Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), komercijos direktorius, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Be to, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (red. 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988) 6 straipsnio 2 dalyje ir 5 dalyje kurioje nurodyta, kad „Grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 (red. 2010 m. birželio 6 d., nutarimas Nr. 671) 4 punktą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. <...>“, 16 punkte, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą,...>“; 17 punkte, kuriame nurodyta, kad „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį.<...>“, nes už laikotarpį 2018 m. vasario 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. neišsaugojo kasos knygos; dėl ko už 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

už laikotarpį 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. atskaitingų asmenų avanso apyskaitų duomenys nenuoseklūs, t. y. atskirais atvejais piniginių lėšų likučiai laikotarpio pradžiai nesutampa su likučiais laikotarpio pabaigai (R. J. L. avansinėse apyskaitose likučiai už 2016 m. rugsėjo 30 d. – 2016 m. spalio 1 d. laikotarpį; N. N. avansinėse apyskaitose likučiai už 2016 m. rugpjūčio 31 d. – 2016 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį);

- už atskirus laikotarpius atskaitingų asmenų avanso apyskaitos neišsaugotos ir tyrimui nepateiktos, o dėl nepateikto atskaitingų asmenų buhalterinės sąskaitos Nr. 256 registro už 2016 m. – 2017 m. ir pateikto registro už į 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. laikotarpį, dėl jo neinformatyvumo ir kasos registro už 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį, negalima nustatyti, ar tais laikotarpiais piniginių lėšų judėjimas per atskaitingus asmenis įformintas avanso apyskaitose ir ar apskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Be to, atskirais atvejais, už tą patį laikotarpį pateiktos kelių egzempliorių avanso apyskaitos su skirtingais duomenimis (G. K., R. J. L., R. J., S. R., R. G., I. G., K. S., N. N.);

- už 2016 m. – 2017 m. neišsaugojo buhalterinės apskaitos registrų pagal kiekvieną atskaitingą asmenį, o pateiktas registras už 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. neinformatyvus ir netinkamas palyginimui, dėl ko už 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį negalima iš dalies nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros (pagal atskaitingą asmenį, ar (asmeniui)).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini)veikla ir apskaita visada buvo tvarkingai vedama, niekada neturėjo jokių nuobaudų dėl įmonės buhalterinės apskaitos. Įmonė visada laiku pateikdavo visas reikalingas ataskaitas visoms institucijoms - Mokesčių inspekcijai, Muitinei, Sodrai, Statistikos departamentui, Registrų centrui. Visada laiku mokėjo mokesčius, rinkliavas, niekada neturėjo jokių įsiskolinimų. Iki ekonominės policijos pareigūnų atėjimo į bendrovę, tai yra iki 2019 m. rugsėjo 16 d., buvo užtikrintas įmonės apskaitos dokumentų bei programinės įrangos bei buhalterinės programos ,,Pragma“ saugumas, prieinamumas, informatyvumas už visus buvusius laikotarpius nuo 2004 m. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Po Ekonominės policijos kratos ir paėmimo, įmonė buvo palikta toliau tęsti darbą be dokumentų, kompiuterių bei buhalterinės programos “Pragma “. Paklausus tyrėjos, kaip toliau vykdyti įmonės veiklą, teigė, kad toliau gali tęsti savo veiklą ir vesti buhalterinę apskaita ranka, arba kažkaip. Įmonė, likusi be apskaitos duomenų, tai yra be prekių likučių, savikainų, debitorių kreditorių, apyvartos duomenų buvo visiškai apribota, toliau vykdyti veiklą. Įmonei reikėjo toliau vykdyti įsipareigojimus, teikti ataskaitas ir dokumentus Mokesčių inspekcijai, Muitinei, Sodrai, tiekėjams. Programos ir dokumentų paėmimas įvyko 2019 m. rugsėjo 16 d., o Mokesčių inspekcijai teikti dokumentus reikėjo jau 2019 m. rugsėjo 20 d., 25 d., o ketvirtines ataskaitas pateikti iki spalio 15 d. Įmonės prašymas gauti dokumentų kopijas ir programos duomenų kopijas buvo atmestas. Ekonominės policijos tyrėja buvo nuolat informuojama apie įmonės veiklos tęstinumo veiklos sutrikimus, tačiau tyrėja žinodama šitos situacijos susidarymą, dar labiau trukdė. Galimai norėjo, kad jo vadovaujama bendrovė negalėtų tęsti veiklos. Ekonominė policija pasiimdama visą buhalterinę apskaitą, žinojo, kad toliau tęsti darbą bus sunku ir neįmanoma. Įmonė patyrė didelius sunkumus ir nesklandumus. Ekonominės policijos pareigūnai atvykę į ofisą įsirašė į savo laikmeną visų kompiuterių duomenis, juos atjungė ir kratos metu pasiėmė, taip pat pasiėmė visus už nustatytą laikotarpį dokumentus, įrašydami tik segtuvų skaičius. Įmonės visi kompiuteriai, kartu su pagrindiniu serveriu ir buhalterinės programos ,,Pragma“ duomenimis, buvo paimti. Kaip įmonės vadovui, nepaliko jokios kopijos įrašų nei programinės įrangos, nei buhalterinės programos ,,Pragma“ duomenų kopijos. Taip buvo apribotos jo galimybės užtikrinti tolesnį dokumentų ir duomenų saugumą. Viską už ką buvo atsakingas, saugojo ir turėjo buvo paimta Ekonominės policijos pareigūnų. Tolesnė eiga su kompiuterine įranga, dokumentais ir buhalterinės programos ,,Pragma“ duomenimis jam yra nežinomi, kadangi jais disponavo nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. ekonominės policijos tyrėjai. Nesutinka su kaltinimu, kad nėra ir nepateikta: sintetiniai buhalterinės apskaitos registrai už 2016-2017 metus, nes yra visi pateikti iš USB laikmenos, padėjo duomenis surasti tyrėjai. Atskiri buhalterinių sąskaitų registrai už 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį yra pateikti iš USB laikmenos, tai yra už 2018 m. sausio mėnesį ir 2018 m. vasario 21 d., taip pat už laikotarpį 2019 m. sausio iki rugsėjo mėnesius. Už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ekonominė policija nepaliko jam, kaip įmonės direktoriui šių dokumentų ir programos duomenų kopijos. Kasos knygos už laikotarpį 2016-2018 metus yra visi duomenys pateikti iš USB laikmenos. Nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ekonominė policija nepaliko jam, kaip įmonės direktoriui šių dokumentų ir programos duomenų kopijos. Atskaitingo asmens R. L. avanso apyskaita už 2017 m. lapkričio/gruodžio mėnesius yra pateikta iš USB laikmenos. Jo avanso apyskaitos už 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. yra pateiktos Kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 18000,00 Eur, pateiktas. 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinių sąskaitų registrai visi yra, tačiau ekonominė policija nepaliko jam, kaip įmonės direktoriui šių dokumentų ir programos duomenų kopijos. Nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. registras Nr. (duomenys neskelbtini). Įsipareigojimai akcininkams, sąskaitų registrai visi yra, tačiau ekonominė policija nepaliko jam, kaip įmonės direktoriui šių dokumentų ir programos duomenų kopijos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kasos knyga, sąskaitų registrai visi yra, tačiau ekonominė policija nepaliko jam, kaip įmonės direktoriui šių dokumentų ir programos duomenų kopijos. R. L. avanso apyskaita už nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 1 d. laikotarpį yra nuosekli ir sutampa likučiai, pateikti visi dokumentai pakartotinai teismui, kurie įrodo duomenų nuoseklumą ir specialistės padarytas grubias klaidas. N. N. avansinės apyskaitos likučiai nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. yra nuoseklūs ir sutampa, pateikti teismui pakartotinai dokumentai, kurie įrodo duomenų nuoseklumą ir specialistės padalytas grubias klaidas Už atskirus laikotarpius atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, bendra sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) registrai už laikotarpį 2016-2017 m. pateikti. Už tą patį laikotarpį pateiktos avansinės apyskaitos darbuotojams. Įstatymas leidžia keturis mėnesius tvarkyti, performinti ir taisyti avanso apyskaitos dokumentus. Šios avansinės apyskaitos nebuvo prisegtos prie dokumentų, kaip lydintis dokumentas segtuvuose, šie dokumentai buvo paimti iš šiukšlių dėžių. Didžioji knyga už 2018 m., kurią vis mini ir bando sutapatinti su Registrų centre pateikta finansinę atskaitomybę. Tai iš tų pačių šiukšliadėžių išimtas atsitiktinis dokumentas, kuris nedalyvavo ir neatitinka bendrovės finansinės atskaitomybės, kuri pateikta Registrų centrui. Įmonės balansas, tai yra finansinė atskaitomybė, pateikiama Registrų centrui ir VMI už 2018 m. iki 2019 m. gegužės 31 d., todėl su kaltinimu nesutinka ir šis dokumentas vienas iš kitų dokumentų, kuris buvo netinkamas ir paliktas sunaikinimui. Prašė jį išteisinti, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimo požymių.

