- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2S-2342-601/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08530-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- R. S., R. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-14809-512/2025 pagal pareiškėjos (kreditorės) akcinės bendrovės SEB banko prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-18142-991/2024, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų R. S. ir R. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. S. ir R. K. 2024 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydami patvirtinti tarp jų 2024 m. gruodžio 19 d. sudarytą taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 31 d. nutartimi patvirtino minėtą taikos sutartį, nenustatęs aplinkybių, kad jos sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taikos sutartimi pareiškėjai abipusių nuolaidų būdu susitarė sumažinti įsiskolinimo dydį nuo 86 886,00 Eur iki 72 405,00 Eur ir konstatavo, kad R. K. skola R. S. yra lygi 72 405,00 Eur (įskaitant priskaičiuotas palūkanas už 5 metų termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą). R. K. įsipareigojo šią sumą sumokėti per 24 mėnesius taikos sutartyje nustatytais terminais. Nutartis įsiteisėjo tą pačią dieną. Dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo pareiškėjai R. S. 2025 m. gegužės 29 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.
3. Pareiškėja (kreditorė) akcinė bendrovė SEB bankas 2025 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-000-9911/2024 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindais, o atnaujinus procesą – atmesti pareiškėjų prašymą dėl 2024 m. gruodžio 19 d. taikos sutarties patvirtinimo.
Šalies argumentai
4. Prašyme pareiškėja nurodė esanti skolininko R. K. kreditorė ir teigė, kad tvirtinant taikos sutartį teismui nebuvo atskleista informacija apie kitus skolininko kreditorius ir jo finansinę padėtį, todėl buvo pažeistos CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatos bei pareiškėjos teisės dalyvauti procese. Pareiškėja taip pat nurodė, kad apie ginčijamą nutartį sužinojo 2025 m. gegužės 5 d., todėl prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino.
Atsiliepimas
5. Pareiškėjai R. S. ir R. K. atsiliepimų į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-18142-991/2024.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjos akcinės bendrovės SEB banko prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų.
8. Teismo vertinimu, ginčijama nutartimi nebuvo nuspręsta ar pasisakyta dėl į procesą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Iš civilinės bylos Nr. e2SP-18142-991/2024 duomenų nustatyta, kad R. K. buvo išdavęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo vekselio turėtojai R. S. sumokėti 57 924 Eur (200 000 litų) sumą. Duomenų, jog šis vekselis būtų nuginčytas, byloje nėra.
9. Teismas konstatavo, kad taikos sutartimi R. S. ir R. K. išsprendė tarpusavyje kilusį ginčą dėl atsiskaitymo pagal vekselį, o pareiškėja akcinė bendrovė SEB bankas turi kitus savarankiškus reikalavimus skolininkui R. K., kurie įgyvendinami vykdymo procese pagal išduotus vykdomuosius raštus.
10. Teismas pažymėjo, kad kitų skolininko kreditorių buvimas savaime nereiškia pareiškėjos teisių pažeidimo ir nepaneigia jos teisės reikalauti skolos grąžinimo. Taip pat nurodyta, kad pareiškėja nepagrindė aiškios teisės normos taikymo klaidos. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos neįtraukimas į bylą nepažeidė jos teisių ar teisėtų interesų, o taikos sutartis, sudaryta tarp R. K. ir R. S., neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja akcinė bendrovė SEB bankas apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-14809-512/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl apeliantės teisių ar pareigų. Apeliantė yra skolininko R. K. kreditorė, o teismo patvirtinta taikos sutartis tiesiogiai paveikė jos teisę į reikalavimo patenkinimą, nes ja buvo nustatyta skolininko prievolių vykdymo tvarka, suteikiant prioritetą paskesnės eilės kreditoriui (seseriai). Pareiškėja nebuvo įtraukta į taikos sutarties tvirtinimo procesą ir jai nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, nors toks susitarimas turėjo tiesioginę įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams. Tokiomis aplinkybėmis proceso atnaujinimas yra vienintelė apeliantės galimybė apginti savo teises, todėl egzistuoja pagrindas proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą;
1.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl taikos sutarties patvirtinimo teisėtumo, formaliai rėmėsi dispozityvumo principu ir neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti. Teismas visais atvejais privalo įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, viešojo intereso ar trečiųjų asmenų teisių. Nagrinėjamu atveju teismas neįvertino, ar tvirtinama taikos sutartis nepažeidžia kreditorių teisių ir teisės aktuose nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos, nors tokia pareiga tiesiogiai kyla iš CPK 42 straipsnio 2 dalies ir kasacinio teismo praktikos. Taikos sutarties patvirtinimas neįvertinus jos poveikio trečiųjų asmenų teisėms sudaro pagrindą konstatuoti viešojo intereso pažeidimą. Tai sudaro savarankišką pagrindą proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
12. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės.
14. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą, konstatavęs, kad pareiškėjos neįtraukimas į bylos nagrinėjimą nepažeidė jos teisių ar teisėtų interesų, nes skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiama dėl jos materialiųjų teisių ar pareigų, o patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Apeliantė, nesutikdama su tokia išvada, atskirajame skunde teigia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis tiesiogiai paveikė jos, kaip skolininko kreditorės, teisę į reikalavimo patenkinimą, todėl jos neįtraukimas į procesą atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, o taikos sutarties patvirtinimas neįvertinus jos poveikio kreditorių teisėms ir mokėjimų eiliškumui lėmė ir CPK 42 straipsnio 2 dalies bei viešojo intereso pažeidimą, kas sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
16. Visų pirma pažymėtina, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Įstatymas nenumato galimybės tokiems asmenims prašyti proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
17. Atsižvelgiant į tai, apeliantės reikalavimas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pagal įstatymą yra neleistinas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs šią aplinkybę, neturėjo pagrindo nagrinėti šio reikalavimo iš esmės – ši prašymo dalis turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 9 punkto ir CPK 3 straipsnio 7 dalies pagrindu. Dėl šios priežasties apeliantės argumentai, grindžiami CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, negali būti pripažinti pagrįstais jau vien dėl netinkamo teisinio pagrindo pasirinkimo.
18. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujintas tik tada, kai teismo sprendimu (nutartimi) buvo pasisakyta dėl asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių ar pareigų. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria R. S. ir R. K. išsprendė tarpusavio ginčą (neteisminį) dėl prievolės pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šia nutartimi nebuvo sprendžiama dėl apeliantės teisių ar pareigų, nenustatyta jokių jos teisių apribojimų ir nepakeista jos, kaip kreditorės, teisinė padėtis.
19. Aplinkybė, kad skolininkas turi ir kitų kreditorių, savaime nereiškia, jog bet kuri taikos sutartis, sudaryta su vienu iš kreditorių, būtų laikytina sprendimu dėl visų kitų kreditorių teisių CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. Priešingas aiškinimas reikštų, kad teismas, tvirtindamas kiekvieną taikos sutartį, turėtų ex officio aiškintis visų šalių kreditorių ratą, jų reikalavimų pobūdį ir dydį bei gauti jų poziciją dėl sudaromo susitarimo. Toks aiškinimas neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų bei pačios taikos sutarties, kaip dispozityvios ginčo (ir neteisminio) užbaigimo formos, esmės. Praktikoje didelė dalis fizinių ir juridinių asmenų turi įvairių finansinių įsipareigojimų, todėl pareiga kiekvienu atveju tikrinti visų galimų kreditorių interesus faktiškai eliminuotų galimybę šalims ginčus išspręsti taikiai.
20. Sutiktina, kad taikos sutartis neturi pažeisti, be kita ko, trečiųjų asmenų teisių. Tačiau trečiųjų asmenų teisių pažeidimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme konstatuotinas tik tada, kai teismo sprendimas tiesiogiai pakeičia neįtraukto asmens teisinę padėtį, o ne vien sukuria galimas ekonomines ar faktines pasekmes, kurios gali pasireikšti vykdymo procese. Juolab, kad nagrinėjamu atveju apeliantė ir toliau turi teisę ginti savo interesus vykdymo procese, naudodamasi įstatymų nustatytomis teisių gynimo priemonėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad proceso atnaujinimas būtų vienintelė jos teisių gynimo galimybė.
21. Apeliantės nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020 nelaikytina pagrįsta, kadangi minėtoje kasacinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės esmingai skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Toje byloje buvo konstatuotas skolininko faktinis nemokumas, ūkinės veiklos nevykdymas ir objektyvus nepajėgumas vykdyti taikos sutartį nepažeidžiant kitų kreditorių teisių, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Šiuo atveju skolininkas ir iki taikos sutarties patvirtinimo turėjo pareigą vykdyti prievolę pagal vekselį ir galėjo ją vykdyti dalimis. Taikos sutarties patvirtinimas nesukūrė naujos prievolės ir nesuteikė R. S. teisinės pirmenybės gauti atsiskaitymą anksčiau už kitus kreditorius, įskaitant apeliantę.
22. Be to, byloje nustatyta, kad dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo R. S. buvo išduotas vykdomasis raštas, todėl tiek R. S., tiek apeliantė dalyvauja vykdymo procese kaip kreditoriai, turintys vykdomuosius dokumentus. Taikos sutartis nepakeitė CPK nustatytos išieškojimo eilės ir nesukūrė išskirtinio kreditoriaus statuso.
23. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą. Pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.