžiami trečiųjų šalių interesai ir apribota veikla valstybinės žemės plote, statant atraminę sienutę valstybinėje žemėje tarp nurodytų sklypų. Atsakovė 2013-08-05 sutikimu Nr. 49SJN-(14.49.105)-1318 neprieštaravo, kad ieškovė, nesukuriant nekilnojamojo turto objekto, valstybinėje žemėje statytų laikiną nesudėtingą statinį - atraminę sienutę, jeigu tai nepažeis trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Atsakovė 2013-12-06 pavedimu Nr. lPAV-(1.8)-749 nusprendė imtis priemonių administracine tvarka panaikinti išduotą sutikimą, siūlant ieškovei sutikimą naikinti teismine tvarka, tačiau ieškovė su pasiūlymu nesutiko. Nurodė, kad 2018-03-31 buvo gautas ieškovės prašymas pratęsti sutikimą dėl nesudėtingo statinio statybos valstybinėje žemėje, kuris nebuvo patenkintas ir apie tai ieškovė informuota 2018-04-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)l 4.49.104). Pažymėjo, jog ieškovė nuo 2010 metų siekia įsigyti valstybinės žemės plotą. Ieškovei dar 2012-03-26 išaiškinta, kad pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, todėl negali būti parduodamas besiribojančio žemės sklypo savininkams. Paaiškino, kad ieškovei sutikimas laikino nesudėtingo statinio statybai buvo išduotas vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ redakcijos, galiojusios nuo 2012-03-01 iki 2017-01-01, nuostatomis. Duoto sutikimo galiojimo terminas baigėsi 2018-08-05. Paaiškino, kad atsakovė 2018-06-15 raštu Nr. 49SFN-1428 - (14.49.104.) prašė ieškovės ir P. L. D. iki 2018-08-06 pašalinti (nugriauti) valstybinėje žemėje esančią atraminę sienutę. Pasibaigus geranoriškam pažeidimų šalinimo terminui 2018-08-06 buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-465, kuriame nurodyta, kad pažeidimai nepašalinti. Atkreipė dėmesį, jog, nors atsakovė išdavė sutikimą, tačiau atsakovė ne kartą nagrinėjo suinteresuotų asmenų, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus ir kitų institucijų skundus dėl sutikimo teisėtumo ir nustatė, kad minėtas sutikimas buvo išduotas neteisėtai ir pažeidžiant teisės aktų nuostatas.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog ieškovei, siekiant išsaugoti ir tolesnį laikinojo statinio naudojimą, būtina gauti žemės sklypo savininko, ant kurio pastatytas laikinasis statinys, sutikimą. Atkreipė dėmesį, kad teritorija, kurioje įrengta atraminė sienutė, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise ją valdo atsakovė. Savivaldybė gali pritarti šio statinio leidimo pratęsimui tik gavusi teisėto žemės sklypo savininko - atsakovės susitikimą.
6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovės brolis P.L. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4505-862/2013, buvo įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2492-464/2013, teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vykdant šį teismo sprendimą buvo gautas atsakovės 2013-08-05 sutikimas Nr. 49PRS-(14.49.5.)-1318, kuriuo neprieštarauta, jog ieškovė, „nesukuriant nekilnojamojo turto objekto, valstybinėje žemėje tarp Žemės sklypo ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projekto vadovo R. A. 2013 m. balandžio mėn. parengtą projektą statytų laikiną nesudėtingą statinį – atraminę sienutę, jeigu tai nepažeis trečiųjų asmenų teisių“. Šis sutikimas statybai duodamas ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-08-19 išdavė rašytinį pritarimą Nr. 13-2361 atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), statybos projektui Nr. 2013/04-19-AT-SP. Inspekcija 2015-07-17 raštu Nr. (23.17)-2D-10501 informavo ieškovę ir atsakovę, kad nors teismo sprendime nebuvo numatyta galimybė P. L. D. gauti statybą leidžiantį dokumentą, bet gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimą, išduotą J. D., 2015-07-16 surašytas aktas Nr. 4D-1928, kuriame konstatuota, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti kitu nei teismo sprendime nurodytu būdu. Pažymėjo, kad pagal statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktą, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas, pastatytas statinys nugriaunamas per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nustatytą terminą. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas rašytinis pritarimas galioja tol, kol galioja sutikimas, ieškovei siekiant toliau naudotis laikinu statiniu – ginčo atramine sienute, esančia valstybinėje žemėje, būtina gauti žemės sklypo, ant kurio pastatytas laikinasis statinys, savininko sutikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-14 sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog P. L. D. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-31 sprendimo įsiteisėjimo būtų sudarę taikos sutartį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės ieškovei 2013-08-05 išduotas sutikimas, kurio galiojimo terminas pasibaigė 2018-08-05, sudaro pagrindą nevykdyti įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimo tokia tvarka, kuri yra nustatyta teismo sprendime.