Liudytoja N. N. parodė, kad sprendimas įsigyti patalpas priimtas 2019 m. vasario-kovo mėnesį. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Informaciją apie parduodamas patalpos ji rado interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Buvo nurodyta, kad parduodamos negyvenamos-prekybinės paskirties patalpos. Ji pati asmeniškai vyko ir bendravo su tų patalpų pardavėja I. M.. Tiksliai datos nepamina, bet dalyvaujant (duomenys neskelbtini) agentui, buvo sudaryta su pardavėja preliminari pirkimo sutartis, kurioje buvo įformintas avansas. Viso patalpų kaina buvo – 57 000 eurų. Patalpoms pirkti buvo paimta paskola iš (duomenys neskelbtini) Banko sąlyga buvo tokia, kad 30 procentų turi būti sumokėta grynais pinigais. I. M. visų pirma buvo sumokėtas avansas, kuris buvo įforminta preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje. Sutarties datos tiksliai nepamina, tačiau tai galėjo būti 2019 m. vasario mėn. gerai nepamina, kokio dydžio buvo avansas, tai galėjo būti – 1000 ar 2000 eurų. Viso, įskaitant avansą, I. M., grynais pinigais sumokėjo – 18 000 eurų. Šie pinigai (duomenys neskelbtini) buhalterijoje buvo įforminti per jos avansinę apyskaitą. Kiti pinigai buvo pervesti I. M. į jos sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos. 2019 m. buvo sudaryta sutartis dėl patalpų (duomenys neskelbtini) Kol kas šios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) nėra registruotos, kaip (duomenys neskelbtini) nuosavybė, kadangi už jas nėra pilnai atsiskaityta. Dėl šių patalpų įgijimo yra sudaryta notarinė sutartis, joje nurodyta, kad patalpų nuosavybės teisė bendrovei pereis tuomet, kai bus sumokėta visa suma. Šių patalpų visa suma (kaina) yra – 100 000 eurų, šiai dienai, dar nėra išmokėta – 27000 eurų. Pirmą įnašą už šias patalpas darė 2019 m. birželio 1 d., sumokėjo grynais pinigais – 10000 eurų. Ši pinigų suma buvo įforminta per jos avansinę apyskaitą. Kiti, vėlesni mokėjimai buvo atliekami per banką, darant pavedimus. Dėl jos (duomenys neskelbtini) suteiktų paskolų, ji šiai dienai konkrečių duomenų suteikti negali, kadangi nepamena, paskolos buvo suteikiamos eilę kartų, kadangi bendrovei reikėjo apyvartinių lėšų. Negali tiksliai nurodyti, kiek kartų paskolas yra suteikusi grynais pinigais ir, kiek kartų, tai darė per banką. Kiek bendrovė jai šiai dienai yra skolinga tiksliai pasakyti negali. Bendrovės veiklai, kuria užsiima bendrovė licencija ar koks nors specialus leidimas nereikalingas. Bendrovei (duomenys neskelbtini) ar suteikusi paskolas nuo 2016 m. iki 2018 m. tiksliai atsakyti negalėjo, kadangi detaliai visų paskolų datų ir sumų nepamena, taip pat nepamena, kurios sąskaitos buvo įneštos grynais pinigais, kurios buvo pervestos į sąskaitą.

Liudytoja I. M. parodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. ji ir jos vyras G. M. pardavė negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo parduotos už – 57000 eurų. Pirkėjas buvo D. M. su juo telefonu bendravo dėl patalpų apžiūrėjimo, su juo ir pasirašė sutartį pas notarą, taip pat patalpų pardavime dalyvavo įmonė (duomenys neskelbtini). Taip pat gali nurodyti, kad tikriausiai jo žmona, nepamina tiksliai vardo buvo skambinusi jai telefonu ir domėjosi ar parduoda patalpas. 18000 eurų buvo paduoti iš karto grynais asmeniškai jai, kaip avansas, o likę – 39000 eurų po sutarties pasirašymo per 40 kalendorinių dienų. Likę pinigai (39 000 eurų) buvo pervesti jai į banko sąskaitą. Kadangi patalpų pardavime dažniausiai taip atliekama, kad pirmiausia mokamas avansas grynaisiais, o paskui likusi suma pervedama į banką, jos bendru sutarimu ir nusprendė, kad avansas bus paduodamas grynais, o likę pinigai bus pervedami į jos banko sąskaitą.

Liudytoja V. V. parodė, kad paskolas N. N. bendrovei suteikdavo pagal poreikį, kai įmonei reikėdavo apyvartinių lėšų. Paskolos buvo suteikiamos pervedant pinigus į bendrovės sąskaitą, arba įnešant į kasą grynaisiais pinigais. Ji asmeniškai nematydavo pačių dokumentų, paskolos sutarčių, jų nesutikrindavo su įrašais programoje apie suteiktas paskolas, jų sumas. Programoje paskolos būdavo apskaitomos ketvirtoje buhalterinės apskaitos sąskaitų klasėje. Duomenys į programą būdavo suvedami pagal banko išrašus arba kasos pajamų orderius. Šiuos pirminius duomenis suvesdavo R. J.. Gali būti, kad pagal konkrečią paskolos sutartį dalis pinigų būdavo įnešama tiesiai į banko sąskaitą, o kita dalis grynais, surašant kasos pajamų orderį. Ji pamena, kad paskolų sumos dažnai būdavo 1500 eurų, ar 4000-5000 eurų, tačiau nepamena tokios paskolos, kurios suma būtų 274 379,56 eurų ar 38 894,60 eurų. N. N. Bendrovei suteiktos paskolos taip pat galėjo būti fiksuojamos jos avansinėje apyskaitoje. Ji kaip atskaitingas asmuo įnešdavo lėšas į Bendrovės kasą ar banko sąskaitą. Ji pamena, kad dažnai N. N. avanso apyskaitą būdavo minusinė, t. y. Bendrovė dažniausiai jai būdavo skolinga. Paskolos sutartyse nurodytos pinigų sumos į bendrovę galėjo būti įnešamos per kelis kartus. Kiek konkrečiai įmonė buvo ir yra skolinga N. N., ji nežino, tačiau formuojant balansą, bendrovės įsiskolinimas vis didėjo. Bendrovė, visą jos darbo laiką joje, dirbo pelningai, todėl nežino dėl ko N. N. nuolatos įmonei teikdavo paskolas, jos manymu tokio poreikio neturėjo būti. Pagal Sodros duomenis, ji iki šiol yra (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkė, nors faktiškai bendrovėje nedirba nuo 2020 m. vasario mėn. vidurio. Iki šiol vyksta teisminis ginčas su N. N., kuri nesutinka jos atleisti iš darbo pagal darbo kodekso 56 straipsnį, t. y. kai neišmokamas darbo užmokestis už du ir daugiau mėnesių, kadangi N. N. nori ją atleisti už pravaikštas, kurių ji nepadarė.

