- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- I-525-162/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00405-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- O. D.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Tauragės, Pagėgių skyriaus
- Trečiasis asmuo
- UAB „Pamario krašto projektai“, R. R., J. R., E. G., P. D.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimutės Jokubauskaitės,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, atstovui Raimundui Basčiui,
2016 m. vasario 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. D. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Tauragės ir Pagėgių skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Pamario krašto projektai“, R. R., J. R., E. G., P. D. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-1072 „Dėl 2013 m. Tauragės rajono Gaurės seniūnijos Kunigiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies, kuria suformuotas 1,40 ha žemės sklypas Nr. 801, panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą nustatyti žemės sklypo ribas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. D. patikslintu skundu (II t., b. l. 44-47) prašo:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-1072 „Dėl 2013 m. Tauragės rajono Gaurės seniūnijos Kunigiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį: pripažinti negaliojančiu įrašą Nr. 5 pretendentų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai sąraše, kuriuo R. R. suformuotas 1,40 ha žemės sklypas Nr. 801.
2) nustatyti O. D. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas taip: nuo taško 1 iki taško 2 – 115,88 m.; nuo taško 2 iki taško 3 – 72,90 m.; nuo taško 3 iki taško 4 – 136,53 m.; nuo taško 4 iki taško 5 – 33,01 m.; nuo taško 5 iki taško 6 – 51,78 m.; nuo taško 6 iki taško 7 – 56,87 m.; nuo taško 7 iki taško 8 – 46,65 m.; nuo taško 8 iki taško 9 – 54,62 m. bei patvirtinti, kad žemės sklypo dalis A yra 0,5597 ha, dalis B – 8,1869 ha, dalis C – 0,2980 ha.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad formuojant trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. 1,40 ha žemės sklypą buvo paimta dalis – 0,4033 ha iš pareiškėjos nuosavybės teise valdomo 9 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas ir perduotas I. Š. Tauragės rajono savivaldybės tarybos 1995 sausio 23 d. potvarkiu Nr. 116 atkūrus jam nuosavybės teises. Teigia, jog sklypo ribos pažymėtos 1994 m. gegužės 20 d., pasirašytas ribų paženklinimo aktas, pastatyti riboženkliai. Atliekant R. R. formuojamo sklypo kadastrinius matavimus buvo sunaikinti riboženkliai, o pareiškėjai apie atliekamus darbus nepranešta, ji nedalyvavo ir parodant sklypo ribas. Pareiškėjos teigimu, apie pažeistas savo teises ji sužinojo gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus (toliau – ir Tauragės ir Pagėgių skyrius) 2013 m. spalio 25 d. raštą Nr. 34SD-(14.34.104)-6161, kuriame nurodyta, kad patikrinus vietoje nustatyta, jog I. Š. nuosavybės teise atkurtos 9 ha žemės sklypo ribos koordinačių taškuose neteisingai paženklintos riboženkliais, t. y. ne pagal 2013 metais patvirtintą Kunigiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pareiškėja argumentuoja, kad tai kadastrinius matavimus atlikusios institucijos UAB „Pamario krašto projektai“ klaida, t. y. ginčo sklypo kadastriniai matavimai atlikti išeinant už koordinates žyminčių taškų. Nurodo, jog atlikus jai priklausančio sklypo kadastrinius matavimus 2013 m. lapkričio 18 d. nustatyta, kad ploto skirtumas po kadastrinių matavimų yra didesnis nei nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 priede, t. y. jos sklypo plotas sumažėjo 0,4033 ha. Dėl žemės sklypo sumažėjimo kreipėsi į Tauragės ir Pagėgių skyrių, kuris 2013 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 34SD-(14.34.104)-7316 ir 2014 m. sausio 29 d. raštu Nr. 34SD-(14.34.104)-520 pasiūlė sumažėjusio ploto skirtumą kompensuoti pinigais. Teigia, jog toks pasiūlymas pareiškėjos netenkina, nes formuojant ginčo žemės sklypą Nr. 801 pažeisti Nuostatų 1 priedo reikalavimai. Nurodo, jog ginčijamą įsakymo dalį skundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau jos skundas nebuvo patenkintas. Pabrėžia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. sutinka, kad pareiškėjai būtų grąžinta žemės sklypo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos O. D. atstovai A. G. ir advokatas Vaclovas Janušauskas patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti patikslintame skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Pareiškėja O. D. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t., b. l. 38).