9. Teismas sprendė, kad ieškovei išduotu terminuotu sutikimu valstybinėje žemėje statyti laikiną statinį buvo sukurta dviprasmiškai vertintina situacija, kuria buvo sudarytos prielaidos nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Nurodė, jog atsakovės pripažinimas, jog 2013-08-05 sutikimas dėl laikino nesudėtingo statinio valstybinėje žemėje Nr. 49SJN-(14.49.105.)-1318 ieškovei išduotas neteisėtai, patvirtina, kad atsakovė po Vilniaus apygardos teismo 2013-10-31 nutarties priėmimo nusprendė imtis veiksmų panaikinti ieškovei išduotą sutikimą.
10. Teismas sprendė, kad atsakovė, ieškovei nesutinkant su tuo, kad administracine tvarka būtų panaikintas 2013-08-05 sutikimas Nr. 49PSR-(14.49.5.)-1318, nesiėmė veiksmų tam, kad šis sutikimas būtų panaikintas teismine tvarka, tačiau suinteresuotas valstybines institucijas informavo, jog atsakovė laikosi pozicijos, kad, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimui, atsakovės 2013-08-05 sutikimas statyti laikiną nesudėtingą statinį – atraminę sienutę, išduotas ieškovei, nebeturi teisinės galios. Byloje pateiktas valstybinių institucijų susirašinėjimas, anot pirmos instancijos teismo, patvirtina ir tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, susiklosčius nurodytai situacijai, neturėdama galimybės sutikimo galiojimo laikotarpiu vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, padarė išvadą, kad teismo sprendimas įvykdytas kitu būdu ir 2015-07-17 rašte Nr. (23.17.)-2D-10501, adresuotame tiek ieškovei, atsakovei, tiek trečiajam asmeniui P. L. D., išaiškino, kad teismo sprendimas turės būti vykdomas ir atraminė sienutė turės būti nugriauta pasibaigus atraminės sienutės kaip laikino statinio naudojimo terminui.
11. Teismas nurodė, kad vienas ieškovės argumentų, kuriuo remdamasi ji siekė gauti atsakovės sutikimą, yra valstybinėje žemėje esančio kalno šlaito irimas, keliantis grėsmę asmenims ir savininkų turtui, tačiau ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kurie šias aplinkybes patvirtintų. Pirmos instancijos teismas taip pat nurodė, jog ieškovė ir trečiasis asmuo P. L. D., vedini asmeninių interesų, valstybinės žemės plotu pasididino bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamos sklypo dalies plotą, galimai dalį kalno šlaito nukasdami, tačiau nepateikė įrodymų, paremtų moksliniais tyrimais, kurie patvirtintų, kad valstybinėje žemėje esančio kalno šlaitas irsta dėl natūralių gamtinių procesų ar kitų objektyvių veiksnių.
12. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei 2013-08-05 sutikimas statyti laikiną statinį – atraminę sienutę buvo išduotas teisminio ginčo metu – apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, kas leidžia daryti išvadą, kad šis sutikimas buvo išduotas netinkamai įvertinus susiklosčiusią situaciją ir galimas tokio sutikimo davimo pasekmes. Nurodė, kadangi ieškovės prašymu atsakovės išduotu sutikimu buvo sudarytos prielaidos nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl 2013-08-05 sutikimas ieškovei buvo išduotas neteisėtai, o ieškovės veiksmus įvertino kaip nesąžiningus. Kadangi iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė pagrįstai netenkino ieškovės prašymo pratęsti 2013-08-05 sutikimo galiojimą.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomi panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimai yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir tinkamai įvertinus aplinkybes, priimti kompetentingos institucijos, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-14 sprendimą kaip visiškai nepagrįstą, priimti byloje naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. teismas, išnagrinėjęs ieškovės pareikštus reikalavimus, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame išėjo už šios bylos nagrinėjimo ribų, tuo pačiu nepasisakydamas ir neįvertindamas aplinkybių, kurios pagal ieškinio pagrindą iš tikrųjų turėjo būti ištirtos ir įvertintos. Nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro aiškinimasis, ar trečiasis asmuo P. L. D. įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4505-862/2013, taip pat bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro aiškinimasis, kaip ir kokiu būdu P. L. D. įvykdė šiuos procesinius sprendimus. Nurodė, kad nesuprantama, kodėl teismas skundžiamame sprendime kalba apie įrodymų, patvirtinančių, kad P. L. D. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-31 sprendimo įsiteisėjimo būtų sudarę taikos sutartį, nebuvimą ir nepateikimą, bei kodėl teismo nuomone, šioje byloje niekam dėl to net nekeliant klausimo, yra svarbu, kad P. L. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimą būtų įvykdęs būtent šiame teismo sprendime nustatyta tvarka.
14.2. Teismas nesiaiškino, kokie teisės aktai reglamentuoja ieškovės prašomo sutikimo išdavimą, ar ieškovė atitinka teisės aktuose keliamas sąlygas jam gauti, ar pasikeitė faktinė situacija bei teisinis reglamentavimas nuo 2013-08-05, kai ieškovei buvo išduotas sutikimas, ar ieškovė galėjo turėti pagrįstą lūkestį, kad faktinei situacijai bei teisiniam reglamentavimui nepasikeitus, jai bus išduotas naujas sutikimas arba bus pratęstas senasis, ar atsakovės atsisakymo tenkinti ieškovės pateiktą prašymą motyvai yra pagrįsti, ar ne, ir kodėl.
14.3. Teismas rėmėsi nauja aplinkybe, kad atsakovė po 2013-08-05 sutikimo išdavimo persigalvojo bei laikėsi pozicijos, jog atsakovė neteisėtai išdavė ieškovei šį sutikimą. Tačiau teismas nesiaiškino, ar tokia atsakovės pozicija iš tikrųjų yra teisėta ir pagrįsta. Teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad atsakovės sutikimas yra vienašalis sandoris, kurio niekas niekuomet neginčijo, todėl neaišku, kaip teismas nustatė, kad šis sutikimas ieškovei buvo išduotas neteisėtai.
14.4. Teismas šališkai bei neobjektyviai įvertino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-07-17 raštą bei šio dokumento pagrindu darė tokias išvadas, kokių šis raštas nepatvirtina: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015-07-17 rašte nenurodė, kad ji neturi galimybės vykdyti įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimo dėl kokių nors ieškovės ar atsakovės veiksmų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015- 07-17 rašte nurodė ne tik tai, kad atraminė sienutė kaip laikinas statinys turės būti nugriautas pasibaigus jo naudojimo terminui, bet ir tai, kad teisės aktai tokio statinio savininkui ar valdytojui suteikia teisę prašyti statybą leidžiantį dokumentą išdavusio subjekto pratęsti tokio statinio naudojimo terminą, jei tai neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, teritorijos strateginiams planams bei kitiems teisės aktams.
