- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-661-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03505-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Neringa Švedienė, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- N. Z.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Trakų vandenys“
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Irmanto Šulco, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) N. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1881-804/2018 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei N. Z., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Trakų vandenys“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. J. ieškiniu (e. b. 1 t., b. l. 13–17) prašo priteisti iš atsakovės N. Z. 1 497,98 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kuris yra daugiabučio namo pirmame aukšte. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kuris yra antrame aukšte virš ieškovės buto. 2017-05-31 apie 13.00 val. ieškovė pastebėjo, kad iš jos buto lubų virtuvėje sunkiasi vanduo. Ieškovė nuėjo pas atsakovę, siekdama išsiaiškinti aplinkybes, tačiau atsakovė ieškovės į virtuvę neįsileido ir pažiūrėti nieko neleido. Ieškovė iš karto paskambino į UAB „Trakų vandenys“ dispečerinę ir pranešė, kad iš lubų sunkiasi vanduo. Šiuo adresu atvykusi avarinės tarnybos brigada nustatė, kad vanduo galimai bėga iš aukščiau esančio buto, kurio savininkė atsakovė. Tuo metu atsakovės bute nebuvo, todėl avarinės tarnybos brigados darbuotojai negalėjo nustatyti avarijos priežasties ir jos pašalinti. Tą pačią dieną 18:49 val. ieškovė pakartotinai kreipėsi į UAB „Trakų vandenys“. Avarinės tarnybos brigados darbuotojams pavyko rasti atsakovę ir patekti į jos butą. Paaiškėjo, kad vanduo bėga iš atsakovės bute esančių netvarkingų vidaus vandentiekio tinklų. Nesandari vandentiekio vidaus tinklo atkarpa buvo užsukta. Ieškovė dėl užliejimo padarytų nuostolių Butui kreipėsi į nuostolių vertintojus UAB „Finance property“. Ieškovė, gavusi UAB „Finance Property“ 2017-06-16 išvadą Nr. 170616V-10 (toliau – ir Išvada), 2017-08-10 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama geranoriškai atlyginti nuostolius, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo ir geranoriškai nuostolių atlyginti nesutiko. Ieškovė mėnesis iki avarijos buvo atlikusi remontą virtuvėje.
Atsiliepimas
3. Atsakovė N. Z. atsiliepime į ieškinį (e. b. 2 t., b. l. 63–66) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodė, jog neneigia savo kaltės, bet prašo atsižvelgti į tai, kad po sūnaus mirties buvo tokioje psichologinėje būsenoje, jog negalėjo rūpintis namų ūkių. Avarijos metu atsakovė vyko į kapinės. Mano, jog ir pati ieškovė elgėsi gana pasyviai, o būtent, ieškovė 6 valandų bėgyje nesiėmė jokių veiksmų, o tik stebėjo, kaip iš lubos sunkiasi vanduo ir atitinkamai didėjo žala. Jau pirmo avarinės brigados vizito metu ieškovė turėjo pareikalauti uždaryti visos laiptinės karštos vandens stovo sklendės, tokiu būdu sustabdant ieškovės turto sugadinimo procesą. Atsakovė taip pat mano, kad UAB „Trakų vandenys“ avarinės brigados meistrai nesiėmė būtinų priemonių operatyviai likviduoti avarinę situaciją. Meistrai tik spėliojo iš kur bėga vanduo.
5. Atsakovė nesutinka su paskaičiuotu žalos dydžiu, kadangi žalos nustatymo procedūra atlikta netinkamai, nes buvo atlikta atsakovei nedalyvaujant; nėra pateikta kokybiškų virtuvės sienos sugadinimo nuotraukų; sąmatoje nurodytas sugadintos sienos plotas 44,25 kv. m; sąmatoje nepagrįstai nurodomas darbo uždarbis, priskaičiuotas PVM ir socialinis draudimas; ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių medžiagų įgijimą, taip pat jog montavimo darbai buvo būtini; nepateikti remontui nupirktų medžiagų kvitai.
