- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-600-587/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03476-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- P. S.
- Ieškovas
- A. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. S. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.
2. 2025 m. birželio 23 d. teisme buvo gautas atsakovo P. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną bendravimo tvarką su tėvu P. S., vasaros laikotarpiu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Telšių apylinkės teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovo P. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovo P. S. pateiktą atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikino Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių pagal atsakovo teisme 2025 m. birželio 23 d. gautą prašymą taikymo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. 2025 m. gruodžio 4 d. teisme gautas patikslintas atsakovo P. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaikų M. S., T. S. ir E. S. laikiną bendravimo tvarką su tėvu P. S., tokia tvarka: 1) P. S. mėnesio pirmąją lyginę savaitę bendrauja su vaikais M. S., T. S. ir E. S. nuo antradienio pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir (arba) užklasinei veiklai, ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19:00 valandą vakare; 2) P. S. mėnesio antrąją lyginę savaitę bendrauja su vaikais M. S., T. S. ir E. S. nuo trečiadienio pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir (arba) užklasinei veiklai, ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19:00 valandą vakare.
6. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovas neturi realios galimybės dalyvauti vaikų auklėjime, švietime, sveikatos priežiūroje, laisvalaikyje. Jo santykis su vaikais tampa fragmentiškas, nenuoseklus ir įtemptas, o tai prieštarauja vaikų interesams palaikyti emocinį ryšį su abiem tėvais. Dabartinė situacija, kai bendravimas yra atsitiktinis ir neprognozuojamas, verčia jį likti tik „savaitgalio tėveliu“, eliminuojant jo tėvystės funkciją darbo dienomis. Atsakovo siekis bendrauti su vaikais ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis buvo ir yra grindžiamas tikslu realiai dalyvauti vaikų auklėjime ir švietime, kas, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, laikytina tikslinga. Ši aplinkybė ypač akivaizdi esant šiuo metu susiklosčiusiai situacijai, kai vaikų elgesys ir pažymiai ugdymo įstaigose yra ženkliai suprastėję, o atsakovas neturi galimybės prisidėti prie to, kad jų elgesys ir mokymosi rezultatai gerėtų ar bent toliau neblogėtų. Atsakovas teikia nepilnamečio vaiko T. S. „Tamo“ portalo informaciją, kurioje matoma, kad dukra sistemingai neatlieka namų darbų, nerodo motyvacijos mokytis, o tai atsispindi ir jos mokymosi pažymiuose. Sūnaus M. S. pažymiai taip pat vos siekia teigiamą vidurkį. Atsakovas pažymi, jog sūnaus pažymių vidurkis iki santuokos nutraukimo buvo virš 8. Atsakovui žinoma, kad ieškovė dirba vakarais, todėl nepilnamečiai vaikai dažnai lieka namuose vieni, be suaugusiojo priežiūros, dėl ko nėra užtikrinamas jų tinkamas pasiruošimas pamokoms, namų darbų atlikimo kontrolė ir kasdienės rutinos laikymasis. Atsakovo manymu, ieškovė galimai formuoja neigiamą vaikų nuomonę apie jį. Jis dalyvauja tėvų ir vaikų tarpusavio ryšio stiprinimo programose. Jam išduotas pažymėjimas, jog jis 2025 m. rugsėjo-lapkričio mėn. dalyvavo efektyvios tėvystės įgūdžių mokymuose, taip pat, atsakovas siekia dalyvauti ir registravosi vaikų ir tėvų ryšio stiprinimo programoje, kreipėsi į šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojus, jog vaikams paskirti atvejo vadybininkai padėtų suorganizuoti šiuos apsilankymus. Atsakovas taip pat ne kartą kreipėsi į šeimai priskirtus atvejo vadybininkus, prašydamas padėti išspręsti kylančius sunkus dėl vaikų, jų mokslų ir susiklosčiusios situacijos. Laisvas bendravimo grafikas leidžia vaikų mamai iš esmės vienašališkai spręsti ar bendravimas vyks, nes nėra objektyvių kriterijų ar privalomo įgyvendinimo mechanizmo. Jo manymu, ieškovė kelia konfliktines situacijas ir į skyrybų procesą įtraukia vaikus (verčia juos dalyvauti skyrybų procese, nurodo jiems kraustyti daiktus iš bendrų namų, aiškina jiems, kaip turi būti padalintas šeimos turtas ir kt.), kas yra žalinga ir netoleruotina.
7. 2025 m. gruodžio 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Telšių VTAS) išvadoje dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta, kad iš byloje esančių duomenų ir Telšių VTAS nustatytų aplinkybių galima teigti, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai iš esmės yra konfliktiški. Šalys negeba savarankiškai rasti konstruktyvių sprendimų konfliktinėse situacijose, taip matomas ir vaikų nenoras bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kurį galimai įtakojo vaikų matytos tėvų konfliktinės situacijos, atsakovo bendravimo su vaikais būdas. Esamoje situacijoje būtina atsižvelgti į tai, kad esamu momentu skyrium gyvenančio P. S. ir vaikų emocinis ryšys yra susilpnėjęs, vaikai neišsako noro bendrauti su tėvu. Kol nebus atkurtas tėvo ir vaikų emocinis ryšys, pagrįstas tarpusavio pagarba, taip pat ir atsakovo pagarbus bendravimas su vaikų mama A. S., bet kokia nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka tikėtinai nebus įgyvendinta, nes vaikų atžvilgiu negalima prievarta, tame tarpe ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu įgyvendinimas. Atsižvelgiant į šiuo metu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, būtų įgyvendinama po pereinamojo laikotarpio, kurio metu atsakovas padedant psichologui atkurtų emocinį ryšį su vaikais ir įgautų vaikų pasitikėjimą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime A. S. prašė atmesti atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apaugos priemones. Pažymėjo, kad Telšių VTAS ne kartą išklausė vaikų nuomones ir šie nei karto nenurodė, kad ieškovė kaip nors trukdytų jiems bendrauti su tėčiu ar darytų neigiamą įtaką bendravimui. Ieškovės teigimu, susiklosčiusios epizodinio bendravimo pagrindinė priežastis – tai atsakovo elgesys ir negebėjimas suprasti vaikų, jų interesų bei poreikių. Apklausų metu nei vienas vaikas nenurodė, kad atsakovas būtų su jais taręsis dėl vaikams tinkamos bendravimo tvarkos su atsakovu. Tokia atsakovo pozicija, atsižvelgiant į vaikų amžių (M. - 17 metų, T. – 14 metų, E. - 11 metų) yra nesuprantama, tačiau atskleidžianti tikrąjį atsakovo požiūrį į vaikus. Ieškovės manymu, atsakovas pirmiausia turi savo nuolatinėmis pozityviomis pastangomis įrodyti, kad jis yra pasiruošęs iš esmės pakeisti savo elgesį bendraujant su vaikais ir tada teismo ar kitų institucijų įsikišimo nustatant prievartinį atsakovo ir vaikų bendravimą, nebereikės. Teismo nustatyta bendravimo tvarka, kad ir kokia ji bebūtų, vaikų požiūriu vis tiek bus suprantama kaip prievarta jų atžvilgiu, o tai neatitiks nei vaikų interesų, nei pagerins atsakovo santykių su vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Telšių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovo P. S. patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikiną atsakovo P. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. S., T. S. ir E. S. tvarką – nustatant, kad P. S. su nepilnamečiais vaikais bendrauja vieną kartą per savaitę dalyvaujant (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centro specialistui (psichologui) pagal šio specialisto sudarytą grafiką bei jo numatytoje vietoje, iki tol, kol bus pateikta išvada, kad emocinis ryšys tarp vaikų ir atsakovo yra atkurtas, sustiprėjęs ir yra galimas perėjimas prie tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo be specialisto pagalbos. Ieškovė A. S. privalo užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai atvyktų į suderintą vietą bendravimui su atsakovu.
10. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu išklausęs šalių paaiškinimus dėl atsakovo prašomos nustatyti patikslintos laikinos bendravimo tvarkos, išvadą teikiančios institucijos pateiktas vaikų situacijos vertinimo duomenų anketas, kuriuose užfiksuotos nepilnamečių vaikų M. S., T. S. ir E. S. nuomonės dėl jų esamų santykių ir bendravimo su tėvu P. S., sprendė, jog matyti, kad šiai dienai situacija, kuri buvo ir pradinio atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo metu (2025 m. birželio 23 d.) yra nepakitusi. Tarp šalių ir šiai dienai kyla ginčai, nesutarimai dėl skyrybų proceso, skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, atsakovas su vaikais bendrauja nereguliariai, per mėnesį apie 2-3 kartus, dėl ko tarp atsakovo ir vaikų emocinis ryšys šiai dienai yra nutolęs. Įvertinęs šiuos duomenis, darė išvadą, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, priešingu atveju, būtų pažeisti tiek vaikų, tiek ir skyrium gyvenančio tėvo interesai bendrauti tarpusavyje.
11. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra 17, 14 ir 11 metų amžiaus, gebantys savarankiškai išsakyti savo nuomonę ir pažiūras, todėl teismui nekyla abejonių dėl jų nurodytų aplinkybių tikrumo ir jų šiai dienai esančio santykio su tėvu P. S.. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė A. S. taip pat nurodė, kad nedraudžia matytis vaikams su tėčiu, tačiau dėl atsakovo netinkamo elgesio su vaikais, keliamų konfliktinių situacijų vaikų akivaizdoje, patys vaikai nerodo noro bendrauti ir palaikyti ryšį su tėčiu, jų emocinis ryšys šiai dienia yra nutrūkęs.
12. Teismas sprendė, kad šalims nuo 2023 m. lapkričio 23 d. nebegyvenant santuokinio gyvenimo ir ieškovei su nepilnamečiais vaikais išsikėlus gyventi kitur, tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimas nebuvo sklandus ir reguliarus. Atsakovas tik 2025 m. birželio 23 d. pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išreiškė norą bendrauti su vaikais dažniau, su nakvynėmis, nors, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, nepilnamečiai vaikai nėra buvę pasilikę pas atsakovą su nakvynėmis, išskyrus T. S. (duomenys neskelbtini) (gimimo dieną) bei dukterų kelionę į Švediją vasaros laikotarpiu. Teismas vertino, jog situacija šiai dienai nėra pasikeitusi, nes atsakovas su vaikais bendrauja daugiausiai du-tris kartus per mėnesį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp šalių ir toliau vyksta konfliktai, atsakovui buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Dėl tarp šalių kylančių konfliktinių situacijų, vaikų įtraukimo į tuos konfliktus, tėvo netinkamo elgesio ir bendravimo būdo su vaikais, tarpusavio pagarbos nebuvimo, vaikai ir šiai dienai nerodo noro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kas suponuoja išvadą, kad tėvo ir vaikų tarpusavio emocinis ryšys yra nutrūkęs. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, esant aptartai situacijai, neatitiktų geriausių vaikų interesų ir nepadėtų vaikams atkurti ryšį su tėvu, pagrįstu tarpusavio pagarba. Tam reikalingas laipsniškas atsakovo ir vaikų emocinį ryšį atkuriančios bendravimo tvarkos nustatymas. Tokią poziciją palaikė ir išvadą teikianti institucija, 2025 m. gruodžio 16 d. išvadoje nurodydama, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka būtų įgyvendinama tik po pereinamojo laikotarpio, kurio metu atsakovas padedant psichologui atkurtų emocinį ryšį su vaikais ir įgautų vaikų pasitikėjimą.
13. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad A. S. ir P. S. šeimai yra taikoma atvejo vadyba, darė išvadą, jog santykio atkūrimui tarp vaikų ir atsakovo yra būtinas tarpininkavimas, t. y. geriausiai vaikų interesus užtikrintų, jei atsakovo susitikimuose su vaikais dalyvautų psichologas, pasirenkant neutralią aplinką, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą. Teismas vertino, jog šios institucijos specialistų tarpininkavimas atkuriant vaikų ir atsakovo emocinį ryšį, padės užtikrinti sklandų ir vaikų interesus atitinkantį bendravimo procesą, sudarys sąlygas palaipsniui atkurti tarpusavio pasitikėjimą bei emocinį ryšį tarp vaikų ir atsakovo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nustato atsakovo laikiną bendravimo tvarką su vaikais pereinamuoju laikotarpiu. Išaiškino, kad praėjus pereinamajam laikotarpiui, specialistui pateikus išvadą, kad emocinis ryšys tarp vaikų ir atsakovo yra atkurtas, sustiprėjęs ir yra galimas perėjimas prie tėvo ir vaikų bendravimo be specialisto pagalbos, šalys gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad šalys bendru sutarimu gali keisti nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsižvelgiant į tėvo ir vaikų užimtumą, psichologo konsultacijas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu atsakovas P. S. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo P. S. 2025 m. gruodžio 3d. patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka – „vieną kartą per savaitę dalyvaujant specialistui (psichologui) pagal šio specialisto sudarytą grafiką bei jo numatytoje vietoje“ – yra neproporcingai ribojanti ir prilygsta minimaliam bendravimui, kuris, pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais, kai maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad atsakovo maksimalus bendravimas su vaikais kenktų jų interesams. Priešingai, atsakovas nuosekliai siekia aktyviai dalyvauti vaikų auklėjime, kas atitiktų geriausius vaikų interesus. Šiuo atveju taip pat net nėra aišku ar institucija turės galimybę (specialistus ir patalpas) organizuoti susitikimus pagal nutartyje nurodytą tvarką.
14.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes atsakovas su dukromis vasaros laikotarpiu keliavo į Švediją, dukrai organizavo gimtadienį, kurį ji šventė pas jį bei pati to prašė, tačiau teismas nustato, kad geriausiai vaikų interesus atitiks bendravimas po vieną kartą per savaitę, dalyvaujant specialistui. Taigi, teismas priimdamas nutartį, užuot sprendęs problemą ir užtikrinęs tėvo teisę nuosekliai bendrauti su vaikais, nutartimi dar labiau apriboja šį bendravimą, nustatydamas minimalią ir kontroliuojamą tvarką, kuri neatitinka vaikų interesų palaikyti ryšį su abiem tėvais.
14.3. Teismas nutartyje nepagrįstai daro išvadą, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu, remdamasis išimtinai Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadomis, kurios yra nenuoseklios ir nepagrįstos. Išvadose teigiama, kad vaikai neva nenori bendrauti su tėvu, tačiau atsakovas pateikė konkrečius įrodymus, paneigiančius išvadas: atsakovas byloje yra pateikęs susirašinėjimus su sūnumi M. S., kurie įrodo, kad be motinos įtakos vaikai bendrauja su tėvu geranoriškai, taip pat T. S. savo gimtadienį šventė pas tėvą, vėliau 2025 m. spalio 14 d. atsakovas kartu su T. vyko į parduotuvę nupirkti reikmenų mokyklos ekskursijai. Dėl šio susitarimo T. pati skambino atsakovui. Be to, byloje nustatyta, jog dukros vasaros laikotarpiu su atsakovu vyko atostogų į Švediją. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad ryšys su tėvu egzistuoja ir nėra vienareikšmiškai neigiamas, tačiau vaikai yra labai įtakojami motinos. Šie faktai rodo, kad vaikų noras bendrauti su tėvu egzistuoja, tačiau teismo nustatyta bendravimo tvarka, reikalaujanti specialisto dalyvavimo, dar labiau apriboja spontanišką ir natūralų tėvo ir vaikų bendravimą, paverčiant jį formalizuotu ir kontroliuojamu procesu, kas kenkia emocinio ryšio atkūrimui ir prieštarauja vaikų interesams.
14.4. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kodėl vaikai teigia nenorintys bendrauti su tėvu. Pirmiausia, vaikai pyksta dėl vasarą iškviestų policijos pareigūnų, kai ieškovė, pasikvietusi vaikus ir vyresnio sūnaus draugą, kraustė jų bendrus namus. Atsakovas neturėjo kitos galimybės apginti savo interesų, tačiau ieškovė, pati įtraukusi vaikus į skyrybų procesą, šiuos įtikino, kad tėvas policiją kvietė jiems ir jų draugui. Tėvas net neturi galimybės apie tai pasikalbėti su vaikais. Vaikai taip pat pyksta, kad jiems nuolat tenka bendrauti su tarnybos atstovais, tačiau būtent ieškovė juos įtraukia į tokius procesus, pavyzdžiui, nepagrįstai kviesdama policiją, nukentėjusiais nurodydama vaikus, kurių net nebuvo su tėvais. Galiausiai, atsakovas net negali vaikams išsakyti savo nuomonės dėl mokymosi, padėti mokykloje ar prisidėti prie tinkamo laisvalaikio organizavimo, nes vaikai iškart pyksta ir grasina nebebendrausiantys. Atsakovo įsitikinimu, būtent jo prašomos bendravimo tvarkos nustatymas, kai vaikai nuolat galės ir privalės bendrauti su abiem tėvais, labiausiai atitiks vaikų interesus, sudarys galimybę abiems tėvams juos auklėti ir atsakovas galės pilnavertiškai įgyvendinti savo, kaip tėvo pareigas.
14.5. Teismas remiasi Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams vaikų nurodytomis nuomonėmis, tačiau realybėje vaikai elgiasi priešingai, bendrauja su tėvu. Be to, vaikai yra tokio amžiaus, kai jau nuomonę geba išreikšti, tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog vaikai šiuo metu yra paauglystės amžiaus. Vertinant vaikų išsakytą nuomonę dėl bendravimo, pažymėtina, kad tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, vaikų nuomonė suformuota motinos, kuri aktyviai įtraukė juos į skyrybų procesą ir sukūrė situaciją, kurioje ir patys vaikai „skiriasi su tėvu“. Vaikai yra 11, 14 ir 17 metų amžiaus, todėl jų nuomonė svarbi, bet ji negali būti absoliutus ir vienintelis kriterijus, ypač kai įtariama, kad jų nuostatos formuojamos konflikto paveiktoje aplinkoje.
14.6. Tiek nutartyje, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos institucijos išvadoje minima aplinkybė, jog atsakovui buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, tačiau ignoruojamas faktas, kad teismo nutartimi šis orderis buvo panaikintas kaip nepagrįstas. Akivaizdu, jog ir šios aplinkybės, nepagrįstas policijos kvietimas, vaikų įtraukimas į šią situaciją gali nepagrįstai formuoti vaikų neigiamą nuomonę apie tėvą.
Atsiliepimas
15. Ieškovė A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsakovo P. S. atskirąjį skundą dėl 2025 m. gruodžio 23 d. Telšių apylinkės teismo nutarties. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovo pozicija yra iš esmės prieštaringa, ir tai tik patvirtina skundo nepagrįstumą: viena vertus, atsakovas pripažįsta, kad ieškovė nei prieštaravo, nei trukdė, kad jis su dukromis išvyktų į Švediją, T. S. 2025 m. rugpjūčio 3 d. ir 2025 m. rugsėjo 19 d. nakvotų bute su atsakovu, visi vaikai turi asmeninius mobiliųjų telefonų numerius ir atsakovas nenurodo, kad ieškovė jam trukdytų su vaikais bendrauti ryšio priemonėmis; kita vertus atsakovo pozicija skunde - su vaikais ieškovė jam bendrauti trukdo. Ieškovės pozicija yra nuosekli – atsakovas ne tik gali, bet ir privalo bendrauti su vaikais, tačiau jis turi su jais ne tik kalbėtis, bet ir išklausyti bei pats su jais tartis ir susitarti. Manytina, kad atsakovas nesupranta, kad vaikai jau užaugo - yra 17, 14 ir 11 metų, turi savo nuomones ir todėl jie natūraliai 100 procentų nebepaklūsta atsakovui ir jo nurodymams.
Šalies argumentai
15.2. Atskirasis skundas nepagrįstas, nes viena vertus, skundu atsakovas prašo nustatyti pakankamai ilgą nepertraukiamą betarpišką bendravimą su vaikais; kita vertus jis net nenori įdėti jokių pastangų ir, kaip nustatyta nutartimi, pabendravus su vaikais dalyvaujant specialistui įrodyti, kad emocinis ryšys tarp vaikų ir atsakovo yra atkurtas, sustiprėjęs ir yra galimas perėjimas prie tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo be specialisto pagalbos. Pažymėtina, kad nutartimi teismas nenustatė privalomojo laikotarpio bendravimui su specialisto pagalba, taigi tik nuo atsakovo pastangų ir elgesio priklauso, kada bus pereita prie atsakovo ir vaikų betarpiško bendravimo. Tačiau atsakovas nusprendė, kad jis neturėtų įrodyti, kad emocinis ryšys tarp vaikų ir atsakovo yra atkurtas, o vietoje to teikia skundą. Viena vertus, atsakovas skunde teigia, kad vaikai su juo bendrauja; kita vertus jis skundu prašo nustatyti priverstinį jo ir vaikų bendravimą.
15.3. Skunde atsakovas iš esmės nepaneigia Telšių VTAS pateiktų išvadų, kuriomis teismas vadovavosi skundžiamoje nutartyje, pagrįstumo. Telšių VTAS specialistai tiek su šalimis, tiek ir su vaikais betarpiškai bendravo daugelį kartų, be to nuo 2025 m. liepos 14 d. ieškovės ir atsakovo šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos, todėl Telšių VTAS susidariusią situaciją detaliai ištyrė bei įvertino. 2025 m. gruodžio 15 d. išvadoje dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones Telšių VTAS nurodė: kol nebus atkurtas atsakovo ir vaikų emocinis ryšys, pagrįstas tarpusavio pagarba, taip pat ir atsakovo pagarbus bendravimas su vaikų mama A. S., bet kokia nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka tikėtinai nebus įgyvendinta, nes vaikų atžvilgiu negalima prievarta, tame tarpe ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu įgyvendinimas. Atsižvelgiant į šiuo metu nustatytas faktines aplinkybes, mano, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, būtų įgyvendinama po pereinamojo laikotarpio, kurio metu atsakovas padedant psichologui atkurtų emocinį ryšį su vaikais ir įgautų vaikų pasitikėjimą. Atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus ir pateiktus paaiškinimus manytina, kad Telšių VTAS išvada yra teisinga, todėl nutartis, kuria buvo įgyvendinta Telšių VTAS rekomendacija, yra taip pat teisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikinoji atsakovo P. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. S., T. S. ir E. S. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Telšių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.
20. 2025 m. birželio 23 d. teisme buvo gautas atsakovo P. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., T. S., ir E. S. laikiną bendravimo tvarką su tėvu P. S., vasaros laikotarpiu.
21. Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovo P. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovo P. S. pateiktą atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikino Telšių apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių pagal atsakovo teisme 2025 m. birželio 23 d. gautą prašymą taikymo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. 2025 m. gruodžio 4 d. teisme gautas patikslintas atsakovo P. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaikų M. S., T. S. ir E. S., laikiną bendravimo tvarką su tėvu P. S., tokia tvarka: 1) P. S. mėnesio pirmąją lyginę savaitę bendrauja su vaikais M. S., T. S. ir E. S. nuo antradienio pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir (arba) užklasinei veiklai, ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19:00 valandą vakare; 2) P. S. mėnesio antrąją lyginę savaitę bendrauja su vaikais M. S., T. S. ir E. S., nuo trečiadienio pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir (arba) užklasinei veiklai, ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19:00 valandą vakare.
23. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
24. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
26. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad šioje nagrinėjimo stadijoje yra būtinybė nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, tačiau ne tokią, kokią reiškė atsakovas prašyme. Iš atskirojo skundo matyti, kad atsakovas su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra neproporcingai ribojanti ir prilygsta minimaliam bendravimui, kuris, pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais, kai maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.
27. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
28. Nagrinėjamuoju atveju šalių santykiai yra konfliktiški, 2025 m. spalio 29 d. Telšių VTAS gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pranešimas, kad P. S. paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Nors, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo atsakovas, minėtas orderis 2025 m. lapkričio 11 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta aplinkybė nepaneigia fakto, kad bylos šalių santykiai yra konfliktiški, o tik ją patvirtina. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2025 m. liepos 14 d. A. S. ir P. S. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. 2025 m. liepos 31 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu sudarytas pagalbos planas ir susitartos priemonės, galinčios padėti šeimai spręsti iškilusią krizę: psichologo konsultacijos, tiek P. S., tiek nepilnamečiams vaikams; abu tėvai įpareigoti užtikrinti, kad vaikams būtų suteiktos psichologo konsultacijos; P. S. įpareigotas dalyvauti tėvų ir vaikų tarpusavio ryšio stiprinimo programoje, dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose. Iš Telšių VTAS pateiktų 2025 m. lapkričio 28 d. nepilnamečių vaikų E. S., T. S., M. S. situacijos vertinimo duomenų anketų matyti, kad nepilnamečiai vaikai ir šiai dienai nenori bendrauti su atsakovu P. S. dėl, jų vertinimu, netinkamo tėvo elgesio ir bendravimo būdo. 2025 m. gruodžio 16 d. Telšių VTAS išvadoje dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta, kad esamoje situacijoje būtina atsižvelgti į tai, kad esamu momentu skyrium gyvenančio P. S. ir vaikų emocinis ryšys yra susilpnėjęs, vaikai neišsako noro bendrauti su tėvu. Kol nebus atkurtas tėvo ir vaikų emocinis ryšys, pagrįstas tarpusavio pagarba, taip pat ir atsakovo pagarbus bendravimas su vaikų mama A. S., bet kokia nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka tikėtinai nebus įgyvendinta, nes vaikų atžvilgiu negalima prievarta, tame tarpe ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu įgyvendinimas. Atsižvelgiant į šiuo metu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, būtų įgyvendinama po pereinamojo laikotarpio, kurio metu atsakovas padedant psichologui atkurtų emocinį ryšį su vaikais ir įgautų vaikų pasitikėjimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Telšių VTAS specialistų nuomone. Atsakovas atskirajame skunde nenurodo argumentų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad Telšių VTAS išvada/nuomonė yra neobjektyvi. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Telšių VTAS pateikta išvada.
29. Pažymėtina, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
30. Taigi, esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, teismo nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka dalyvaujant (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centro specialistui (psichologui) pagal šio specialisto sudarytą grafiką bei jo numatytoje vietoje padėtų išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių vaikų akivaizdoje bei padėtų atkurti emocinį ryšį tarp vaikų ir atsakovo, jį sustiprinti.
31. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog vaikai bendrauja su tėvu geranoriškai, 2025 m. gruodžio 16 d. Telšių VTAS išvadoje dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta, kad esamoje situacijoje būtina atsižvelgti į tai, kad esamu momentu skyrium gyvenančio P. S. ir vaikų emocinis ryšys yra susilpnėjęs, vaikai neišsako noro bendrauti su tėvu. Be to, atsakovo nurodomas epizodiškas bendravimas su vaikais nesudaro pagrindo spręsti, kad vaikai su juo bendrauja geranoriškai. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovas siekia, jog vaikai su juo būtų įpareigoti bendrauti privalomai (skunde nurodo: „jo prašomos bendravimo tvarkos nustatymas, kai vaikai nuolat galės ir privalės bendrauti su abiem tėvais“), o tai tik patvirtina, kad atskirojo skundo argumentai dėl vaikų geranoriško bendravimo su atsakovu yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo vaikai yra pakankamo amžiaus (17 m., 14 m. ir 11 m.) pareikšti savo nuomonę, jų išsakyta nuomonė yra aiški. Apelianto argumentai, jog galimai vaikų nuomonė įtakota atsakovės, nepagrįsti objektyviais duomenimis.
32. Pažymėtina, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, teismo pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos ar naikinamos, jei tam yra įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 148, 149 straipsniai).
33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinės baigties
34. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.