14.5. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šioje byloje ginčijami atsakovės individualūs administraciniai aktai atitinka jiems keliamus bendruosius reikalavimus ir kad neegzistuoja nei vienas teisės aktuose įtvirtintas jų panaikinimo pagrindas, tačiau tokia teismo išvada yra visiškai deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta. Ginčijamą 2018-06-14 administracinį aktą priėmė ne tas subjektas, kuris turėjo priimti tokį sprendimą ir tai sudaro savarankišką šio akto panaikinimo pagrindą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 2 p., tačiau teismas šiuo aspektu padarė visiškai priešingas išvadas, nors pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių nuostatas, sprendimą dėl ieškovės pateikto skundo dėl atsakovės teritorinio padalinio 2018-04-19 sprendimo turėjo priimti atsakovės direktorius, o ne jo pavaduotojas.
14.6. Ieškovė kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir trečiasis asmuo P. L. D., vedini asmeninių interesų, valstybinės žemės plotu pasididino bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamos sklypo dalies plotų, galimai dalį kalno šlaito nukasdami, ir kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad valstybinėje žemėje esančio kalno šlaitas slenka dėl natūralių gamtinių procesų ar kitų objektyvių veiksnių. Nurodė, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų šias teismo nustatytas aplinkybes.
14.7. Teismas, darydamas išvadas, kad atramine sienute nėra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai, vadovavosi neobjektyviais ir šališkais įrodymais. Nurodė, kad apie trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus bylos nagrinėjimo metu nebuvo kalbama ir šios aplinkybės nebuvo tiriamos, todėl teismas negalėjo jomis remtis.
Atsiliepimas
15. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. atsakovė, išduodama sutikimą ieškovei, vadovavosi sutikimo išdavimo metu galiojusiose statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (redakcija galiojusi nuo 2012-03-01 iki 2017-01-01) patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“ 2 lentelėje esančia informacija, Statybos įstatymo ir tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau - STR Statybą leidžiantys dokumentai) esančiomis nuostatomis. Pagal sutikimo išdavimo metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją ir minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, minėto sutikimo galiojimo terminas - 5 metai, Sutikimo galiojimo termino nepratęsus, sutikimas turėjo baigtis 2018-08-05, todėl sutikimo galiojimo terminas jau yra pasibaigęs.
15.2. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte, įtvirtinta, kad gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas yra statybą leidžiantis dokumentas, jeigu pagal teisės aktus privaloma tokį sutikimą gauti. Taigi, atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje statinių ir įrenginių statyba be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo yra negalima. STR Statybą leidžiantys dokumentai (redakcijoje galiojusioje nuo 2013-05-01 iki 2013-09-01) 7 priede buvo nurodyti išimties atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. STR Statybą leidžiantys dokumentai 34 punkte buvo nustatyta, kad reglamento VII skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, o, jei šiuos dokumentus privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, - visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo 5.1. papunktyje įtvirtinta atraminės sienutės sąvoka, kuri pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės 4.2. papunktį priskiriama II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, teisės aktų nuostatų, matyti, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas negalėjo išduoti ieškovei sutikimo statyti valstybinėje žemėje atraminę sienutę.
15.3. Atsakovės vertinimu, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo P. L. D. įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti atraminę sienutę bei sutvarkyti statybvietę, Vilniaus miesto skyriaus vedėjo išduotas sutikimas statyti laikiną nesudėtingą statinį - atraminę sienutę nebeturi teisinės galios, dėl ko jo naikinti teismine tvarka nėra teisinio pagrindo. Priešingai, vadovaujantis statybos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nevykdant teismo sprendimo, galėtų įpareigoti griauti atraminę sienutę ir sutvarkyti statybvietę.
15.4. Kadangi asmuo, pageidaujantis įsigyti atgaminę sienutę, žemės sklypą turi valdyti nuosavybės teise arba kitais įstatymų nustatytais pagrindais, todėl valstybinės žemės patikėtinis, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, neturi teisinio pagrindo pratęsti (išduoti) sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje įrengti atraminę sienutę.
15.5. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ginčijamą sprendimą priėmė tas subjektas, kuris turėjo priimti tokį sprendimą.
16. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė sprendimą dėl ieškovės J. D. pareikšto ieškinio pagrįstumo priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas rašytinis pritarimas galioja tol, kol galioja atsakovės sutikimas, ieškovei siekiant toliau naudotis laikinu statiniu – ginčo atramine sienute, esančia valstybinėje žemėje, būtina gauti žemės sklypo, ant kurio pastatytas laikinasis statinys savininko sutikimą, todėl nagrinėjamoje byloje spręstina, ar Nacionalinė žemės tarnyba, kaip laisvos valstybinės žemės, kurioje yra pastatyta ginčo atraminė sienutė, patikėtinė, pagrįstai ginčijamais raštais atsisakė tenkinti ieškovės prašymą ir pratęsti sutikimo galiojimo terminą ar išduoti naują sutikimą, pasiūlydama ieškovei laikiną statinį – ginčo atraminę sienutę, statyti žemės sklypo, kurio bendraturtė yra ieškovė, ribose.
17. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo dėl apeliacinių skundų tenkinimo spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 punkte nurodyti apribojimai ar papildomi reikalavimai inžineriniam statiniui – tvorai, pagal kuriuos, bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Kadangi atraminės sienutės aukštis yra 2 metrai, todėl ji priklauso II grupės nesudėtingiems statiniams. Minėto Reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktuose nurodyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Ši imperatyvi sąlyga numatyta ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame įtvirtinta, kad gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas yra statybą leidžiantis dokumentas, jeigu pagal teisės aktų nuostatas yra privaloma tokį sutikimą gauti.
17.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punkte numatyta, kad laikinas statinys – tai statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas) arba perkeltas į kitą vietą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018-04-19 rašto Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) „Dėl nesudėtingo statinio statybos valstybinėje žemėje“, taip pat iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2018-07-31 rašto Nr. A51-64734/18(2.15.2.52-MP7) matyti, kad teritorija, kurioje įrengta atraminė sienutė, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise ją valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra valstybinės žemės, kurios teritorijoje pastatyta sienutė, savininkė, todėl savivaldybė gali pritarti šio statinio leidimo pratęsimui tik gavusi teisėto žemės sklypo savininko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos susitikimą.
Šalies argumentai
18. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-14 sprendimo motyvuojamąją dalį, šalinant neteisėtus motyvus ir palikti galioti minėto teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Nurodė, kad skundžiama teismo sprendimo dalis, priimta netinkamai taikant procesines teisės normas, todėl turėtų būti pakeista. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2015-07-17 rašte Nr. (23.17)-2D-10501, kuris adresuotas tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui P. L. D., Inspekcija, išaiškino, kad teismo sprendimas turės būti vykdomas ir atraminė sienutė turės būti nugriauta pasibaigus atraminės sienutės kaip laikino statinio naudojimo terminui“. Inspekcija tokių išvadų, kurias padarė pirmosios instancijos teismas, jokiame rašte nėra nurodžiusi. Trečiasis asmuo nesutinka su šiais teismo nurodytais motyvais, nes priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, inspekcija 2015-07-17 raštu Nr. (23.17)-2D-10501 „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4505-862/2014 vykdymo“, informavo ieškovę ir Nacionalinę žemės tarnybą, jog savavališkos statybos padariniai pašalinti kitu nei teismo sprendime nurodytu būdu, kadangi galiojo ir nebuvo panaikintas rašytinis pritarimas ir inspekcija nesiims veiksmų dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai interpretavo trečiojo asmens poziciją ir padarė nepagrįstą išvadą dėl teismo sprendimo vykdymo. Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl teismo sprendimo vykdymo, o dėl Nacionalinės žemės tarnybos priimtais skundžiamais sprendimais įforminto atsisakymo pratęsti sutikimo galiojimo terminą, todėl šis motyvas turi būti pašalintas iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
18.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašymu atsakovės išduotu sutikimu buvo sudarytos prielaidos nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, o sutikimas ieškovei buvo išduotas neteisėtai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išėjo už nagrinėjamos bylos ribų, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas toks reikalavimas. Tokiu būdu, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas netinkamai taikė CPK 265 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad į šios bylos nagrinėjimo dalyką neįeina 2013-08-05 sutikimo išdavimo aplinkybių tyrimas, nes šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl 2013-08-05 sutikimo pripažinimo neteisėtu ar negaliojančiu, be to, šalys neteikė jokių su tuo susijusių argumentų, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti jokių išvadų šiuo aspektu, juo labiau, nes tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nevertino. Sutiko su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu, į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas buvo galiojantis ir teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas ir jo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-08-19 išdavė rašytinį pritarimą, nepagrįstai konstatavo, kad sutikimas, kuris dalyvaujantiems nagrinėjamoje byloje asmenims jau yra sukėlęs teisines pasekmes, yra išduotas neteisėtai ir tokiu būdu, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė CPK 265 straipsnio nuostatas.
20. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo dėl apeliacinių skundų tenkinimo spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas.
21. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti iš esmės cituodama tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
24. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4505-862/2013, tenkinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį, trečiasis asmuo P. L. D. buvo įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti virš 2 metrų aukščio, apie 10 metrų ilgio atraminę sienutę šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendime taip pat buvo nurodyta, kad P. L. D. neįvykdžius šio teismo sprendimo per nustatytą terminą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę nugriauti atraminę sienutę bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš P. L. D. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2492-464/2013, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šios bylos nagrinėjimo metu 2013-08-05 buvo gautas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sutikimas Nr. 49PRS-(14.49.5.)-1318 „Dėl laikino nesudėtingo statinio statybos valstybinėje žemėje“, kuriuo neprieštaraujama, kad ieškovė, „nesukuriant nekilnojamojo turto objekto, valstybinėje žemėje tarp Žemės sklypo ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal projekto vadovo R. A. 2013 m. balandžio mėn. parengtą projektą statytų laikiną nesudėtingą statinį – atraminę sienutę, jeigu tai nepažeis trečiųjų asmenų teisių“. Sutikime nurodyta, jog jis yra duodamas ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-08-19 išdavė rašytinį pritarimą Nr. 13-2361 atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), statybos projektui, jame nurodydama, kad šis rašytinis pritarimas galioja tol, kol galioja žemės savininko sutikimas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015-07-17 raštu Nr. (23.17)-2D-10501 „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4505-862/2014 vykdymo“ informavo ieškovę ir atsakovę, kad nors teismo sprendime nebuvo numatyta galimybė P. L. D. gauti statybą leidžiantį dokumentą, bet gavus rašytinį pritarimą, 2015-07-16 surašytas teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. 4D-1928, kuriame konstatuota, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti kitu nei teismo sprendime nurodytu būdu.
25. Ieškovė 2018-03-01 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydama pratęsti 2013-08-05 Sutikimo galiojimą ar išduoti naują sutikimą. Atsakovė skundžiamu 2018-04-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.)” Dėl nesudėtingo statinio statybos valstybinėje žemėje” ieškovės prašymą atmetė. Atsakovės skundžiamame rašte yra cituojamas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas dėl statytojo teisių; cituojami statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 “Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Savavališkos staybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai iošduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimas”, patvirtinto LR aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 “Dėl statybos techninio regl;amento STR 1.05.01:2017 “Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas” Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas. Statybos pagal neteisėtai išųduotą statyboą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimas”, patvirtinimo”, 4 priede nurodyti išimtiniai atvejai, kada žemės sklypo valdyti nuosavybės teise ar kitais pagrindais neprivaloma; daroma išvada, kad statytojas, pageidaujantis įrengti atraminę sienutę, žemės sklypą turi valdyti nuosavybės teise ar kitais pagrindais bei nurodoma, kad skyrius neturi teisinio pagrindo pratęsti sutikimą laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų įrengti atraminę sienutę. Siūloma atraminę sienutę statyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose.