6. Trečiasis asmuo UAB „Trakų vandenys“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu įmonės atstovas paaiškino, kad įvykio dieną avarinės tarnybos darbuotojai buvo nuvykę į įvykio vietą du kartus. Avarija buvo ne momentinė, o ilgalaikė. Darbuotojai atvykę į ieškovės butą nustatė, kad vanduo nelaša, o tik drėksta siena, todėl nustatę, kad nėra didelio pavojaus, sklendžių neužsuko. Buvo neaiški įvykio priežastis, todėl jei būtų uždarę įvadinį ventilį, galimai būtu padaryta žala ir kitiems gyventojams. Dėl to, kad ventilis buvo užsuktas tik po 18 val., žala padidinta negalėjo būti. Vanduo jau buvo perdengimo plokštėje ir sunkėsi. Uždarius sklendę, dėmė turėjo didėti tol, kol visas vanduo iš perdengimo plokštės ištekėjo. Avarija galėjo įvykti dėl senų vamzdžių. Antrą kartą atvykę darbuotojai, kuomet pateko į atsakovės butą, nustatė, kad vanduo varva iš šalto vandens vamzdžio ir užsuko šalto vandens sklendę, esančia atsakovės bute.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-05 sprendimu (e. b. 2 t., b. l. 1–6) ieškinį tenkino visiškai, taip pat priteisė iš atsakovės: 669 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei; 227,5 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Trakų vandenys“; 13,44 Eur išlaidų valstybei.
8. Teismas nustatė, jog byloje ginčas kilo dėl prašomo priteisti žalos dydžio ir atsakovės atsakomybės ribų. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą Išvadą ir nuotraukas, laikė, kad apžiūrėjus Butą, buvo padarytos nuotraukos, surašytas sugadinto turto apžiūrėjimo aktas, padaryti nuostoliai apskaičiuoti išlaidų (kaštų) metodu, t. y. apskaičiuotos išlaidos, reikalingos patalpoms – butui atstatyti iki pirminės būklės. Išlaidų (kaštų) metodu nustatytos vertinamo turto sukūrimo (remonto ir pan.) sąnaudos. Buto sąnaudų ir užliejimo nuostolių skaičiavimas pateiktas lokalinėje sąmatoje, kurioje nurodyta, jog bendra remonto darbų vertė su PVM sudaro 1 497,98 Eur. Iš UAB „Finance property“ 2018-02-09 paaiškinimo matyti, kad žalos vertintojas fiksavo sugadinimus dviejose ieškovės buto patalpose – virtuvėje ir koridoriuje. Paaiškinimuose turto vertintojas išsamiai paaiškino, kaip buvo apskaičiuotas apgadintų sienų plotas, pateikė galimų tapetų variantų įkainius, iš kurių matyti, jog skirtumas tarp skirtingų tapetų rūšių nėra esminis. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, jog kartu su Išvada pateikta lokalinė sąmata atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) keliamus reikalavimus.
9. Teismas nurodė, kad atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš TVVPĮ (7 str.) numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Nagrinėjamu atveju ieškovės turtas po sugadinimo neatkurtas ir ieškovė neturėjo realių išlaidų, todėl žalos dydis grindžiamas Išvada ir lokaline sąmata, kuri atitinka teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.