Atsiliepimas
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, atstovas Raimundas Basčius teismo posėdžio metu prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius atsiliepime (II t., b. l. 56-59) į pareiškėjos patikslintą skundą nurodo, kad Tauragės rajono valdybos 1994 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 833 natūra atkurtos nuosavybės teisės I. Š. į valdytos žemės 9 ha, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. toje vietoje kurioje ji buvo iki jos nacionalizavimo bei tomis pačiomis ribomis pagal 1993 m. situacijos planą ir pagal 1992 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Atkreipia dėmesį, kad pagal 1993 m. situacijos planą (kuriame išreikšta paties savininko I. Š. valia) ir pagal žemės reformos žemėtvarkos 1992 m. projektą, rytinė riba yra tiesi linija. Pagal 2013 m. žemėtvarkos projektą linija taip pat tiesi, tik 1 ha 100 m. atkarpoje (linija 100 m. keičia kryptį į vakarus, 100 m. į šiaurę, 100 m. grįžta į rytus) yra eliminuotas ir vėl riba eina toliau tiesia linija. Žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo 1994 m. gegužės 20 d. aktą pasirašė žemės sklypo savininkas I. Š., tuo patvirtindamas, kad susipažino ir sutinka su jam grąžinto žemės sklypo ribomis pagal 1992 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jam perduotą žemės (abrisą), nustatytomis 7 riboženkliais ir natūraliomis ribomis – upe Miliuša ir keliu. Nurodo, kad I. Š. žemės sklypas suformuotas preliminariais matavimais, kurie reiškia, kad tomis pačiomis ribomis išmatavus žemės sklypą tiksliaisiais (kadastriniais) matavimais, gali paaiškėti, kad tame žemės sklype yra kitas plotas, nei, kad buvo paskaičiuotas prieš tai, naudojant tuo metu ne tokias tikslias technologines priemones, kokios yra šiuo metu.
Pažymi, jog žemės sklypo savininkas I. Š. mirė 1994 m. lapkričio 12 d. ir jo nekilnojamasis turtas – 9 ha žemės sklypas iki 2004 m. kovo 17 d. neturėjo juridinio savininko, kol pareiškėja jo nepaveldėjo. Nenustatyta, kas minėtu žemės sklypu beveik 9 metus disponavo, prižiūrėjo, saugojo ribas ir riboženklius.
Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1072 patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo patvirtintas pretendentų, kurie pasirinko laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypus, sąrašas. R. R. patvirtinta kaip pretendentė, turinti teisę pirkti iš valstybės 1,40 ha žemės sklypą Nr. 801. Šio sklypo 1 ha plotas yra tapatus 1 ha plotui, kuris buvo teisėtai išimtas iš I. Š. 1993 m. situacijos plano, kadangi I. Š.1 ha perleido sūnui, ir atsižvelgiant į 1992 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo paliktas laisvos valstybinės žemės fonde skirti eksploatuoti jame esantiems pastatams bei pažymėtas I. Š. žemės plane (abrise) 100 m x 100 m. Kita dalis 0,40 ha laisvos valstybinės žemės nepatenka į I. Š. 1993 m. situacijos planą, į jo žemės sklypo abrisą, t. y. 1992 m. žemėtvarkos projekto ir 2013 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai dėl pareiškėjos žemės sklypo plano (abriso) yra tapatūs. Mano, kad valstybinės žemės sklypas pretendentei R. R. yra teisėtai suprojektuotas ir patvirtintas 1,40 ha laisvos valstybinės žemės sklypas Nr. 801, nepažeidžiant pareiškėjos valdomo žemės sklypo ribų. Pabrėžia, jog pagal byloje pareiškėjos pateiktus matininkų kadastrinius planus, galima daryti prielaidą, kad pareiškėjos pagal planą (abrisą) valdomo žemės sklypo plotas, nustatytas tomis pačiomis ribomis, skiriasi nuo faktiškai esamo tame žemės plote, tačiau tai nėra juridinis faktas. Pabrėžia, jog pagal pareiškėjos prašymą matininkų pateiktos situacijos schemos ar planai nėra prilyginami žemės sklypo suformavimui, atliekant kadastrinius matavimus pagal teisės aktus, todėl jie gali būti vertinami tik kaip specialistų pateikta medžiaga.