Liudytoja R. J. parodė, kad darbiniame kompiuteryje buvo naudojama ,,Excel“ programa, tačiau šios programos naudojimas nebuvo tiesiogiai skirtas apskaitai ir buhalterijai. Lentelėse buvo surašomi duomenys, kurie buvo reikalingi tuo metu, kažkokiems konkretiems tikslams, pavyzdžiui surašydavo duomenis apie kainų pasiūlymus, konkretiems klientams, apie prekių asortimentą. Ji duomenis iš dokumentų vesdavo tiesiai į ,,Pragma“ apskaitos programą, o ,,Excel“ lentelėse, esantys skaičiai nėra susiję su duomenimis, kurie buvo naudojami buhalterinėje apskaitoje. ,,Excel‘ buvo naudojama einamiesiems skaičiavimams, bet ne buhalterijoje. Negali paaiškinti kas tose lentelėse buvo rašoma grafoje ,,gryni“, nežino iš kur tie duomenys ir apie ką jie.

Liudytoja V. J. parodė, kad prieš aštuonerius metus ji kaip gydytoja įsigijo odontologinius įrankius, prekes iš įmonės (duomenys neskelbtini) Nuo 2016 m. (duomenys neskelbtini), pradėjo bendradarbiauti su įmone (duomenys neskelbtini) įmone, jokių ilgalaikių sutarčių/sutarimų nebuvo sudarę, visas prekes iš minėtos įmonės pirkdavo be sutarties, minėta įmonė joms išrašydavo sąskaitas-faktūras. 2018 m. paskutinis jų įmonė (duomenys neskelbtini) užsakymas iš įmonės (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas 2018 m. lapkričio 28 d. sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), sumoje – 144,50 eurai. 2018 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), sumoje – 4500 eurų. ir 2018 m. gruodžio 21 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), sumoje 6000 eurų su įmone (duomenys neskelbtini) mačiusi minėtų sumų jai negražino/neišmokėjo ir jokių parašų ji ant minėtų dviejų kasos išlaidų orderių kurių Nr. (duomenys neskelbtini) nesirašė.

Liudytoja R. J. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2011 m. vasario iki 2020 m. kovo pabaigos. Jos pareigos visą darbo laiką buvo pardavimų vadybininkė. Į darbą priėmė N. N., jos pareigos įmonėje nežinojo, tačiau ji nuo pat jos darbo pradžios vadovavo visai įmonės veiklai, visi darbai buvo derinami su ja. Jos darbas buvo iš klientų priimti užsakymus. Užsakymus klientai pateikdavo telefonu. Ji susidarydavo kliento pageidaujamų prekių sąrašą ir pagal jį atrinkdavo prekes. Visas darbas vyko vienose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose buvo ir įmonės ofisas ir sandėlis, visa buvo prižiūrima pačios N. N., kuri nuolatos būdavo šiose patalpose. Sandėlininko įmonėje nebuvo, reikėdavo pačiai atsirinkti prekes. Atrinkusi prekes, ji išsirašydavo sąskaitą-faktūrą ir tuomet prekes pati, įmonės automobiliu veždavo klientui. Jos klientai buvo (duomenys neskelbtini). Klientai praktiškai buvo pastovūs. Įvykdžiusi kliento užsakymą visus dokumentus atiduodavo N. N. arba apskaitininkei R. J.. Klientai sąskaitas apmokėdavo bankiniu pavedimu arba grynais pinigais, jeigu apmokėjimas būdavo grynais pinigais, ji išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Kadangi N. N. ir R. J. dirbo prie greta sustumtų stalų, todėl dokumentus ir pinigus atiduodavo tiesiog joms. Negali sakyti, kad pinigus ir dokumentus atiduodavo tik N. N. ar R. J., kaip sakė jos tiesiog dirbo vienoje vietoje, tačiau viskam vadovavo N. N.. Ji pati nepildydavo avansinių apyskaitų. Apyskaitas, pagal jos pateiktus dokumentus supildydavo R. J. ir po to mėnesio gale duodavo pasirašyti. Kodėl atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo rastos dvi skirtingos to paties 2019 m. liepos mėn. jos apyskaitos nežino, gali numanyti, kad galbūt viena iš jų yra patikslinta. Dienos dokumentus ir grynuosius pinigus atiduodavo darbo dienos gale, arba savaitės gale. Kiekvienos savaitės gale dokumentus ir pinigus atiduoti buvo privaloma. Įmonės vidinė darbo tvarka buvo nustatyta N. N.. D. M. pažįsta, tačiau kokios jo buvo pareigos įmonėje, įvardinti negalėjo. D. M. jai nevadovavo, visi klausimai buvo sprendžiami su N. N.. Avansines apyskaitas sudarydavo apskaitininkė R. J., o jai reikėdavo tik pasirašyti, ji taip ir padarydavo, nesigilindama į tuos duomenis, kurie tose apyskaitose buvo fiksuoti, ji pasitikėjo savo kolegomis, kadangi nebuvo jokio pagrindo jai kaip nors kenkti. Būdavo, kad iš įmonės buvo skiriami gryni pinigai, tai būdavo pinigai kurui arba kokioms nors prekėms, tuomet R. J. arba N. N. pristatydavo pinigų panaudojimą pagrindžiančius kvitus. Išeinant iš darbo (duomenys neskelbtini) su ja atsiskaitė.

Liudytoja R. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2019 m. balandžio 26 d.. Jos pareigos buvo vadybininkė. Dėl priėmimo į darbą ji bendravo su N. N., tačiau kiek pamina dokumentuose, kaip įmonės vadovas direktorius, buvo nurodytas D. M.. Ji buvo priimta vadybininke, tačiau realiai jos darbas buvo daugiau, kaip pardavėjos. Bendrovės parduotuvė buvo (duomenys neskelbtini). Tose pačiose patalpose buvo ir įmonės prekių sandėlis ir kontora. Ji prekiavo naudodama kasos aparatą. Buvo atskaitingas asmuo, tačiau avansines apyskaitas pildydavo apskaitininkė R. J.. Jai būdavo pateikimai visi dokumentai pagrindžiantys piniginių lėšų naudojimą, o ji tų dokumentų pagrindu surašydavo avansines apyskaitas. Mėnesio gale pasirašydavo apyskaitoje. Iš darbo išėjo dėl to, kad jai neįdomu, išeinant iš darbo nei ji Bendrovei, nei Bendrovė jai jokių pretenzijų neturėjo. Bendrovės direktorius buvo D. M., tačiau visai įmonės veiklai vadovavo N. N., ji buvo atsakinga už visą įmonės veiklą, su ja buvo derinami visi veiklos klausimai. Jos tiesioginis darbas buvo mažmeninė prekyba Bendrovės parduotuvėje naudojant kasos aparatą, tačiau ji taip pat ruošdavo užsakymus, t. y. sudarydavo siuntas. Siuntos būdavo sudaromos pagal gydytojų iš tolimesnių rajonų užsakymus, siuntos paprastai būdavo siunčiamos per kurjerius. Užsakymai būdavo pateikiami telefonu, R. J. surašydavo sąskaitą-faktūrą, ji sukraudavo prekes į dėžes ir jas paruošdavo atidavimui kurjeriui. Už tokias siuntas apmokėjimas būdavo atliekamas bankiniais pavedimais. Sandėlininko pareigybės nebuvo, sandėlio apskaitą, tvarkė R. J..