10. Teismas laikė, jog ieškovė jai padarytos žalos dydį pagrindė leistinais įrodymais, t. y. pateikta Išvada, tuo tarpu atsakovė Išvados ir lokalinės sąmatos neužginčijo. Vandens varvėjimo iš vamzdžio procesas buvo tęstinis procesas, kuomet vanduo pamažu teka į grindų – lubų perdangas, todėl net esant tokiai situacijai, kuomet trečiojo asmens avarinės tarnybos darbuotojai būtų užsukę bendrą namo vandens padavimo sklendę, žala nuo to mažesnė nebūtų. Teismas nustatė, kad vanduo iš atsakovės vidaus vamzdžio varvėjo lėtai, nebuvo vandens tekėjimo srovės, todėl darė išvadą, kad varvantis vanduo per tam tikrą laiko tarpą sunkėsi ir kaupėsi atsakovės grindų, tuo pačiu ieškovės lubų perdangose, kuomet 2017-05-31 pradėjo sunktis pro ieškovės lubas ir buvo ieškovės pastebėtas. Iš to seka, kad trečiojo asmens veikimas/neveikimas žalos dydžiui jokios įtakos neturėjo. Juo labiau, kad trečiojo asmens avarinės tarnybos darbuotojai patekti į atsakovės gyvenamąsias patalpas negalėjo iki įvykio dienos vakaro, nes atsakovė, jau žinodama apie įvykį, išvyko iš namų. Teismas atsakovės veiksmus, jog ji, žinodama apie įvykį, po varvančiu vamzdžiu pakišo dubenį ir išvyko iš namų, vertino kaip pasyvų.
11. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė į bylą nepateikė sprendimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bei jog nėra žinoma, ar atsakovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), priteisė iš atsakovės ieškovei, trečiajam asmeniui ir valstybei patirtas išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Apeliantė (atsakovė) N. Z. apeliaciniu skundu (e. b. 2 t., b. l .14–17) prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1881-804/2018 pakeisti, arba panaikinti visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje. Žalos dydis byloje neįrodytas. Teismas nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimų vertinimo apie atskirus lokalinės sąmatos klaidingus ploto skaičiavimus, tačiau Išvadą įvertino kaip visiškai pagrindžiančią ieškinio reikalavimo sumą bei atitinkančią TVVPĮ. Teigia, jog Išvada nepriskirtina prie specialių žinių turinčio asmens pateikto įrodymų, nes ji neatitinka eksperto išvadai keliamų reikalavimų. Išvada tėra rašytinis įrodymas, suformuotas ieškovės pageidavimu, asmenys, pasirašę išvadą ir jos dalimi esančią lokalinę sąmatą, nėra įtraukti į turto vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Nuotraukose nėra užfiksuota bendro aptariamų apgadinimų vaizdo. Išvada turi formalių bei turinio trūkumų, yra nepilna. Dėl šių priežasčių, ieškovė vėliau pateikė papildomas nuotraukas. Byloje nėra duomenų, kaip visumoje atrodė apgadintos Buto patalpos, taip pat duomenų apie padarytus apgadinimus. Byloje pateiktos tik pavienių išdidintų Buto apdailos detalių nuotraukos, tačiau jokių patalpų, baldų ir kitų daiktų, kurie apgadinti, nuotraukų nėra. Teigia, jog bylos esminės aplinkybės liko neatskleistos. Ieškovė Buto nuotraukų sąmoningai nepateikė, nes jos galimai patvirtintų apeliantės argumentus, jog buvo padaryta žymiai mažesnė žala.
14. Teigia, jog lokalinėje sąmatoje nenurodytas joks apgadinto Buto ir jame buvusių baldų nusidėvėjimo laipsnis. Išvada turi būti vertintina kritiškai. Teigia, jog Išvadą surašęs asmuo nebuvo apklaustas, siekiant įsitikinti jo lokalinės sąmatos duomenų teisingumu bei pagrįstumu.
15. Nurodo, kad trečiasis asmuo nepagrįstai buvo įtrauktas ieškovo, kadangi jokių teisinių pretenzijų ar galimų reikalavimų ieškovė nuo pat bylos pradžios bei iki jos iškėlimo trečiajam asmeniui neturėjo. Trečiasis asmuo buvo įtrauktas tik tam, kad padėtų ieškovei įrodinėti ir pagrįsti ieškinio reikalavimus. Dėl šių aplinkybių nepagrįstai padidėjo bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog civilinėje byloje nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo, dėl ko iš atsakovės priteisė 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, kadangi toks sprendimas byloje yra.
16. Apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose (e. b. 2 t., b. l. 23–25) papildomai nurodė, kad ieškovė pateikė teismui prieštaringą bei nepagrįstą sąmatą, sąmatos skaičiavimai prieštarauja 2017-06-08 sugadinto turto apžiūrėjimo Aktu nustatytiems faktams, aktas ir sąmata yra su trūkumais. Mano, jog sugadinto turto apžiūros aktą pasirašantis asmuo neprofesionaliai ir netinkamai atliko apžiūrą, nenustatė priežastinių ryšių tarp surastų apgadinimų ir užliejimo, smulkiai neaprašė visų aplinkybių, nepadarė reikalingų žalos nustatymui nuotraukų.
Atsiliepimas
17. Ieškovė J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. 2 t., b. l. 29–37) prašė apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsiliepime nurodė, kad apeliantė nenurodė aplinkybių, įrodančių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Dar daugiau, pati apeliantė nurodo, kad sprendime teismas pasisakė, kad teisinę aplinkybę dėl žalos dydžio turi įrodyti ieškovė. Apeliantė jokiais leistinais įrodymais ieškovės pateiktos Išvados ir Lokalinės sąmatos, Apžiūros akto, kuriuose fiksuotas pažeidimo mastas ir nuostolių dydis, neužginčijo.
19. Nurodo, kad TVVPĮ 3 str. nurodyti turto arba verslo vertinimo objektai ir subjektai. Apeliantė nurodo pirmą dalį, tačiau Sąrašas turi tris dalis. Išvadą parengė ne fizinis asmuo, turintis vertintojo kvalifikaciją, o juridinis asmuo, kuris įtrauktas į kitą, ne fizinių asmenų, o juridinių asmenų sąrašą (27 Sąrašo punkte nurodyta UAB „Finance property“. UAB „Finance property“ 2012-07-31 įsakymo Nr. B1-38 pagrindu nuo 2012-08-01 yra įrašyta į Išorės vertintojų sąrašą (juridinių asmenų). Be to, aptariami ir apeliantės nurodomi reikalavimai keliami turto vertinimui nustatyti, o ne rašytinei specialisto išvadai dėl žalos dydžio užliejant butą nustatymui. Nepaisant to, UAB „Finance property“ turi reikiamą kvalifikaciją, todėl apeliantės teiginiai dėl kvalifikacijos neturėjimo yra nepagrįsti, neteisingi ir klaidinantys teismą.
Šalies argumentai
20. Apeliantė nepateikė jokio rašytinio paaiškinimo, jog realiai sugadintas plotas tėra 4,4 kv. m. Teismas, priešingai, nei nurodo apeliantė, sprendime vertino apeliantės nurodytas aplinkybes dėl virtuvės sienų paskaičiavimo ir sprendime dėl to pasisakė.
21. Paaiškino, jog Lokalinė sąmata sudaryta pagal 2017 m. kovo mėn. kainas pagal sertifikuotą sąmatų sudarymo programa SISTELA, kurioje visų medžiagų ir resursų įkainiai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos. UAB „Sistela“ yra atestuota įmonė, kuriai suteikta teisė atlikti statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityje. Be to, 2017-06-08 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte nurodyta, kad tapetuota buvo 2017 m. balandžio mėn., t. y. apie 1,5 mėn. iki avarijos, todėl akivaizdu, kad nusidėvėjimo negalėjo būti. Aptariamo Apžiūros akto 3 punkte – turto nuostolio aprašymas, eil. Nr. 1 ir eil. Nr. 2 nurodytas patalpų Nr. 1-1 ir Nr. 1-4 sienos apgadinimas ir apskaičiuotas apgadintas plotas. Tuo tarpu, eil. Nr. 3 ir eil. Nr. 4 nurodytas sugadintų pakabinamų spintelių patalpoje Nr. 1-4 sugadinimas, t. y. išbrinkusi pakabinamos spintelės galinė dalis kartoninė plokštė ir patalpos Nr. 1-4 virtuvės apatinės spintelės kampinė dalis MPD plokštė. Lokalinėje sąmatoje eil. Nr. 3 darbų ir išlaidų aprašymo stulpelyje nurodyta – virtuvės baldų komplektų demontavimas – montavimas (keičiant sugadintas plokštes), t. y. pakabinamos ir apatinių spintelių galinės dalys ir MPD plokštė. Šių pakabinamos ir apatinės spintelių ir MPD plokštės kaina yra 54,09 Eur. Nuotraukos, kurios pateiktos į ginčo bylą, užfiksuotos patalpos po užliejimo. Akivaizdu, kad vien tik pagal nuotraukas būtų sunku įvertinti žalos dydį. Byloje pateikti įrodymai vertintini visumoje, o ne atskirai, kaip įrodinėja apeliantė.
