Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2848-1108/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-12-17Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
1-2848-1108/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00380-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
V. T.
Civilinis ieškovas
Bigbank AS filialo
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2848-1108/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00380-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,kaltinamajam V. T.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Bigbank AS filialo atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1990 m. kovo 16 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., (toliau – 1961 m. BK) 190 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį bei 90 straipsnio 1 dalį 2 metų pataisos darbų be laisvės atėmimo bausme. 1990 m. liepos 17 d. neatlikta 2 metų pataisos darbų bausmė pakeista į 2 metus laisvės atėmimo. 1992 m. balandžio 23 d. paleistas atlikęs bausmę,

2) 1993 m. rugpjūčio 6 d. pagal 1961 m. BK 90 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri pritaikius amnestiją sumažinta 1/3, t. y. iki 6 mėnesių. 1994 m. gegužės 3 d. paleistas lygtinai likus 2 mėnesiams 11 dienų neatliktos bausmės,

3) 1995 m. birželio 21 d. pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 1998 m. balandžio 24 d. paleistas atlikęs bausmę,

4) 1999 m. balandžio 16 d. pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant 1/2 turto. 2000 m. sausio 19 d. bausmė sumažinta iki 2 metų,

5) 1999 m. liepos 26 d. pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 4 dalimi, subendrinus bausmę su 1999 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 1/2 turto konfiskavimu. 2000 m. vasario 22 d. bausmė sumažinta, galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo su 1/2 turto konfiskavimu. 2000 m. balandžio 11 d. pritaikius amnestiją bausmė sumažinta 1/3, t. y. iki 8 mėnesių. 2000 m. gegužės 15 d. paleistas atlikęs bausmę,

6) 2001 m. sausio 8 d. pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme su 500 Lt vertės turto konfiskavimu. 2002 m. rugpjūčio 20 d. paleistas lygtinai likus 17 dienų,

7) 2003 m. kovo 20 d. pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 500 Lt vertės turto konfiskavimu. 2003 m. lapkričio 18 d. paleistas lygtinai likus 9 mėnesiams 23 dienoms. 2003 m. lapkričio 25 d. 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalis perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo,

8) 2005 m. sausio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinus su 2003 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. 2008 m. lapkričio 12 d. paleistas atlikęs bausmę,

9) 2009 m. lapkričio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

10) 2009 m. gruodžio 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinus su 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2012 m. sausio 26 d. paleistas atlikęs bausmę,

11) 2012 m. kovo 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė atlikta 2016 m. rugpjūčio 4 d.,

12) 2019 m. sausio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmė atlikta 2020 m. sausio 6 d.,

teistumas neišnykęs, yra duomenų ir apie kaltinamojo teistumus Didžiojoje Britanijoje,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2019 m. kovo 14 d. apie 15.25 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), Bigbank AS filialui pateikė paraišką 12 000 Eur kreditui gauti iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, t. y. jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone (duomenys neskelbtini) LTD 2017 m. spalio 10 d. sudarytą darbo sutartį ir Jungtinės Karalystės „Halifax“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „Bigbank“ suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais žinomai netikrais duomenimis Bigbank AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. kovo 14 d. apie 16.37 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19002176, kurios pagrindu į jo AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Bigbank AS filialas išmokėjo 12 000 Eur, kuriuos 2019 m. kovo 15 d. jis išgrynino AB „Šiaulių bankas“ Kauno „Akropolio“ skyriuje, esančiame Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 12 000 Eur.

Be to, V. T. 2019 m. kovo mėnesį, ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 14 d., Alytuje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatyta kompiuterine technika parengdamas ir atspausdindamas pagamino netikrus dokumentus: jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 10 d. sudarytą darbo sutartį, darbo užmokesčio lapelius ir Jungtinės Karalystės „Halifax“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą.

Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis pateikė dokumentus „PayPost“ kiosko darbuotojai, kuri pagal pateiktus dokumentus išsiuntinėjo užklausas bankams dėl paskolos suteikimo. Valandą ar dvi reikėjo laukti atsakymų iš bankų, o tuomet telefonu buvo informuotas, kad jam „Bigbank“ suteikė 12 000 Eur kreditą. Suteiktą 12 000 Eur kreditą jis nusiėmė „Šiaulių banke“. Viskas vyko Kaune. Pinigų reikėjo laidotuvėms, būsto renovacijai. Jis pats tuo metu užsiėmė individualia veikla, dirbo statybose pagalbiniu darbuotoju. Iš karto žinojo, kad neturės iš ko grąžinti pasiskolintų 12 000 Eur. Kad būtų suteikta paskola, teikė suklastotus dokumentus apie savo tariamą darbą Anglijoje, suprato, kad pateikdamas duomenis apie savo tikrąją padėtį paskolos negaus. Suklastoti dokumentus sugalvojo, kadangi pats kurį laiką yra dirbęs Anglijoje, žino ten veikiančias įmones ir darbuotojų gaunamas pajamas. „Kelly Group LTD“ įmonė egzistuoja. Nežino, kodėl banko darbuotojai paskolą suteikė taip lengvai, prieš tai nepatikrinę, ar toks asmuo tikrai dirba nurodytoje įmonėje. Mano, kad paprasčiausiai būtų užtekę nusiųsti užklausimą į įmonę. Šiuo metu jis gyvena vienas sesei priklausančiame bute, jokio turto neturi. Sesuo gyvena Airijoje. Dalį gautos paskolos sumos išleido sesers buto renovacijai, nes pats tame bute gyvena. Dalį pinigų skyrė mamos laidotuvėms. Imant kreditą jam nurodė, kokios palūkanos turės būti mokamos, tačiau jis palūkanų dydžio neįsidėmėjo. Su civiliniu ieškiniu sutinka, mano, kad jis yra pagrįstas.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti kaltinamojo V. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis).

2019 m. rugpjūčio 13 d. apklaustas įtariamuoju V. T. parodė, kad tiksliai datos neprisimena, tačiau galimai pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, jis sugalvojo paimti paskolą. Pinigų reikėjo pragyvenimui, šeimyniniams reikalams. Galimybių atiduoti paskolą neturėjo, nes niekur nedirbo, stovėjo darbo biržoje, gaudavo ir iki šiol gauna 121 Eur pašalpą. Kitų pajamų ir turto neturi, todėl faktiškai paskolos jis neturėjo iš ko grąžinti. Kad būtų išduota paskola, nusprendė suklastoti dokumentus, juose parašė, kad jis neva dirba Anglijoje ir ten gauna algą. Dokumentus kompiuteriu padarė pats. Su padarytais dokumentais nuvažiavo į Kauną, nuėjo į pašto kioską, kurio adreso nežino. Paklausė, ar galėtų pasiimti 12 000 Eur paskolą. Ten pateikė suklastotus dokumentus ir savo tapatybės kortelę. Darbuotoja atsišvietė jo dokumentus, pasakė, kad išsiųs užklausas bankams. Dar sakė, kad jam reikia kreiptis į „Bigbank“, kuris suteikia didesnes paskolas. Jis sutiko, darbuotoja išsiuntė užklausą į „Bigbank“ ir liepė laukti skambučio. Jam paskambino gal po dviejų valandų, kiek suprato, iš „Bigbank“, paklausė visų jo duomenų, kuriuos jis padiktavo. Pamelavo, kad paskola reikalinga būsto renovacijai. Pasakė, kad jo prašymas patenkintas ir į jo sąskaitą bus pervesta 12 000 Eur. Prieš imdamas paskolą jis atsidarė sąskaitą „Šiaulių banke“, nes iki tol sąskaitos banke neturėjo. Tos sąskaitos numerį ir padiktavo. Banke tik atsidarė sąskaitą, kortelių neėmė, nes jų jam nereikėjo. 12 000 Eur į jo sąskaitą pervedė tą pačią dieną. Visus pinigus pateikęs savo dokumentą nuėmė „Šiaulių banke“, kuris yra Kaune, kiek pamena, „Akropolyje“. Dalį pinigų išleido mamos laidotuvėms, likusius savoms reikmėms. Paskolą paėmė pats vienas, niekas jo nekalbino to daryti ir niekas nepadėjo. Nei vienos paskolos įmokos nepadarė. Iš „Bigbank“ gavo laišką sumokėti skolą iki tam tikro laiko, priešingu atveju buvo žadama kreiptis į antstolius. Po to gavo pranešimą, kad sutartis nutraukta ir, kiek suprato, viskas perduota antstoliams. Nei imdamas paskolą, nei dabar jos grąžinti neturi galimybės. Supranta, kad blogai pasielgė ir padarė nusikaltimą, labai dėl to gailisi, stengsis įsidarbinti ir skolą grąžinti (2 t., b. l. 27-30).

2020 m. rugsėjo 7 d. apklaustas įtariamuoju V. T. parodė, kad dokumentus paskolai gauti padarė pats, kompiuteriu – internete rado dokumentus, juose pakeitė vardus ir pavardes, surašė savo ir tokiu būdu suklastojo. Nežino, ar tie dokumentai buvo tikri, juos tiesiog rado internete, neprisimena kokiame puslapyje. Viską pats ir atsispausdino, paskui kažką pasirašė. Kurioje konkrečiai vietoje suklastojo dokumentus ir kur juos atspausdino, dabar neprisimena, gali pasakyti tik tiek, kad tai buvo Alytuje, gali būti kur nors bibliotekoje ar dar kur. Kada tai buvo, taip pat nepamena, mano, kad dieną ar kelias prieš paskolos paėmimą. Paskolos jis neketino grąžinti, nei tada, nei dabar niekur nedirbo, gaudavo ir iki šiol gauna 125 Eur pašalpą iš darbo biržos, kitų pajamų neturi, santaupų, vertingesnio turto taip pat neturi. Nesumokėjo nei vienos paskolos įmokos. Nuoširdžiai gailisi taip padaręs, jeigu pavyks įsidarbinti, paskolą grąžins (2 t., b. l. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino jų teisingumą. Papildomai parodė, kad iš tiesų tuo metu niekur nedirbo – jis sakė tiesą ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo V. T. nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be jo paties parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

2019 m. lapkričio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad „Bigbank“ dirbo nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Paskutiniu laikotarpiu dirbo klientų administratore. Viena iš darbo sričių buvo administruoti klientus, kurių darbo užmokesčio nemato Sodroje, tai yra užsienyje dirbančių, statutinių pareigūnų ir kt. Nuo 2019 m. vasario mėnesio pasikeitė paskolų išdavimo programa, daug procesų buvo automatizuota. Užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją, asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius, ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Minimalaus pajamų reikalavimo, kiek pamena, nebuvo, tačiau reikėjo vesti iš sąskaitos išrašo pajamų sumą, o skaičiuoklė automatiškai suskaičiuodavo, kokią paskolą buvo galima suteikti. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15 000 Eur, jeigu didesnė suma, sprendimus galėjo priimti aukštesnio sprendimo teisę turintys darbuotojai. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, patikrinti faktiškai negalėjo. Kalbant apie darbo sutartį, buvo vadovybės nurodymas tikrinti darbdavį internete, tai yra per „google“ programą tikrinti, ar toks darbdavys egzistuoja, ji tą ir darydavo. Kaip būtų galima patikrinti banko sąskaitos išrašo tikrumą, nelabai žino ir jokių reikalavimų tuo klausimu nebuvo. Reikalavimo pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą taip pat nebuvo, nors dokumentus gaudavo įvairiomis kalbomis – angliškus, norvegiškus, olandiškus ir kt. bei turėdavo juos vertinti. Ji turi tik anglų kalbos pagrindus. 2019 m. vasario mėnesį pasikeitus tvarkai labai padaugėjo klientų, buvo didelis darbo krūvis. Klientų pavardžių neprisimena. Kai pradėjo aiškėti faktai, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienietiškus dokumentus, atvyko komisija iš Estijos, teko rašyti pasiaiškinimus. Sprendimą suteikti paskolą iki 15 000 Eur sumai priimdavo ji, kitų darbuotojų parašų ar leidimo tam nereikėjo, dokumentus taip pat vertindavo pati. Užsienietiški dokumentai buvo pateikiami įvairūs, įvairiomis kalbomis, dažnai jie buvo pateikiami chaotiškai, daug failų, lapų, jie eina ne iš eilės ir pan., todėl dokumentus vertinti buvo pakankamai sunku. Jeigu kildavo kokių neaiškumų ar nebuvo galima kažko suprasti, skambindavo klientui ir prašydavo dokumentus pateikti tvarkingai. Kitais atvejais, kilus neaiškumų, būdavo kreipiamasi į aukštesnes pareigas užimantį darbuotoją, būdavo atvejų, kad tuomet šis perimdavo paskolos administravimą arba patardavo ką daryti. Prieš suteikiant paskolas niekada nepastebėjo, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių. Atvejus, kad buvo pateikiamos tų pačių užsienio darbdavių sutartys, prisimena, tačiau, jos požiūriu, tai yra normalu ir tai įtarimo nekėlė. Reikalavimo tikrinti, ar pateiktose darbo sutartyse yra darbuotojo ir darbdavio parašai, nebuvo, nors, kiek pamena, vadovaudamasi bendražmogišku supratimu, tą tikrindavo ir jeigu būtų pastebėjusi, kad trūksta parašų, būtų skambinusi klientui arba informavusi vadovybę (1 t., b. l. 81-84).

Bigbank AS filialo 2019 m. balandžio 25 d. pareiškime pateikti duomenys apie tai, kad 2019 m. kovo 14 d. V. T. atvyko į „Lietuvos pašto“ skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pateikė asmens dokumentą (ID kortelę) ir užpildė paraišką 12 000 Eur kreditui gauti. Mokumui įvertinti V. T. pateikė pareiškėjui 2017 m. spalio 10 d. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir „Halifax“ banko sąskaitos išrašą. 2019 m. kovo 14 d. minėtas asmuo atvyko į „Lietuvos pašto“ skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19002176. Remiantis kredito sutartimi Bigbank AS filialas išmokėjo V. T. 12 000 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prie pareiškimo pridėti paminėti V. T. vardu sudaryti dokumentai (1 t., b. l. 14-54).

Bigbank AS filialo 2019 m. gruodžio 20 d. rašte pateikta informacija apie tai, kad V. T. 2019 m. kovo 14 d. 15.25 val. atvyko į „Lietuvos pašto“ skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pateikė asmens dokumentą, užpildė paraišką 12 000 Eur kreditui gauti ir pateikė 2017 m. spalio 10 d. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir „Halifax“ banko sąskaitos išrašą. 2019 m. kovo 14 d. 16.37 val. atvyko į „Lietuvos pašto“ skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19002176. Prie nurodyto rašto pridėtas USB raktas, kuriame yra pokalbių su paskolų gavėjais įrašai (1 t., b. l. 99-108).

2020 m. kovo 16 d.-2020 m. kovo 17 d. apžiūros protokole užfiksuota Bigbank AS filialo pateiktos USB jungties, kurioje yra telefoninių pokalbių su paskolų gavėjais įrašai, apžiūra. Aplanke „V. T.“ įjungus failą „2019-03-14 d. 16-17 val.“ vyras sako, kad skambina pagal paraišką dėl kredito būsto renovavimui, nori sužinoti, ar prašymą tenkins, pasako asmens kodą, vardą ir pavardę (V. T.), adresą. Darbuotoja sako, kad pasiūlymas jam yra teigiamas. Vyras sako, kad el. paštu informacijos negavo. Darbuotoja sako, kad galima paskolinti 12 000. Vyras patvirtina, kad pildė tokiai sumai, sako, kad norėjo 4 metams. Darbuotoja paaiškina paskolos sąlygas: gali pasiūlyti 12 000 Eur, mėnesinė įmoka būtų 321,10 Eur. Vyras sako, kad supranta ir sutinka, pasiūlymas tenkina. Vyras pasirenka mokėjimo dieną – 17, patvirtina, kad pinigai skirti namų remontui, sako, kad sutartį pasirašytų šiandien. Sako, kad planuoja remontuoti savo būstą. Darbuotoja pasako paskutinius banko sąskaitos skaičius, vyras juos patvirtina. Darbuotoja paaiškina sutarties pasirašymo tvarką, paprašo susipažinti su sutarties sąlygomis, jeigu kils neaiškumų, paprašo skambinti. Vyras sako, kad viskas aišku (1 t., b. l. 111-129).

2020 m. rugsėjo 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bigbank AS filialo pateiktoje USB jungtyje aplanke „V. T.“ esančio garso įrašo, kuriame asmuo, prisistatęs V. T., bendrauja dėl 12 000 Eur kredito, perklausa dalyvaujant V. T.. Įtariamasis V. T. pareiškia, kad garso įraše yra užfiksuotas jo balsas, tai jo telefoninis pokalbis su „Bigbank“ darbuotoja dėl paskolos (1 t., b. l. 130-133).

2020 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bigbank AS filialo pateiktų V. T. vardu sudarytų dokumentų apžiūra. Vartojimo kredito sutartis Nr. SL-LTC-19002176 yra iš 6 lapų, joje nurodyta, kad kredito gavėjas yra V. T., o davėjas – Bibank AS filialas, bendra kredito suma – 12 000 Eur, nurodytos kredito sutarties sąlygos, mokėjimo grafikas, kiekviename sutarties lape prie skilties „kredito gavėjas“ yra mėlynu rašikliu įrašytas rankraštinis tekstas: „V. T.“ ir parašas. V. T. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurios tikrumas patvirtintas antspaudais: „kopija tikra“, „Pardavimų vadybininkė L. G.“ ir parašu. Anglų kalba sudarytos darbo sutarties tarp V. T. ir įmonės (duomenys neskelbtini) kopija iš 7 lapų, sutarties data 2017 m. spalio 10 d., paskutiniame lape prie vardų ir pavardžių V. T. ir Mr. B. J. yra parašai. Galimai šios darbo sutarties priedo kopija, 1 lapo, joje nurodyti V. T. ir kiti duomenys, dokumentas sudarytas anglų kalba. „Halifax“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopija iš 3 lapų, kuriame nurodytas sąskaitos savininkas V. T., išraše nurodytos gaunamos pajamos iš (duomenys neskelbtini), taip pat išlaidos, dokumentas sudarytas anglų kalba. Kopija anglų kalba sudarytų dokumentų (iš viso 8 lapai), kuriuose nurodyti V. T. duomenys bei duomenys apie darbo užmokestį (1 t., b. l. 134-136).

2019 m. gegužės 20 d. AB „Šiaulių banko“ rašte nurodyta, kad pateikiamas V. T. vardu atidarytos sąskaitos išrašas. V. T. vardu elektroninės bankininkystės sutartis nebuvo sudaryta (1 t., b. l. 175).

2019 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota AB „Šiaulių banko“ atsiųstos kompaktinės plokštelės apžiūra. Atidarius AB „Šiaulių banko“ atsiųstą kompaktinę plokštelę matomas V. T. banko sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašas, kuris prijungiamas prie apžiūros protokolo, išraše nurodyta, kad 2019 m. kovo 15 d. iš „Bigbank“ gauta 12 000 Eur įplauka ir tą pačią dieną AB „Šiaulių banko“ Kauno filiale iš sąskaitos paimta 11 904 Eur grynųjų pinigų bei sumokėtas 95,23 komisinis atlyginimas už grynųjų pinigų išėmimą (1 t., b. l. 176-178).

2020 m. balandžio 17 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime „Dėl V. T. mokumo“ užfiksuota, jog tikrinant duomenis apie įtariamojo V. T. mokumą iš Lietuvos Respublikos antstolių rūmų gauta informacija, kad yra vykdomos bylos dėl 8 804 Eur V. T. skolų. Tretieji asmenys Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė duomenis apie 2018-2019 metais V. T. gautas 84 Eur pajamas iš metalo laužo pardavimo ir 2 300 Eur pajamas iš kito turto pardavimo. Kasmetinių pajamų ir turto deklaracijų už 2018 ir 2019 metus V. T. Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, V. T. nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamo turto neturi. VĮ „Regitros“ duomenimis, V. T. transporto priemonių neturi. „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis, V. T. nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Kartu su paraiška paskolai gauti V. T. pateikė 2017 m. spalio 10 d. darbo sutartį su Jungtinės Karalystės įmone (duomenys neskelbtini) bei Jungtinės Karalystės banko „Halifax“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio, kuriame nurodyta, kad V. T. gavo pajamų (darbo užmokestį) iš tos pačios (duomenys neskelbtini) įmonės (2 t., b. l. 65).

Aukščiau nurodyti ir aptarti duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. T. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio faktinių aplinkybių byloje nekilo.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012).

Šios bylos kontekste svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis kaltinamojo neteisėtų veiksmų nusikalstamą pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltinamojo naudota apgaulė (pateikimas tikrovės neatitinkančių duomenų apie tariamą darbą Didžiosios Britanijos bendrovėje, apie tariamai iš šios bendrovės gaunamą darbo užmokestį) buvo esminė Bigbank AS filialo apsisprendimui perduoti jo valdomą turtą – 12 000 Eur kaltinamajam. Kaltinamasis suvokė, kad suklaidindamas Bigbank AS filialą dėl savo tariamai turimo darbo ir tariamai gaunamų pajamų jis neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja svetimus bankui priklausančius 12 000 Eur, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bankui bus padaryta turtinė žala, ir tokių padarinių norėjo (neturėdamas jokių finansinių galimybių ir net neketindamas grąžinti paskolos (duodamas parodymus kaltinamasis pripažino, kad jis jokio turto neturėjo ir neturi, o vienintelės jo pajamos yra tik pašalpa, be to, iš 2020 m. balandžio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jo turimi skoliniai įsipareigojimai viršija 8 000 Eur) jis tą pačią dieną, kai buvo pervesta paskola, AB „Šiaulių banke“ nusiėmė visą paskolos sumą). Kaip matyti iš 2020 m. kovo 16 d.-2020 m. kovo 17 d. apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, siekdamas nuslėpti savo nusikalstamus ketinimus, V. T. bendraudamas telefonu su banko darbuotoja dėl paskolos išdavimo derino jos grąžinimo sąlygas (įmokų dydį, jų mokėjimo terminus), nors paskolos neplanavo grąžinti – tokiu būdu norėjo sudaryti patikimo kliento įspūdį ir dar labiau apsunkinti bankui galimybę identifikuoti apgaulę.

Kaltinamasis turėjo išankstinę tyčią jam suteiktos 12 000 Eur paskolos negrąžinti ir nevykdyti Vartojimo kredito sutartimi Nr. SL-LTC-19002176 prisiimtų įsipareigojimų. Jis suprato, darantis nusikalstamus veiksmus bei numatė dėl to kilsiančius padarinius ir aktyviais veiksmais tų padarinių siekė, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia alternatyvūs veiksmai, kai pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras dokumentas arba aiškiai netikras ar aiškiai suklastotas tikras dokumentas laikomas, gabenamas, siunčiamas, panaudojamas ar realizuojamas. Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo tokias vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai jos pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.).

Remiantis kaltinamojo parodymais nustatyta, kad jis pagamino netikrus dokumentus – jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 10 d. sudarytą darbo sutartį, darbo užmokesčio lapelius ir Jungtinės Karalystės „Halifax“ banko sąskaitos Nr. 00267541 išrašą. Kaltinamasis parodė, kad dokumentus suklastojo pats, kompiuterine technika, pasinaudodamas internete rastais duomenimis. Klastodamas dokumentus norėjo, kad juose būtų nurodyti realiai veikiančių įmonių pavadinimai. Taigi kaltinamojo tyčia buvo nukreipta pagaminti netikrus dokumentus, kurių ne tik forma, bet ir turinys nekeltų įtarimų dėl jų netikrumo ir kuriuos iš karto ketino pateikti kaip tikrus tretiesiems asmenims. Netikri dokumentai buvo pagaminti turint tikslą juos panaudoti darant kitą kaltinamojo iš anksto suplanuotą nusikaltimą ir buvo panaudoti kaltinamajam darant BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Teismas parinkdamas ir skirdamas bausmes vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. T. daug kartų teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, jis teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje (2 t., b. l. 90-113). Daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, įskaitant ir už vagystes, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 142-188). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje kaltinamasis 2016-2018 m. laikotarpiu lankėsi du kartus, diagnozės kodas F43.2, F11.2, F11.3 (2 t., b. l. 130). Kaltinamasis įrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpą, nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiatus, priklausomybės sindromas F11.2 (2 t., b. l. 135). V. T. yra pakaltinamas (2 t., b. l. 140). Kaltinamasis niekur nedirba.

Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė būdamas recidyvistas). Padaryti nusikaltimai vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo V. T. už abu padarytus nusikaltimus skirti griežčiausią jų sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas V. T. teismai jau buvo skyrę laisvės atėmimo bausmes, tačiau net ir šių bausmių atlikimas kaltinamajam teigiamos įtakos neturėjo, o paskirta laisvės apribojimo bausmė apskritai nebuvo įvykdyta – ją teismas pakeitė į arešto bausmę. Kaltinamasis nededa jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Akivaizdu, kad padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis ne kartą teistam, nedirbančiam kaltinamajam yra ne tik adekvati, bet ir būtina sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, jos paskyrimas užtikrins realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino ir gailisi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas jau tryliktą kartą, į tai, kad jo apgaule įgyto svetimo turto vertė (12 000 Eur) yra tik nedaug mažesnė už turto vertę, kuri BK 190 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip didelė (viršijanti 12 500 Eur), kaltinamajam už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas didesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Kaltinamajam už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu taikant bausmių apėmimą, t. y. griežtesnei už BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtai laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę už BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažino esąs kaltas, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Byloje civilinis ieškovas – Bigbank AS filialas pateikė civilinį ieškinį dėl 15 467,95 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 137-163). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad prašoma priteisti turtinę žalą sudaro: 12 000 Eur negrąžinta kredito dalis, 468 Eur sutarties sudarymo mokestis, 2663,95 Eur palūkanos pagal mokėjimo grafiką ir 336 Eur sutarties administravimo mokestis pagal grafiką.

Dėl reikalaujamų priteisti 336 Eur sutarties administravimo mokesčio, pažymėtina, kad V. T. pasirašyta Vartojimo kredito sutartis Nr. SL-LTC-19002176 iš esmės net nebuvo pradėta vykdyti – pirmoji įmoka pagal šią sutartį turėjo būti mokama 2019 m. balandžio 17 d. (1 t., b. l. 30), o 2019 m. balandžio 25 d. Bigbank AS filialas jau parengė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 14). Kadangi sutartis nebuvo vykdoma, nebuvo atliekamas ir jos administravimas, todėl teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį yra nepagrįstas ir civilinis ieškinys dalyje dėl 336 Eur sutarties administravimo mokesčio, kaip turtinės žalos atlyginimo, priteisimo netenkintinas.

Likusioje dalyje Bigbank AS filialo civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, t. y. iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistina 15 131,95 Eur turtinės žalos atlyginimo: 12 000 Eur negrąžinta kredito dalis, 468 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 2663,95 Eur palūkanos pagal mokėjimo grafiką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – turtinę žalą, t. y. civilinis ieškovas neteko 12 000 Eur ir negavo sudarius sutartį jam priklausiusio gauti sutarties sudarymo mokesčio, o taip pat palūkanų už paskolintą pinigų sumą.

Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Atitinkamai, civilinio ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas – civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimo.

Kiti klausimai

Kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

2020 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. T. AB „Šiaulių banko“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas – 12 000 Eur, uždraudžiant jomis disponuoti, be apribojimų leidžiant tik įplaukas į nurodytą sąskaitą. AB „Šiaulių banko“ teismui pateiktais duomenimis, nurodytoje kaltinamojo sąskaitoje yra tik 0,77 Eur, todėl 2020 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Byloje esantis vokas su kompaktiniu disku, kuriame yra telefoninio pokalbio įrašas, (2 t., vokas prisegtas prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei 2 metų laisvės atėmimo bausmei, paskirtai už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apimant švelnesnę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti kaltinamajam subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. T. sumažintą galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. T. suėmimo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.

Civilinio ieškovo Bigbank AS filialo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. T. 15 131,95 Eur (penkiolika tūkstančių šimtą trisdešimt vieną eurą 95 ct) turtinės žalos atlyginimo Bigbank AS filialo naudai bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kaltinamajam V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. T. AB „Šiaulių banko“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, paskirtą 2020 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Byloje esantį voką su kompaktiniu disku, kuriame yra telefoninio pokalbio įrašas, (2 t., vokas prisegtas prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė