Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą: jis 2019-06-01 apie 00:00 val. klube „D.“, adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie R. E., sudavė jam vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį, taip sukeldamas R. E. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis L. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba AB „H.“. 2019-05-31 vėlai vakare kartu su kolegomis iš darbo buvo klube „D.“. Klube buvo labai daug žmonių, didelis triukšmas. Matė ir sėdintį klubo direktorių E. O., kuris su draugais taip pat šventė, linksminosi. Jam su kolegom patiko muzika, planavo pašokti, pabendrauti, todėl nusprendė prisėsti prie staliukų, užsisakė gėrimų. Jis pasakė kolegai E. P., kad eina į tualetą. Eidamas į tualetą turėjo praeiti pro barą ten ir susidūrė su nukentėjusiuoju. Kadangi muzika garsiai grojo, negirdėjo ką nukentėjusysis norėjo jam pasakyti. Jis dar kartą paklausė, kas atsitiko, tačiau nukentėjusysis pagrūmojo ir buvo labai piktas dėl jam nežinomų priežasčių. Pripažįsta, kad įvyko susidūrimas su nukentėjusiuoju, bet nukentėjusysis ėjo tarsi nugara, o jis ėjo iš paskos, kai nukentėjusysis bandė atsisukti į jo pusę, jis pečiu kliudė nukentėjusįjį ir šią situaciją nukentėjusysis interpretavo kaip konfliktinę. Jam išėjus iš tualeto, pamatė apsauginį, kuris paprašė išeiti. Jis sutiko. Po to apsaugos darbuotojas jam neleido išeiti ir liepė laukti atvykstančių policijos pareigūnų.

Nukentėjusysis R. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo klube „D.“ didžėjumi. Kaltinamojo iš anksčiau nepažinojo. Įvykio vakarą L. K. priėjo prie jo ir jį nufotografavo. Jam šis veiksmas sukėlė įtarimų, tačiau dėl to nekonfliktavo. Po pusvalandžio, jis patalpoje tikrino garso, o jam grįžtant prie darbo vietos, grotuvo, L. K. priėjo prie jo, pasakė savo vardą ir kad norįs su juo pakalbėti. Pasakė: „Einam pakalbėti.“. Toks kaltinamojo pasiūlymas pasirodė nemalonus, agresyvus. Jis šiek tiek pasimetė. Atsakė, jog dabar kalbėti negali, nes dirba ir jau norėjo eiti. Pradėjus eiti pajuto kaip kaltinamasis sudavė vieną smūgį į pilvo sritį. Skausmą įvertų 6 balas iš 10 balų. Suduodant smūgį kaltinamasis pasakė, kad „Aš, L., ar mane prisimeni?“. Po smūgio truputį atšoko atgal, netoli sėdėjo baro vadovas E. O., jis matė ir norėjo išsiaiškinti, kas nutiko. E. O. nepavyko sustabdyti kaltinamojo ir jis apsaugos darbuotojui pasakė, kad kaltinamąjį sulaikytų. Kaltinamojo veiksmai – jo nufotografavimas ir siekis išsiaiškinti jo vardą, iki smūgio sudavimo, jam sukėlė įtarimų, buvo keista. Kaltinamojo veido išraiška, kai jį fotografavo, buvo taip pat pikta.

Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbant kartu su vyr. patruliu A. Ž. iš budėtojo gavo pranešimą, kad bare (duomenys neskelbtini), didžėjus susimušė su klientu. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko nukentėjusysis R. E., kuris paaiškino, kad 2019-06-01 apie 00.05 val. jam dirbant didžėjumi, priėjo nepažįstamas vyras, kaip vėliau paaiškėjo L. K., ir be priežasties sudavė jam į pilvą, dėl to jis paprašė klubo apsaugos jį sulaikyti ir iškviesti policiją. Bendraujant su L. K. jis paaiškino, kad jam šokant klube netyčia užkabino jaunuolį ir jo atsiprašė.

Liudytoja I. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, dirba kartu tame pačiame darbe AB „H.“. Tikslios datos neprisimena, tačiau įvykio metu kartu su keletą kolegų iš darbo buvo bare „D.“. Tai buvo jau po vidurnakčio, jie sėdėjo prie staliuko, šone prie baro. Incidento tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė.

Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, dirba kartu tame pačiame darbe AB „H.“. Tą kartą su keletą kolegų iš darbo buvo bare „D.“, paties įvykio nematė, tačiau matė kaip kaltinamasis su nukentėjusiuoju kalbėjosi prie baro. Ji priėjo prie jų, paklausė, ar kas atsitiko, ar viskas gerai. Kaltinamasis atsakė, kad viskas gerai. Ji apsisuko ir nuėjo prie savo staliuko. Gal praėjus 15 minučių vienas iš kolegų pasakė, kad L. K. bendrauja su policijos pareigūnais. Tada ji priėjo ir išgirdo kaip nukentėjusysis pareigūnams pasakė, kad L. K. jam trenkė ir parodė ranka į pilvo sritį. L. K. nieko nesakė.

