Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. T. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 4.50 val., Seinų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 3, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „Citybee Solutions“ priklausantį automobilį ,,VW T-Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu metu jai nustatytas mažiausias – 1,57 promilių girtumas.

Be to, ji neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Ji, 2021 m. rugpjūčio 13 d. klube radusi paketėlį su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 0,047 g kokaino, ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijusi nurodytą kiekį narkotinės medžiagos, ją neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti gabeno ir laikė savo rankinėje, dokumento dėkle iki tol, kol 2021 rugsėjo 25 d., apie 6.15 val., ją sulaikius ir pristačius į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, adresu T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, policijos pareigūnui atlikus jos daiktų apžiūrą, jos rankinėje gulinčiame dokumentų dėkle buvo rasta ir paimta minėta narkotinė medžiaga.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji D. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie 19-20 val. susitiko su draugais restorane, pavalgė, išgėrė 3 taures vyno. Vėliau „Line up“ bare, maždaug iki 4.00-4.30 val., išgėrė dar tris kokteilius, po to visi išsiskirstė. Jai nustatyto girtumo neginčija, nežino, kodėl sėdo už automobilio vairo išgėrusi, pavažiavo porą minučių ir ją sustabdė policijos pareigūnai. Džiaugiasi, kad nieko blogo neįvyko, tai jai bus gera pamoka visam gyvenimui. Sutartį su „CityBee“ buvo sudariusi prieš kelis metus, bet jai retai prireikia važiuoti automobiliu. Žinojo, kad sudarytoje sutartyje yra numatytas draudimas vairuoti išgėrus, už tai sumokėjo 2 000 EUR baudą. Narkotinę medžiagą 2021 m. rugpjūčio 13 d. rado klube maišelyje ir įsidėjo. Suprato, kad tai yra narkotinė medžiaga. Kodėl paėmė, negali paaiškinti, galbūt iš smalsumo, narkotinių medžiagų nevartoja. Rastų narkotinių medžiagų vartoti ar platinti kitiems žmonėms neketino. Apie rastą maišelį buvo pamiršusi, todėl nešiojosi su savimi. Ikiteisminio tyrimo metu, kai pas ją rado narkotines medžiagas, buvo pamiršusi, kad jas turi, todėl teigė, kad rastos medžiagos ne jos. Negalėjo taip būti, kad šito fakto neprisiminė dėl girtumo. Ta savaitė jai buvo emociškai sunki, buvo pervargusi, matyt tai lėmė, kad ji taip neapgalvotai pasielgė. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jos motiną. Mama buvo pirma, kuriai ji paskambino ir papasakojo apie šį įvykį, pastaroji jos veiksmus vertina itin neigiamai. Jų tarpusavio santykiai labai geri, dažnai susiskambina. Mama jai yra pavyzdys ir autoritetas, todėl mano, kad galės daryti jai teigiamą įtaką, kontroliuoti telefonu. Papildomai nurodė, kad nuomojasi kambarį (duomenys neskelbtini) su dar dviem žmonėmis, savo turto, automobilio neturi, išlaikymo klausimais jai niekas nepadeda. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, išskyrus tai, kad nurodė nežinojusi, kas buvo maišelio viduje, turinio netyrinėjo bei jo neragavo (t. 1, b. l. 169-170).

Teisiamajame posėdyje davusi parodymus kaltinamoji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. G. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 24 d., nuo 19.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 25 d., 7.30 val., dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu V. V., trečiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje. Apie 04.50 val., jiems patruliuojant Geležinkelio g., Vilniuje, pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „VW T-Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vinguriavo ir netikėtai užvažiavo ant šaligatvio. Įtarė, kad minėtą automobilį vairuoja neblaivus asmuo, todėl įjungę garso ir šviesios švyturėlius, jį sustabdė. Automobilis sustojo Seinų g. 3, Vilniuje. Priėjus prie automobilio vairuotojo, paaiškėjo, kad tai buvo moteris, kuri automobilyje buvo viena, pateikė D. T. vardu išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Pradėjus su ja bendrauti, iš karto suprato, kad ji yra neblaivi, kadangi nuo jos sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. D. T. paaiškino, kad prieš valandą, bare, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė tris taures vyno. Vairuotojai buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ir ji sutiko. 4.55 val., D. T. pirmuoju pūtimu užfiksuotas – 1,57 promilių girtumas, 5.15 val. antruoju testavimu – 1,67 promilių girtumas. D. T. buvo sulaikyta ir pristatyta į VPK OVS. Įvykis buvo filmuojamas BODY 1716, tačiau, kodėl serveryje nėra vaizdo įrašo, nežino(t. 1, b. l. 54-55). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio J. G. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir J. G.. Papildomai parodė, kad sustabdžius automobilį „VW T-Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinti automobilio nuėjo porininkas J. G., o jis liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. Po kurio laiko, jis išlipęs priėjo prie sustabdyto automobilio. Porininkas pranešė, kad įtaria, jog vairuotoja yra neblaivi, todėl alkotesteriu buvo patikrintas jos girtumas (t. 1, b. l. 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. (R. M.) parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju postiniu, jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) patalpos pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Jo darbo pamaina buvo nuo 2021 m. rugsėjo 24 d., 19.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 25 d., 7.30 val. Viena iš jo darbo funkcijų yra atlikti pristatytų į įstaigą asmenų apžiūrą, laikinam saugojimui paimti jų turimus daiktus ir surašyti protokolą. 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 6.15 val., į OVS patalpas, įtariama neblaivi vairavusi transporto priemonę, buvo pristatyta D. T.. Jis, atlikdamas jos daiktų apžiūrą, jos rankinuke, dokumentų dėkle, aptiko vieną permatomą maišelį, kurio viduje buvo baltos spalvos milteliai, galimai narkotinė medžiaga. Jis paklausė D. T., kokia tai medžiaga, bet ji, tiesiog, pasakė, kad čia ne jos ir nieko nepaaiškino. Jis minėtą maišelį su baltos spalvos milteliais išėmė atskirai, apie įvykį informavo atsakingą pamainos pareigūną (t. 1, b. l. 66). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities VPK OVS vyriausiojo postinio R. M. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 64).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 25 d., 04:54:54 val. kaltinamajai D. T. buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, o 05:15:34 val. – 1,67 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 22, 23). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (t. 1, b. l. 24).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. T. 2021 m. rugsėjo 25 d. 04.55 val. buvo nustatytas 1,57 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 05.15 val. D. T. nustatytas 1,67 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad jai nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Kaltinamoji su alkotesterio parodymais sutiko, neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (t. 1, b. l. 25).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamoji D. T. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jos kaltę taip pat įrodo liudytojų J. G. ir V. V. parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas, specialisto išvada, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas. Šiais įrodymais nustatyta, kad D. T. vairavo automobilį ,,VW T-Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,57 promilės etilo alkoholio), todėl D. T. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, kokainas yra laikomas narkotine medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, nagrinėjamu atveju 0,047 g kokaino kiekis neviršija nustatyto nedidelio, t. y. 0,2 g kiekio ribos.

Teismas tikslina faktines aplinkybes dėl narkotinių medžiagų įgijimo, nurodant, kad kaltinamoji narkotines medžiagas rado 2021 m. rugpjūčio 13 d., klube. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas jos veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad priimant sprendimą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat yra aktuali ir teismo verto pasitikėjimo laiduotojo kandidatūra (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kaip minėta, viena iš laidavimo sąlygų yra tai, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tuo tarpu konstatavus, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra tęstinės nusikalstamos veikos sudedamosiomis dalimis (epizodais) ir sudaro realiąją sutaptį, nelaikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. T. anksčiau yra neteista, tačiau ji padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtos nusikalstamos veikos padarytos atskirais, savarankiškais veiksmais, skirtingu laiku ir nesant vieningai tyčiai, jos tarpusavyje nėra susijusios, taigi sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Dėl išvardintų aplinkybių kaltinamoji neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, būtinos laidavimo taikymui, todėl laidavimo institutas jai netaikytinas. Nustačius, jog D. T. neatitinka vienos iš būtinų sąlygų laidavimo taikymui, dėl kitų laidavimo taikymui reikšmingų sąlygų teismas plačiau nepasisako.

Dėl skirtinų bausmių.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas eismo saugumui, vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokdama, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojusi didelį kiekį alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, automobilį išsinuomojo jau būdama girta. D. T. padarė ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, taip pat įvertinama neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos rūšis, kiekis. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. T. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. T. anksčiau neteista (t. 2, b. l. 12-13), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 10), jauno amžiaus, dirba (t. 2, b. l. 8, 9), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis kiekvienu atveju nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Viena D. T. padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, o kita – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Padarytomis nusikalstamomis veikomis pažeisti skirtingi teisiniai gėriai – transporto eismo saugumas ir žmonių sveikata, skirtingi buvo ir padarytų nusikalstamų veikų dalykai – vienu atveju – narkotinės medžiagos, o kitu – kelių eismo taisyklės. Taigi įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, darytina išvada, kad D. T. įvykdytas nesunkus nusikaltimas labai skiriasi pagal pavojingumą nuo baudžiamojo nusižengimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, ir jie priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms. Esant išdėstytoms aplinkybėms, bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bendrintinos bausmių apėmimo būdu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-719/2020).

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir D. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

D. T. nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji vairavo automobilį būdama neblaivi, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimesnis minimaliai ribai, nuo kurios prasideda baudžiamoji atsakomybė, pasielgė itin neatsakingai, pavartojusi didelį kiekį alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, automobilį išsinuomojo jau būdama išgėrusi, vairuodama pavojingai manevravo, kas sukėlė įtarimą patruliavusiems pareigūnams, kita vertus, prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau teista ir bausta nebuvo, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant D. T. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2021 m. rugsėjo 25 d.

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis „VW T-Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo D. T., priklauso UAB „Citybee Solutions“. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad nesant galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. D. T. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojusi didelį kiekį alkoholio, būdama vidutinio girtumo būklės, iš karto sėdo už automobilio vairo, tyčia išsinuomojo automobilį kelionei namo. Ji buvo sustabdyta ne planinio patikrinimo metu, o pareigūnams pastebėjus įtartiną jos manevravimą, taigi savo veiksmais ji kėlė realų pavojų eismo saugumui. Tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamoji galėjo sukelti vairuodama tokios būklės. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio ,,VW T-Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Aplinkybė, kad D. T. sumokėjo 2 000 EUR baudą „CityBee“ automobilių nuoma užsiimančiai įmonei UAB „Prime leasing“ savaime šios baudžiamojo poveikio priemonės nedaro neproporcinga ar pažeidžiančia non bis in idem principą, kadangi pareiga mokėti baudą kaltinamajai kilo ne iš delikto, o iš sutartinių santykių. Kita vertus, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visais atvejais turi būti individualizuotas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-119-976/2018, 2K-17-788/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „VW T-Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. T., vertė – 15 820 EUR (su PVM). Įvertinus tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, praeityje neteista, administracine tvarka bausta nebuvo, dirba, nuosavo būsto neturi, nuomojasi butą, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai, jai nustatytas girtumas nežymiai viršija ribą, nuo kurios prasideda baudžiamoji atsakomybė, dar iki bylos nagrinėjimo sumokėjo nuomos paslaugas teikiančiai bendrovei 2 000 EUR baudą už sutarties sąlygų, susijusių su nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu, pažeidimą, teismas sprendžia, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 15 820 EUR konfiskavimas iš esmės apsunkintų kaltinamosios turtinę padėtį, neatitiktų jos asmenybės ir baudžiamajam procesui keliamų tikslų, būtų nukreiptas vien į asmens nubaudimą, tokiu būdu neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei būtų neproporcinga priemonė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš kaltinamosios išieškotina dalis automobilio vertę atitinkančios sumos – 10 000 EUR.

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu D. T. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. rugsėjo 25 d., 04.55 val. iki 2021 m. rugsėjo 25 d., 12 val., t. y. vieną dieną (t. 1, b. l. 96-97, 107-108), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 1, b. l. 116) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 110-113) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) po specialistų tyrimo likusios narkotinės medžiagos, perduotos į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje (t. 1, b. l. 73) ir po specialistų tyrimo likę objektai, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilnius (t. 1, b. l. 76, 78) – sunaikintini; 2) kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, saugoma baudžiamosios bylos medžiagoje (t. 2, b. l. 21) – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 MGL (2 550 EUR) dydžio baudą.

D. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 15 MGL (750 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir D. T. nustatyti galutinę subendrintą – 51 MGL (2 550 EUR/) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. T. paskirti 34 MGL (1 700 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, D. T. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 25 d., 04.55 val. iki 2021 m. rugsėjo 25 d., 12 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 32 MGL (1 600 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 25 d.

Išieškoti iš D. T. valstybės naudai 10 000 EUR sumą, atitinkančią dalį automobilio ,,VW T-Cross“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.

D. T. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

D. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) po specialistų tyrimo likusias narkotines medžiagas, perduotas į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje ir po specialistų tyrimo likusius objektus, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilnius – sunaikinti; 2) kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamosios bylos medžiagoje – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.