26. Ieškovės 2018-05-17 skundas dėl gauto atsakymo buvo atmestas atsakovės direktoriaus pavaduotojo A. B. pasirašytu 2018-06-14 raštu Nr. 1SS-1186-(8.5.) “Dėl skundo išnagrinėjimo”, kuriame nurodyta, jog atsakovė skundžiamame rašte išdėstė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias statytojo teisę statyti statinius; pasiūlė statyti sienutę ieškovės nuosavybės teise valdomame sklype; atkreipė dėmesį, jog atsakovė ne kartą nagrinėjo įvairių institucijų skundus nagrinėjamu klausimu ir nustatė, jog sutikimas yra išduotas neteisėtai, pažeidžiant skundžiamame rašte išdėstytas teisės aktų nuostatas, todėl buvo pagrįstai atsisakyta pratęsti 2013-08-05 sutikimo galiojimą ar išduoti naują sutikimą.
27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimais buvo prašoma panaikinti atsakovės raštus, kurie sukėlė ieškovei atitinkamas teises ir pareigas, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams aktams bei sprendimui pratęsti/nepratęsti leidimą dėl laikino statinio naudojimo keliamus reikalavimus.
28. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (šiuo atveju sutikimo pratęsimas ar naujo sutikimo išdavimas) turi būti motyvuotos. Pagal nurodyto įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14).
29. Pagal 2010-09-27 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D-1-826 “Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai” patvirtinimo 41 punktą, baigiantis laikino statinio naudojimo terminui, šio statinio savininkas ar valdytojas gali raštu kreiptis į statinio laikino naudojimo terminą nustačiusį subjektą, prašydamas pratęsti laikino statinio naudojimo terminą konkrečiam terminui. Šio teisės akto 42 punkte nurodyta, kad sprendimai dėl laikino statinio naudojimo pratęsimo priimami motyvuotai, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, patvirtintus toje teritorijoje strateginius planus ir kitus teisės aktus.
30. Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio nuostatas, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
31. Kaip jau minėta, atsakovė 2018-04-19 rašte, atsakydama į ieškovės 2018-03-01 prašymą, pacitavo dvi teisės normas bei formaliai nurodė, jog skyrius neturi teisinio pagrindo pratęsti sutikimą įrengti statyti atraminę sienutę valstybinėje žemėje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013-08-05 sutikimo dėl laikino nesudėtingo statinio statybos valstybinėje žemėje davimo metu, teisme buvo nagrinėjama civilinė byla būtent dėl šios atraminės sienutės nugriovimo, taigi, išduodant sutikimą, atsakovė įvertino šios atraminės sienutės pastatymo aplinkybes, galimybes ir kt. Nurodytas 2013-08-05 sutikimas, priešingai, nei skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra galiojantis ir teisėtas, nes nenuginčytas ir nepanaikintas. Kadangi pačios atsakovės 2013-08-05 išduotas sutikimas ieškovei yra galiojantis, jo galiojimo negali panaikinti atsakovės raštuose, procesiniuose dokumentuose pateiktas įsitikinimas, pozicija, jog šis sutikimas išduotas neteisėtai ar kad jis po 2013-01-29 ir 2013-10-31 teismų sprendimų nustojo galioti. Esant galiojančiam atsakovės sutikimui dėl laikino statinio valstybinėje žemėje statybos, atsakovės sutikimas/nesutikimas pratęsti išduoto sutikimo galiojimą pasibaigus sutikimo terminui, turėjo būti ne tik motyvuotas, adekvatus esančiai situacijai, aiškus, suprantamas, bet ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai nurodė savo apeliaciniuose skunduose tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, gilinosi ir aiškinosi ne ieškovės reikalavimus, suformuluotus ieškinyje, bet kitoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo nevykdymo padarinius, konstatavo aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, išėjo už ieškinio ribų, bet nepasisakė ir neįvertino aplinkybių, kurios pagal ieškinio pagrindą turėjo būti ištirtos ir įvertintos, t. y. pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, ar atsakovės 2018-04-19 raštas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis, ar atsakovė vadovavosi tomis teisės normomis, kurios reglamentuoja ieškovės prašomo sutikimo išdavimą, ar pasikeitė faktinė situacija bei teisinis reglamentavimas nuo tada, kai ieškovei buvo išduotas sutikimas, ar ieškovė galėjo turėti pagrįstą lūkestį, kad jai bus išduotas naujas sutikimas arba pratęstas senasis, jeigu tiek faktinė situacija, tiek teisinis situacijos reglamentavimas nepasikeitė, taip pat ar atsakovės atsisakymas tenkinti ieškovės pateiktą prašymą yra motyvuotas, ar sprendimas dėl laikino statinio naudojimo pratęsimo priimtas atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, patvirtintus toje teritorijoje strateginius planus, taip pat ar skundą išnagrinėjo tas subjektas, kuris pagal teisės aktus turi ir gali nagrinėti skundus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent šias aplinkybes turėjo vertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino, sprendime tik formaliai nurodydamas, jog ginčijami aktai atitinka teisės aktų reikalavimus.
