Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei I. S., jos ir ieškovės O. R. atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovui A. N., jo atstovui advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. S. ir O. R. ieškinį atsakovui A. N., tretiesiems asmenims Z. V. N., J. M., V. M., V. M., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, bei pagal atsakovo A. N. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir piniginių lėšų priteisimo ryšium su sandorio pripažinimu negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugsėjo 27 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovių I. S. ir O. R. ieškinį, kuriame ieškovės prašė pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 1,15 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-966, 2012-02-09 sudarytą tarp V. M. (mirusios 2012-07-12) ir A. N., bei taikyti restituciją natūra ex officio (1 t. b.l.1-6).

Ieškovių atstovas parengiamajame teismo posėdyje taip pat pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovo priešieškinio reikalavimui priteisti iš ieškovių 24474,86 Lt sumą. (3 t. b.l. 7,14-15).

Ieškovės ieškinyje nurodė, kad jų mama V. M. 2012-02-09 su atsakovu A. N. sudarė 1,15 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-966, kuria jų mama pardavė, o atsakovas nupirko minėtą žemės sklypą už 3800 Lt (Sutarties 3.1 p.). Šios sutarties 4.1 p. nurodyta, kad šiuos pinigus V. M. gavo prieš pasirašant sutartį. 2012-07-12 V. M. mirė. Ieškovės yra jos teisių paveldėtojos, padavusios notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo, todėl turi teisę ginčyti minėtą pirkimo - pardavimo sutartį ir reikalauti taikyti restituciją.

Ieškovių nuomone, ginčo sutartis yra negaliojanti pagal kelis savarankiškus pagrindus, kurių kiekvienas atskirai yra pagrindas pripažinti ją negaliojančia arba konstatuoti esant ją absoliučiai negaliojančia (niekine). Yra pagrindas pripažinti šį sandorį negaliojančiu dėl suklydimo, kadangi žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta kaina akivaizdžiai neatitiko rinkos kainų. Nėra jokio protingo paaiškinimo, kodėl jį pardavė tokia maža kaina. Mano, kad V. M. akivaizdžiai klydo dėl žemės sklypo pardavimo kainos. Jei ji būtų žinojusi tikrąją sklypo rinkos kainą ir nebūtų sulaukusi grasinimų bei suklaidinta atsakovo, tai ji nebūtų pardavusi sklypo sutartyje nurodyta kaina, o ieškojusi teisingumo kriterijus atitinkančią kainą siūlančio sklypo pirkėjo.

Sandoris pripažįstamas neturinčiu valios trukumų, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka tikruosius jų ketinimus. Akivaizdu, kad ginčo sutartis ir jos turinys (išorinė valios išraiškos forma) šių ketinimų neatitiko. V. M. žinios apie tikrąją sklypo rinkos vertę buvo neteisingos, o įsitikinimas, jog jos gerbūvis ir laisvė priklauso nuo atsakovo, buvo klaidingas. Negalima teigti, kad V. M. ketinimai buvo parduoti sklypą 21 (26) kartus pigiau nei rinkos kaina. Atsakovas tiesiog pasinaudojo jos būkle, patiklumu, baime ir socialine padėtimi.

Šį pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu ieškovės grindė tuo, kad atsakovas V. M. grasino kalėjimu ir didelėmis piniginėmis sankcijomis. Nurodė, kad V. M. menkas išsilavinimas, patiklumas ir pasitikėjimas atsakovo „galiomis“ dėl jos patalpinimo į kalėjimą negalėjo neiškreipti jos tikrosios valios ir apsisprendimo parduoti sklypą tokiomis sąlygomis ir tam, kam ji būtų iš tikrųjų ir laisvai apsisprendusi. Akivaizdus sklypo pardavimo kainos neatitikimas rinkos kainai papildomai įrodo, kad V. M. sutartį sudarė ne laisva savo valia. Jos turtinė padėtis buvo visiškai prasta, ji neturėjo iš ko pragyventi, turėjo 39690 Lt išlaikymo įsiskolinimą savo 3 vaikams. Įstatymo nuostata, kad sandorį asmuo buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis neišvengiamai reiškia, tokiu atveju kad kita sandorio šalis sudaro sutartį sau ypatingai naudingomis sąlygomis. Kaip matyti iš ginčo sklypo pardavimo naudos turi tik atsakovas, tai įrodo Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir paties atsakovo patalpintas skelbimas internete (http://www.5kelbimai.lt/kauno-raj~mitkunai-4939178.html), kur atsakovas siūlo pirkti šį sklypą „tik“ už 80000 Lt. Matyti, kad atsakovas tikrai yra gerai išstudijavęs rinkos sąlygas atitinkamoje vietovėje: ginčo sklypas yra šalia asfaltuoto kelio Kaunas - Šakiai, greta plečiasi naujų nuosavų namų kvartalas, netoli yra atvestos visos inžinerinės komunikacijos ir, kaip rašoma skelbime, yra „geras privažiavimas, šalia elektra, Gaižėnų tvenkinys“. Tai jis kartojo ir atvykęs aprodyti sklypo. Be to, V. M. sugyventinis V. V. yra minėjęs, kad bendraudamas su V. M. atsakovas ieškojo ir kitų sklypų pirkimo šioje teritorijoje, klausinėjo, kas parduoda sklypus. Iš to darytina išvada, kad atsakovas turi patirties prekiaujant nekilnojamuoju turtu, kurios V. M. visiškai neturėjo.

Pripažinus ginčo sutartį negaliojančia, ieškovės prašė taikyti restituciją ex oficio, natūra. (1 t. b. l. 1-6).

2005-08-27 V. M. pareikalavo dar 1700 Lt, motyvuodama, kad ji neturi iš ko gyventi. Atsakovas vėl jai sumokėjo. Paklausus, kur ji padėjo 9800 Lt, ji atsakė, kad tai ne jo reikalas.

2009 m. pradžioje sužinojo, kad V. M. ruošiasi kitam asmeniui parduoti žemės sklypą, už kurį jis jau buo sumokėjęs 11500 Lt. Nuvykęs pas ją parodė jos skolos raštus ir pasakė, kad ji gali spręsti, kam parduoti žemės sklypą – jam ar kitam, bet nereikia užmiršti, kad ji turės grąžinti jam visus pinigus, kuriuos jau „pasiskolino“ už parduodamą žemę. V. M. pasakė, kad pinigų ji neturi ir negalės grąžinti. Tada jis jai paaiškino, kad ji turi nutraukti sutartį su tuo kitu asmeniu ir grąžinti jam avansą, jei tokį yra paėmusi. V. M. taip ir padarė. Reikalavimas susigrąžinti savo pinigus nėra grasinimas, o elementarus paaiškinimas, kas laukia V. M., jei ji ima pinigus iš atsakovo, o vėliau nusprendžia sklypą parduoti kitam. V. M. suprato, kad taip daryti negalima ir atšaukė įgaliojimus A. M..

2009-06-03 V. M. pareikalavo „paskolinti“ dar 1800 Lt, nes ji neturi pinigų nusipirkti valgyti, o be to, sklypas per tą laiką yra pabrangęs ir ji jau norėtų už sklypą gauti daugiau. V. M. būsimo sandorio užtikrinimui jis „paskolino“ dar 1800 Lt, o 2009-12-22 perdavė dar 2900 Lt, nes nebebuvo kur dingti – arba turėjo mokėti V. M. ir galų gale nusipirkti žemę, arba nebemokėti ir bandyti teismo keliu susigrąžinti V. M. sumokėtus pinigus. Jis sutiko su jos sąlygomis ir mokėjo pinigus, kadangi kitu atveju, jeigu teismas ir būtų priteisęs, tai pinigų ji vis tiek neturėjo. 2009 m. gruodžio 22 d. galutinai buvo sutarta, kad daugiau pinigų iki notarinės sutarties sudarymo V. M. iš atsakovo neprašys.