Pabrėžia, kad kartu su pareiškėjos patikslintu skundu teismui pateikta matininko J. Ž. žemės sklypo situacijos schema prieštarauja pareiškėjos turimam planui (abrisui) savo forma (konfigūracija) – rytinė žemės sklypo riba turi daugiau lūžių (kampų). Situacijos schemoje nurodyta, kad schema parengta remiantis kraštinių posūkio taškų koordinatėmis, nustatytomis pagal esamus metalinius riboženklius. Pastebi, kad pareiškėja pati nurodo, kad riboženkliai projektuojant 2013 m. valstybinį žemės sklypą Nr. 801 buvo sunaikinti, t. y. pareiškėja negalėjo parodyti ribų pagal esamus teisėtus riboženklius (nes jų nebuvo) ir matininkas situacijos schemą braižė pagal metalinius kuolus, kurie nėra teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti riboženkliai (nėra žemės sklypų riboženklių atstatymo akto), o jų skaičius ir vieta skiriasi nuo riboženklių skaičiaus ir vietos, nurodytos plane (abrise) ir žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo 1994 m. gegužės 20 d. akte. Jeigu pareiškėja tinkamai rūpintųsi žeme, būtų išlikę (nors dalis prie upės, kelio krašto, kur neariama dirva) riboženklių vietų žymos (kauburys, grioveliai). Nurodo, jog remiantis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209, 9 punktu numatyta, kad žemės sklypo savininkas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti Nuostatų ir šių taisyklių nustatyta tvarka.
Nesutinka su tuo, kad pareiškėjos dalyvavimas buvo būtinas organizuojant ir rengiant žemėtvarkos projektą, kai buvo projektuojamas valstybinės žemės sklypas Nr. 801, nes Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, nenumato žemėtvarkos projekto rengėjams pareigos informuoti projektuojamų laisvų valstybinių žemės sklypų gretimų žemės sklypų savininkus asmeniškai. Nesutinka ir su tuo, kad pareiškėja privalėjo būti kviečiama, kai buvo projektuojamas gretimas valstybinis žemės sklypas. Akcentuoja, jog laisvos valstybinės žemės sklypo Nr. 801 formavimas pagal Nuostatus nebuvo pradėtas dėl pareiškėjos skundo. Pabrėžia nesant duomenų, kad po suprojektavimo valstybiniame žemės sklype Nr. 801 buvo atliekami kadastriniai matavimai (žymima riboženkliais vietoje, nustatomos ribos), kurių metu privalu atlikti tokius veiksmus kaip nurodo pareiškėja: kviesti gretimų žemės sklypų savininkus, supažindinti su formuojamo žemės sklypo ribomis ir kt.
Pažymi, jog valstybei nuo 1991 m. vykdant žemės, kaip nekilnojamojo turto denacionalizaciją, dėl darbų apimties, naudojamų netobulų matavimo prietaisų, žmogiškųjų faktorių ir kt., galėjo nutikti taip, kad ateityje patikslinus tikslesnėmis priemonėmis turimus privačius žemės sklypus tomis pačiomis ribomis, gali skirtis žemės sklypo plotas. Atsižvelgiant į tai, buvo numatytas privačių žemės sklypų savininkams kompensavimo mechanizmas – iki 2010 m. birželio 30 d. buvo leidžiama kompensuoti trūkumą žeme iš laisvos žemės fondo arba pinigais. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. žemės trūkumas kompensuojamas tik pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymi, jog Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 2 punkte nustatyta, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Tai yra, įtvirtina nuostata, kad pareiškėja privalo patikslinti savo žemės sklypo plotą atliekant kadastrinius matavimus pagal žemės sklypo riboženklius ir ribas, numatytas plane (abrise). Teigia, jog pareiškėjos pateikti žemės sklypo planai – schemos neatlikti tomis ribomis, todėl negalima jų pagrindu tvirtinti pareiškėjos žemės sklypo pagal naujas ribas.
