Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Tauragės ir Pagėgių skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Pamario krašto projektai“, R. R., J. R., E. G., P. D. dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja O. D. 2014 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 4-7; 107-110), prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-1072 „Dėl 2013 m. Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas) dalį, kuria R. R. suformuotas 1,40 ha žemės sklypas Nr. 801, t. y. panaikinti pretendentų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo įrašą Nr. 5.

Pareiškėja nurodė, jog formuojant šį 1,40 ha žemės sklypą buvo paimta 0,4033 ha dalis jos nuosavybės teise valdomo 9 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas ir perduotas I. Š. Tauragės rajono savivaldybės tarybos 1995 m. sausio 23 d. potvarkiu Nr. 116 atkūrus jam nuosavybės teises. Teigė, jog sklypo ribos pažymėtos 1994 m. gegužės 20 d., pasirašytas ribų paženklinimo aktas, pastatyti riboženkliai. Nurodė, kad atliekant R. R. formuojamo sklypo kadastrinius matavimus buvo sunaikinti riboženkliai, o jai apie atliekamus darbus nepranešta, ji nedalyvavo ir parodant sklypo ribas. Pareiškėjos teigimu, apie pažeistas savo teises sužinojo gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2013 m. spalio 25 d. raštą Nr. 34SD-(14.34.104)-6161, kuriame nurodyta, kad patikrinus vietoje nustatyta, jog I. Š. nuosavybės teise atkurtos 9,0 ha žemės sklypo ribos koordinačių taškuose neteisingai paženklintos riboženkliais, t. y. ne pagal 2013 metais patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pareiškėja argumentavo, kad tai kadastrinius matavimus atlikusios institucijos UAB „Pamario krašto projektai“ klaida, t. y. ginčo sklypo kadastriniai matavimai atlikti išeinant už koordinates žyminčių taškų. Nurodė, jog atlikus jai priklausančio sklypo kadastrinius matavimus 2013 m. lapkričio 18 d. nustatyta, kad ploto skirtumas po kadastrinių matavimų yra didesnis nei nustatyta Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede, t. y. jos sklypo plotas sumažėjo 0,4033 ha. Dėl žemės sklypo sumažėjimo kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių, kuris 2013 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 34SD-(14.34.104)-7316 ir 2014 m. sausio 29 d. raštu Nr. 34SD-(14.34.104)-520 pasiūlė sumažėjusio ploto skirtumą kompensuoti pinigais. Teigė, jog toks pasiūlymas jos netenkina, nes formuojant ginčo žemės sklypą Nr. 801 pažeisti Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedo reikalavimai. Nurodė, jog ginčijamą įsakymo dalį skundė Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau jos skundas nebuvo patenkintas nors ir pripažinta, kad padaryta klaida (b. l. 107-110).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), atstovaujama Tauragės ir Pagėgių skyriaus, atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesto kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Tauragės rajono valdybos 1994 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 833 natūra atkurtos nuosavybės teisės I. Š. į valdytos 9,00 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 1995 m. sausio 23 d. potvarkiu Nr. 116 9,00 ha žemės sklypas suteiktas naudotis, 1994 m. gegužės 20 d. surašytas žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 9,00 ha), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.34VĮ-(14.34.2.)-1072 „Dėl 2013 m. Tauragės rajono (duomenys neskelbtini)seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtintas Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, asmenų, kuriems (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai sąrašas, jų ribos ir plotas, nustatyta šių sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei servitutai. Minėto įsakymo 1 priedo „Pretendentų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas“ 5 eilutėje nurodyta, kad R. R. suprojektuotas 1,40 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 801). Nurodė, jog Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 34SD-(14.34.104)-6888 pateikta išvada, kad O. D. žemės sklypo ribų pakeisti nėra galimybės ir nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 2.11 punktu, O. D. už privačios žemės sklypo ploto skirtumą bus galima kompensuoti pinigais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-950 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjos skundas dėl įsakymo panaikinimo taip pat nepatenkintas. Argumentavo, jog R. R. suprojektuoto 1,40 ha ploto žemės sklypo kadastro duomenų byla tikrinimui Tauragės ir Pagėgių skyriui nėra pateikta kaip reikalaujama pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2012-01-04 įsakymo Nr. 1P-(1.3)-2 redakcija) patvirtintas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisykles. Valstybinės žemės sklypai asmenims projektuojami Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 (2011-12-16 įsakymo Nr. 3D-928 redakcija), nustatyta tvarka. Teigė, jog R. R. valstybinės žemės sklypas suprojektuotas nepažeidžiant Metodikos reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimu nurodė, jog nepretenduoja į 0,4 ha žemės sklypo dalį, į kurią pretenduoja pareiškėja. Nurodė, jog prie fermos pastatų buvo formuojamas 1 ha žemės sklypas, iš kurio galėtų būti suformuota pareiškėjai trūkstama sklypo dalis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepimu ginčą išspręsti paliko teismo nuožiūrai.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino (b. l. 162-168). Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-1072 „Dėl 2013 m. Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1 priedo „Pretendentų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas“ 5 eilutę, kuria R. R. suprojektuotas 1,40 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 801), konstatavo, kad jis prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad ginčijamo įsakymo 1.1 punktu patvirtinus Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir suprojektavus 1,40 ha ploto žemės sklypą trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. (Įsakymo 1 priedo „Pretendentų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas“ 5 eilutė), pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo plotas sumažėjo 0,4033 ha. Dėl nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėjai priklausančio sklypo sumažėjimo gretimybėje skundžiamu įsakymu suformavus kitą žemės sklypą, ginčo byloje nekyla, nes ją pripažįsta ir atsakovas, tačiau argumentuoja, jog nėra galimybės pakeisti O. D. žemės sklypo ribų, o R. R. sklypas suprojektuotas laikantis teisės aktų reikalavimų.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu, nuo 2012-11-24 iki 2014-01-01), Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (Žemės ūkio ministro 2011-12-16 įsakymo Nr. 3D-928 redakcija) (toliau – Metodika), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (2011-08-17 nutarimo Nr. 915 redakcija, galiojusi nuo 2013-03-03 iki 2014-04-24) patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis ir pažymėjo, kad žemėtvarkos projektu gali būti projektuojama tik laisva valstybinė žemė. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu įsakymu patvirtintu žemėtvarkos projektu suprojektuota ir dalis pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo – 0,4033 ha, kuri žemėtvarkos projektu priskirta išperkamai iš valstybės 1,4 ha ploto žemei, suformuotai R. R. prie pastato – galvijų fermos.