Liudytoja S. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2020 m. kovo 16 d. Šioje įmonėje buvo pardavimų vadybininkė. Į darbą priėmė N. N., nors žino, kad Bendrovės direktorius buvo D. M.. Pasirašant darbo sutartį, joje buvo nurodyta, kad į darbą priima D. M.. Jos darbas buvo bendravimas su klientais, kuris apėmė viską nuo pokalbio telefonu ir užsakymo priėmimo, po ko sekdavo prekių atrinkimas iš sandėlio, po to sąskaitos išrašymas ir prekių nuvežimas klientui. Klientai už prekes sumokėdavo pavedimu arba grynais pinigais. Nebuvo jokio skirtumo, kokiu būdu klientas atsiskaitys, t. y. apmokėjimas vykdavo, koks buvo priimtinesnis klientui. Darbo pradžioje sąskaitas išrašydavo R. J., tačiau, kai perprato visą darbo specifiką, sąskaitas išrašydavo ji pati. Sandėlininko įmonėje nebuvo, reikėdavo pačiai eiti į sandėlį ir atsirinkti kliento užsakytas prekes. Sąskaitos būdavo formuojamos kompiuterinėje programoje, programa suteikdavo sąskaitai numerį, buvo reikalavimas atidžiai žiūrėti, kad sąskaitų numeriai eitų nuoseklia chronologine tvarka. Visą įmonės kasdienę veiklą reguliavo N. N.. Su ja buvo derinami visi veiklos klausimai. Klientams užsakymus gabendavo įmonei priklausančiu automobiliu. Kurą pildavo pati, t. y. jai buvo išskiriami pinigai, kuriais atsiskaitydavo degalinėje. Už kurą buvo išrašomos sąskaitos, kurias pateikdavo R. J.. Su mokėjimais susijusius dokumentus pateikdavo R. J.. Pagal jai pateiktus dokumentus surašydavo avansines apyskaitas, kurios jai būdavo duodamos tik pasirašyti. Kaip galėjo nutikti, kad už tą patį ataskaitinį laikotarpį galėjo būti surašyta po kelias avansines apyskaitas, ji nežino, todėl nieko negali pakomentuoti. R. J. būdavo atiduodami visi su mokėjimais susiję dokumentai, kuriuos ji surašydavo į atitinkamas ataskaitas. Kiek per mėnesį išleisdavo įmonės pinigų ir kiek jų uždirbdavo, negalėjo prisiminti, kadangi viskas buvo fiksuojama pinigų priėmimo kvituose, kurie buvo pateikiami į apskaitą. Viskam vadovavo N. N., o D. M. retkarčiais užeidavo į įmonę, tačiau jis jokių nurodymų neduodavo, visus klausimus spręsdavo su N. N..

Liudytoja G. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. Jos pareigos šioje įmonėje buvo vadybininkė. Dėl įsidarbinimo ji bendravo su N. N.. Žino, kad bendrovės vadovas, direktorius buvo D. M., tačiau realiai jų darbui vadovavo N. N., visi einamieji klausimai buvo sprendžiamo tik su ja, jos sprendimai visais veiklos klausimai buvo galutiniai. Per visą darbo laiką D. M. kontoroje buvo mačiusi gal du kartus. Darbui naudojo savo nuosavą automobilį, jos darbas buvo nuo užsakymų priėmimo iš klientų iki užsakymo pristatymo klientui. Pati suruošdavo prekes, sandėlininko nebuvo. Didžioji dalis klientų už prekes atsiskaitydavo pavedimais, tačiau buvo ir tokių, kurie mokėdavo grynais pinigais, tokiu atveja ji išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Visus dokumentus ir grynuosius pinigus, grįžusi į kontorą atiduodavo N. N.. Pati avansinių apyskaitų nepildydavo, nes jos būdavo užpildytos. Jose būdavo surašomi visi duomenys apie iš įmonės išduotus ir iš klientų gautus pinigus, avansinių apyskaitų netikrindavo, pasitikėjo, kad jose surašyti duomenys yra tikri. Kodėl galėjo nutikti taip, kad už atskirus mėnesius yra surašyta po kelias avansines apyskaitas, paaiškinti negalėjo. Galimai buvo taisomos, kokios nors klaidos ar pan. Iš įmonės išėjo savo noru, išeinant iš darbo jokių piniginių pretenzijų įmonė jai neturėjo.

Liudytoja I. G. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2016 m. gegužės. Priimta dirbti pardavimų vadybininkės pareigose. Jos darbo vieta yra Šiauliuose. Šiame mieste yra vienintelė įmonės atstovė. Jos darbas yra (duomenys neskelbtini) produktų t. y. odontologinių prekių ir priemonių mažmeninis pardavimas. Pardavimas prasideda nuo kontakto su klientu, ji priima užsakymą iš kliento, po to paruošia užsakytas prekes ir kartu su sąskaitomis jas pateikia klientui. Užsakymai dažniausiai priimami telefonu. Darbui naudoja tarnybinį automobilį. Klientai už prekes gali apmokėti pavedimu, arba grynais pinigais, tokiu atveja ji išrašo pinigų priėmimo kvitą. Jeigu klientas apmokėjimą atlieka pavedimu, ji tiesiog su prekėmis klientui pateikia buhalterės išrašytą sąskaitą ir paima kliento parašą. Kai klientas apmoka už prekes grynais pinigais, kvitus išrašo ji. Ji pati nepildo savo avansinių apyskaitų, visus kvitus perduoda įmonės vadovams N. N. arba D. M.. Nėra nustatyta griežta kvitų perdavimo tvarka, kadangi dirba kitame mieste, todėl kvitus atiduoda tuomet, kai vadovai atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), tai paprastai būna kartą per dvi savaites. Pati asmeniškai jokios išrašytų kvitų ataskaitos nedaro. Pagal kvitus iš klientų gautus grynuosius pinigus, t. y. ji juos tiesiog atiduoda direktoriams N. arba D.. Kai darbinosi į šią įmonę, pokalbyje dėl darbo bendravo su N. N., nors tuo metu direktoriumi buvo D. M.. Kasdienius darbinius reikalus taip pat daugiausia sprendžia su N. N.. Kad jos vardu surašytos avansinės apyskaitos už tuos pačius laikotarpius yra su skirtingais įrašais, t. y. kad jose skiriasi surašytos pinigų sumos, ji negalėjo, mano, kad tai galėjo būti įsivėlusi kokia nors klaida.

Liudytoja D. P. parodė, kad atliko šioje byloje ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad paimti dokumentai bei įranga kratos metu. Kratos metu pasirūpinama dėžėmis, bet jų buvo daug, jie sudedama į tvirtus šiukšlių maišus ir užplombuojami, išvežami. Taip pat ir su kompiuteriai, jie supakuoti atsakingai, neturint tikslo juos sugadinti. Galimai buvo paimta juodraščiai, užrašinės. Būna, kad reikšmingi juodraštiniai užrašai, jie paskui vertinami. Ji atliko šį darbą kartu dalyvavo N. N.. Jos sunumeravo dokumentus, nes didžioji dalis dokumentų buvo segtuvuose, daug buvo palaidų dokumentų, todėl numeravo dokumentus. Nutarimu kompiuteriai buvo grąžinti. Jokių ištrynimų kompiuteriuose nebuvo daryta, ji to nedarė ir nemano, kad kas nors galėjo tai padaryti. Ji tinkamai pasirūpino, kompiuterine informacija ir buvo padaryta kopija, tai saugus būdas tyrimui. Nebuvo gauta tokia informacija, kad grąžintuose kompiuteriuose dingusi informacija, ar yra virusas. Po kratos atlikimo D. M. ar N. N. panešė, kad pas juos įmonėje buvo kažkoks virusas, kuris sunaikino duomenis. Specialistas atliekantis tyrimą kreipėsi daug kartų, buvo dokumentų trūkumas, buvo poreikis apklausti vieną ar kitą darbuotoją. Konkrečiai, kokius negalėjo atsiminti.