V. M. pagal skolos raštelius iš viso, nuo 2005-05-30 iki 2009-12-22 buvo sumokėta 16200 Lt. Taip pat, kadangi V. M. pinigų neturėjo, todėl nuo 2005 iki 2011 m. imtinai jis arba jo sutuoktinė V. Z. N. mokėjo žemės nuomos mokestį. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai: 2005 m. žemės nuomos mokesčio deklaracija ir banko NORD/LB kvitas 86,10 Lt sumai; 2007 m. žemės nuomos mokesčio deklaracija ir banko AB DnB NORD bankas kvitas 16,67 Lt sumai; 2008 m. žemės nuomos mokesčio deklaracija ir banko AB DnB NORD suvestinis memorialinis orderis Nr. 212, 16,67 Lt sumai; 2009 m. žemės nuomos mokesčio deklaracija ir banko AB DnB NORD suvestinis memorialinis orderis Nr. 248, 56,22 Lt sumai; 2010 m. žemės nuomos mokesčio deklaracija ir 2010-12-30 mokėjimo nurodymas Nr. 12301258, 78,00 Lt sumai; 2011 m. žemės nuomos mokesčio deklaracija ir 2011-12-20 mokėjimo nurodymas Nr. 12201335, 77,20 Lt sumai. Už žemės nuomą nuo 2005 metų iki 2011 metų gruodžio 31 dienos už V. M. iš viso jis sumokėjo 330,86 Lt.

Siekiant užbaigti V. M. žemės pirkimo-pardavimo procedūrą, buvo reikalinga atlikti kadastrinius matavimus. Tuo tikslu su UAB „Struktūrinė erdvė“ 2011-10-04 sudarė sutartį Nr. 25 ir už kadastrinius matavimus 2012-04-25 buvo išrašyta 524,00 Lt sumai sąskaita-faktūra serija ST Nr. 0036, kurią atsakovas sumokėjo 2012-04-25. Tai patvirtina UAB „Struktūrinė erdvė“ 2012-04-25 kasos pajamų orderio kvito, serija KPO Nr. 37 kopija, 524,00 Lt sumai.

2012-01-23 už V. M. išperkamą iš valstybės naudojimo asmeninio žemės ūkio paskirties sklypą jo sutuoktinė V. Z. N. sumokėjo 3578 Lt. Tai patvirtina 2012-01-23 mokėjimo nurodymo Nr. 01230905 kopija.

2012-02-09 pagal notarinę sutartį V. M. buvo sumokėta 3800 Lt.

Tokiu būdu, nuo 2005-05-30 iki 2012-02-09, žemės įsigijimo iš V. M. išlaidos sudarė 24432,86 Lt.

LR CK 6.222 str. nustato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Taigi, restitucija - tai ne tik žemės grąžinimas ieškovėms, bet ir atsakovo patirtų išlaidų grąžinimas. Ir šios išlaidos sudaro ne 3800 Lt, kaip klaidingai mano ieškovės, susipažinusios su žemės pirkimo - pardavimo sutartimi, o žymiai didesnę sumą. Čia dar nėra įvertinti visi tie vargai, kuriuos teko jam patirti, kol nusipirko žemę iš V. M.. V. M. dukterys, kurios gyveno visai šalia, nė vieno karto nepasidomėjo savo motinos gyvenimu, ji buvo joms nereikalinga, o atsakovas pas ją lankydavosi, atveždavo maisto produktų, drabužių. (1 t. b.l. 55-59).

2013 m. sausio 10 d. atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiu V. M. ir A. N. 2012-02-09 sudarytą 1,15 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sandorį ir taikyti restituciją; priteisti iš ieškovių atsakovui 24474,86 Lt sumą bei 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t. b.l. 119-123).

Suprasdamas, jog yra apgautas ir išnaudojamas dėl minėto sklypo pirkimo, o V. M. neturint pinigų pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis apskritai nebus sudaryta, jis vykdė V. M. reikalavimus inicijavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų atlikimą. Be šių kadastrinių matavimų nėra įmanomas joks sandoris, todėl kreipėsi į UAB „Struktūrinė erdvė“ dėl minėtų paslaugų atlikimo. Už atliktas paslaugos teko sumokėti 524 Lt sumą. Taip pat 2012-01-24 už perkamą V. M. žemės sklypą iš Lietuvos Respublikos Valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos, 3578 Lt sumą sumokėjo jo sutuoktinė Z. V. N..

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2012 m. vasario mėnesio V. M. buvo sumokėjęs 20302 Lt sumą, abu susitarė ir laikėsi nuomonės, jog parduodamo sklypo kainą sudaro visos įskaitytos sumos, kurios buvo sumokėtos nuo 2005 m. gegužės mėnesio, šios sumos bus įskaitomos į perkamą žemės sklypo kainą ir sudarant pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį atsakovas papildomai sumokės tik 3800 Lt sumą. Tai atitiko pačios pardavėjos lūkesčius, siekius bei norus. Todėl 2012-02-09 sandorio sudarymo metu V. M. gavo dar papildomai 3800 Lt sumą, bendra suma sudaro 24102 Lt.

Tačiau atsakovas ne tik sumokėjo išvardintas sumas už parduotą sklypą, bet ir pardavėjos nurodymu sumokėjo visus mokesčius, t.y. žemės nuomos mokestį už 2005, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012 metus. Bendrai sumokėta 372,86 Lt suma.

Nurodė, kad apie tai, kad V. M. su savo sugyventiniu piktnaudžiauja alkoholiu, sužinojo žymiai vėliau, kai jau buvo pakankamai nemažai pinigų sumokėjęs būsimai pardavėjai.

Mano, jog yra pagrindas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.91 str. dėl pardavėjos V. M. apgaulės. Pasirašydamas preliminarią sutartį su V. M., jis nežinojo jos savanaudiškų tikslų keisti sutarties sąlygas, vilkinti pagrindinės sutarties sudarymą 7 metus, didinant sutarties kainą, ieškant naujų pirkėjų ir pan.

Nurodė, kad ieškovų teiginiai dėl per mažos sklypo kainos atmestini kaip nepagrįsti. Ginčo žemės sklypas nėra vertas tos sumos, kurią atsakovas sumokėjo pardavėjai, pastoviai 7 metus jį apgaudinėjant ir didinant kainą, kai ne pardavėja, o pats atsakovas rūpinosi šios žemės dokumentų tvarkymu, mokesčių už ją laiku sumokėjimu ir pan.

Atsakovas nurodė, kad skelbimą internete patalpino sąmoningai, norėdamas sužinoti realią žemės rinkos vertę. Tačiau niekas nesusižavėjo parduodamu žemės sklypu, niekas nenorėjo mokėti net pusės prašomos sumos. Jo nuomone, 1,15 ha ginčo žemės sklypo vertė yra maža, kadangi ji yra žemės ūkio paskirties žemė ir šiame žemės sklype negalima jokia gyvenamųjų namų statyba ir šios žemės paskirtis negali būti keičiama anksčiau nei 5 metai po šio ginčo sandorio sudarymo. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas sutinka, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.95 str. l d. pagrindu. Taip pat turi būti taikoma restitucija ir atlygintos visos jo turėtos išlaidos, t.y. 24 474,86 Lt. (1 t. b.l. 119-124).

Atsiliepime į priešieškinį ieškovės su atsakovo nurodytu sandorio negaliojimo pagrindu ir faktinėmis aplinkybėmis nesutiko, taip pat nesutiko su reikalavimu priteisti jam iš ieškovių 24 474,86 Lt sumą.

Nurodė, kad pagal prašomą pripažinti negaliojančiu sandorį atsakovas gavo ne 24474,86 Lt sumą, o 3800 Lt sumą. Likusią 20674,86 Lt sumą (ar atskiras jos dalis pagal įvairius raštelius, sandorius bei už V. M. atliktus veiksmus) atsakovas prašo priteisti visiškai nepagrįstai. Jei jis ir yra sudaręs tokias sutartis, jos nėra ginčijamos šioje byloje ir jų pagrindu neprašoma taikyti restituciją. Ieškovės nesudarė tokių sutarčių, raštelių, neprisiėmė įsipareigojimų atsakovui A. N. ir neprivalo atsakyti už nenaikinamus V. M. galimai sudarytus sandorius ar gautas lėšas.

