Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-20 · Civilinė byla Nr. e2-9279-600/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-20
Bylos Nr.
e2-9279-600/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03963-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
D. Š.
Trečiasis asmuo
A. T.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas
Advokatai
Darius Ališauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9279-600/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03963-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Justinai Kurklietytei,dalyvaujant ieškovei D. Š. ir jos atstovui advokatui Dariui Ališauskui,trečiajam asmeniui A. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – A. T., Vilniaus miesto 36 – ojo notarų biuro notarė Jolanta Dubinienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Ieškovė, kurios atstovas posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š. priėmė savo močiutės J. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą; panaikinti (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Vilniaus miesto 36 – ojo notarų biuro notarės Jolantos Dubinienės; paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. priėmė mirusio sūnaus I. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės senelė J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas butas priklausė ieškovės senelei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Mirus J. Š., nei ieškovė, nei kas nors kitas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta. Ieškovė pažymi, kad nesikreipė į notarą, nes po senelės mirties likusį turtą ji priėmė faktiniu valdymu. Ieškovė išvalė, užrakino minėtą butą, laikė jį savu. Butu ieškovė nesinaudojo, nes gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. Ieškovė planavo ginčo butą suremontuoti, nes jis buvo labai apleistas, bei išnuomoti. Ieškovė taip pat perėmė mirusiai močiutei priklausiusius namų apyvokos daiktus, baldus ir pan. (duomenys neskelbtini) ieškovė gavo iš Vilniaus miesto 40 – ojo notarų biuro notarės A. A. informaciją apie tai, kad dėl palikimo priėmimo kreipėsi valstybei atstovaujanti valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas. Iš notarės ieškovė sužinojo, kad dėl palikimo priėmimo fakto patvirtinimo ji turi kreiptis į teismą. Ieškovė yra vienintelė J. Š. įpėdinė pagal įstatymą, kitų įpėdinių nėra, nes vienintelis J. Š. sūnus I. Š., taip pat gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Rengdama ieškinį ieškovė sužinojo, kad ieškovės tėvui priklausiusios 3/8 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perėjo valstybės nuosavybėn. Ieškovės nuomone, palikimas valstybei perėjo nepagrįstai, nes I. Š. palikimą priėmė ir pradėjo faktiškai valdyti jo motina J. Š., kuri iki sūnaus mirties kartu su juo gyveno tame pačiame bute, o po sūnaus mirties asmeniškai valdė visą butą, gyveno jame, mokėjo mokesčius, po sūnaus mirties pasiėmė visus jo asmeninius daiktus. J. Š. buvo silpnos sveikatos, sirgo, todėl ji negalėjo pasirūpinti visais teisiniais reikalais. Ieškovė pažymi, kad mirus I. Š. ji (pirmosios eilės įpėdinė – dukra) negavo iš notarės jokio pranešimo. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad I. Š. mirties metu ji buvo nepilnametė, todėl palikimo priėmimo veiksmus galėjo atlikti nebent jos motina A. T.. Nurodo, kad ieškovės motina paaiškino, kad į palikimą nepretendavo, nes turtą perėmė valdyti J. Š..