Specialistė V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su byloje esančia išvada susipažinusi. Užduoties 11 klausime yra padaryta išvada dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyta turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ar struktūros. Pagal keturis punktus yra iš tiriamosios dalies sutraukta ir apibendrintai padaryta išvada. Esminis pažeidimas tas, kad nepateikti buhalterinės apskaitos registrai. Išvada pateikta sąlyginė. Nebuvo pateikta už 2016-2017 m. atskirų buhalterinių sąskaitų registrai bendrovės analitinė apskaita. Analitinė apskaita sąskaitos pateikia išsamius duomenis pagal pavienius objektus, pagal turto, jo įsigijimų, pajamų ir sąnaudų rūšis. Iš analitinės apskaitos sudaroma sintetinė apskaita Didžioji knyga. Iš Didžiosios knygos duomenų pagrindu sudaroma finansinė atskaitomybė. Analitinė apskaita yra susmulkinta apskaita. Atskaitingas asmuo pagal atskaitingą asmenį, pagal turtą yra įvestos sąskaitos, kiekvienas įrašas yra daromas. Po to visa tai susistemina. Atliekant tyrimą nebuvo pateikti registrai, todėl negalima pasakyti ar tai visi dokumentai, nes registrų nebuvo ir nebuvo galima nustatyti, kokie įrašai buvo daryti buhalterinės apskaitos registruose. Buhalteriniai dokumentai turi būti registruojami. Tik esant registrui galima nustatyti ar yra pakankami dokumentai. Turtas įsipareigojimai, kapitalas tikrinami su registrais, kas įtraukta iš registrų į finansinę atskaitomybę. Nors finansinė atskaitomybė buvo pateikta, bet sutikrinti finansinės atskaitomybės nebuvo galima, nes nebuvo registrų. Tirtų klausimų apimtyje iš dalies negalima nustatyti už tiriamąjį laikotarpį bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 30 str. 12 p. nurodyta, kad bedrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės pranešimų parengimą. Buhalterinės apskaitos 21 str. atsakomybė už apskaitos organizavimą, dokumentų ir registrų išsaugojimą ir duomenų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. sauso 1 d. iki 2019 m. birželio 3 d. bendrovės vadovo direktoriaus pareigose dirbo D. M., nuo 2019 m. birželio 3 d. N. N.. Buvo pateiktas 2015 m. sausio 5 d. įsakymas dėl kasininko paskyrimo ir kasos darbo organizavimo, kuriame nurodyta, kad skiria D. M. nuo 2015 m. sausio 5 d. eiti kasininko pareigas. Vyr. finansininko pareigose nuo 2014 m. kovo 10 d. dirba V. V.. Darbo sutartis 2014 m kovo 7 d. Dėl saugojimo tvarkos įsakymas nebuvo pateiktas. Dokumentų saugojimą reglamentuoja buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. apskaitos dokumentai registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą. Toks dokumentas nustatantis tvarką nebuvo pateiktas. Avanso apyskaitų įrašyti duomenys mėnesiui pasibaigus, turi būti įtraukiami į atskaitingo asmens apskaitos registrą, tokie registrai nebuvo pateikti. Negalima sužinoti ar tas dokumentas, kuris buvo pateiktas tyrimui ar buvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos registrą. Nėra aišku, dėl ko nepateikti registrai ar jie nebuvo vesti, ar jie neišsaugoti ir tokių duomenų nebuvo pateikta, nenustatyta kodėl nepatiekti registrai, todėl sąlyginė išvada. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje išvados 6 lape aprašyta, kokiu raštu buvo pateikti keturi diskai dvejuose vokuose po du, tačiau kompaktai neatsidarė nei esamomis programomis, nei su informatikų pagalba. Finansinė atskaitomybė sudaroma iš buhalterinės apskaitos registro didžioji knyga. Toks registras tyrimui nebuvo pateiktas. Finansinė atskaitomybė registrų centrui buvo pateikta. Yra sąlyginė išvada, kad tikėtina, kad registrai buvo vesti, bet tyrimui nepateikti. Tikėtina yra tik prielaida, bet ar buvo vesti nėra žinoma. Tyrimas atliekamas iš pateiktų dokumentų ir registrų ir dokumentai, registrai tarpusavyje turi būti lyginami. Tikrinama ar į registrus įtrauktas pateiktas dokumentas, šiuo atveju nebuvo registrų ir tai nėra specialisto kompetencija sudarinėti įmonės registrus ir sutikrinti iš pirminių dokumentų Buvo rašomi raštai pareigūnui, kuris pateikė užduotį atlikti tyrimą. Papildomai prašytą to paties, bet jokių registrų nebuvo pateikta. Buvo kalbėta, pasakyta, kad yra laikmenose, prašyta išsikviesti atsakingus asmenimis ir su jais bandyta atidaryti, bet jokių duomenų tyrimo metu man nebuvo pateikta. Viskas buvo derinama ir prašoma per tyrėją. Buvo ir žodžiu ir raštiškai kreiptasi, kad reikalingi registrai. Prašoma pateikti informaciją, bet ji nebuvo pateikta. 19 lapas išvados 11 lentelė tyrimui pateiktos R. J. L. avanso apyskaitos nuo 2016 m. sausio 1 d. ir taip kas mėnesį tikrinant 2016 m. rugsėjo 30 d. likučio nėra, jeigu jo nėra, nei euro, turėjo nulis atsikelti į 2016 m. spalio 1 d., šiuo atveju įrašyta – 530,78 likutis. Duomenys turi sutapti rugsėjo 30 d., spalio 1 d. 2016 m. rugpjūčio 31 d. likutis – 2733,77 eurų, rugsėjo 1 d. – 2267,60 taip pat netinka likučiai. Tyrimui dokumentai buvo pateikti ne visi, registrai, avanso apyskaitos, kasos knyga, padaryta išvada, kad neišsaugojo dokumentų. Galima įmonėje apskaitą vesti ir kompiuterinėje laikmenoje, bet yra sąlyga pagal buhalterinėse veiklos įstatymo 16 str. 4, 5 d. apskaitos registrai, gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis. 5 d. nurodyta, kad sudarydami apskaitos registrus techninėmis priemonėmis, vadovaujasi Vyriausybės parengta standartinės apskaitos duomenų rinkmenos technine specifikacija ir techniniais reikalavimais, pagal kuriuos vidaus ir išorės apskaitos dokumentus, informacijos naudotojams, apskaitos dokumentų duomenys būtų teikiami standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje. Jeigu apskaitos duomenys yra laikmenoje, nėra būtina atspausdinti, bet jie turi būti pateikti. Turi būti apskaita vedama taip, kad bet kuriuo metu būtų galima atspaudanti. Nurodė, kad ji yra susipažinusi su informacija laikmenoje. Laikmena buvo pateikta tyrimo metu ir ji buvo vertinta. Tyrimui atlikti reikalingi buhalterinės apskaitos registrai. Registrai ir dokumentai buvo lyginami, būtent to buvo ieškota ir eigoje ne kartą kreiptasi į tyrėją, pateikti buhalterinės apskaitos registrus. Tai buvo vertinama atliekant tyrimą.