Akcentuoja, kad pareiškėjos žemės sklypas buvo suformuotas tomis ribomis žemės reformos žemėtvarkos 1992 m. projekto pagrindu. Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1072 nebuvo projektuojamas pareiškėjos žemės sklypas, nereguliuojamas jos žemės sklypo statusas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimu (I t. b. l. 127) nurodo, jog nepretenduoja į 0,4 ha žemės sklypo dalį, į kurią pretenduoja pareiškėja. Prie fermos pastatų buvo formuojamas 1 ha žemės sklypas, iš kurio galėtų būti suformuota pareiškėjai trūkstama sklypo dalis. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkami (II t., b. l. 41).
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepimais (I t., b. l. 131, II t., b. l. 12) ginčo išsprendimą palieka teismo nuožiūrai. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (II t., b. l. 42).
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pamario krašto projektai“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pamario krašto projektai“ apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (II t., b. l. 39).
Tretieji suinteresuoti asmenys J. R., P. D. atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (II t., b. l. 40,43).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai O. D., tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. R., E. G., J. R., P. D. bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pamario krašto projektai“ atstovui nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus (minėta, toliau – ir Tauragės ir Pagėgių skyrius) vedėjo 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-1072 (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas) dalies, kuriuo R. R. suformuotas 1,40 ha žemės sklypas Nr. 801, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamo įsakymo dalį, pareiškėja taip pat prašo nustatyti jai priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas taip: nuo taško 1 iki taško 2 – 115,88 m.; nuo taško 2 iki taško 3 – 72,90 m.; nuo taško 3 iki taško 4 – 136,53 m.; nuo taško 4 iki taško 5 – 33,01 m.; nuo taško 5 iki taško 6 – 51,78 m.; nuo taško 6 iki taško 7 – 56,87 m.; nuo taško 7 iki taško 8 – 46,65 m.; nuo taško 8 iki taško 9 – 54,62 m. bei patvirtinti, kad žemės sklypo dalis A yra 0,5597 ha, dalis B – 8,1869 ha, dalis C – 0,2980 ha.
Faktinės bylos aplinkybės
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 9 ha, suformuotas atliekant preliminarius matavimus), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai O. D. (I t., b. l. 42). Skundžiamo įsakymo 1.1 punktu patvirtinus Tauragės rajono savivaldybės Gaurės seniūnijos Kunigiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir suprojektavus 1,40 ha ploto žemės sklypą trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. prie pastato – galvijų fermos (1 priedo „Pretendentų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas“ 5 eilutė), pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo plotas sumažėjo 0,4033 ha.
Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymo dalimi, kuria patvirtintos R. R. suprojektuoto parduotino iš valstybės 1,4 ha žemės sklypo (projektinis Nr. 801) ribos bei plotas, jį apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), kuri 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. ISS-(7.5)-950 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 46-50). 2014 m. gegužės 5 d. pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-1072 dalį, kuria R. R. suformuotas 1,40 ha žemės sklypas Nr. 801, t.y. panaikinti pretendentų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo įrašą Nr. 5 (I t., b. l. 4-7, 107-110).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-959-243/2014 (I t., b. l. 162-168) pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-1072 „Dėl 2013 m. Tauragės rajono Gaurės seniūnijos Kunigiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1 priedo „Pretendentų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas“ 5 eilutę, kuria R. R. suprojektuotas 1,40 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 801) Teismas konstatavo, kad atsakovas neteisėtai žemėtvarkos projekte dalį pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo įtraukė į naujai projektuojamą žemės sklypą, nurodė, jog žemėtvarkos projektas turi būti rengiamas atsižvelgiant į faktinę situaciją, nekoreguojant nuosavybės teise valdomų (privačių) žemės sklypų ribų pagal vėliau rengiamą žemėtvarkos projektą ir užtikrinant žemės sklypų nuosavybės teisių apsaugą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (t. 1, b. l. 195-202). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad teritorijos žemėtvarkos projektas neturi apimti privačių žemės sklypų (jų dalių), todėl turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos teiginius, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suformuotas žemės sklypas įtraukiant pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį. Nurodyta, jog pareiškėjos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. suformuotas 1,40 ha žemės sklypas Nr. 801 yra besiribojantys, todėl nustatant esmines ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, turi būti patikrinta, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suformuotas žemės sklypas nepažeidžiant gretimo žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos, taip pat pažymėtos laikinais riboženkliais atkuriant nuosavybės teises I. Š. grąžinant žemės sklypą natūrą 1994 m. Teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepatikrino aplinkybės, ar besiribojančius žemės sklypus skirianti riba atliekant kadastrinius matavimus yra nustatyta vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu ir atitinka pareiškėjos žemės sklypo ribas, 1994 m. nustatytas pagal galiojusį žemėtvarkos projektą, sudarytus planus ir brėžinius, bei pažymėtas laikinais riboženkliais.
Dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, kad <…> žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo.
Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra Tauragės rajono valdybos 1994 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 833 I. Š. atkūrus nuosavybės teises natūra į turėtą žemę grąžintas 9 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 24). Vadovaujantis minėtu sprendimu, Tauragės rajono valdyba 1995 m. sausio 23 d. potvarkiu Nr. 116 9 ha ploto žemės sklypą suteikė naudotis I. Š. (I t., b. l. 23). 1994 m. gegužės 20 d. atlikti žemės sklypo matavimai, parengtas abrisas, surašytas žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas bei pastatyti septyni laikini matavimo ženklai (I t., b. l. 26, 28-29, 128), 1994 metų liepą parengtas preliminarus projektas (I t., b. l. 32). Kadastro duomenys nustatyti 1995 m. kovo 21 d., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (I t., b. l. 42), parengtas laikinasis žemės sklypo planas (I t., b. l. 156).
Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo sumažėjimo faktas paaiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d pareiškėjai atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus matavimus nustatyta, kad sklypo plotas mažesnis 0,4033 ha (I t., b. l. 66). UAB „Žemės matas“ matininko A. M. pateiktoje žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), schemoje nurodyta, kad šiaurės vakarinės šio žemės sklypo ribos ilgis yra 100 m, šiaurės rytinių ribų ilgiai yra 46,88 m ir 51,88 m, pietrytinių ribų ilgiai yra 56,16 m ir 33,04 m (I t., b. l. 67).
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi panaikinus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą bei bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, kuriuos įvertinus būtų galima padaryti pagrįstas išvadas, ar skundžiama Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-1072 dalimi trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. 1,40 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 801) buvo suprojektuotas pažeidžiant pareiškėjos nuosavybės teise valdomo besiribojančio žemės sklypo ribas (t. II, b. l. 1-2). Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teismui papildomai pateikė matininko jai priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemą (toliau – ir Schema), sudarytą matininko J. Ž. (II t., b. l. 69). Iš minėtos Schemos matyti, kad žemės sklypo ribos yra: nuo taško 1 iki taško 2 – 115,88 m.; nuo taško 2 iki taško 3 – 72,90 m.; nuo taško 3 iki taško 4 – 136,53 m.; nuo taško 4 iki taško 5 – 33,01 m.; nuo taško 5 iki taško 6 – 51,78 m.; nuo taško 6 iki taško 7 – 56,87 m.; nuo taško 7 iki taško 8 – 46,65 m.; nuo taško 8 iki taško 9 – 54,62 m. Žemės sklypo A plotas 0,5597 ha, B – 8,1869 ha bei C – 0,2980 ha.