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, pateiktame atsiliepime prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių, radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas nuo 2015 m. kovo 20 d. vykdo VĮ Turto bankas. Vadovaujantis Nutarimo 2 punktu, iki šio Nutarimo įsigaliojimo pradėtos valstybei perduotino nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) administravimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio nutarimo įsigaliojimo. Tai reiškia, kad už iki 2015 m. kovo 20 d. pradėto valstybės paveldėto turto teisėtą perėmimą (šiuo atveju I. Š. palikimo perėmimą) atsakinga buvo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija). (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. VĮ Turto bankas neturi jokių duomenų apie tai, kaip buvo vykdytos I. Š. palikimo priėmimo valstybės nuosavybėn procedūros. (duomenys neskelbtini) Valstybinė mokesčių inspekcija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paveldėto turto“ informavo VĮ Turto bankas apie tai, kad priėmė I. Š. palikimą bei paprašė palikėjo I. Š. turtą įtraukti į VĮ Turto bankas apskaitą, VĮ Registrų centras įregistruoti valstybės nuosavybę, jo valdymą patikėjimo teise VĮ Turto bankas vardu bei pradėti šio turto administravimo procedūrą. (duomenys neskelbtini) VĮ Turto bankas priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukė palikėjo I. Š. turtą į apskaitą bei (duomenys neskelbtini) įregistravo patikėjimo teisę į turtą Nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) VĮ turto bankas atstovai, nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad bute gyvena nuomininkas K. R.. Bute esantys daiktai priklauso nuomininkui. (duomenys neskelbtini) VĮ Turto bankas atstovai gavo antstolio Dainiaus Šidlausko raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mirusiojo turto“, iš kurio paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. Š., kuri buvo I. Š. sutuoktinė, bei buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 5/8 dalių savininkė. Gavusi informaciją iš antstolio, VĮ Turto bankas surinko duomenis iš įvairių valstybės registrų apie palikėjos J. Š. turtą bei (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto 40 – ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau atsiliepimo pateikimo dieną palikimo liudijimas į J. Š. palikimą valstybei nėra išduotas. Pažymėtina, kad nuo palikimo priėmimo ir administravimo pradžios iki 2018 m. vasario 27 d. ieškovė nei karto nesikreipė, neinformavo ir kitaip nepranešė VĮ Turto bankas, kad ji faktiškai valdo palikimo objektu esantį turtą. Tai pat atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Turto bankas, vykdydama veiklą, susijusią su turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisių registravimu Nekilnojamojo turto registre bei buto išlaikymu (mokesčiai už elektros energiją ir komunalines paslaugas), iki 2018 m. kovo 8 d. patyrė išlaidas, kurių bendra suma siekia 136,79 Eur. Atsakovė nurodo, kad nuo I. Š. palikimo priėmimo dienos iki atsiliepimo surašymo dienos VĮ turto bankas mokėjo mokesčius už ginčo butui tiektą elektros energiją ir komunalines paslaugas, byloje pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad J. Š. po I. Š. mirties priėmė palikimą. Tai pat pažymi, kad jei toks faktas būtų nustatytas, VĮ Turto bankas neprieštaraus ieškovės prašymo tenkinimui bei prašys ieškovės atlyginti visas VĮ Turto bankas patirtas išlaidas, susijusias su ginčo buto išlaikymu ir teisių į jį įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus liudijimo bei turto perdavimo – priėmimo aktų panaikinimui su sąlyga, kad D. Š. atlygins Valstybinei mokesčių inspekcijai patirtas išlaidas, susijusias su liudijimo gavimu valstybės vardu. Tenkinus ieškinį trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovės valstybės patirtas išlaidas pagal išrašytą (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą serija NJD Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mokilizingas“ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Valstybinę mokesčių inspekciją, kad I. Š. su kreditore buvo sudaręs tikslinę paskolos sutartį, kuri tinkamai nėra įvykdyta. Valstybinė mokesčių inspekcija (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo UAB „Mokilizingas“ apie tai, kad pradėjo veiksmus dėl mirusio I. Š. turto paveldėjimo valstybės vardu. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinė mokesčių inspekcija informavo A. T. bei J. Š., kad atlieka veiksmus dėl galimo I. Š. turto paveldėjimo valstybės vardu. Valstybinė mokesčių inspekcija prašė A. T. ir I. Š. iki (duomenys neskelbtini) susisiekti su Valstybine mokesčių inspekcija ir informuoti apie savo apsisprendimą imtis veiksmų palikimui priimti. Negavusi atsakymo, Valstybinė mokesčių inspekcija (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto 36 – ąjį notarų biurą su prašymu išduoti liudijimą dėl I. Š. turto paveldėjimo valstybės vardu. Vilniaus miesto 36 – ojo notarų biuro notarė Jolanta Dubinienė (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu informavo, kad į notarų biurą kreipėsi mirusiojo paveldėtojai su prašymu sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą valstybei. (duomenys neskelbtini) notarė Jolanta Dubinienė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl I. Š. turto paveldėjimo valstybės vardu. Už liudijimo išdavimą Valstybinė mokesčių inspekcija patyrė 24,22 Eur išlaidų. 2016 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į VĮ Turto bankas, kad VĮ Turto bankas įtrauktų į savo apskaitą valstybės perimtą I. Š. turtą. (duomenys neskelbtini) turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinė mokesčių inspekcija perėmė 76,20 Eur pinigines lėšas, buvusias I. Š. banko sąskaitoje. Valstybinė mokesčių inspekcija neprieštaraus liudijimo bei turto perdavimo – priėmimo aktų panaikinimui su sąlyga, kad D. Š. atlygins Valstybinei mokesčių inspekcijai patirtas išlaidas, susijusias su liudijimo gavimu valstybės vardu. Tenkinus ieškinį trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovės valstybės patirtas išlaidas pagal išrašytą (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą serija NJD Nr. (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 36 – ojo notarų biuro notarė Jolanta Dubinienė pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad I. Š. įpėdiniai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų jo palikimui priimti. (duomenys neskelbtini). į notarų biurą atvyko J. Š. ir parašė prašymą sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą valstybei, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, t. y. nesikreipė į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ar juridinio fakto nustatymo, o kiti I. Š. įpėdiniai į notarės pranešimą apskritai nereagavo.

Trečiasis asmuo A. T. pateiktame atsiliepime prašo ieškinį tenkinti.

Posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti, kad J. Š. po I. Š. mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu, o D. Š. faktiniu valdymu priėmė J. Š. palikimą po J. Š. mirties.