33. Dėl 2018-06-14 atsakovės rašto, kuriuo buvo atmestas ieškovės skundas, teisėtumo įvertinimo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių 3 punkto nuostatas, pagal kurias skundus nagrinėja tam paskirtas nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos tarnybos valstybės tarnautojas ar tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, tačiau patį sprendimą priima tarnybos direktorius. Ginčijamas 2018-06-14 raštas pasirašytas direktoriaus pavaduotojo, kuris pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento 5 skirsnio 24 punktą turi teisę pasirašyti tik tuos dokumentus pagal koordinuojamas ir kontroliuojamas sritis, kurie nepriskirti nagrinėti Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tokius vidinius atsakovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išsiaiškinti, kodėl 2018-06-14 atsakovės raštą pasirašė ne tarnybos direktorius, o jo pavaduotojas, ar tam buvo kokia nors pateisinama priežastis (direktoriaus atskiras įsakymas, dirketoriaus atostogos ar kita). Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu tik deklaratyviai konstatvo, jog nurodytas aktas atitinka teisės aktų reikalavimus.
34. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kuris reiškia įgytų teisių apsaugą, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, jog jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas byloje Nr. 16/2000), taip pat į tai, kad byloje nebuvo reikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovės 2013-08-05 vienašalį sutikimą leisti ieškovei laikinai statyti atraminę sienutę valstybinėje žemėje, įvertinęs atsakovės skundžiamų raštų turinį, įvertinęs įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, reiškiantį, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog ginčijami atsakovės aktai atitinka teisės aktų reikalavimus, nevertino šių sprendimų pagrįstumo, teisėtumo, nevertino sprendimų turinio atitikties teisės normų reikalavimams, t. y. neatskleidė bylos esmės (CPK CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovė neteisėtai išdavė ieškovei 2013 m. sutikimą. Kadangi reikalavimo pripažinti 2013-08-05 atsakovės sutikimą neteisėtu ar jį panaikinti kitais pagrindais byloje šalys nereiškė, pirmosios instancijos teismas, padaręs tokias išvadas, peržengė ieškinio ribas, todėl skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
36. Pirmosios instancijos teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, vertino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-07-17 raštą Nr. (23.17.)-2D-10501 bei šio dokumento pagrindu darė išvadas, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išaiškino, kad teismo sprendimas turės būti vykdomas ir atraminė sienutė turės būti nugriauta pasibaigus atraminės sienutės kaip laikino statinio naudojimo terminui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, jog tokių išvadų, kokias padarė pirmosios instancijos teismas, nurodytame rašte nėra.
37. Pirmosios instancijos teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, skundžiamu sprendimu nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo P.L. D., vedini asmeninių interesų, valstybinės žemės plotu pasididino bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamos sklypo dalies plotų, galimai dalį kalno šlaito nukasdami, ir kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad valstybinėje žemėje esančio kalno šlaitas slenka dėl natūralių gamtinių procesų ar kitų objektyvių veiksnių. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų tokias teismo išvadas.
38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, - kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
39. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalies įrodinėtų faktinių aplinkybių, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, padarydamas išvadas, kurios nepagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl dėl padarytų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, taip pat atsižvelgdamas į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo būtinybę, sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
40. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.