Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, nuteistajai V. L., gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. L. atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011-03-07 iki 2011-03-09 (dvi paros). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš V. L. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 48 000 (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius) Lt. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta pinigus – 570 litų, saugomus Kauno m. Centro PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. L. pagal LR BK 307 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji turėdama tikslą gauti turtinės naudos, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėn. tiksliai nenustatytos dienos iki 2011-06-15 organizavo prostitucijos verslą: periodiškai laikraščiuose ir įvairiuose internetiniuose portaluose talpindama skelbimus su merginoms siūlomu gerai apmokamu darbu ir taip ieškodama naujų darbuotojų prostitucijos veiklai vykdyti ir šiam verslui plėsti, taip pat skelbimus su užmaskuotais pasiūlymais dėl intymių paslaugų teikimo, nuo 2009-06-22 išsinuomojusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo 2010-06-28 išnuomojusi butą (duomenys neskelbtini), ir šiose patalpose palikusi falo imitatorius, botagus, pornografinio pobūdžio žurnalus, prezervatyvus, nuo 2009 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytos dienos, suteikė šias patalpas V. K., nuo 2009 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytos dienos, šias patalpas suteikė I. T., nuo 2010 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytos dienos, šias patalpas suteikė V. B., nuo 2010 m. vasaros, tiksliai nenustatytos dienos, šias patalpas suteikė M. R., nuo 2010 m. vasaros, tiksliai nenustatytos dienos, šias patalpas suteikė S. J., nuo 2011 m. vasario mėn., tiksliai nenustatytos dienos, šias patalpas suteikė I. M., bei žadėdama gerą darbo užmokestį bei geras darbo sąlygas 2011 m. balandžio mėn. laikotarpiu verbavo prostitucijai E. B. tikslu pelnytis iš jos vykdomos prostitucijos – vyro lytinės aistros tenkinimo už atlygį, ir toliau vadovavo V. K., I. T., V. B., M. R., S. J., I. M. prostitucijai nustatydama intymių paslaugų kainas, kontroliuodama klientų atvykimą, skirstydama gaunamą atlygį, ir ne mažesnę, kaip 30% dalį pasilikdama sau, taip pat siekdama maskuoti vykdomą prostituciją, nurodė merginoms įgyti leidimus verstis individualia veikla – fizinės gerovės užtikrinimu, tokiu būdu kas mėnesį iš merginų prostitucijos gaudama ne mažesnes kaip 2000 Lt neteisėtas pajamas, organizuodama ir vadovaudama prostitucijos verslui gavo ne mažiau kaip 48 000 Lt neteisėtų pajamų.

Apeliaciniame skunde nuteistoji V. L. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo ją išteisinti. Be to, prašo remiantis LR BPK 234 str. 5 d. 3 p. pagrindu atidėti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, kol bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 12/2010 pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos prašymą (2010 m. kovo 5 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-P-36/2010).

Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas. Teigia, kad viena iš esminių netinkamo baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų buvo padaryta be jokio pagrindo pripažįstant I. M. nukentėjusiąja. Nurodo, kad I. M. teikė prašymus nelaikyti jos nukentėjusiąja. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje neskirta jokio dėmesio tam, kad jos veikla, pagal EVRK, 732000* klasė "Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa; 731000* klasė "Reklama", 702000* klasė "Konsultacinė valdymo veikla", 821100* klasė "Kombinuotųjų įstaigos administracinių paslaugų veikla", buvo užregistruota VMI, todėl visiškai teisėta, o iš tokios veiklos ji mokėjo mokesčius valstybei. Akcentuoja, kad šios fakto aplinkybės pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir jos reikšmės nenustatė. Mano, kad ši fakto aplinkybė yra itin reikšminga pripažįstant, jog jokios nusikalstamos veikos V. L. nepadarė. Nurodo, kad Lietuvos statistikos departamento rašte Nr. SD1147 tiek erotiniai masažai, ir netgi prostitucija patenka į klasifikatorių, tik prostitucija yra priskirtina 96.09 klasei „Kita, niekur kitur nepriskirta, asmenų aptarnavimo veikla“, patenkanti į skirsnį „Palydos paslaugos“. Mano, kad esminė klaida, kuri buvo padaryta dar ikiteisminio tyrimo metu ir kurios ne tik neištaisė, bet tik pagilino pirmosios instancijos teismas, yra ta, kad teisėta veikla, nuo kurios sumokėti mokesčiai, buvo sutapatinta su neteisėta veikla. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai interpretavo faktą, kad ji masažo paslaugas teikiančioms moterims kategoriškai draudė ne tik lytinius santykius, kaip tokius, bet net ir intymius santykius su klientais. Mano, kad rėmimasis 2011-04-05 ir 2011-08-01 Kauno m. apylinkės teismo nutartimis, 2011-09-19 Kauno apygardos teismo nutartimi, kuriomis nustatyta, kad I. T. 2011-02-04, (duomenys neskelbtini), vertėsi prostitucija, yra visiškai ydingas, kadangi V. L. nebuvo minėtų administracinių teisės pažeidimų bylų proceso dalyve, nebuvo niekuomet patraukta administracinėn atsakomybėn dėl prostitucijos, nebuvo tokiose administracinių teisės pažeidimų bylose apklausta liudytoja ar bet kokia kita proceso dalyve. Mano, kad kaltinimas privalėjo įrodinėti visą privalomai įrodinėtinų pagal LR BK 307 str. 2 d. nusikaltimo sudėties požymių visetą, tačiau nė vieno iš šių privalomai įrodinėtinų požymių kaltinimas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo užėmė kaltinimo poziciją, teisinančių duomenų nevertindamas ir neaptardamas. Pažymi, kad jos veiksmų pobūdis niekaip neatitinka veikos objektyviųjų požymių, tačiau nė kiek ne mažiau svarbu yra ir tai, kad turėjo būti nustatyti ir subjektyvieji veikos požymiai, t. y. jos pačios suvokimas, jog ji pelnosi iš kitų asmenų prostitucijos, tačiau jie nebuvo nustatyti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą ir konstitucinę jos teisę į gynybą, išplėtė jos padarytos nusikalstamos veikos ribas ir pagal tokias išplėstas ribas taikė LR BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalis. Nurodo, kad teismas laikė, kad ji nusikalstamai veikė nuo 2009 m. birželio mėn., tačiau kaltinamajame akte nurodyta, jog jos vykdytos nusikalstamos veikos pradžia yra nuo 2009 m. spalio mėn. Mano, kad apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria buvo pripažinta, jog ji turėjo 48 000 Lt neteisėtų pajamų, rodo teismo nesugebėjimą ištirti duomenų, nes byloje nebuvo jokių duomenų, leidžiančių prieiti prie tokios išvados. Pažymi, kad jos veikla buvo teisėta, o bet kokios pajamos iš teisėtos veiklos negali būti konfiskuojamos. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija 2010 m. kovo 5 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 2K-P-36/2010 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar LR BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31, 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, bei atidėjo kasacinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi galimai Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančia baudžiamojo proceso įstatymo norma, dėl kurios atitikties Konstitucijai kreipėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus apylinkės teismas taikė tinkamai ir pagrįstai V. L. nuteisė pagal LR BK 307 straipsnio 2 dalį, kadangi ji turėdama tikslą gauti turtinės naudos, organizavo prostitucijos verslą. Nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad nuteistoji padarė nusikalstamą veiką, kad yra įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Taip pat teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, pateikė įrodymų vertinimą ir motyvus, tuo vykdė Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų, kurie nuosprendyje išdėstyti ir aptarti, visumą, nustatė, kad V. L. pelnėsi iš kitų asmenų prostitucijos, taip organizavo ir vadovavo prostitucijai. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. L. teigia, kad teismas, pripažindamas ją kalta dėl pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos, organizavimo bei vadovavimo prostitucijai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, sukliudžiusių priimti teisingą sprendimą. Šiuos teiginius apeliantė argumentuoja nuorodomis į tai, kad neaptarti ją teisinantys įrodymai, jos veiksmų pobūdis niekaip neatitinka nei veikos objektyviųjų, nei subjektyviųjų požymių, neskirta jokio dėmesio tam, kad jos veikla buvo užregistruota VMI, ji mokėjo mokesčius valstybei, neatsižvelgta į Lietuvos statistikos departamento raštą Nr. SD1147, kuriame pažymėta, kad tiek erotiniai masažai, ir netgi prostitucija patenka į paslaugų klasifikatorių, todėl dėl šių aplinkybių ji vertėsi absoliučiai teisėta veikla.

BK 307 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis: 1) pajamų turėjimu iš kito asmens prostitucijos; 2) sąvadavimu prostitucijai. Prostitucija – tai veikla už pinigus arba kitokia turtinė nauda lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant kitų asmenų lytinę aistrą. BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų. Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, vežimo, patalpų suteikimo ir pan.

BK 307 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį. Jos objektyviuosius požymius sudaro prostitucijos organizavimas ar vadovavimas prostitucijai arba asmens gabenimas šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant ir kontroliuojant jų darbą bei buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, ginčų tarp jų sprendimas arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas.

BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta nusikaltimų sudėtis laikoma formalia. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradėjo gauti pajamas iš kito asmens prostitucijos, o prostitucijos vadovavimas ir organizavimas laikomas baigtu nuo veiksmų, sudarančių minėtas veikas, atlikimo pradžios. Visos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos.