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, dirba kartu tame pačiame darbe AB „H.“. Įvykio metu kartu su keletą kolegų iš darbo buvo klube „D.“. Bendradarbiai sėdėjo atskirai, o jis visą laiką buvo prie baro. Tuo metu klube buvo labai daug žmonių. Matė, kad L. K. kalbėjosi su kažkokiu nepažįstamu vaikinu. Jis nematė, kad L. K. būtų sudavęs nepažįstamam vaikinui, nematė, kad tarp jų būtų kilusios muštynės.

Liudytojas V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, dirba kartu tame pačiame darbe AB „H.“. Įvykio metu kartu su keletą kolegų iš darbo buvo klube „D.“. Sėdėjo prie staliuko nugara į salę, todėl įvykio nematė. Kažkuriuo momentu ėjo link tualeto, pamatė už baro durų stovinčius L. K., apsaugos darbuotoją ir jai nepažįstamą jaunuolį. Jis priėjo prie jų, paklausė, kas vyksta. L. K. pasakė, kad viskas gerai, išsiaiškins, daugiau nieko nekomentavo.

Liudytojas T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, dirba kartu tame pačiame darbe AB „H.“. Įvykio metu kartu su kitais bendradarbiais buvo klube „D.“. Konflikto negirdėjo, o stumdymo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo tikrai nebuvo.

Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, dirba kartu tame pačiame darbe AB „H.“. Įvykio metu kartu su kitais bendradarbiais buvo klube „D.“. Įvykio vakarą klube L. K. ėjo į tualetą, ar kažkur, pamatė, kad šokių aikštelėje jis su nukentėjusiuoju stovėjo vienas priešais kitą ir kabėjosi, paskui priėjo kolegė R. G., kažką pasakė, ir jie išsiskirstė. Tada, kai jis matė kaltinamąjį, jokio veiksmo pastarasis neatliko prieš nukentėjusįjį. Kaltinamasis – neagresyvus, linksmas, atsakingas darbuotojas, bendravimas su juo yra sklandus.

Liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, dirba kartu tame pačiame darbe AB „H.“. Įvykio metu kartu su keletą kolegų iš darbo buvo klube „D.“. Jis nuėjau į tualetą, grįžtant pamatė motociklą ir sustojo pasižiūrėti. Kaip tik tuo metu L. K. kalbėjosi su nukentėjusiuoju, prie jų priėjo R. G., kažką pakalbėjo, jis pagalvojo, kad pažįstami. Agresyviai niekas negestikuliavo. Smūgio sudavimo nematė.

Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba bare „D.“ barmene. Nukentėjusįjį pažįsta, kadangi jis dirba tame pačiame bare „D.“ didžėjumi. Kaltinamąjį irgi šiek tiek pažįsta, prieš keletą metų jai teko bendrauti su jo mergina. Matė kaip įvyko įvykis. Tą kartą ji stovėjo už baro ir pamatė, kaip L. K. sudavė didžėjui R. E. kumščiu į pilvo sritį. Jie stovėjo arti vienas priešais kitą, nuo baro 1,5 m atstumu. Bare grojo garsi muzika, negirdėjo, bet L. K. kažką pasakė nukentėjusiajam prieš suduodant smūgį. Jai pasirodė, kad smūgis nebuvo stiprus, smūgis buvo trumpas, be užmojo. Negali pasakyti kaip viskas vyko toliau, jai toliau reikėjo tęsti darbą.

Liudytoja N. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo barmene bare „D.“, šiuo metu ten nebedirba. Kaltinamąjį pažįsta per bendrus pažįstamus. Įvykio metu dirbo kartu su kita barmene A. J.. Apie vidurnaktį matė kaip didžėjus R. E. vaikščiojo po salę, tikrino garsą. Kai R. E. stovėjo, iš kitos baro pusės, prie jo priėjo jai anksčiau matytas vaikinas L. K. ir kumščiu sudavė R. E. į krūtinės arba į pilvo sritį. Matėsi, kad smūgis buvo nestiprus, R. E. tik pasimetė. Po to kažką tarpusavyje šnekėjo, ką tiksliai negirdėjo.

Liudytojas E. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra klubo „D.“ vadovas. Nukentėjusįjį pažįsta, jis dirba klube „D.“ didžėjumi. Kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. 2019-06-01 matė konfliktą, nes sėdėjo prie staliuko su svečiais 2 m atstumo nuo kaltinamojo. Aiškiai matė visą sceną. R. E. dirbo savo darbą, stovėjo prie grotuvo ir leido muziką, paskui trumpam nuėjo nuo grotuvo link baro. Matė kaip priėjo kaltinamasis prie nukentėjusiojo ir sudavė jam su kumščiu į pilvą. Buvo stiprus smūgis ir nuo to smūgio R. E. buvo šokas. Baras filmuojamas, tačiau įrašo nerado, mano, kad dėl įvykio sutriko klubo veikla, kadangi atvažiavo policija, nukentėjusysis negalėjo atlikto savo tiesioginių pareigų – groti muzikos, o jis reikalingas tam, kad klientams būtų smagu.

Liudytojas R. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba MB „A.“ apsaugos darbuotoju. 2019-05-31 dirbo klube. Tą dieną jis buvo prie įėjimo į klubą, atsimena, kad direktorius E. O. pasakė, kad salėje yra vyras, kuris trenkė didžėjui ir paprašė išvesti jį iš salės. Jis nuėjo į salę ir prie baro buvo kaltinamasis. Jis iškvietė policiją. Incidento nematė, negali komentuoti. Kaltinamasis nebandė pasišalinti iš baro. Po įvykio toliau visi dirbo, nebuvo pasipiktinusių žmonių, niekas nesiskundė. Žmonės toliau linksminosi.

Alkoholio matuoklio Alcotest 6810 užfiksuotais duomenimis, L. K. buvo blaivus, 2019-06-01 0.39 val. nustatyta 0,00 prom. (b. l. 69)

BK 140 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad 2019-06-01 apie 00:00 val. klube „D.“, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis priėjęs prie R. E., kuris tuo metu klube dirbo didžėjumi, sudavė jam vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį, taip sukeldamas R. E. fizinį skausmą, t. y. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius atitinkančią veiką.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau teisiamajame posėdyje nurodė, kad visgi įvyko fizinis susidūrimas su nukentėjusiuoju, tačiau fizinio sąlytį su nukentėjusiuoju L. K. vertino kitaip – nurodė, kad R. E. jis netyčia kliudė petimi bandydamas prasilenkti, kartu neigdamas, kad nukentėjusiajam sudavė smūgį į pilvo sritį, tačiau nukentėjusysis R. E. bei liudytojai, tiesiogiai matę įvykio aplinkybes, šią kaltinamojo nurodytą įvykio versiją paneigė. Pastebėtina ir tai, kad tokią versiją kaltinamasis nurodė tik teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu apskritai neigė, jog buvo fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju (b. l. 58-60).

Nukentėjusysis R. E. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis kumščiu jam sudavė vieną smūgį į pilvo sritį. Patirtą skausmą įvertino 6 balas iš 10 balų skausmo skalėje. Nurodė, kad nuo smūgio šiek tiek atšoko atgal bei sutriko, kadangi smūgis buvo netikėtas ir suduotas jo darbo vietoje. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai A. J., N. R., E. O.. Visi šie liudytojai tiesiogiai matė kaip L. K. sudavė smūgį R. E. kumščiu į pilvo sritį. Liudytojai A. J., N. R., E. O. nurodė, kad kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusįjį matė iš 1,5-2 m atstumo. Toks atstumas, teismo vertinimu, yra nedidelis, iš kurio galima aiškiai matyti tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo veiksmus ir objektyviai juos įvertinti. Atsižvelgiant į prieš tai paminėtąsias aplinkybes, teismas kaltinamojo paaiškinimus laiko gynybine versija ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi, kaip minėta anksčiau, juos paneigia objektyvūs tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų A. J., N. R., E. O. parodymai, taip pat teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių suabejoti liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad liudytojų A. J., N. R., E. O. parodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja bei papildo vienas kitą, todėl netikėti ir jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo. Kiti liudytojai, kurie buvo apklausti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nematė įvykio (smūgio sudavimo), taip pat nepatvirtino, kad tokio smūgio apskritai nebuvo.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis L. K., suduodamas kumščiu smūgį nukentėjusiajam į pilvo sritį, sukėlė fizinį skausmą – neabejotina, kad dėl patirto fizinio sąlyčio R. E. skaudėjo, šis pojūtis buvo aiškiai išreikštas (nukentėjusysis patirtą skausmą įvertino šešiais balais iš dešimties skausmo skalėje, po smūgio šiek tiek atšoko atgal), taip pat tokius nukentėjusiojo pojūčius (skausmą) suprato aplinkiniai (matė, kad nukentėjusysis po smūgio pasimetė, nežinojo kaip elgtis). Be to, L. K., būdamas suaugęs ir pakaltinamas, negalėjo nesuvokti, jog suduodant kumščiu kitam žmogui į pilvo sritį, taip sukels atitinkamas pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, tai yra taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, jeigu jį teismas pripažintų kaltu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimus, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-687/2017). Pažymėtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje (klube, nukentėjusiojo darbo vietoje), kumščiu tyčia sudavė smūgį į pilvo sritį. Suduodant smūgį kaltinamasis suprato, kad sukels fizinį skausmą nukentėjusiajam ir to siekė. Smūgis nukentėjusiojo buvo įvertintas kaip vidutinio stiprumo, taip pat dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis tą vakarą negalėjo toliau tęsti darbo. Taigi visos šios aplinkybės rodo veikos pavojingumą, todėl L. K. veika teismo nuomone negali būti vertinama kaip mažareikšmė ir kaltinamasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nuo šio nusikaltimo padarymo nėra pradėta, kaltinamasis turi pastovų darbą, kolegų iš darbo vertinamas gerai. Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis už vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas. Byloje taip pat nėra duomenų, jog gydėsi psichikos ar priklausomybės ligas. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad L. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu šios bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti tęsti darbą, o netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.