Atsakovas neneigia, kad sumokėjo V. M. 3800 Lt notaro biure. Todėl šią sumą restitucijos pagrindu ir privalo ieškovės grąžinti atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad sutinka su atsakovo skaičiavimais ir antruoju priešieškinio reikalavimu. Ginčo sklypo pirkimo metu, t.y. 2012-02-09 jis buvo vertas 38100 Lt. Akivaizdu, kad už tokią mažą kainą parduotas sklypas neatitiko nei rinkos kainų, nei pardavėjos interesų bei tikrosios valios (3 t. b.l. 6-7).

Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad I. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), netinkamai vykdytų aukščiau minėtų straipsnių reikalavimus savo nepilnamečių rūpintinių: V. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Jokių duomenų apie netinkamą I. S. gyvenimo būdą ar vaikų nepriežiūrą nėra. Ji nėra įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Mano, kad I. S. ieškinyje reiškiamas reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų (3 t. b.l. 53).

Teismo posėdyje ieškovė I. S. bei jos ir O. R. atstovas advokatas Dominykas Varnas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Ieškovių atstovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį atsakovo priešieškinio reikalavimui priteisti iš ieškovių 24474,86 Lt sumą, motyvuodamas, kad atsakovas reiškia kreditorinį reikalavimą, dėl kurio ieškinio senatis prasidėjo palikimo atsiradimo momentu, t.y. 2012-07-12. Kadangi priešieškinys pareikštas 2013 m. sausio mėnesį, trijų mėnesių terminą reikšti šį kreditorinį reikalavimą V. M. įpėdiniams atsakovas praleido.

Be aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, ieškovė I. S. paaiškino, kad jos mama V. M. mirė 2012 liepos 12 d. Žinojo, kad ji turi teisę išsipirkti žemę. Tačiau apie tai, kad ji pardavė žemės sklypą atsakovui, mama nieko nesakė ir ji apie tai sužinojo tik po mamos mirties. Kažkada mama buvo minėjusi, kad sunku susitvarkyti žemės dokumentus, kad reikia visur eiti, lysti, žinoti kur eiti ir kad geras žmogus sutvarkys dokumentus, neskaičiuojant išlaidų į tą sumą, kurią ji turėtų gauti ir ji jam tą žemę parduos. Neskaitant, kiek kainuos dokumentų tvarkymas, grynais jis turėjo sumokėti 10000 Lt, mama juo pasitikėjo. Jie dar nebuvo raštiškai nieko susitarę, mama tik pasakojo, kad jai taip pasiūlė. Vėliau buvo mamos užklausus, gal jau pardavė žemę, tačiau sakė kad nepardavė, nes sunku sutvarkyti žemės dokumentus. Daugiau apie žemės pardavimą V. M. neužsimindavo, o ji jos neklausinėjo, į tuos dalykus nesikišo. Nežino, kaip ten jų santykiai klostėsi vėliau, nes su mama nelabai bendravo. V. M. buvo išgerianti, iš jos buvo atimtos motinystės teisės, ji globoja brolį ir dvi seses. Mamą aplankydavo kokį kartą į metus. Kai nuvažiuodavo, tai mama vaikams nupirkdavo saldainių, pridėdavo uogienių nes jų prisidarydavo, grybų vasarą prisigrybaudavo, daugiau nieko iš mamos negaudavo. Mama gyveno su sugyventiniu V., su juo pragyveno 16 metų. Sugyventinis irgi išgeriantis, bet dar pakankamai save valdantis, dirbantis. Jie gyveno kaip šeima, todėl mano, kad sugyventinis žinojo, kaip mama buvo susitarusi su N.dėl žemės pardavimo.

Po mamos mirties, V. jai papasakojo, kaip viskas buvo, kad žemę mama pardavė N., kad jie buvo susitarę vieną sumą, bet N. pinigų mamai neišmokėjo. Taip pat sakė, kad jau prieš mirtį mama norėjo žemę kitiems parduoti, buvo įgaliojimą parašiusi kitam, tai sužinojęs N. buvo atvažiavęs, grasino ją pasodinti į kalėjimą, jeigu neatsiims įgaliojimo ir būtent jam neparduos. Mano, kad mama taip pat nežinojo tikrosios kainos, o kai iš kaimynų sužinojo, kad galima brangiau parduoti, norėjo nutraukti sutartį su N. ir buvo pasirengusi parduoti kitam, bet kitam parduoti nebegalėjo, nes bijojo atsakovo. Mamos sugyventinis pasakojo, kad N. buvo atvažiavęs į namus, pradėjo šaukti ant viso kiemo, kad atsiimtų tuoj pat įgaliojimą arba pasodins į kalėjimą.

V. M. žemės nepardavinėjo ir pirkėjo neieškojo, N. pats prisistatė. Jis kažkaip sužinojo, ar jam kažkas užrodė, kad mama turi žemės. N. pasiūlė sandorį ir ji sutiko. Mano, kad N. pasiūlė parduoti už tokią kainą ir jos mama negalėjo pasirinkti, nes jai nebuvo pasakyta, kokia iš tikrųjų yra žemės rinkos vertė. Aplinkui visi gyventojai irgi išgeriantys, jei kažką turi, tai parduoda už kapeikas. V. M. išsilavinimas buvo 11 klasių. Dirbo iš pradžių fermose, paskui mokykloje valytoja, o paskui jau nieko nebedirbo. Ji norėjo gauti už žemę 10000 Lt. Kiek žino iš mamos sugyventinio, tai gavo labai nedaug, jos gauta suma nesiekia 2000 Lt, taip pat N. sumokėjo už žemės tvarkymą. Tik vieną kartą jai buvo duoti pinigai. Galėjo būti 1800 Lt suma. V. M. kalbėjo, kad kažkam labai reikėjo pinigų ir kad N. jų davė. Apie kitas sumas nėra girdėjusi. Patėvis taip pat sakė, kad daugiau nedavė, tik atveždavo vaikams saldainių, savo vaikų drabužių. Iš notaro grįžusi taip pat mama neparsivežė nei vieno cento, tik už kelionę nemokėjo, nes N. nuvežė ir parvežė. Sugyventinis kartu nevažiavo ir negirdėjo, ką ten jai N. pasakė. Tačiau ieškovės manymu, važiuodama pas notarą, mama dar tikėjosi, kad gaus tuos pinigus. Tikriausiai, jai buvo pažadėta sumokėti vėliau. Per mamos laidotuves patėvis skambino N., pasakė, kad mirė mama ir paprašė, kad gal gali duoti kiek yra likę mamos pinigų. Tačiau jis pasakė, kad likučio nebėra.

Jau po mamos mirties ji kalbėjo su patėviu. Už jo žodžius garantuoti negali, bet mano, kad tai tiesa, nes tokios didelės sumos matytųsi. Tuo metu, 2005 metais, ir broliai, ir seserys dar su mama gyveno, ji taip pat dažniau važiuodavo, todėl tokius pinigus būtų greitai pamatę pas tokį žmogų. Patėvis pasakojo, o taip pat ir seserys kalbėjo, kad neprisimena, kad kada nors buvo tokių pinigų, kad po N. atvažiavimo mama kitaip elgtųsi, kažką pirktų. Kai ji turėdavo pinigų, tai negailėdavo, pirkdavo vaikams, o taip pat ir alkoholio dažniau pirkdavo. Todėl mano, kad pagal atsakovo pateiktus raštelius mama tikrai pinigų negavo, gal tik pagal vieną yra sumokėta 1800 Lt suma. Visi parašai nevienodos rašysenos, todėl sprendžia, kad girta pasirašinėdavo ant tų raštelių. Jos manymu, tie rašteliai atspausdinti vienu metu. Taip pat nemano, kad N. atskirai keturis kartus važiavo, tokie argumentai neįtikina. Daugiausia du kartus per dieną važiuotų, bet ne keturis.

T. N. reikalavimą grąžinti jam 24000 Lt laiko nepagrįstu. Mano, kad N. reikėtų grąžinti už dokumentų tvarkymą, už valstybinės žemės išpirkimą, atliktus kadastrinius matavimus, t.y. tą sumą, kiek sudėjo į ją. Taip pat pagal vieną iš tų raštelių, pagal kurį buvo sumokėta 1800 Lt suma. Pas notarą 3800 Lt sumos V. M. negavo, todėl negražintų N. tos sumos.