22. Teigia, jog trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas pagrįstai, o dėl nepagrįstai padidėjusių bylinėjimosi išlaidų prisidėjo ir pati apeliantė. Apeliantės pozicija dėl trečiojo asmens dalyvavimo byloje yra nenuosekli bei prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams, kadangi būtent atsakovės atstovė teismo posėdžio metu siūlė teismui pripažinti UAB „Trakų vandenys“ dalyvavimą būtinu. Be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį įrodinėjo, kad trečiasis asmuo netinkamai sureagavo į avariją, dėl ko ieškovės turtui buvo padaryta materialinė žala.
23. Dėl rašytinių paaiškinimų, pateiktų prie apeliacinio skundo, nurodė, kad apeliantė turėjo galimybę pateikti įrodymus bei paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau to nustatytu laiku nepadarė. Teigia, jog apeliantė pateikia paskaičiavimus pagal savo, o ne ieškovės Buto, nors buvo kviesta dalyvauti UAB „Finance property“ vertintojams apžiūrint ieškovės butui padarytą žalą, tačiau atsisakė. Pažymėjo, kad ieškovės buto sienų aukštis yra 2,5 m., o ne 2,2 m., kaip nurodo atsakovė. Taip pat nepagrįsti ir kiti apeliantės apskaičiavimai. Ieškovės turtas po sugadinimo neatkurtas ir ieškovė dar neturėjo realių išlaidų, todėl žalos dydis grindžiamas Išvada ir jos sudėtinėmis dalimis, tame tarpe Apžiūros aktu, Lokaline sąmata, kuri atitinka teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Po avarijos, praėjus 8 dienoms, sienų drėgnumas vis dar buvo 13–14 proc., todėl ant tokio drėgnumo sienų klijuoti tapetų negalima. Neatsižvelgus į technologinį tapetų klijavimo procesą ir klijuojant tapetus ant tokios drėgmės, bus didelė tikimybė, kad po jais kaupsis pelėsis ir tapetai susiraukšlės.
24. Sienų paruošimo darbai būtini pagal tapetų klijavimo technologinį procesą. Dangos tipas – betoninė danga, ant kurios buvo klijuoti tapetai, tačiau tai nereiškia, kad ji nebuvo glaistyta ar gruntuota.
25. Teigia, jog ieškovės nurodyta apeliacinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi skiriasi išnagrinėtos bylos ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas. Teismas turi pagrindą priteisti būsimo remonto kaštus. Ieškovei nepriteisus visų būsimų patirti išlaidų, pagrįstų objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, bus pažeistas visiškos žalos atlyginimo principas, nes šias išlaidas ji patirs samdydama įmonę rangos darbams atlikti, t. y. pašalinti apeliantės padarytą žalą. Apeliantė visiškai nebendradarbiavo tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir iki bylos, nereagavo į siunčiamus raginimus atlyginti žalą bent iš dalies, nesidomėjo žalos dydžio paskaičiavimo procesu, nors buvo savalaikiai informuota apie tai. Dar daugiau, pati apeliantė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji visai dienai išėjo iš savo buto, palikdama vandens indą po varvančia virtuvės praustuve.
Atsiliepimas
26. Suinteresuotas asmuo „Trakų vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. 2 t., b. l. 41–42) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstas išvadas. Atsakovė, žinodama apie įvykį, išvyko iš namų, į kuriuos trečiojo asmens atstovai negalėjo patekti iki įvykio dienos vakaro.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
28. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
29. Prieš vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia atsakovės 2018-07-08 rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą. CPK 323 str. nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Nagrinėjamu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2018-06-05, atitinkamai, paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti baigėsi 2018-07-05 (CPK 307 str. 1 d.). Apeliantė apeliacinį skundą elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė 2018-07-04, papildomus rašytinius paaiškinimus išsiuntė 2018-07-05 (žyma ant voko, e. b. 2 t., b. l. 15), todėl nepraleido įstatyme nustatyto termino keisti (papildyti) apeliacinį skundą (CPK 74 str. 6 d., 323 str.). Apeliacinis skundas bei rašytiniai paaiškinimai buvo išsiųsti ieškovei ir trečiajam asmeniui (e. b. 2 t., b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas remtis atsakovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais priimant procesinį sprendimą.
30. Byloje nekyla ginčo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip deliktinės atsakomybės sąlygų. Ginčo objektu yra žalos dydis. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su priteistos žalos dydžiu, pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, jog ieškovės pateiktoje Išvadoje neatsispindi aplieto Buto pažeidimai ir jiems pašalinti reikalingos išlaidos.
31. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
32. CPK 12 str. nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą.
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti Buto remonto sąnaudų atlyginimą pagal byloje pateiktą Išvadą ir fotonuotraukas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Išvada bei jos priedais, fotonuotraukomis, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė jokiais leistinais įrodymais atsakovės pateiktos Išvados ir lokalinės sąmatos neužginčijo, nurodė, kad ieškovė patyrė 1 497,98 Eur žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nurodydamas, kad žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo (šiuo atveju – ieškovė), bei vadovaudamasis Išvada, kuri, kaip nurodoma kasacinio teismo praktika, yra laikomas tinkama įrodinėjimo priemone žalos dydžiui pagrįsti. Šiuo atveju apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškovė sąmoningai nepateikė daugiau Buto nuotraukų, kurios galimai patvirtintų žymiai mažesnę žalą, kadangi, kaip minėta, ieškovė patirtą žalą įrodinėjo tinkamais rašytiniais įrodymais, be to, iš pateiktų papildomų nuotraukų nebūtų galimybės nustatyti tikslaus patirto žalos dydžio.
34. Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Išvada (bei jos priedais), kuri, apeliantės teigimu, yra su trūkumais, priimta galimai nekvalifikuotų specialistų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokio pobūdžio apeliantės argumentais nesutinka. Priešingai nei nurodo apeliantė, UAB „Finance property“ 2012-07-31 įsakymo Nr. B1-38 pagrindu nuo 2012-08-01 yra įtraukta į Turto vertinimo priežiūros tarnybos skelbiamą išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, todėl nėra pagrindo netikėti jos pateikta išvada. Juolab, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, jog turto vertę nustačiusi UAB „Finance property“ neatitiktų TVVPĮ nustatytų reikalavimų. Apeliantei apie Išvadą ir ją parengusį asmenį buvo žinoma nuo ieškinio su priedais gavimo, todėl apeliantė, manydama, jog yra būtinybė apklausti Išvadą parengusį asmenį, galėjo prašyti teismo dėl minėto asmens apklausos, tačiau šia teise nepasinaudojo.
35. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, iš byloje esančio UAB „Finance property“ 2018-02-09 paaiškinimo (e. b. 1 t., b. l. 89–90) matyti, jog žalos vertintojas fiksavo sugadinimus dviejose ieškovės buto patalpose – virtuvėje ir koridoriuje. Paaiškinimuose turto vertintojas išsamiai paaiškino, kaip buvo apskaičiuotas apgadintų sienų plotas. Šiuo atveju apeliantė teigdama, jog Išvadoje nurodomi klaidingai ploto paskaičiavimai, kadangi realiai sugadintas plotas tėra 4.4 kv. m, šių aplinkybių lygiaverčiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Be to, apeliantė neįrodė, jog jos pateikti ploto apskaičiavimai atitinka Buto išmatavimus, kadangi, kaip nurodoma ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovės buto sienų aukštis yra 2,5 m, o ne 2,2 m, kaip nurodo apeliantė, atsižvelgdama į jai priklausančio buto sienų aukščio išmatavimus.
36. Dėl apeliantės nurodomų argumentų, kad Išvadoje nepagrįstai buvo įvertintos išlaidos, reikalingos sugadintam daiktui atkurti, tarp jų pridėtinės vertės, pelno mokesčių, soc. draudimo ir papildomo darbo išlaidos, pažymėtina, jog ieškovė, kaip fizinis asmuo, yra laisva organizuoti turo atkūrimą jai priimtinu būdu. Tačiau vien tokia aplinkybė, kad ieškovė jų gali ir nepatirti, negali apriboti žalą patyrusio asmens teisės į kokybišką darbų atlikimą. Šios išlaidos realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šias išlaidas pripažinti ieškovės patirta žala. Pažymėtina, jog tokia teismo pozicija atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
37. Ieškovė apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose prie apeliacinio skundo nurodė naujus argumentus, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui (dėl Išvados trūkumų, kadangi joje nebuvo nustatytas turto nusidėvėjimo laipsnis, sienų sugadinimų lokalizacija, žala, padaryta baldams, neatsižvelgta į drėgmės lygį, taip pat galimą remonto mąstą (pakanka užklijuoti tapetais tik 7,9 kv. m), gruntavimo ir glaistymo darbų būtinybės), tačiau vadovaujantis CPK 306 str. 2 d., apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties atsakovės nurodyti nauji argumentai nenagrinėtini.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014-10-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsiliepime į ieškinį įrodinėjo, kad UAB „Trakų vandenys“ avarinės brigados meistrai nesiėmė būtinų priemonių operatyviai likviduoti avarinę situaciją, todėl padidėjo ieškovės patirta žala. Atsakovė 2018-03-21 posėdyje prašė pripažinti UAB „Trakų vandenys“ atstovo dalyvavimą pripažinti būtinu, prašymų, dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos nagrinėjimo neteikė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai įtraukė trečiąjį asmenys į bylos nagrinėjimą, dėl ko ji be pagrindo patyrė bylinėjimosi išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti.
39. Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje tenkinti ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
40. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovė į bylą nepateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-02-23 sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-706-3613 (toliau – ir Sprendimas), dėl ko teismui nėra žinoma, ar atsakovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, byloje toks Sprendimas yra (e. b. 1 t., b. l. 110–111). Sprendime nurodoma, kad atsakovė yra 100 proc. atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovės 13,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas netikslumas nėra esminis ir neturi reikšmės teisingam šalių ginčo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nenurodant, jog iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos 13,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
41. CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).
42. Ieškovė prašė teismo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą. Kaip įrodymus, patvirtinančius minėtos sumos sumokėjimo faktą, pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog prašoma priteisti suma buvo sumokėta, teisnių paslaugų perdavimo-priėmimo aktą ir sąskaitą už teisines paslaugas (e. b. 2 t., b. l. 38–40). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 p. nustatyto maksimalaus priteistino dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas dėl ginčo dalyko iš esmės yra atmestas, ieškovės prašoma priteisti suma priteisiama iš apelianto (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1881-804/2018 iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės N. Z. 1497,98 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 98 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 497,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 669 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei J. J..
Priteisti iš atsakovės N. Z. 227,5 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Trakų vandenys.“
Priteisti ieškovei J. J. iš atsakovės N. Z. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.