Teisės doktrinoje yra nustatyta, kad prostitucija – tai veikla, kurios turinį sudaro lytiniai santykiai ar kitoks kitų asmenų lytinės aistros tenkinimas už pinigus arba kitokią turtinę naudą. Teismas nustatė, kad masažai buvo atliekami vyrams, kuriems prieš atvykstant būdavo išaiškinama, jog merginos lytiškai su jais nesantykiaus, tačiau masažo metu rankų pagalba klientas patirs „pilną pasitenkinimą“, t. y. kitokiu būdu patenkins savo lytinę aistrą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į baudžiamojoje teisėje naudojamą prostitucijos sąvoką, lytinių santykių nebuvimas savaime nepašalina prostitucijos fakto. 2011-04-20 apžiūrėjus iš V. L. kratos metu paimtą nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, jame buvusiame erotinio masažo pradžiamokslyje rašoma, jog masažas baigiamas lytinių organų stimuliacija ir orgazmu (t. 2., b.l. 124). Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, kad telefonu buvo aiškinama, jog intymios paslaugos nėra teikiamos, tačiau klientas patiria pilną pasitenkinimą rankų pagalba. Konstatuotina, kad atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkinama vyrų lytinė aistra kitokio sąlyčio būdu ir už tai buvo mokami pinigai, vykdyta veikla atitinka prostitucijos sąvoką. Kolegijos vertinimu, 2011-04-05 ir 2011-08-01 Kauno miesto apylinkės teismo nutartys, 2011-09-19 Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis nustatyta, kad I. T. administracine tvarka buvo nubausta už tai, kad 2011-02-04 (duomenys neskelbtini), vertėsi prostitucija, t. y. bute, kurį teikti erotinio masažo paslaugas nuomojosi V. L., priešingai nei mano apeliantė, tik patvirtina tai, kad nuteistoji aktyviais savo veiksmais, kurie bus aptarti vėliau, organizavo ir vadovavo prostitucijai.

Teismas nustatė, kad V. L. pripažino, jog merginos jai atiduodavo 30 proc. uždarbio nuo kiekvieno kliento, o jos mėnesio pelnas būdavo 2000-2500 Lt. Akivaizdu, kad ši pelno dalis buvo iš anksto susitarta ir jos dydį nustatė V. L.. Be to, teismas nustatė, kad nuteistoji 2009-06-22 išsinuomavo patalpas esančias, (duomenys neskelbtini), 2010-06-28 išsinuomavo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), šiose patalpose buvo vykdoma V. L. organizuojama veikla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš šių duomenų yra akivaizdu, kad V. L. gavo dalį iš prostitucijos gaunamų pajamų bei suteikė patalpas nusikalstamai veiklai vykdyti, o šios aplinkybės leidžia konstatuoti pajamų turėjimą iš kito asmens prostitucijos. Teismas nustatė, kad V. L. dėjo skelbimus internete ir laikraščiuose, reklamuodama merginų paslaugas, bendravo su būsimais klientais ir siūlė teikiamas paslaugas. Kolegija konstatuoja, kad iš šių duomenų yra akivaizdu, kad V. L. reklamavo paslaugas ir užsiėmė klientų paieška, o šios aplinkybės leidžia konstatuoti sąvadavimą prostitucijai. Teismas nustatė, kad V. L. rūpinosi naujų merginų įtraukimu į jos vykdomą veiklą. Be to, kaip matyti iš Kauno AVPK operatyvinės veiklos valdybos 2 – ojo skyriaus 2011-05-02 telefoninių pokalbių suvestinės, V. L. rūpinosi advokato pagalba, tada, kai jos vadovaujamos merginos buvo nubaustos administracine tvarka už vertimąsi prostitucija, derino darbo laiką, domėjosi klientais. Kolegija konstatuoja, kad iš šių duomenų yra akivaizdu, kad V. L. organizavo prostituciją užsiimančių asmenų veiklą ir užtikrino nelegalaus verslo funkcionavimą, o šios aplinkybės leidžia konstatuoti prostitucijos organizavimą. Iš suvestinės taip pat matyti, kad V. L. siūlė išmokėti avansą už darbą, aukščiau nurodyta, kad pripažino, jog merginos jai atiduodavo 30 proc. uždarbio nuo kiekvieno kliento. Kolegija konstatuoja, kad iš šių duomenų yra akivaizdu, kad V. L. skirstė pelną, gaunamą iš nelegalios veiklos, o šios aplinkybės leidžia konstatuoti vadovavimą prostitucijai.

Apibendrinant galima teigti, kad iš teismo nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių išplaukia, jog nuteistoji V. L. sistemingai, turėdama tikslą pasipelnyti iš kitų asmenų prostitucijos, vadovavo ir organizavo moterų prostituciją. Nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia ir pelnymosi tikslu, apeliantė suvokė, kad gauna pajamas iš kito asmens prostitucijos ir norėjo taip veikti, ji siekė gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos.

Kolegijos nuomone, skunde išdėstyti argumentai, kad teismas nevertino V. L. teisinančių įrodymų, yra nepagrįsti. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi remtis visais bylos duomenimis, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, nustačius BPK 276 straipsnio 1,4 dalyse nurodytas sąlygas (viena iš jų – kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu), perskaityti dokumentus, apžiūrėti daiktus. BPK 20 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taip pat svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, jog vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas minėtų taisyklių laikėsi. Nuteistosios V. L. kaltumas įrodytas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Kolegija konstatuoja, kad nei tai, kad apeliantės veikla buvo užregistruota VMI ir ji mokėjo mokesčius valstybei, nei Lietuvos statistikos departamento raštas Nr. SD1147, jokiais būdais negali pašalinti atsakomybės už LR BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą, nei jos legalizuoti mokant mokesčius valstybei, nes įstatymų leidėjas ją yra kriminalizavęs.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad I. M. be jokio pagrindo buvo pripažinta nukentėjusiąja. Teigia, kad I. M. teikė prašymus nelaikyti jos nukentėjusiąja. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

LR BPK 28 straipsnyje nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Šis statusas įgyjamas esant faktiniam ir juridiniam pagrindui. Faktiniu pagrindu pripažįstama asmeniui padaryta fizinė, moralinė ar turtinė žala. Juridiniu - atitinkamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas. I. M. nukentėjusiąja pripažinta 2011-08-04 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu (t. 3, b. l. 94). Nutarimu konstatuota, kad I. M. padaryta moralinė žala. Taigi, faktinis pagrindas I. M. pripažinti nukentėjusiąja buvo 2011-08-04 I. M. apklausoje išsakyti teiginiai, kad dėl jos įtraukimo į erotinių masažų darymo veiklą jai padaryta moralinė žala, nes pasinaudojant jos pasitikėjimu, ji buvo įviliota į prostitucijos veiklą ir dėl to nubausta administracine tvarka, dėl ko jaučiasi blogai, buvo pažeminta. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad 2011-08-04 nutarimas dėl pripažinimo nukentėjusiuoju yra teisėtas ir pagrįstas. 2012-05-08 teismo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo fotografuota tik su liemenėle, nuotraukos naudotos skelbimuose. Teigė, kad būdama nuteistosios nuomojamame bute atliko masažą, dėl ko vėliau buvo nubausta administracine tvarka už vertimąsi prostitucija (t. 4, b. l. 126-128). Kolegija konstatuoja, kad akivaizdu, jog dėl V. L. veiksmų I. M. patyrė moralinę žalą, todėl ji pagrįstai buvo laikyta nukentėjusiąja byloje. Pažymėtina, kad I. M. pripažinimas nukentėjusiąja nedaro nuosprendžio neteisėto. Net ir tuo atveju, jeigu I. M. byloje nebūtų pripažinta nukentėjusiąja, apeliantės kaltei pagrįsti pakanka kitų duomenų, kurie patvirtina, jog ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniame skunde nuteistoji V. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išplėtė jos padarytos nusikalstamos veikos ribas ir pagal tokias išplėstas ribas taikė LR BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalis. Mano, kad byloje nėra įrodyta, jog ji turėjo 48 000 Lt neteisėtų pajamų.

Teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad teismas išplėtė jos padarytos nusikalstamos veikos ribas, atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, prokuroras jame nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2011-06-15 organizuodama ir vadovaudama prostitucijos verslui V. L. gavo ne mažiau kaip 70000 Lt neteisėtų pajamų (t. 4, b. l. 67). Teismas nuosprendyje nustatė, kad per nusikalstamos veikos laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2011-06-15 V. L. gavo ne mažiau kaip 48000 Lt neteisėtų pajamų ir laikė tai uždraustos veikos rezultatu. Taigi, akivaizdu, kad tiek kaltinamajame akte nurodytas, tiek nuosprendyje nustatytas laikotarpis sutampa, o padarytos nusikalstamos veikos ribos nebuvo išplėstos. Kaip matyti iš 2012-05-08 teismo posėdžio protokolo, V. L. nurodė, kad jos mėnesio pelnas būdavo 2000-2500 Lt (t. 4, b. l. 124). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, apskaičiuodamas V. L. gautas neteisėtas pajamas, padarė teisingą išvadą, kad jos per mėnesį sudarė 2000 Lt, o jas padauginus iš nusikalstamos veikos laikotarpio gaunama teismo nustatyta 48000 Lt suma.

Be to, nėra jokio įstatyminio pagrindo remiantis LR BPK 234 str. 5 d. 3 p. atidėti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, kol bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 12/2010 ir atsakyta, ar LR BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistosios V. L. apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistosios V. L. apeliacinį skundą atmesti.