Ieškovės manymu, jos mama tikrai negalėjo apgauti atsakovo. Ji laikėsi žodžio. Mano, kad pardavusi žemę M., V. M. būtų atidavusi N., tiek, kiek gavo iš jo. Pareiškimas apie atšaukimą įvyko tik dėl to, kad mama išsigando, nes N.atvažiavo, pradėjo rėkti, kad jeigu tuoj pat neatsiims pareiškimo pasodins ją į kalėjimą.

Priešieškinį prašo atmesti, išskyrus sandorio naikinimą, kaip sutampantį reikalavimą. Atsakovo prašymas priteisti 24474 Lt yra nepagrįstas. Visų pirma, sutartis dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo ateityje už 9000 Lt, yra preliminarioji sutartis. Šalys ateityje susitarė sudaryti kitą sutartį. Tokia sutartis galioja metus laiko, jeigu joje nenurodytas terminas. Todėl po vienerių metų prievolė sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį baigėsi. Per tuos vienerius metus žemės sklypas nebuvo privatizuotas ir tokia prievolė baigėsi.

Priešieškinyje suskaičiuota bendra suma 24474 Lt, atsakovas šią sumą kildina iš preliminariosios sutarties ir prie jos pridėtų papildomų raštelių. Kiekvienas iš tų 7 raštelių yra atspausdintas kompiuteriu. Šios sumos mokamos pagal 2005 gegužės 30 d. sutartį, o ne pagal 2012 metų ginčijamą sutartį. Apie kokią restituciją priešieškiniu šnekama, ar ginčyjant 2005 m. sutartį, ar 2012 metų. Jeigu atsakovas ginčytų preliminarią sutartį kaip neįvykdytą ar kaip negaliojančią ir prašytų priteisti iš paveldėtojų turėtus nuostolius dėl to sklypo, nes skolininkas mirė ir neatidavė skolos, priešieškinyje būtų kalbama apie skolos priteisimą, t.y. pirmąją dieną sumokėtos 9800 Lt sumos ir vėliau per du kartus sumokėtų 6400 Lt. Visų šių sumų reikalavimas galėtų būti reiškiamas kaip nuostolių reikalavimas iš įpėdinių, tačiau tai jau pereina į paveldėjimo teisės normas. T. N. nevartoja sąvokos „skola“, jis nemano, kad V. M. jam kažką skolinga. Jeigu jis reikštų tokį reikalavimą, būtų galima patikimais laikyti šiuos 7 raštelius.

Atsakovas sutinka, kad ši sutartis negalioja. Jeigu teismas taikys restituciją, tai kai neprašoma atnaujinti kreditorinių reikalavimų senaties termino, abejoja, ar galėtų būti taikoma dvišalė restitucija. Jis įsitikinęs, kad restitucijos tikrai negalima taikyti, nes pagal šią sutartį jokių pinigų, didesnių kaip 3800 Lt, M.negavo ir restitucija galima tik tokiai sumai. Nei O. R. nei I. S. nėra gavusios iš atsakovo jokių pinigų, jos jam nepardavė jokio sklypo, nepasiskolino. Todėl jos neprivalo tiesiogiai atsakyti už mirusios palikėjos skolas arba prievoles. Jo įsitikinimu, būtų sąžininga grąžinti atsakovui 3800 Lt, tačiau likusi maždaug 21000 Lt priešieškinio suma yra pavėluota pareikšti ieškinį teismui. Kreditorinius reikalavimus reikia pareikšti per trijų mėn. senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Nors tokio ieškinio byloje nėra, bet akivaizdžiai atsakovas pretenduoja į palikėjos paliktas skolas, prievoles, įsipareigojimus ir reikalauja juos vykdyti. Tai reiškia, kad jis taiko ginčo santykiams paveldėjimo teisę, nors ir nevartoja priešieškinyje tokių sąvokų. Todėl reikalauja taikyti ieškinio senatį, nes iš ieškovės paaiškinimų paaiškėjo, kad jau laidotuvių dieną atsakovas žinojo apie V. M. mirtį. V. M. mirė 2012 liepos 12 d. Reiškia, trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti yra 2012 m. spalio 12 d. Dėl to jo priešieškinį traktuoja kaip pasinaudojimą kreditoriaus teisėmis pavėluotai, taip pat mano, kad nėra svarbių priežasčių termino atnaujinimui, nors tokio prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir nėra. Prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime į ieškinį ir priešieškinėje, atsakovas A. N. paaiškino, kad su V. M. susipažino atsitiktinai. 2005 metais gegužės mėnesį važiavo link Zapyškio ir sustojo benzino kolonėlėje, šalia kurios gyvena M.. Ten vaikštinėjančių žmonių paklausinėjo, gal žino kas parduoda žemės sklypą. M. pasakė, kad ji parduoda. Jis paklausė kur tas sklypas randasi. Ji parodė ranka į laukus. Nutarė nuvažiuoti pasižiūrėti į vietą. Bet buvo prastas kelias, neįvažiavo. K. M. kaip reikalai su dokumentais, ji pasakė, kad nėra susitvarkiusi, bet jei jis rimtai galvoja, tai ji dokumentus susitvarkys. Klausė jos kiek pinigų norėtų. Atsakė, kad nežino, paskui pasakė, kad norėtų 10000 Lt norėtų. Jis buvo neseniai grįžęs iš Amerikos, kainose nesusigaudė, paklausė jos ar čia ne per daug. Ji pasakė, kad kaina normali. Jis patikėjo. Dar paklausė, ar galima pasiderėti. M. pasakė, kad 1000 Lt nuleistų ir nuleido. Sklypą suderėjo už 9000 Lt. Jis pasakė, kad reiktų kažką pasirašyti. M. atsakė, kad tvarkytų jis. Tuomet internete susirado panašią sutartį, galvojo tiks, surašė, nuvažiavo pas ją, ji persiskaitė, viskas buvo gerai. Ant atskiro popieriaus lapo ji pasirašė, kad gavo 2200 Lt. Važiuojant namo, jam paskambino M., pasakė, kad reikia pasikalbėti, paprašė atvažiuoti. Apsisukęs nuvažiavo pas ją. M. pasakė, kad reikėtų dar pinigų, nurodė sumą. Jis prie savęs daugiau pinigų neturėjo, todėl nuvažiavo namo ir atvežė. Vakare vėl sulaukė skambučio. V. M. jau griežtai sakė, kad reikia dar pinigų, pasakė sumą. Taip keturis kartus vežė pinigus. Tiksliai sumos kiek sumokėjo 2005 m. gegužės 30 d. dabar neprisimena, tai užfiksuota rašteliuose, kuriuo atsispausdino pas save namuose, M. telefonu pasakius, kokios pinigų sumos reikia. Ji tuos raštelius pasirašė. Paskui jai pasakė, kad daugiau nebeduos nei cento ir kad ji tvarkytųsi dokumentus. Vis paskambindavo, paklausdavo kaip jai sekasi. M. sakydavo, kad Lietuvoj nepaskubėsi, biurokratija. Kurį laiką daugiau pinigų ji neprašė, bet prašydavo kitokių dalykų. Skambino, kad atvežė malkų, ar jis negalėtų jų supjauti. Jis turėjo benzapjūklą, atvažiavo, supjovė. Baigiant darbus, M. paprašė, ar negalėtų duoti 50 Lt, nori aplaistyti tas malkas. Atsakovas vėl jai davė, bet jau neėmė jokių parašų. Jis ir pats pas ją nuvažiuodavo, vaikams rūbų ir valgyti atveždavo. Kad ji piktnaudžiauja alkoholiu suprato gal po metų, pradžioje to nepastebėjo. Gal po metų ji vėl skambino, kad dar reikia pinigų ir jis tuos pinigus vežė. Po kažkurio laiko kaimo gyventojai jam pasakė, kad M. jį apgavo, kad ji susirado kitą pirkėją, kuris jai pasiūlė daugiau. Nuvažiavęs pas M. jai pasakė girdėjęs, kad ji kitą klientą susirado. Ji atsakė, kad susirado, kad jai daugiau pinigų davė. Tuomet atsakovas jai pasakė, kad tokiu atveju grąžintų jo sumokėtus pinigus. Ji atsakė, kad pinigų neturi. Tuomet pasakė, kad parašys ant jos pareiškimą, paduos į teismą, kad bus problemų. Ji išsigando, nes pinigus jau buvo išleidusi, klausė, ką jai daryt. Pasakė, kad iš viso taip negalėjo daryti, su juo tarėsi, bendrauja, jis važiuoja, pjauna malkas, valgyti veža, o ji susirado kitą žmogų. Pasakė, kad išsiaiškintų su tuo žmogumi, atiduotų pinigus kuriuos gavo, nes jis tikrai taip nepaliks, nes tiek pinigų yra jai sumokėjęs. M. sutiko, pasakė, kad susitvarkys su tuo žmogumi. Ji žinojo, kokias sumas yra gavusi per tuos metus.

Po šio atvejo jai ir toliau pinigus vežė, nes nebuvo kur trauktis – V. M. neturėjo iš ko grąžinti jo duotų pinigų, o jis norėjo tą žemę nusipirkti ir ūkininkauti. Paskui paaiškėjo, kad M. jokių dokumentų netvarkė. Tuomet jis važiavo kartu su ja, vežiojo į institucijas, mokėjo už kadastrinius matavimus, po truputį susitvarkė dokumentus ir išpirko žemę iš valstybės. Iki notarinės sutarties pasirašymo jis jau buvo sumokėjęs apie 20000 Lt, skaičiaujant su žemės išpirkimu ir dar papildomai pas notarą sumokėjo 3800 Lt. Kai notaras paklausė, kokia pardavimo suma, M.pasakė, kad norėtų rodyti tik likutį - 3800 Lt. Klausė jos kodėl ji taip nori, ji pasakė, kad taip reikia. Po kurio laiko paskambino V. V., pasakė, kad V. M. mirė. V. klausė, ar su M. viskas atsiskaityta, pasakė, kad viskas.

Jis norėjo parduoti tą sklypą, buvo įdėjęs skelbimą, kad parduoda už 80000 Lt, nes nežinojo kokios kainos toje vietovėje. 80000 Lt niekas nepasiūlė. Tokios rinkos kainos, kaip 80000 Lt, nebuvo. Paskui paskambino ieškovė, kuri atvažiavo su advokatu. Laukuose pradėjo tardyti, kaip čia viskas, gal ir įrašą darė. Jis pasakė trumpai ir aiškiai. Kitą skelbimą – kad parduoda už 100000 litų ant juoko įdėjo, kad paerzinti ieškovės advokatą. Sklypas blogoje vietoje, kur privažiavimo nėra, elektros, infrastruktūros nėra. 2012 metais, kai įsigijo tą sklypą, nežinojo kiek sklypas vertas, vis tiek pinigai jau buvo sumokėti. Mano, kad jo kaina rinkoje galėjo būti apie 8000 Lt - 10000 Lt. Jis yra įsigijęs ne vieną žemės sklypą, bet nieko nėra pardavęs, tik sodą seniai. Ringauduose turi namų valdos žemės sklypą, kurį pirko 2006-2007 ir mokėjo pigiau negu už M. sklypą, nors vieta ten geresnė, yra susisiekimas. M.sklypą būtų naudojęs žemės ūkio veiklai.

Atsakovo bei trečiojo asmens Zitos V. N. atstovas advokato padėjėjas Nerijus Žvingila paaiškino, kad ieškovės prieš kreipdamiesi į teismą nežinojo tikrųjų faktinių aplinkybių susijusių su ginčo sandoriu, neišnaudoję visų galimų ikiteisminio ginčo sprendimo būdų. Nurodė, kad atsakovas A. N. priešieškinyje prašo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl pačios M. kaltės, t.y. CK 1.91 str. 1 d. ir 5 d. pagrindu. Kai buvo sudaryta preliminari sutartis, atsakovas nežinojo, kad M. nebuvo ginčo sklypo savininkė, kad ji neturėjo teisės sudaryti preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį. Be to, ji neįgyvendino savo teisės išpirkti žemę iš valstybės. Byloje yra visi rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas per 7 metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo iki pagrindinės, buvo apgaudinėjamas, didinama kaina, ieškoma naujų pirkėjų. Dėl šių aplinkybių mano, jog sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu dėl pačios M. apgaulės. CK 191 str. 2 d. numato, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti – atlyginti to vertę pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas. Prašo priteisti atsakovui jo sumokėtus žemės mokesčius, bei sumokėtas sumas už žemės sklypą, už atliktus dokumentų tvarkymus, susijusius su žemės suformavimu, o taip pat priteisti iš ieškovių atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas - už advokato padėjėjo pagalbą, antstolio pagalbą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Mano, kad ieškovių ieškinio reikalavimai dalyje dėl atsakovo kaltės yra nepagrįsti, neįrodyti ir atmestini. Iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, per 7 metus atsakovas buvo sumokėjęs V. M. 20302 Lt, likutis nuo sutartos sumos buvo 3800 Lt, kurį atsakovas sumokėjo prieš pasirašant sutartį. Abi sutarties šalys sutarė ir laikėsi tos nuomonės, kad žemės sklypo kaina yra didesnė, nei sutarė preliminarioje sutartyje. Šalys laikėsi tos nuomonės, kad sklypo kaina yra tai, kas sumokėta, taip pat kad 24000 Lt suma reali ir atitinka rinkos kainą. Pagrindinėje sutartyje buvo nurodytas likutis.

Ieškovių ieškinys ir atsakovo priešieškinis atmestini.

Ieškovių I. S. ir O. R. ieškinio reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 1,15 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. M., (mirusios 2012-07-12) ir A. N., 2012-02-09 Kauno miesto 18-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 2-966, bei taikyti restituciją natūra, grindžiamas tuo, kad ginčijamoje sutartyje nebuvo atspindėta tikroji pardavėjos V. M. valia, kad jos valia parduoti atsakovui minėtą žemės sklypą buvo iškreipta, kadangi ji buvo patikli ir mažai išsilavinusi, neapdairi, nežinojo tikrųjų rinkos kainų, neturėjo derybų patirties, jokių pajamų neturėjo, turėjo ekonominių sunkumų, piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino savimi ir 3 nepilnamečiais vaikais. Ieškovės mano, kad jų mama pardavė atsakovui minėtą žemės sklypą už 3800 Lt sumą nesuprasdama savo veiksmų reikšmės ir būdama apgaulės įtakoje, nes joks protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, savo turto neparduotų daugiau kaip 10 kartų mažesne kaina (atsakovas pardavinėjo tą patį sklypą už 80000 -100000 Lt). Be to, jų mama patyrė atsakovo spaudimą, reikalaujant parduoti sklypą būtent jam, už jo nurodomą kainą. Nurodė, kad ji buvo atsakovo gąsdinama, kad nepardavusi sklypo jam, paklius į kalėjimą ir turės sumokėti labai didelę sumą už pažado nesilaikymą. Pasidavusi tokiam atsakovo spaudimui, V. M. atsakovo reikalavimu 2009-01-21 notariniu pranešimu atšaukė kitam sklypo potencialiam pirkėjui A. M. išduotą įgaliojimą atstovauti ją dėl sklypo išpirkimo iš valstybės, o po to grąžino ir jo duotą avansą už sklypą.

Ieškovės taip pat nurodė, kad atsakovas nebuvo V. M. giminaitis ar artimas pažįstamas, ji neturėjo su juo jokių ilgalaikių santykių iki minėtos sutarties sudarymo, o tiesiog bijojo jo ir pasidavė grasinimams, be to, nežinojo savo žemės sklypo tikrosios rinkos kainos, dėl to atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti ir šia aplinkybe.

Ieškovės taip pat nurodė, kad V. M. nebuvo jam skolinga, ar artimai su juo pažįstama, kad sąmoningai ir valingai sumažintų parduodamo sklypo kainą 10,34 kartų lyginant su 39600 Lt vidutine rinkos verte, arba 21,05-26,31 karto, lyginant su realia, t.y. už 80000-100000 Lt pardavinėjamo ginčo sklypo rinkos verte. Vertinant šiuos įrodymus matyti, kad tikroji V. M. valia būtų buvusi visai kitokia, jei ji būtų žinojusi apie sklypo tikrąją vertę, nebūtų bijojusi atsakovo grasinimų ir nebūtų piktnaudžiavusi alkoholiu. Ieškovių manymu, atsakovas tik sudarė V. M. regimybę, kad rūpinasi jos reikalais išperkant žemę, galbūt padėjo užpildyti prašymą ar patarti dėl kitų veiksmų, tačiau ne be naudos sau, t.y. galimai suklaidindamas, kad valstybinės žemės išpirkimas yra kažkuo ypatingas (ar brangus) procesas. Vertino, kad įtikinėjimo, grasinimo bei apgaulės būdu atsakovas privertė bei suklaidino V. M., kad ji jam parduotų sklypą už jo pasiūlytą labai mažą kainą.

Todėl ieškovės laikė, kad yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu pagal kelis savarankiškus pagrindus, t.y. dėl suklydimo (CK1.90 str.); taip pat dėl to, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės ir grasinimo, V. M. labai nenaudingomis sąlygomis. (CK 1.91 str. 1 d.)

Ieškovės kreipėsi į teismą kaip mirusios sandorio šalies V. M. įpėdinės. Kadangi byloje pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad V. M. mirė 2012-07-12, o ieškovės yra priėmusios V. M. palikimą, jos turi teisę pareikšti ieškinį, manydamos, kad jų mama V. M. buvo nukentėjusi sandorio šalis (CK 1.91 str. 1 d.).

Atsakovas A. N. su ieškovių nurodytomis faktinėmis sandorio sudarymo aplinkybėmis ir nurodytais negaliojimo pagrindais nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriame taip pat vertino, kad minėto žemės sklypo pardavimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu ir taikyta restitucija, tačiau nurodė, jog tai jis, o ne ieškovių mama V. M. yra nukentėjusi sandorio šalis, kadangi V. M. jį apgavo, o ne jis ją. Todėl jam turi būti grąžintos visos jo sumokėtos sumos - V. M. už perkamą žemės sklypą sumokėti 20000 Lt, taip pat 372,86 Lt jo sumokėtų už V. M. žemės sklypo nuomos mokesčių, 524 Lt už atliktus kadastrinius matavimus ir 3578 Lt jo sutuoktinės Zitos V. N. sumokėti už iš valstybės perkamą žemės sklypą, t.y. 24432,86 Lt iš viso. V. M. apgaulę grindė tuo, kad ji nutylėjo tikrąsias sandorio aplinkybes, nepasakė, kad ji nebuvo įgyvendinusi teisės išpirkti iš valstybės minėtą ginčo žemės sklypą ir kad sudarant preliminarią sutartį ji nebuvo ginčo sklypo savininkė, nuolat kėlė kainą, nors dėl kainos buvo susitarę, ieškojo naujų pirkėjų.

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Be to, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio sudarymo faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis.

Ieškovės vertina, kad esminis jų mamos V. M. suklydimas buvo dėl parduodamo žemės sklypo kainos.

CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi, pagal šią įstatymo normą kaina yra esminė pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga, todėl, jeigu suklysta dėl parduodamo daikto kainos, toks suklydimas pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį turi esminę reikšmę ir sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.90 straipsnio 1 dalis).

Vertinant, ar yra minėti ieškovių ir atsakovo nurodyti pagrindai pripažinti jų ginčijamą sandorį negaliojančiu, teismas atsižvelgia į tai, kad sandorio šalis – V. M. yra mirusi. Ši aplinkybė neabejotinai apsunkina tiek tikrosios jos valios, tiek šalių susitarimo dėl kainos nustatymą.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių ginčijamoje V. M. ir atsakovo A. N. 2012-02-09 sudarytoje notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 2236 Lt, indeksuota vertė 3578 Lt, o vidutinė rinkos kaina 39600 Lt. Daikto pardavimo kaina 3800 Lt, kuriuos pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašydamas šią sutartį (Sutarties 3.1 p., 4.1 p.), (1 t. b.l. 12-17).

Ieškovių iniciatyva, jų atstovo užsakymu atliktoje UAB „Marleksa“ atliktoje turto vertinimo ataskaitoje minėto žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, jo pardavimo dieną (2012-02-09) yra 38100 Lt. Ataskaitoje nurodyta, kad sklypas lokalizuotas (duomenys neskelbtini), netoli Šakių. Aplinkoje vyrauja neužstatytos teritorijos, iki Kauno miesto 11 km., arčiausia Akademijos miestelis (5 km). Privažiavimas prie sklypo lauko keliu. (2 t. b.l. 8-26).

Šie pirkimo - pardavimo sutartyje ir turto vertinimo ataskaitoje nurodyti duomenys apie žemės sklypo rinkos vertę laikytini objektyviais. Tačiau visuotinai žinoma aplinkybė yra ta, kad nustatyta rinkos vertė negarantuoja, jog turtas tikrai bus parduotas už tokią kainą. Tai pažymėta ir UAB „Marleksa“ atliktoje turto vertinimo ataskaitoje, taip pat nurodyta, kad vertinimo rezultatas nebūtinai turi būti suprastas kaip pinigų suma, kurią potencialus pirkėjas privalo sumokėti, - galutinė kaina nustatoma derybose tarp sandorio šalių ir ji gali priklausyti nuo daugybės specifinių sandorio sąlygų ir aplinkybių.

Ieškovėms pareiškus ieškinį, atsiliepime ir priešieškinėje atsakovas nurodė, kad dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo ir jo kainos pradėjo tartis ne prieš sandorio sudarymą, o prieš septynerius metus, t.y. 2005 metais. Pateikė 2005 m. gegužės 30 d. Sutartį, kurioje V. M. (pardavėja) įsipareigojo parduoti, o atsakovas A. N. (pirkėjas) nupirkti minėtą žemės sklypą už 9000 litų, iš kurių pradinis įnašas – 2200 Lt, o likusią 6800 Lt sumą pirkėjas sumoka pardavėjui kada bus pilnai sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai ir notaro patvirtina pirkimo –pardavimo sutartis (1 t. b.l. 60).

Atsiliepime į priešieškinį ir nagrinėjant bylą teisme ieškovės ir jų atstovas šios atsakovo nurodytos aplinkybės neneigė, sandorio šalių pasirašytos 2005 m. gegužės 30 d. sutarties neginčijo. I. I. S. paaiškino, kad apie tai, jog V. M. tarėsi su atsakovu dėl žemės sklypo pardavimo jai buvo žinoma gerokai anksčiau, nei buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis, nurodė, kad apie tai jai buvo sakiusi pati V. M., taip pat ji buvo minėjusi ir apie pardavimo kainą - 10000 Lt grynais, paaiškino, kad sunku susitvarkyti žemės dokumentus, kad reikia žinoti kur eiti ir kad geras žmogus sutvarkys dokumentus, išlaidų neskaičiuojant į tą sumą.

Apie tai, kad V. M. buvo susitarusi parduoti žemę N., buvo žinoma ir jos sugyventiniui V. V., kuriam ji sakė, kad geriau parduoti žemę už 10000 Lt, negu ji stovi nenaudojama.

Kaip matyti iš šių ieškovės bei liudytojo V. paaiškinimų, V. M. nuo savo artimųjų neslėpė ketinimo parduoti žemę už 10000 Lt, aiškino jiems tokio apsisprendimo motyvus - įvertino savo galimybes pačiai susitvarkyti dokumentus, o taip pat sprendė, kad verčiau parduoti žemę už 10000 Lt, negu ją laikyti nenaudojamą.

Kaip matyti, nei ieškovės, nei liudytojas V. V., nors teismo posėdyje ir teigė, kad žemės kaina buvo per maža, neatitiko rinkos vertės, tačiau tuo metu, V. M. tariantis su atsakovu, nepatarė jos neparduoti.