Iš 2019 m. rugsėjo 2 d. Kauno apskrities VPK KPENTV 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M.D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. liepos 31 d. vykdant 2019 m. liepos 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkės pavedimą reg. Nr. 20-1L-27068, kartu su ENTV pareigūnais: V. A. ir L. J., 13.25 val. pradėjo įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo adresas, (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Patikrinimo metu, buvo tikrinama įmonės kasa, įmonės buhalterinė apskaita. Tikrinant buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad įmonė turi didelių įsipareigojimų direktorei N. N. – 190 747.82 eurų sumą, akcininkui – 128 285,73 eurų sumą, todėl buvo paprašyta pateikti, minėtus įsipareigojimus pagrindžiančius apskaitos dokumentus. Įmonės direktorė N. N. patikrinimo metu dokumentų nepateikė ir nurodė, kad pateiks juos vėliau, nes ofise jų neturi. Raštais reg. (duomenys neskelbtini) buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus prie patikrinimo medžiagos, tame tarpe ir įsipareigojimus patvirtinančius dokumentus. Atlikus, pateiktų įmonės buhalterinių dokumentų analizę, nustatyta, kad pagal įmonės apyvartos žiniaraštį — suvestinę už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. įmonės kasoje patikrinimo metu buvo — 865,18 eurų (minusinė suma), o pagal 2019 m. rugpjūčio 26 d. papildomai pateiktą įmonės apyvartos žiniaraštį už tą patį laikotarpį įmonės kasoje 6322,89 eurų (pliusinis) kasos likutis t. y. – 7l88,07eurų neatitikimas;

Pagal 2019 m. rugpjūčio26 d. gautą apyvartos žiniaraštį (suvestinę) įmonėje yra – 5585,40 eurų vertės kuro likutis, t. y. pagal vidutinę degalų kainą kuri – 1.19 eurų/l, įmonės degalų likutis yra – 4693 litrų, nors įmonė neturi ir nėra registravusi degalų sandėliavimo talpų Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Pažymėtina, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 „ Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“, 8 p. reikalavimus, Kuro objektų (kuro talpyklų) eksploatuotojai arba savininkai, prieš pradėdami laikyti, tiesiogiai tiekti ir (ar) pilstyti naftos produktus, bioproduktus, ir kitus degiuosius skystus produktus, tokį kuro objektą (kuro talpyklą) privalo įregistruoti apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – AVMI) Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. VA-56 (Žin., 2009, Nr. 98-4162). nustatyta tvarka. Galimai, įmonės kuro likutis yra tik buhalterinis ir realiai įmonė tokio kuro likučio neturi;

pagal įmonės vadovės pateiktus (duomenys neskelbtini) inventorizacijos aprašus Nr. (duomenys neskelbtini) Visi inventorizacijos aprašai yra įforminti netinkamai, taip kaip reikalauja teisės aktai. Patikrinimo metu pateiktuose inventorizacijos aprašuose nenurodyta: materialiai atsakingas asmuo, materialiai atsakingas asmuo nepatvirtino, kad prieš pradedant inventorizaciją atidavė visus pajamų ir išlaidų dokumentus, kad inventorizacijos atlikimo vietoje nėra neužpajamuoto ar neišduoto turto, nenurodytas inventorizacijos pradžios ir pabaigos laikas, inventorizacijos aprašo nepasirašė komisijos nariai, nenurodytas faktiškai rastas turtas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, 28 p. prieš prasidedant inventorizacijai, atsakingi asmenys raštu patvirtina, kad visi turto gavimo ir nurašymo arba išdavimo dokumentai atiduoti subjekto buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui arba inventorizacijos komisijai ir kad nėra jokio neužpajamuoto arba neišduoto (nenurašyto) turto. Pagal 54 p. reikalavimą, inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kurių kiekvieną pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir už inventorizuojamą turtą atsakingi asmenys. Kadangi inventorizacijos aprašai yra įforminti netinkamai, kyla pagrįsti įtarimai, kad inventorizacija įmonėje realiai neatliekama, t. y. nesilaikoma LR vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 7 p. reikalavimų, kuris numato, kad subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš sudarant metines finansines ataskaitas pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis. Kad įmonėje nebuvo atlikinėjama inventorizacija patvirtino ir įmonės buhalterė V. V., kuri 2019 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinime nurodė, kad įmonėje dirba nuo 2014 m. teigia, kad inventorizacijos įmonėje atlikinėjamos nebuvo, inventorizacijų aprašai pateikti pareigūnams yra atspausdinti iš buhalterinės apskaitos programos, realiai jos neatliekant ir netikrinant įmonės likučių. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2016 – 2018 metais įmonės vadovas neorganizavo privalomų metinių inventorizacijų, dėl ko bendrovės atsargų likučių sandėlyje ir apskaitos žiniaraščiuose nurodyti likučiai neatspindi tikro materialinių ir finansinių vertybių vaizdo;

pagal pateiktas paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) turi įsipareigojimų N. N., 128 386 eurų sumai. Nurodytos paskolos galimai yra fiktyvios, kadangi Civilinio kodekso 6.871 str., numato, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Ši norma yra taikoma nuo 2015-01- 01. Po šios normos įsigaliojimo (duomenys neskelbtini) su N. N. sudarė 6 paskolos sutartis iš kurių 4 viršija numatytą 3000 eurų ribą t. y. šios paskolos sutartys: (duomenys neskelbtini) apie sudarytas paskolos sumas nėra pranešusi VMI ir pateikusi deklaracijų apie jas. Ši prievolė yra įtvirtinta 2004 m. spalio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie VRM viršininko įsakymo Nr. VA-172, „Dėl juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) užpildymo ir teikimo mokesčių administratoriui taisyklių patvirtinimo“, kurio 34 p. numatyta, kad juridiniai asmenys, kuriems per ataskaitinius metus fiziniai asmenys suteikė paskolų, kurių kiekvienos suma yra lygi arba didesnė kaip 600 eurų, turi užpildyti FR0711C priedą. Taip pat, įmonėms taikomas reikalavimas deklaruoti įmonės fiziniams asmenims grąžintas paskolas. įmonė sudarydama galimai fiktyvias paskolos sutartis galimai bando nuslėpti tikruosius įmonės įsipareigojimus, dėl ko galimai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros;

pagal, (duomenys neskelbtini), N. N. pateiktą „Negyvenamosios patalpos ir dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį“, kuria įmonė iš (duomenys neskelbtini) už – 100 000 eurų suma perka patalpas ir žemės sklypą. Iš šios sutarties 4.1.1. p turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) sumoka – 10 000 eurų avansą, iš 4.1.2. p. matyti, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja – 90 000 eurų sumokėti nė vėliau, kaip iki 2020 m. birželio 4 d. mokant įmokas kas ketvirtį po – 22 500 eurų, iš patikrinimo metu gautų duomenų matyti, kad įmonė – 10 000 eurų avansą sumokėjo, tačiau į buhalterinę apskaitą neįtraukė įsipareigojimo – 90 000 eurų sumai, dėl ko galimai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kadangi, dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų negalima nustatyti įmonės (duomenys neskelbtini) komercinės-ūkinės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiuose už įmonės valdybą atsakingų asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos numatytos LR BK 222 str. sudėties požymiai. Patikrinimą (duomenys neskelbtini) tikslinga nutraukti ir spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal nusikalstamos veikos požymius numatytus BK 222 straipsnyje (1 t., b. l. 30-32).

Iš 2021 m. gegužės 27 d. Kauno AVPK KPENTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos D. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37947-19, kuriame atliekamas tyrimas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl galimai apgaulingai tvarkomos (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., gauta specialisto išvada (duomenys neskelbtini) kurioje konstatuoti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių aktų pažeidimai dėl kurių iš dalies negalima nustatyti Bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d, todėl atsakomybė už padarytus pažeidimus tenka D. M., kuris vadovavo bendrovei nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 3 d. Jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 223 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 33-36).

Iš 2019 m. rugsėjo 16 d. Kratos protokolo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos nutarties pagrindu atlikta krata (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vietoje - negyvenamojoje patalpoje – valgykloje, įsikūrusioje (duomenys neskelbtini) buveinėje bei parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiose (duomenys neskelbtini) Kratos metu iš įmonės paimti buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuteriai (1 t., b. l. 49-166).

Iš 2019 m. rugsėjo 25 d./26 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima juodos spalvos plastikinė pakuotė, su plomba Nr. (duomenys neskelbtini), pakuotė nepažeista (foto lentelė Nr. 1, 2, 3). Atidarius pakuote iš jos išimtas stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas, su užrašu ,,HP“, jo galinėje dalyje matyti lipdukas su užrašu (duomenys neskelbtini) (foto lentelės Nr. 4, 5, 6). Atidarius stacionaraus kompiuterio sisteminio bloko korpusą, vidinėje dalyje rastos prie pagrindinės plokštės prijungtos duomenų laikmenos: duomenų laikmena, ant kurios matomas lipdukas su užrašais (duomenys neskelbtini), ir duomenų laikmena, ant kurios matomas lipdukas su užrašais (duomenys neskelbtini) (foto lentelės Nr. 7, 8, 9, 10). Duomenų laikmenos apžiūrai buvo atjungtos ir išimtos. Duomenų laikmena (duomenys neskelbtini) joje esančių duomenų kopijos padarymui prijungta prie laboratorinės kompiuterinės sistemos su poveikį duomenims blokuojančia įranga (duomenys neskelbtini) ir naudojant specializuota programinę įrangą (duomenys neskelbtini) buvo padaryta duomenų kriminalistinė kopija, kuri tarnybinėje laikmenoje išsaugota (duomenys neskelbtini) formatu. Padarytos duomenų kopijos MD5 suma: (duomenys neskelbtini), joje esančių duomenų kopijos padarymui prijungta prie laboratorinės kompiuterinės sistemos su poveikį duomenims blokuojančia įranga (duomenys neskelbtini) buvo padaryta duomenų kriminalistinė kopija, kuri tarnybinėje laikmenoje išsaugota E01 formatu. Padarytos duomenų kopijos MD5 suma: (duomenys neskelbtini). Po apžiūros, duomenų laikmenos buvo saugiai atjungtos, įstatyta atgal į stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką ir prijungtos prie pagrindinės plokštės. Stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas buvo supakuotas ir užplombuotas, plombos Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrima juodos spalvos plastikinė pakuotė, su plomba Nr. (duomenys neskelbtini), pakuotė nepažeista (foto lentelė Nr. 11, 12, 13). Atidarius pakuote iš jos išimtas stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas, su užrašu "HP", jo galinėje dalyje matyti lipdukas su užrašu (duomenys neskelbtini) (foto lentelės Nr. 14, 15, 16). Atidarius stacionaraus kompiuterio sisteminio bloko korpusą, vidinėje dalyje rastos prie pagrindinės plokštės prijungta duomenų laikmena, ant kurios matomas lipdukas su užrašais (duomenys neskelbtini) (foto lentelės Nr. 7, 8, 9, 10). Duomenų laikmena apžiūrai buvo atjungta ir išimta. Duomenų laikmena (duomenys neskelbtini) joje esančių duomenų kopijos padarymui prijungta prie laboratorinės kompiuterinės sistemos su poveikį duomenims blokuojančia įranga (duomenys neskelbtini) ir naudojant specializuota programinę įrangą (duomenys neskelbtini) buvo padaryta duomenų kriminalistinė kopija, kuri tarnybinėje laikmenoje išsaugota E01 formatu. Padarytos duomenų kopijos MD5 suma: (duomenys neskelbtini) Po apžiūros, duomenų laikmena buvo saugiai atjungta, įstatyta atgal į stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką ir prijungta prie pagrindinės plokštės. Stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas buvo supakuotas ir užplombuotas, plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 3-17).

Iš 2020 m. gruodžio 20 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-29-11747 matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. įvertinus pateiktus (duomenys neskelbtini) dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančią informaciją, tirtų klausimų apimtyje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais:

Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 3 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys“. Bendrovė nesivadovavo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, nes: 1. Už tiriamąjį laikotarpį buhalterinės apskaitos registrai nepateikti: 2. Už 2016-2017 m. – atskirų buhalterinių sąskaitų registrai (analitiniai buhalterinės apskaitos registrai), ir suvestiniai buhalterinių sąskaitų registrai (sintetiniai buhalterinės apskaitos registrai); Už 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį atskirų buhalterinių sąskaitų registrai (sintetiniai buhalterinės apskaitos registrai). Jeigu (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrai nevesti, tai bendrovė nesivadovavo: Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (red. 2012-04-24, įst.Nr.XI-1988) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“. Dėl išvardintų priežasčių, tirtų klausimų apimtyje, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už laikotarpį 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d., negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, jos nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jeigu (duomenys neskelbtini) neišsaugojo buhalterinės apskaitos registrų (pagal buhalterines sąskaitas), tai nesivadovavo: Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (red. 2012 m. balandžio 24 d. ,įst.Nr.XI-1988) 19 straipsnio (BAĮ) „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 2 dalyje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (... ) nuostatomis“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ (red. 2017 m. gruodžio 18 d., nutarimas Nr. 1046) 1 punkte numatyta, kad „Taisyklės reglamentuoja juridinių asmenų (<...>)kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką, nustatančią grynųjų pinigų priėmimą, išmokėjimą, jų apskaitą ir laikymą kasoje<...>“. Bendrovė nesivadovavo taisyklių16 punktu, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai<...>. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais<...>“. (duomenys neskelbtini) 17 punktu, kuriame nurodyta, kad „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį.<...>“. 2. Už laikotarpį 2016 m. – 2018 m. nepateikta kasos knyga; Už 2017 m. 11-12 mėn. nepateiktos R. J. L. avanso apyskaitos; Už 2016 m. sausio 1 d.– 2019 m. rugsėjo 1 d. nepateiktos D. M. avanso apyskaitos; Už 2019 m. rugpjūčio mėnesį nepateiktos atskaitingų asmenų avanso apyskaitos; Nepateiktas 2019 m. balandžio 9 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) sumai – 18000 eurų.

Jeigu (duomenys neskelbtini) nepildė kasos knygos, išvardintų avanso apyskaitų (R. J. L., D. M.) avanso apyskaitų, 2019 m. rugpjūčio mėnesio avanso apyskaitų, ir kasos išlaidų orderio, tai bendrovė nesivadovavo: Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (red. 2012 m. balandžio 24 d. ,įst. Nr. XI-1988) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“.

Lietuvos Respublikos 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 179 (red.2010-06-06, nutarimo Nr. 671) 4 punktu „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. <...>“, 16 punktu „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą,...>“.

Dėl išvardintų priežasčių, tirtų klausimų apimtyje, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už 2016 m. sausio 1 d.-2019 m, rugsėjo 1 d. laikotarpį negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Jeigu (duomenys neskelbtini) neišsaugojo kasos knygos, išvardintų avanso apyskaitų (R. J. L., D. M.) avanso apyskaitų, 2019 m. rugpjūčio mėnesio avanso apyskaitų, ir kasos išlaidų orderio, tai nesivadovavo:

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (red. 2012 m. balandžio 24 d., įst.Nr.XI-1988) 19 straipsnio (BAĮ) „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 2 dalyje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (...) nuostatomis“.

Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. „Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-115 (red.2004 m. kovo 30 d ., įstatymo Nr. IX-2084) III skirsnio „Dokumentų valdymas ir perdavimas“ 10 straipsnis, kuriame nurodyta „ <...> įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo <...>“.12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“1 dalis, kuriame nurodyta „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; <...> 2 dalis, kurioje nurodyta „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ 9 punktu, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“ (nuo 2018 m. birželio 1 d. (2018 m. gegužės 23 d., nut.Nr.490); 10 punktu, kuriame nurodyta, kad „<...>Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas.