Teismas nustatė, kad šiuo metu pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra Tauragės rajono valdybos 1994 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 833 I. Š. atkūrus nuosavybės teises natūra į turėtą žemę grąžintas 9,00 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tauragės rajono valdybos 1995 m. sausio 23 d. potvarkiu Nr.116 9,00 ha ploto žemės sklypas suteiktas naudotis I. Š.. 1994 m. gegužės 20 d. atlikti žemės sklypo matavimai, parengtas abrisas, surašytas žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas bei pastatyti septyni laikini matavimo ženklai, 1994 metų liepą parengtas preliminarus projektas. Kadastro duomenys nustatyti 1995 m. kovo 21 d., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, parengtas laikinasis žemės sklypo planas.

Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, konstatavo, jog I. Š. grąžintino natūra žemės sklypo plotas ir ribos yra aiškūs. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2013 m. spalio 25 d. rašto Nr. 34SD-(14.34.104)-6161 nustatyta, jog I. Š. Tauragės rajone (duomenys neskelbtini) apylinkėje (duomenys neskelbtini)kaime nuosavybės teise priklausė 10 ha ploto žemės sklypas, tačiau 1 ha 1994 m. gegužės 24 d. jis perleido sūnui Z. Š. Tauragės apskrities viršininko 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 605 šis plotas (1 ha, besiribojantis su I. Š. priklausančiu 9 ha žemės sklypu) priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui. Rašte taip pat nurodyta, jog rengiant 2013 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Z. Š. priklausęs žemės sklypas suprojektuotas R. R. prie pastato – galvijų fermos. Iš žemėtvarkos projekto sprendinių (ginčijama 1 priedo „Pretendentų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas“ 5 eilutė) nustatyta, jog R. R. suprojektuotas 1,40 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 801), o ne 1 ha laisvos valstybinės žemės sklypas. Būtent tokiu pačiu plotu, t. y. 0,4033 ha, sumažėjo gretimybėje esantis pareiškėjai priklausantis žemės sklypas.

Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, jog 1995 metais suformuotas sklypas turi atitikti 2013 metų teritorijų planavimo dokumento ginčijamą sprendinį. Tai, jog formuojant natūra grąžintiną žemės sklypą I. Š. atlikti tik preliminarūs matavimai, negali paneigti pareiškėjos nuosavybės teisės į 9 ha ploto sklypą, kurio plotas ir ribos buvo aiškūs visą laiką ir nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą natūra, buvusioje vietoje. Aplinkybė, jog pareiškėjai priklausančio sklypo ribos galimai yra netikslios Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto požiūriu, rengiant ginčijamą žemėtvarkos projektą nesiaiškinta ir ribos netikslintos, nors pagal Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Metodikos 9 punktą, Aprašo 10 punktą atsakovas tokią pareigą turėjo.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju negali būti kalbama apie kompensaciją pinigais, kadangi teisės aktai reglamentuoja situaciją, kai nustatomi žemėtvarkos projektu suprojektuotų žemės sklypų plotų skirtumai atliekant jų tikslius matavimus, bet ne esančių sklypų sumažėjimas dėl to, kad jų sąskaita suprojektuoti sklypai žemėtvarkos projektais.

Aptartų teisės normų pagrindu teismas konstatavo, jog žemėtvarkos projektas turi būti rengiamas atsižvelgiant į faktinę situaciją, o ne esamų žemės sklypų ribos koreguojamos pagal žemėtvarkos projektu formuojamų sklypų ribas, kaip buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Institucija, vykdanti viešąjį administravimą, neturi teisės pažeisti asmens nuosavybės teisės, išskyrus griežtai įstatymo nustatytais atvejais.

Pažymėjo, kad teisės aktais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Priešingu atveju, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, iš esmės neteisėtai paėmus pareiškėjai priklausančią nuosavybę, paneigti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo principai ir tikslai, pagal kuriuos I. Š. atkurtos nuosavybės teisės.

III.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 173-179), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas tvirtina, kad teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog R. R. suprojektuotas žemės sklypas yra ir žemės plote, kuris nepatenka į I. Š. turėjo žemė sklypo ribas. Mano, kad teismas neteisingai vertino Tarnybos 2014 m. balandžio 15 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-950 turinį ir teigia, jog šiame rašte konstatuota, kad pareiškėjos žemės sklypas neatitinka 1994 m. parengto žemės reformos žemėtvarkos preliminaraus projekto. Pažymi, kad teismas nevertino UAB „Žemės matas“ pateikto prie 2013 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. 66 pareiškėjos žemės sklypo situacijos brėžinio. Nurodo, kad pareiškėja neskundė Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. 34SD-(14.34.104.)-6888, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės pakeisti pareiškėjai priklausančio sklypo ribų. Laikosi pozicijos, kad rengiant Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pareiškėjos sklypo ribos nėra pažeistos.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 185-187), prašydama apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėja iš esmės pakartoja savo skundo argumentus. Pažymėjo, kad neteko būtent tos grąžinant nuosavybės teises atkurtos žemės sklypo dalies, ant kurios stovėjo tėvų namai, išlikęs šulinys, ši žemės sklypo dalis pareiškėjai yra labai svarbi ir pareiškėja jokiomis sąlygomis nesutinka jos prarasti. Dėl šio žemės plotelio grąžinimo pareiškėjai iš esmės neprieštarauja ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. R..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo, kuriuo patvirtintas žemėtvarkos projektas, dalies dėl nuosavybės teise pareiškėjos valdomo žemės sklypo įtraukimo į naujai projektuojamą žemės sklypą teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja O. D. ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 2 įsakymo Nr.34VĮ-(14.34.2.)-1072 „Dėl 2013 m. Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) dalį – 1 priedo „Pretendentų, kuriems žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas“ 5 eilutę, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. suprojektuotas 1,40 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 801) (b.l. 9-13). Naujai suprojektuoto žemės sklypo dalis – 0,4033 ha patenka į pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 9,00 ha (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas b.l. 42).

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamą aktą (jo dalį) panaikino, konstatavo, kad atsakovas neteisėtai žemėtvarkos projekte dalį pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo įtraukė į naujai projektuojamą žemės sklypą, nurodė, jog žemėtvarkos projektas turi būti rengiamas atsižvelgiant į faktinę situaciją, nekoreguojant nuosavybės teise valdomų (privačių) žemės sklypų ribų pagal vėliau rengiamą žemėtvarkos projektą ir užtikrinant žemės sklypų nuosavybės teisių apsaugą.

Atsakovas, apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigė, kad teismas netinkamai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes, netyrė argumento, kad pareiškėjos žemės sklypo ribos neatitinka 1994 m. parengto preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto, nenagrinėjo UAB „Žemės matas“ pateikto prie 2013 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. 66 pareiškėjos žemės sklypo situacijos brėžinio, neatsižvelgė, kad pareiškėja neskundė Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. 34SD-(14.34.104.)-6888, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės pakeisti pareiškėjai priklausančio sklypo ribų.