Liudytojas V. V. taip pat paaiškino, kad dar iki sutarties pasirašymo notarų biure, N. kokius 4-5 kartus buvo atvažiavęs su pinigais. Jo paskaičiavimu, iš 10000 Lt sumos jis sumokėjo 4000 Lt – 5000 Lt. Prisiminė, kad kai mirė V. M. motina, ji skambino N., prašė duoti pinigų. T. N. davė porą tūkstančių litų. Vėliau davė dar kažkiek. Jo teigimu, iš 10000 Lt sumos V. M. gavo 4000 Lt – 5000 Lt. Liudytojas taip pat paaiškino, kad N. savo noru pinigų nemokėdavo, o tik kai V. M. jam paskambindavo ir sakydavo, kad reikia pinigų. Liudytojas taip pat prisiminė, kad 2005 metais, atsakovas buvo atsivežęs atspausdintą lapą ir V. M. pasirašė, kad pinigus gavo. Tada buvo atvežęs 2000 Lt. Teigė, kad daugiau jokių pinigų tą dieną nematė. Nurodė, kad antrą kartą su pinigais N. buvo atvažiavęs gal po pusės metų. Iš kur atsirado kiti skolos rašteliai negalėjo paaiškinti, tačiau jo teigimu, V. M. nors ir išgerdavo, tačiau pasižiūrėdavo kur deda parašą. Ji pirma perskaitydavo, paskui pasirašydavo. Kur nereikia tikrai nedėdavo parašo. Ji nėra jam sakiusi, kad pasirašė to, ko nebuvo. Jam parodytuose rašteliuose – (išskyrus 1 t.1, b.l. 63 lape esantį raštelį) kaip ir M. parašai.

Iš aptartų įrodymų – pateiktos 2005 m. gegužės 30 d. sutarties, ieškovės I. S. bei liudytojo V. V. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas tiek dėl žemės sklypo pirkimo iš V. M., tiek dėl jo kainos susitarė dar 2005 metais. Pateikti rašteliai bei liudytojo V. V. paaiškinimai patvirtina, kad pinigus atsakovas mokėjo V. M. prašymu, apie pinigų perdavimo faktą jai pasirašant atsakovo atspausdintuose rašteliuose. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad juose pasirašė V. M.. Ieškovės ir jų atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad parašai suklastoti, nors ir išreiškė tokias abejones. Taip pat teismas neturi pagrindo vertinti, kad pinigai pagal V. M. pasirašytus raštelius nebuvo jai perduoti. Pinigų gavimo faktą patvirtina rašteliuose V. M. ranka padaryti įrašai apie juose nurodytos pinigų sumos gavimą (1 t. b.l. 61-66). Be to, liudytojas V. V. patvirtinio atsakovo nurodytą aplinkybę, kad N. pinigus vežė per kelis kartus, jo sugyventinei jų paprašius. Nors liudytojas prisiminė tik du konkrečius atvejus, kai V. M. buvo perduoti pinigai, tačiau liudytojas nurodė, kad į žemės pardavimo reikalus jis nesikišo, N. atvažiavus dažniausiai būdavo lauke. Taip pat teigė, kad V. M. bet kur nesirašydavo, pirmiausiai perskaitydavo, o paskui dėdavo parašą. Liudytojas nėra girdėjęs, kad V. M. būtų sakiusi, kad pasirašė gavusi pinigus, tačiau jų realiai negavo.

Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad liudytojas galimai žino ir matė ne visus pinigų perdavimo atvejus.

Tarp šalių nėra ginčo vertinant, kad 2005-05-30 sudaryta sutartis yra preliminarioji. Teismas taip pat neturi pagrindo šios sutarties vertinti kitaip, kadangi joje aiškiai išreikštas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę – žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį notarine tvarka. Terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo nurodytas. Todėl teismas sutinka su ieškovių atstovo argumentais, kad tokiu atveju pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus laiko nuo preliminariosios sutarties sudarymo, o jos nesudarius, prievolė ją sudaryti pasibaigė (CK 6.162 str. 3 d., 5 d.).

Kaip jau nurodyta, preliminariojoje sutartyje šalys susitarė dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo kainos - 9000 litų, taip pat dėl šių pinigų sumokėjimo tvarkos: kad bus mokamas 2200 Lt pradinis įnašas, o likusi 6800 Lt dalis bus sumokėta kada bus pilnai sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai ir notaro patvirtina pirkimo – pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad pačioje preliminariojoje sutartyje nėra nurodyta, kada turi būti mokamas pradinis įnašas. Tačiau iš atsakovo paaiškinimų, jo pateikto V. M. pasirašyto pinigų perdavimo raštelio (1 t. b.l. 61) matyti, kad 2200 Lt sumą jis sumokėjo sudarius preliminariąją sutartį. Kiti jo pateikti V. M. pasirašyti pinigų perdavimo rašteliai patvirtina, kad 2005-05-30 dieną jai buvo perduota dar 7600 litų suma (1 t. b.l. 62-64), t.y. iš viso 9800 litų. Visuose rašteliuose nurodyta, kad šie pinigai (skola) įskaitoma kaip gauta pradinio įnašo dalis pagal 2005-05-30 sutartį.

Taigi, preliminariosios sutarties sudarymo dieną atsakovas sumokėjo visą šioje sutartyje nurodytą žemės sklypo kainą ir netgi 800 Lt daugiau. Taip pat jis mokėjo V. M. ir vėliau – 1700 Lt sumokėjo 2005-08-2, 1800 Lt sumokėjo 2009-05-03, 2900 Lt sumokėjo 2009-12-22, t.y. dar sumokėjo 6800 Lt. Iki notarinės sutarties sudarymo buvo sumokėjęs 16200 Lt, o taip pat 3800 Lt sumokėjo notarinės sutarties tvirtinimo dieną.

Nustačius, kad pinigai V. M. buvo sumokėti, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais apie tų pinigų mokėjimo aplinkybes ir tikslą. Visų pirma, atsakovas yra vienintelis asmuo, kuriam betarpiškai žinomos visos su žemės sklypo pirkimu susijusios aplinkybės. Be to, atsakovo paaiškinimus apie V. M. sumokėtus pinigus pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti tuo, kad V. N. jau 2005-05-30 sumokėjo V. M. visą preliminariojoje sutartyje numatytą žemės sklypo kainą ir netgi daugiau. Taip pat mokėjo jai už žemės sklypą ir vėliau, 2005-08-27, 2009-05-03 ir 2009-12-22 bei 2012-02-09 sudarant notarinę sutartį. Atsakovo teigimu, V. M. pinigų iš jo prašė motyvuodama tuo, kad ji neturi iš ko gyventi, taip pat tuo, kad žemės sklypas per tą laiką yra pabrangęs. Pinigus jai mokėjo įvertinęs, jog esant prastai V. M. turtinei padėčiai, jis neturi jokios galimybės atgauti jau sumokėtus pinigus (įskaitant ir nuo 2005 m. jo mokėtus žemės nuomos mokesčius), be to, norėjo tą žemės sklypą nusipirkti, nes buvo numatęs jame ūkininkauti. Todėl sutiko mokėti V. M. jos prašomas sumas, taip pat savo lėšomis mokėjo už atliktus kadastrinius matavimus bei žemės sklypo išpirkimą iš valstybės.

Atsakovas neslepia, kad 2009 m. pradžioje, sužinojęs jog V. M. turi kitą pirkėją ir rengiasi parduoti žemės sklypą brangiau, važiavo pas ją, aiškino, kad tokiu atveju ji turės jam grąžinti visus jo sumokėtus pinigus, taip pat sakė, kad jeigu jų grąžinti ji negali, tai turi nutraukti susitarimą su kitu pirkėju ir grąžinti paimtą avansą.

Kaip matyti iš ieškovių ieškinio ir paaiškinimų teisme, šį atvejį ieškovės vertina kaip grasinimą V. M. ir spaudimą parduoti sklypą atsakovui, jo nurodyta kaina.

Tokį aplinkybių vertinimą teismas laiko nepagrįstu dėl šių aplinkybių: liudytojo V. V. paaiškinimu, jo žiniomis, M. už žemės sklypą V. M. buvo pasiūlęs daugiau, t.y. 20000 Lt. Liudytojas A. M. teigė, kad gerai neprisimena pinigų sumos, kurios iš jo paprašė V. M. už žemės sklypą, tačiau nurodė, kad apytiksliai kaina galėjo būti apie 10000 Lt – 20000 Lt. Atsakovo paaiškinimai ir 2005-01-21 V. M. pareiškimas notarų biurui (1 t. b.l. 23) patvirtina, kad V. M. atšaukė A. M. duotą įgaliojimą. Tačiau iš tolimesnė įvykių eigos ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad po šio įvykio ji brangiau įvertino žemės sklypą ir pareikalavo iš atsakovo mokėti papildomas sumas, o atsakovas jas mokėjo.

Šios aplinkybės rodo, kad atsakovo apsilankymas pas V. M. nors ir turėjo įtakos galutiniam jos apsisprendimui kam parduoti žemės sklypą, tačiau jokios įtakos sklypo pardavimo kainai neturėjo, nes susumavus visas atsakovo V. M. pagal raštelius ir notarinę pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtas sumas (netgi neskaičiuojant sumokėto žemės mokesčio, išlaidų už kadastrinius matavimus ir žemės sklypo išpirkimo iš valstybės) išeina, kad V. M. buvo sumokėta 20000 Lt, t.y. ta suma, kurią, kaip teigė liudytojas V. V., ji būtų gavusi iš kito pirkėjo A. M..

Tai, kad atsakovas sutiko mokėti tiek, kiek prašė V. M. ir netgi daugiau – mokėjo mokesčius, rūpinosi ir mokėjo už kadastrinius matavimus, žemės sklypo išpirkimą iš valstybės ir šių išlaidų atlyginti neprašė, rodo, kad jokios apgaulės atsakovui įsigyjant žemės sklypą nebuvo. V. M. buvo sumokėta jos prašoma ir ją tenkinusi pinigų suma - 20000 Lt (neskaitant kitų atsakovo išlaidų), nes didesnės kainos ji neprašė ir iš kito potencialaus pirkėjo. Atsakovui ji jokių pretenzijų nereiškė, nors po notarinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo gyveno beveik pusę metų. Sugyventiniui ir dukroms ji taip pat neaiškino ir nesakė, kad atsakovas ją apgavo. Visos šios nustatytos aplinkybės rodo, kad žemės sklypo pardavimo sandoris atitiko V. M. valią.

Taip pat atmestinas ieškovių atstovo argumentas, kad preliminariajai sutarčiai esant neterminuotai ir šalims per metus laiko nesudarius pagrindinės sutarties bei jai pasibaigus, žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorio panaikinimo atveju atsakovas negalėtų reikalauti grąžinti pagal atskirus raštelius V. M. sumokėtų pinigų, nes jie buvo perduoti pagal negaliojančią preliminariąją sutartį, o ne pagal pagrindinę sutartį, t.y. kad šie mokėjimai negali būti laikomi atliktais pagal žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje 3K-P-382/2006, pažymėjo, kad „Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai bus už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme. Tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereikš prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). (...) Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Visais atvejais perduodamų pinigų reikšmė nustatoma pagal šalių valią, todėl galimi atvejai, kai šalių susitarimas, įvertinant pagal sutartį perduodamus pinigus, prieštaraus imperatyvams. Pavyzdžiui, abiem sutarties šalims teigiant, kad perduoti pinigai buvo rankpinigiai ir reikalaujant įstatymo nustatytų pasekmių (CK 6.100 straipsnis). Tokiu atveju teismui tektų kvalifikuoti įvardytą rankpinigiais mokėjimą kaip grąžintiną avansą arba kaip preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti gautą sumą ir pan., jeigu iš šalių susitarimo matyti, kad preliminariojoje sutartyje šalys buvo sutarusios dėl preliminariosios sutarties užtikrinimo. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. (...) Tuo atveju, jeigu preliminarioji sutartis įvykdoma, t. y. sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį. Minėta, kad toks susitarimas nėra draudžiamas, nepaisant preliminariosios sutarties sampratos siaurąja jos reikšme. Taigi tokiu atveju perduodamą sumą galima laikyti avansu. (...) Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Minėta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį“.

Šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nepaisant to, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta per vienerių metų laikotarpį, kaip to reikalauja CK 6.165 str. 3 d., jai pasibaigus, šalys toliau tarėsi dėl žemės sklypo pardavimo sąlygų, koregavo žemės sklypo kainą, atliko mokėjimus ir kt. Tai reiškia, kad jų ikisutartiniai santykiai tęsėsi toliau ir pasibaigė ikisutartinių susitarimų įvykdymu - sandorio sudarymu.

Iš paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos nutartyje padarytų išvadų ir šioje byloje nustatytų aplinkybių seka, kad atsakovo perduoti pinigai gali būti laikomi avansu. Preliminariosios sutarties neįvykdymo atveju atsakovas turėjo teisę jų reikalauti. Tačiau šiuo atveju V. M. ikisutartinius įsipareigojimus įvykdė – pardavė žemės sklypą atsakovui, ta pačia notarine sutartimi perduodama jį atsakovo nuosavybėn. Aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovo atlikti ikisutartiniai mokėjimai buvo įskaityti į žemės sklypo kainą, nors šalių susitarimu jie ir neatsispindi pirkimo pardavimo sutartyje.

Teismas vertina, kad abiems šalims pilnai įvykdžius ikisutartinius susitarimus, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas apgavo V. M. ar kitais pagrindais naikinti jų sudarytą sandorį. Akivaizdu, kad V. M. įpėdinės pareiškė ieškinį teisme nežinodamos visų ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių, šalių ikisutartinių susitarimų ir jų vykdymo.

Tai, kad V. M. piktnaudžiavo alkoholiu, ir kad jos turtinė padėtis buvo sunki, atsakovas neginčijo, tai patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai - teismo sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo, Sodros pažyma (1 t. b.l. 35-37, 38). Tačiau tai savaime nereiškia, kad ji nesuprato sudaromo sandorio esmės ir kad jame nebuvo išreikšta tikroji jos valia, ar kad ji buvo atsakovo apgauta. V. M. veiksnumas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu arba narkotinėmis medžiagomis nebuvo apribotas. Ieškovės taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu V. M. buvo neblaivi ir dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Kaip matyti iš liudytojo V. V. parodymų, V. M. nors ir išgerdavo, tačiau buvo pakankamai atsakinga ir sąmoninga, kur nereikia parašo nedėdavo, ji perskaitydavo pasirašomo dokumento tekstą.

Šių ir kitų jau aptartų įrodymų pagrindu teismas vertina, kad piktnaudžiavimas alkoholiu neapsunkino V. M. suvokimo dėl sudaromo sandorio esmės – parduodamo daikto kainos.

Liudytojas V. V. taip pat patvirtino, kad jis dirba, gauna nuolatines pajamas. Iš minėto liudytojo parodymų bei ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad V. V. su V. M. vedė bendrą ūkį. Todėl V. M. nors ir nedirbo ir savarankiškų pajamų negaudavo, ji pragyveno iš sugyventinio gaunamų pajamų. Tai reiškia, kad jos turtinė padėtis buvo stabili. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo susidėjusios tokias aplinkybes, dėl kurių V. M. būtų buvusi priversta sudaryti sandorį sau labai nenaudingomis sąlygomis.

Taip pat neįrodyta ir atsakovo įrodinėta aplinkybė – kad V. M. apgavo atsakovą. Kaip nustatyta, sandoris įvyko, žemės sklypas perėjo atsakovo nuosavybėn, atsakovas už jį sumokėjo V. M. prašomą kainą. Todėl naikinti ginčijamą sandorį, taikyti restituciją ir spręsti dėl atsakovo sumokėtų sumų grąžinimo pagrindo taip pat nėra.

Atmetus ieškinį ir priešieškinį, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 134,97 Lt priteistinos iš abiejų šalių, t.y. iš ieškovių ir atsakovo po 67,48 Lt (CPK 93 str., 96 str.).

Ieškovių ir atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t. b.l. 43-44; 134-135) paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovių I. S. ir O. R. bei iš atsakovo A. N. 134,97 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. po 67,48 Lt (šešiasdešimt septynis litus ir 48 ct) iš kiekvienos šalies.

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti 2012-09-27 nutartimi atsakovui A. N. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) areštą, bei 2013-01-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą ieškovių I. S. ir O. R. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, ne didesnei kaip 24474,86 Lt sumai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.