Pinigų sumokėjimo į kasą tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, tvirtina ūkio subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo.“ (red. 2018 m. birželio 1 d., LRV nut.Nr.490), nes:

-Už laikotarpį 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. tyrimui pateiktos avanso apyskaitos rodo, kad atskaitingų asmenų avanso apyskaitų duomenys atskirais atvejais nenuoseklūs, t. y. atskirais atvejais piniginių lėšų likučiai laikotarpio pradžiai nesutampa su likučiais laikotarpio pabaigai (R.J. L. avansinėse apyskaitose likučiai už 2016 m. rugsėjo 30 d. – 2016 m. spalio 1 d. laikotarpį; N. N. avansinėse apyskaitose likučiai už 2016 -08-31 – 2016-09-01 laikotarpį);

-Už atskirus laikotarpius atskaitingų asmenų avanso apyskaitos nepateiktos, o dėl nepateikto atskaitingų asmenų buhalterinės sąskaitos Nr. 256 registro už 2016 m./2017 m. ir pateikto registro už į 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. laikotarpį, dėl jo ne informatyvumo (aprašyta atsakant į 5 klausimą) ir kasos registro, už 2016 m sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį, negalima nustatyti, ar tais laikotarpiais piniginių lėšų judėjimas per atskaitingus asmenis įformintas avanso apyskaitose, ir ar apskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Be to, atskirais atvejais, už tą patį laikotarpį pateiktos kelių egzempliorių avanso apyskaitos su skirtingais duomenimis (av.ap.G. K., R. J. L., R. J., S. R., R. G., I. G., K. S. ,N. N.).

Dėl išvardintų priežasčių, tirtų klausimų apimtyje, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį negalima iš dalies nustatyti bendrovės atskaitingų asmenį (asmeniui), įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Bendrovė nesivadovavo BAĮ 17 straipsniu „Finansinės ataskaitos“, kuriame nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“;

Buhalterinės apskaitos registrai, kurių pagrindu sudaryta bendrovės finansinė atskaitomybė už 2016 m. – 2017 m. nepateikti, todėl negalima sutikrinti įrašytų 2016-2017 m. finansinėse atskaitomybėse duomenų pagrįstumo ir teisingumo. Už 2018 metus pateiktas registras „Didžioji knyga“, tačiau 2018 m. registro duomenys nėra tapatūs su į finansinę atskaitomybę įrašytais duomenimis.

Dėl išvardintų priežasčių, tirtų klausimų apimtyje, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Todėl, dėl aukščiau išvardintų teisės aktų nesivadovavimo, tirtų klausimų apimtyje, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už laikotarpį 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje (3 t., b. l. 12-172, 4 t., b. l. 1-178).

Iš papildomos specialisto išvados 2022 m. gruodžio 5 d. Nr. 4-9876 matyti, kad atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes nurodyta išvadoje ir papildomam tyrimui USB laikmenoje pateiktus registrus ir dokumentus, už 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį negalima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, jos nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (red. 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodyta „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, todėl, dėl aukščiau išvardintų teisės aktų nesivadovavimo, tirtų klausimų apimtyje, atsižvelgiant į papildomam tyrimui USB laikmenoje pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir dokumentus, už laikotarpį 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje (10 t., b. l. 74-107).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti kad (duomenys neskelbtini) turi tris Pragma 3.2 licencijas. Pagrindinės darbo vietos ir vienos papildomos darbo vietos 2013 m. gruodžio 10 d. perėmė iš (duomenys neskelbtini) Naudoja 2019 M. programos versiją, arba iš viso nebenaudoja. (duomenys neskelbtini) aptarnavimą vykdė (duomenys neskelbtini) Programos instaliavimą ir vartotojų konsultavimą vykdė (duomenys neskelbtini).4 t., b. l. 184-186, 108-191).

(duomenys neskelbtini) informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojų konsultavimas apskaitos programos klausimais buvo pradėtas 2013 m. gruodžio mėnesį. Konsultavimo ir aptarnavimo sutartis su (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta. Konsultavimą atliko (duomenys neskelbtini) jau turėjo apskaitos programą, darbuotojai buvo konsultuojami tik kilus konkretiems klausimams. Pagal poreikį buvo instaliuojami programos pakeitimai. Sąskaitos-faktūros buvo išrašomos pagal faktinį darbų laiką vieną kartą į mėnesį. Duomenų bazės kopijos buvo daromos kompiuteryje, kuriame buvo suinstaliuota apskaitos programa ,,Pragma“. Duomenų kopijų saugojimo paslaugos neteikiau, kopijas saugojo (duomenys neskelbtini) Apie duomenų kopijų saugojimą (duomenys neskelbtini) informacijos neturėjo (4 t., b. l. 180-182).

Iš buhalterinių dokumentų matyti, kad pateikti (duomenys neskelbtini) suvestinės ir apyvartos žiniaraštis (11 t., b. l. 23-47).

Iš 2023 m. gegužės 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima laikmena USB, kurioje patalpinta bendrovės medžiaga (11 t., b. l. 67-82).

Iš 2023 m. gegužės 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo atlikta dokumentų apžiūra 911 t., b. l. 83-31).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą – buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius.

Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis D. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes D. M. laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 3 d., būdamas (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi bei atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir buhalterinių ir kitų dokumentų išsaugojimą, nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų išsaugoti ir tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, todėl už 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį negalima iš dalies nustatyti bendrovės atskaitingų asmenį (asmeniu), įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Buhalterinės apskaitos registrai, kurių pagrindu sudaryta bendrovės finansinė atskaitomybė už 2016 m. – 2017 m. nepateikti, todėl negalima sutikrinti įrašytų 2016-2017 m. finansinėse atskaitomybėse duomenų pagrįstumo ir teisingumo.

Teiginiai apie tai, kad įmonės kompiuteriai policijoje buvo užkrėsti virusais ir trūkstami dokumentai buvo sugadinti ar prarasti, vertintini kritiškai, nes (duomenys neskelbtini) vadovai ar darbuotojai jokių pretenzijų policijos pareigūnams dėl kompiuterių ar dokumentų saugojimo iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo pareiškę. Visi dokumentai policijos įstaigoje buvo tvarkomi dalyvaujant bendrovės darbuotojams. Iš liudytojo M. S. parodymų matyti, kad kompiuterių užkrėtimų virusais versija atmestina dėl duomenų nuskaitymo iš kompiuterio specifikos – kompiuteris nejungiamas, informacijos keitimas ar trynimas neįmanomas. Specialisto išvadose kelis kartus konstatuota, kad dalis dokumentų yra neišsaugota. Jų nebuvimas sukėlė pasekmes, t. y. negalėjimą iš dalies nustatyti bendrovės atskaitingų asmenų įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai, kad D. M. buvo įmonės vadovas, kuris atsakingas už tai, kad būtų tinkamai saugomi buhalterinės apskaitos dokumentai, neginčijama. Teiginiai apie tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl D. M. konflikto su Kauno ekonominės policijos vadovu teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pagrįsti jokiais kitais duomenimis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamasis D. M. padarė vieną tyčinį, nesunkų nusikaltimą, neteistas, dirbantis, (9 t., b. l. 34-35), baustas administracine tvarka (9 t. b. l. 30-33). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamajam D. M. psichiatrinis gydymas, netaikytas. Priklausomybės ligų centre neregistruotas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nusikalstamą veiką, jos pavojingumo mastą, D. M. skirtina įstatyme numatyta minimali baudos bausmė.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui – kompaktinės plokštelės ir laikmena, esančios baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti D. M., kad paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti pasirinktame banke sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) arba teismo elektroniniu paštu (kauno.apylinkes@teismas.lt). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui – kompaktines plokšteles ir laikmeną, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su byla, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.