II. Teismo nustatytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymu yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės D. Š. tėvas I. Š. (t. 1, e. b. l. 5, 30). I. Š. priklausė 3/8 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o šio buto 5/8 dalis nuosavybės teise turėjo I. Š. motina (ieškovės močiutė) J. Š. (t. 1, e. b. l. 15-16, 31). Po I. Š. mirties palikimo atsiradimo vietos notarė išsiuntė I. Š. įpėdiniams pagal įstatymą, t. y. motinai J. Š., sutuoktinei A. T. ir dukrai D. Š. pranešimus dėl turto paveldėjimo, kuriais nustatė įpėdiniams terminą pranešti apie apsisprendimą dėl po I. Š. mirties likusio turto paveldėjimo (t. 1, e. b. l. 111-114). Gavusi notarės pranešimą, J. Š. pateikė prašymą sustabdyti I. Š. palikimo perėjimo valstybei procedūras ir nurodė, kad palikimą galėtų priimti ji (t. 1, e. b. l. 115). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) I. Š. palikimą priėmė valstybė (t. 1, e. b. l. 12-13). (duomenys neskelbtini) mirė J. Š. (e. b. l. 4).

Ieškovė nurodo, kad jos močiutė J. Š. priėmė po I. Š. likusį palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti, todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimas turėtų būti panaikintas. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. po sūnaus I. Š. mirties aiškiai išreiškė valią priimti po sūnaus mirties likusį palikimą (e. b. l. 115). Be to, iš pateikto AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ mokėjimo žiniaraščio duomenų matyti, kad J. Š. po sūnaus mirties mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas (e. b. l. 17-18). Taip pat nustatyta, kad J. Š. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini) ir naudojosi visu butu kaip savo. Pastarąją aplinkybę, be kita ko, posėdžio metu patvirtino liudytojas S. N., kuris paaiškino, kad pažinojo J. Š., nurodė, kad ši buvo jo kaimynė ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad J. Š. raštu išreiškė savo valią priimti po sūnaus likusį palikimą ir atliko aktyvius veiksmus, valdydama palikimą kaip savo. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad J. Š. nereagavo į pakartotinį notarės siųstą pranešimą, tačiau vien ši aplinkybė negali būti laikoma pakankama pripažinti faktui, kad J. Š. nepriėmė po sūnaus mirties likusio palikimo. Dėl nurodyto nepritartina notarės atsiliepime nurodytiems argumentams, esą I. Š. artimieji nesiėmė jokių veiksmų, siekdami priimti I. Š. palikimą, kadangi palikimą asmuo gali priimti tiek pateikęs pareiškimą notarui, tiek priėmęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. Š. priėmė po sūnaus mirties likusį palikimą faktiniu valdymu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms ir nesant duomenų, kad J. Š. pakeitė savo valią priimti sūnaus palikimą, paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas neturėjo būti išduotas. Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas negaliojančiu, nesant įstatyme įtvirtinto palikimo perėjimo valstybei pagrindo (CK 1.80 straipsnis, 5.62 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo pripažinti juridinį faktą, kad po senelės mirties ji priėmė senelės palikimą faktiniu valdymu. Ieškovė yra vienintelė J. Š. įpėdinė pagal įstatymą – jos anūkė. Po močiutės mirties ieškovė pradėjo butą faktiškai valdyti. Nurodo, kad butas yra labai apleistas, todėl ieškovė jame faktiškai negyvena, kaupia lėšas buto remontui. Ieškovės nurodytas aplinkybes tai pat patvirtino trečiasis asmuo A. T., bei liudytojas S. N.. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie jos turtinę padėtį patvirtina į bylą pateikta pažyma apie ieškovės darbo užmokestį (t. 1, e. b. l. 21). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad palikimo priėmimo faktui nustatyti nėra būtina, jog įpėdinis persikeltų gyventi į palikimo vietą, kadangi turtą tvarkyti kaip savo galima ir gyvenant kitoje vietovėje. Palikimo priėmimas negali būti siejamas su būsto poreikiu (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-40-577/2017). Taigi, priimti palikimą galima ir faktiškai negyvenant paveldėtame bute, pakanka imtis veiksmų, kurie patvirtintų, kad asmuo pradėjo palikimą valdyti kaip savo. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė D. Š. priėmė po savo močiutės J. Š. mirties likusį palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti – ieškovė aiškiai išreiškė valią priimti palikimą ir pradėjo jį valdyti kaip savo.

Atsakovės VĮ „Turto bankas“ ir trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimuose reiškė reikalavimus priteisti iš ieškovės palikimo priėmimo ir išlaikymo išlaidas. Dėl nurodytų reikalavimų pagrįstumo teismas nepasisako, nes jie nėra šios bylos dalykas. Atsakovėms išaiškintina, kad šiuos reikalavimus jos gali pareikšti teikdamos ieškinį, kuriame būtina pagrįsti ieškovės prievolės atlyginti atsakovių išlaidas, pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po sūnaus I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti.

Pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento (duomenys neskelbtini) paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po senelės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė