- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-202-383/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00380-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- V. T.
- Civilinis ieškovas
- B.
- Kaltinamasis
- V. T.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Civilinio ieškovo B. AS filialo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo V. T. 15 131,95 Eur turtinės žalos atlyginimo B. AS filialo naudai bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. T. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 14 d. apie 15.25 val. AB „L. P.“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), B. AS filialui pateikė paraišką 12 000 Eur kreditui gauti iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, t. y. jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „K. G.“ LTD 2017 m. spalio 10 d. sudarytą darbo sutartį ir Jungtinės Karalystės „H.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „B.“ suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais žinomai netikrais duomenimis B. AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. kovo 14 d. apie 16.37 val. AB „L. P.“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo AB „Š. B.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) B. AS filialas išmokėjo 12 000 Eur, kuriuos 2019 m. kovo 15 d. jis išgrynino AB „Š. B.“ (duomenys neskelbtini) „A.“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 12 000 Eur.
2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2019 m. kovo mėnesį, ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 14 d., (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatyta kompiuterine technika parengdamas ir atspausdindamas pagamino netikrus dokumentus: jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „K. G. Ltd“ 2017 m. spalio 10 d. sudarytą darbo sutartį, darbo užmokesčio lapelius ir Jungtinės Karalystės „H.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą.
3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas V. T. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du nesunkius nusikaltimus, praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka, teistas (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje), nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti laisvės atėmimo bausmę ir skirti naują bausmę, kurios pagrindai leistų susirasti darbą ir kuo greičiau atlyginti priteistą ieškinį.
4.1. Nurodo, kad kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Skunde nuteistasis cituoja savo parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Sutinka su liudytojos A. M. parodymais, kurie atitinka nusikalstamos veikos padarymą. Jos duoti parodymai yra nuoseklūs ir tikri. Sutinka su visa bylos medžiaga, kuri buvo surinkta nusikaltimo tyrimo eigoje.
4.2. Skunde pažymi, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė skyrė laisvės atėmimo bausmę, didesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje – mažesnę. Netrukdė bylos tyrimui, padėjo atskleisti įvykdytą nusikaltimą. Akcentuoja, kad, kai asmuo pilnai pripažįsta kaltę ir gailisi, negali būti skiriamas laisvės atėmimo bausmės terminas didesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. T. gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Nuteistojo V. T. apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, iš esmės prašoma tik sušvelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam V. T. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Vien tai, kad apelianto vertinimu, jam turėjo būti skirta švelnesnė bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba teigti, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra per griežta. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių objektyvių argumentų, sudarančių pagrindą sušvelninti V. T. paskirtą bausmę.
10. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. T., atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, praeityje teistas 12 kartų (vyrauja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos), taip pat teistas 10 kartų ir užsienyje, administracine tvarka baustas (baudų nemoka), nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje yra nustatyta viena nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, o lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas vertino ir tai, kad VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nuteistasis 2016-2018 m. laikotarpiu lankėsi du kartus, diagnozės kodas F43.2, F11.2, F11.3, įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpą, nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiatus, priklausomybės sindromas F11.2. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, jau įvertino aplinkybę, kad V. T. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ji įvertinta kitų byloje esančių aplinkybių visumoje.
11. Apygardos teismas sutinka su nuteistuoju, jog įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatęs alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus arba baudą, arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju V. T. už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą teismas skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, įvertinęs ir tai, kad nagrinėjamu atveju apgaule įgyto svetimo turto vertė (12 000 Eur) yra tik nedaug mažesnė už turto vertę, kuri BK 190 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip didelė. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas taip pat yra numatęs alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju už šios nusikalstamos veikos padarymą teismas skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Bendrinant bausmes, apylinkės teismas taip pat nepadarė teisės taikymo klaidų, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, taikė bausmių bendrinimą apėmimo būdu. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.
12. Akcentuotina, jog nuteistasis V. T., kaip minėta, praeityje yra net 12 kartų teistas Lietuvoje, 10 kartų teistas užsienyje, tad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Kartu akcentuotina, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, kurios savo tikslų nepasiekė, kadangi nuteistasis vis pakartotinai nusikalsdavo. Nuteistojo atžvilgiu net buvo ne kartą taikyta amnestija, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau ir tai teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos nepraėjus nė 2 mėnesiams nuo paskutiniojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, kas liudija, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys nesikeičia, kartojamos tos pačios klaidos, lėšų pragyvenimui siekiama neteisėtais būdais. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė.
13. Nuteistasis skunde teigia, kad netrukdė bylos tyrimui, padėjo atskleisti įvykdytą nusikaltimą. Sutiktina su nuteistuoju, kad byloje nenustatyta, kad jis būtų trukdęs tyrimo atlikimui, o net priešingai - pripažindamas kaltę, duodamas parodymus, prisidėjo prie spartesnės ikiteisminio tyrimo eigos, taip padėdamas iš dalies atskleisti padarytus nusikaltimus. Vis dėlto, šios aplinkybės nėra pakankamos ir sudarančios pagrindą sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste. Visiškai nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad tuo atveju, kai asmuo pilnai pripažįsta kaltę ir gailisi, negali būti skiriamas laisvės atėmimo bausmė didesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kadangi tokios nuostatos įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs. Be to, pažymėtina, kad skiriant bausmę, teismas vertina ir baudžiamąją atsakomybę lengvinančias, ir baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybes, nuteistojo asmenybę, veikos motyvus, tikslus, veikos pavojingumą, t. y. ne vien išskirtinę reikšmę suteikdamas tik atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms.
14. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, kad bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, į aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam V. T. švelninti paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.