Pareiškėja skunde akcentuoja, kad ginčas vyksta dėl C dalies žemės sklypo.
Atsakovo atstovas nagrinėjamoje byloje paaiškino, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. suprojektuoto valstybinio žemės sklypo Nr. 801 (į kurį įeina pareiškėjos ginčijama žemės sklypo C dalis) ribos ir konfigūracija, t. y. besiribojanti 1 ha plotu su pareiškėjos žemės sklypu, yra tapati 1994 m. gegužės 20 d. parengtam abrisui (1 ha išimta iš I. Š. 10 ha žemės sklypo, nes jis 1 ha perleido sūnui Z. Š.), o kita 0,40 ha dalis nėra susieta su pareiškėjos žemės sklypo ribomis.
Iš 1994 m. gegužės 20 d. parengto abriso matyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kad žemės sklypo šiaurės vakarinės ribos, besiribojančios su keliu Tauragė – Eržvilkas, ilgis 282 m (176 m + 106 m), šiaurės vakarinės ribos ilgis yra 100 m, šiaurės rytinės ribos ilgis yra 500 (64 m + 100 m + 336 m), pietrytinės ribos ilgis – 100 m. pietinės ribos, besiribojančios su upe Miliuša, ilgis yra 182 m. ir pietvakarinės ribos ilgis yra 360 m (I t., b. l. 128). Atkreiptinas dėmesys, jog abrise pažymėti žemės sklypo kontūrai ir konfigūracija atitinka 1992 m. Kunigiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminaraus projekto ištraukoje nurodytus žemės sklypo kontūrus ir konfigūraciją (II t., b. l. 62). 1994 m. gegužės 20 d. parengtame abrise bei 1992 m. Kunigiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariame projekte esančios žemės sklypo ribos (konfigūracija) skiriasi su pareiškėjos pateikta papildoma situacijos Schema, nes situacijos Schemoje rytinė žemės sklypo riba turi daugiau lūžio taškų. Be to, situacijos Schema skiriasi ir nuo matininko A. M. 2013 m. lapkričio 14 d. atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus parengtos schemos (t. I, b. l. 66). Tai leidžia daryti išvadą, kad matininko J.Ž. atlikti žemės sklypo matavimai ir parengta Schema neatitinka Taisyklių 11 punkto, 1992 m. Kunigiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminaraus projekto, kadangi Schema parengta keičiant žemės sklypo ribas (konfigūruojant žemės sklypą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 1994 m. gegužės 20 d. žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo akte nurodyti tik 7 riboženkliai, o situacijos Schemoje – 9 riboženkliai. Situacijos schemoje atsiranda žemės sklypo C dalis, kurios prieš tai nebuvo nei 1992 m. Kunigiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariame projekte, nei 1994 m. gegužės 20 d. parengtame abrise, nei matininko A. M. parengtoje žemės sklypo schemoje. Atsakovo atstovo paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad žemės sklypo riboženkliai yra sunaikinti (iš esmės tai skunde pripažino ir pareiškėja), o matininkas braižė situacijos Schemą pagal metalinius kuolus, kurie nėra teisės aktų nustatyti riboženkliai, o jų skaičius ir vieta skiriasi nuo riboženklių skaičiaus ir vietos, nurodytos plane (abrise) ir žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo 1994 m. gegužės 20 d. akte.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra nurodęs, kad vertinant byloje surinktus įrodymus, turi būti patikrintas jų sąsajumas, leistinumas bei pakankamumas. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus pagal minėtą taisyklę, teismas, be kita ko, sprendžia ir įrodymų pakankamumo klausimą, t. y. įsitikina, ar pateiktų į bylą įrodymų pakanka teismo vidiniam įsitikinimui pagrįsti ir konstatuoti, kad atitinkamos bylai reikšmingos aplinkybės byloje laikytinos įrodytomis ar neįrodytomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-276-442/2015, 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1002-146/2015).
Teismas pažymi, jog matininko A. M. parengta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), schema, tiek matininko J. Ž. parengta situacijos Schema, nėra suderintos įstatymo nustatyta tvarka, prieštarauja 1994 m. gegužės 20 d. parengtam abrisui, situacijos Schema iš esmės skiriasi ir nuo matininko A. M. parengtos žemės sklypo schemos, todėl tokie įrodymai prieštarauja Taisyklių 11 punktui ir nėra patikimi.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nėra patvirtinančių įrodymų, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. buvo suformuotas žemės sklypas įtraukiant pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui suformuotas žemės sklypas pažeidžiant gretimo žemės sklypo (pareiškėjos žemės sklypo) ribas.
Dėl pareiškėjos informavimo apie rengiamą Tauragės rajono Kunigiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą
Pareiškėja skundą argumentuoja ir tuo, kad nebuvo informuota apie rengiamą Tauragės rajono Kunigiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą ir projektuojamą valstybinės žemės sklypas Nr. 801, negalėjo dalyvauti ir parodyti žemės sklypo ribas.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas (minėta, toliau – ir Aprašas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. kovo 3 d. iki 2014 m. balandžio 24 d., t. y. skundžiamo įsakymo priėmimo metu), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, viešo svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, taip pat planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu. Aprašo 4 punktas nustato, kad žemėtvarkos skyriaus vedėjas vietiniame laikraštyje, Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbia informaciją apie pradedamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą. Aprašo 16 punkte numatyta, kad asmenys savo pretenzijas ir pasiūlymus dėl suprojektuotų žemės sklypų vietos ir ribų žemėtvarkos skyriui gali teikti raštu visą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu.
Remiantis minėto Aprašo nuostatomis akivaizdu, kad apie pradedamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą skelbiama viešai (vietiniame laikraštyje ir kt.). Minėtos Aprašo nuostatos nenumato pareigos atsakovui gretimų žemės sklypų savininkus asmeniškai informuoti apie vykdomą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apie rengiamą Tauragės rajono Kunigiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo paskelbta 2012 m. lapkričio 23 d. laikraštyje Tauragiškių balsas Nr. 89 (Žemės reformos žemėtvarkos projektas, psl. 8), t. y. vadovaujantis Aprašo 4 punktu. Duomenų, kad pareiškėja žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpiu reiškė kokias nors pretenzijas, nėra.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (minėta, toliau – ir Nuostatai) Nuostatų 32.1.1 punkte numatyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Nuostatų 13 punkte numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Nuostatų 12 punkte nustatyta, jog žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą).
Proceso šalių paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės sklypo Nr. 801 formavimas pagal Nuostatus nebuvo pradėtas, t. y. nesudaryta užsakovo ir vykdytojo sutartis ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo priimtas sprendimas patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Vadinasi, kol nebuvo pradedami atlikti gretimo žemės sklypo Nr. 801 kadastriniai matavimai, tol atsakovas neturėjo pareigos asmeniškai pareiškėją informuoti apie tokio sklypo formavimą.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisės būti informuotai apie rengiamą ir organizuojamą Tauragės rajono Kunigiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir projektuojamą valstybinės žemės sklypą Nr. 801.
Dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ploto trūkumo
Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Kompensavimo tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, reglamentuoja žemės, miško sklypo savininkui žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimą tais atvejais, kai, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nustatoma, kad privačios žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, nustatytą Nuostatuose (1 punktas). Kompensavimo tvarkos aprašo 3 punktas nustato, kad atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, žemės sklypo savininkas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą pateikia prašymą kompensuoti žemės sklypo ploto skirtumą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme numatytu būdu – pinigais.
Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu pažymėtina, jog pareiškėjai atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus bei Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus patikslintus kadastro duomenis ir paaiškėjus, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas mažesnis, nei, kad nustatytas pagal preliminarius matavimus, tuomet šis žemės sklypo ploto skirtumas jai bus kompensuojamas pinigais.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos patikslintas skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos O. D. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.