Dėl įrodinėjimo dalyko byloje

Šiuo metu pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra Tauragės rajono valdybos 1994 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 833 I. Š. atkūrus nuosavybės teises natūra į turėtą žemę grąžintas 9,00 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). Tauragės rajono valdybos 1995 m. sausio 23 d. potvarkiu Nr. 116 9,00 ha ploto žemės sklypas suteiktas naudotis I. Š. (b. l. 23). 1994 m. gegužės 20 d. atlikti žemės sklypo matavimai, parengtas abrisas, surašytas žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas bei pastatyti septyni laikini matavimo ženklai (b. l. 26, 29, 128), 1994 metų liepą parengtas preliminarus projektas (b. l. 32). Kadastro duomenys nustatyti 1995 m. kovo 21 d., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b. l. 42), parengtas laikinasis žemės sklypo planas (b. l. 156).

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą iš esmės grindė išvada, kad žemėtvarkos projektu gali būti projektuojama tik laisva valstybinė žemė, projektuojama teritorija turi apimti visą kadastro vietovę, išskyrus privačią žemę, taigi pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ar jo dalis negali patekti į rengiamą žemėtvarkos projektą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu, nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 4 straipsnyje įtvirtintos žemės reformos vykdymo sąlygos, t. y. žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus (4 straipsnio 1 dalis). Žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (16 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (Žemės ūkio ministro 2011m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 redakcija) (toliau – Metodika) 5 punktu žemėtvarkos projektuose, projektui prilyginamuose planuose suprojektuojami grąžinami natūra, perduodami, suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypai (toliau – žemės sklypas). Teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka žemėtvarkos skyrius, o ją tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Parinkta teritorija turi apimti visą kadastro vietovę (...), išskyrus privačią žemę (...) (Metodikos 9 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. kovo 3 d. iki 2014 m. balandžio 24 d.) patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10 punkte nurodyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, gauti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise žemės, miško sklypai turi turėti racionalias ribas, derinamas prie vietovės situacijos kontūrų; sklypų ribos turi sutapti su (...) gretimų žemės sklypų ribomis.

Teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad teritorijos žemėtvarkos projektas neturi apimti privačių žemės sklypų (jų dalių) suponuoja įrodinėjimo dalyką byloje – tai reiškia, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos teiginius, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suformuotas žemės sklypas įtraukiant pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį. Šie sklypai yra besiribojantys, todėl nustatant esmines ginčui teisingai išręsti reikšmingas aplinkybes, visų pirma turi būti patikrinta, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suformuotas žemės sklypas nepažeidžiant gretimo žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos, taip pat pažymėtos laikinais riboženkliais atkuriant nuosavybės teises I. Š. grąžinant žemės sklypą natūra 1994 m. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent pareiškėjai priklausančio žemės sklypo atkuriant nuosavybės teises nustatytos ribos atitikimo patikrinimas tuo metu galiojusiam žemėtvarkos projektui, sudarytiems planams ir brėžiniams, turi esminę reikšmę sprendžiant ar trečiajam suinteresuotam asmeniui naujai patvirtintame kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte tinkamai ir teisėtai buvo suformuotas žemės sklypas, ar pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos. Nagrinėjamo ginčo atveju aplinkybės, ar po atliktų tikslių kadastrinių matavimų reikšmingai pakito pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, neturi lemiančios įtakos išvadai dėl pareiškėjos teisių pažeidimo suformuojant žemėtvarkos projekte žemės sklypą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Ploto pokytis šiuo atveju yra svarbus tik ta apimtimi, kuri būtų susijusi su pareiškėjos žemės sklypo 1994 m. nustatytų ribų pokyčiais. Ploto pokytis dėl kitų priežasčių – netikslių preliminarių matavimų, žemės sklypo ribų pokyčių ties kitais žemės sklypais nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, peržengia šioje byloje ginamų pareiškėjos teisių apimtis.

Dėl neatskleistos bylos esmės

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimą valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir kartografinę medžiagą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo sumažėjimo faktas paaiškėjo pareiškėjai atliekant sklypo kadastrinius matavimus 2013 m. lapkričio 18 d. (b.l. 17). Taigi pareiškėja, siekdama pagrįsti nurodomą savo teisių pažeidimą, turėjo pateikti įrodymus, kad jos žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis ir nekeičiant sklypo konfigūracijos. Vykdytojas tokiu atveju turi pateikti žemėtvarkos skyriui situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2013 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 34SD-(14.34.104)-6898 atsakydamas pareiškėjai nurodė, jog pakeisti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų nėra galimybės, nes linijose 94,04 m, 99,95 m ir 100,0 m yra patvirtintu ginčijamu žemėtvarkos projektu suprojektuotas žemės sklypas R. R. prie pastato – galvijų fermos (b.l. 19).

Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-950 į pareiškėjos skundą nurodyta informacija (b. l. 46-50), pareiškėjai priklausančio žemės sklypo lauko brėžinyje (abrise, b. l. 29, 128, 157) šiaurės vakarinės ribos, besiribojančios su keliu (duomenys neskelbtini), ilgis yra 282 m (176 m + 106 m), šiaurės vakarinės ribos ilgis 100 m, šiaurės rytinės ribos ilgis yra 500 m (64 m + 100 m + 336 m), pietrytinės ribos ilgis 100 m., pietinės ribos, besiribojančios su upe (duomenys neskelbtini), ilgis 182 m, pietvakarinės ribos ilgis yra 360 m. Tuo tarpu, atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo schemoje nurodyta, jog šiaurės vakarinės ribos ilgis yra 100 m, šiaurės rytinių ribų ilgiai yra 46,88 m ir 51,88 m, pietrytinių ribų ilgiai 56,16 m ir 33,04 m (b. l. 49). Rašte atsakovas nurodo, jog palyginus pareiškėjai priklausančio žemės sklypo lauko brėžinyje abrise (b. l. 157) ir matininko parengtoje sklypo schemoje nurodytą informaciją, nustatyta, jog atlikus kadastrinius matavimus pareiškėjos žemės sklypo ribos (konfigūracija) ties gretimu žemės sklypu (projektinis Nr. 801) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypo ribų (konfigūracijos) (b. l. 49). Taigi esminė faktinė aplinkybė, kuria atsakovas grindžia savo atsikirtimus byloje, yra ta, kad pareiškėjos užsakymu UAB „Žemės matas“ matininko A. M. parengtoje žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), schemoje, nurodyti ribų ilgiai reikšmingai skiriasi nuo ribų ilgių, kurie buvo nustatyti jas ženklinant vietovėje ir nurodyti abrise. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų netyrė ir teismo sprendime dėl jų nepasisakė, dėl to sprendime padaryta išvada, kad skundžiamu teismui atsakovo 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.34VĮ-(14.34.2.)-1072 patvirtintu žemėtvarkos projektu suprojektuota ir dalis pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo – 0,4033 ha, kuri žemėtvarkos projektu priskirta išperkamai iš valstybės 1,4 ha ploto žemei, suformuotai trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. prie pastato – galvijų fermos, yra nemotyvuota ir dėl to nepagrįsta. Kai atstumų neatitikimai yra tokie reikšmingi, būtina patikrinti, ar nėra pakitusi žemės sklypo konfigūracija, ar riboženkliai yra išlikę savo vietose, jei neišlikę – ar tinkamai atkurti. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs aplinkybės, ar besiribojančius žemės sklypus skirianti riba atliekant kadastrinius matavimus yra nustatyta vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, Nuostatų 21 punktu ir atitinka pareiškėjos žemės sklypo ribas, 1994 m. nustatytas pagal galiojusį žemėtvarkos projektą, sudarytus planus ir brėžinius, bei pažymėtas laikinais riboženkliais, neatskleidė bylos esmės, padarė nemotyvuotą, vien tik ploto skirtumu grindžiamą išvadą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui žemėtvarkos projekte suformuoto žemės sklypo dalis patenka į pareiškėjai priklausančio sklypo teritoriją.

Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teisme neturi galimybės ištirti aplinkybės, ar pareiškėjai priklausančio žemės sklypo riba ties trečiajam suinteresuotajam asmeniui suformuotu 1,4 ha žemės sklypu atitinka 1994 m. nustatytas ribas, nes jų netyrė pirmosios instancijos teismas, į bylą nėra pateikti tokias aplinkybes pagrindžiantys duomenys, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.). Įrodymus, grįsdamos savo reikalavimus ar atsikirtimus, pateikia proceso šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą pirmosios instancijos teismas gali pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomų įrodymų (ABTĮ 57 str. 4 d.), kuriuos įvertinus būtų galima padaryti pagrįstas išvadas, ar ginčijama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 2 įsakymo Nr.34VĮ-(14.34.2.)-1072 „Dėl 2013 m. Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalimi trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. 1,40 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 801) buvo suprojektuotas pažeidžiant pareiškėjos nuosavybės teise valdomo besiribojančio žemės sklypo ribas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasArūnas SutkevičiusVirginija Volskienė