- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- eI3-1646-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03540-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. L.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. rugsėjo 21 d įsakymu Nr. 1PS1-886-(2.1) „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 1PS1-886-(2.1) „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – Įsakymas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Pareiškėja nesutinka su atsakovo sprendimu skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą už padarytą pažeidimą pasirašant 2016 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 48VĮ-639-(14.48.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbiami) vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ bei šio įsakymo 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. pakeitimus, t. y. S. V. klaidingai įrašant į sąrašą kaip asmenį, kuriam gali būti projektuojamas tik žemės plotas, o ne jos pasirinkimu – žemės ar miško plotas. Teigia neatlikusi jokių neteisėtų veiksmų ir buvo įsitikinusi, kad nuosavybės teisės S. V. turėjo būti atkuriamos būtent jos prašyme nurodytu būdu, o ne Tarnybos Telšių skyriaus 2016 m. kovo 15 d. išvadoje „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodytu būdu, kadangi tokios išvados rengiamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą standartinę formą, kurioje įrašomi tik asmens ir žemės / miško / vandens telkinio, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, duomenys bei neatlygintinai perduodamo žemės / miško / vandens telkinio duomenys. S. V. prašyme nurodytas pageidavimas (gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės plotą negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. kaip pageidavimas gauti žemės arba miško sklypą, o Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei susijusiuose teisės aktuose daromas aiškus atskyrimas tarp sąvokų „žemės sklypas“, „miško sklypas“ ir „vandens telkinys“. Be to, buvęs savininkas J. S., į kurio valdytą žemę atkurtos nuosavybės teisės S. V., neturėjo nei miško, nei vandens telkinių. Pažymėjo, kad Žemėtvarkos projekto rengimo metu 2016 m. rugpjūčio 25 d. įvykusiame pretendentų susirinkime S. V. įgaliotam asmeniui paaiškinta, kad pagal S. V. prašymą gali būti projektuojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, bet (duomenys neskelbiamai) vietovėje laisvos ūkio paskirties žemės nėra likę, o 2016 m. rugsėjo 20 d. pretendentų susirinkime S. V. nereiškė jokių pretenzijų ar pastabų dėl nesuprojektuoto miško sklypo. S. V. nei 2016 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 48VĮ-639-(14.48.2.), nei vėlesnių jo pakeitimų neskundė, minėti administraciniai aktai yra nepanaikinti ir galiojantys.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Nepritaria Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1PS1-623-(2.1.) sudarytos komisijos J. L., K. B. ir A. K. tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti (toliau – ir Komisija), išvadai, jog nurodyti pareiškėjos veiksmai užkirto kelią tinkamai įgyvendinti išvadą dėl S. V., kadangi, pirma, pareiškėja neatliko jokių neteisėtų veiksmų, antra, S. V. buvo žinomi visi veiksmai, atliekami vykdant jos prašymą dėl neatlygintino žemės suteikimo nuosavybėn, tačiau iki pat žemėtvarkos projekto svarstymo pabaigos negauta jokių pretenzijų ar skundų. Pareiškėja taip pat nesutiko su Komisijos vertinimu, jog ji nebuvo pakankamai rūpestinga atlikdama savo funkcijas, ir akcentavo, jog 2016 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 48VĮ-639-(14.48.2.) bei jį pakeitę įsakymai buvo patvirtinti atsižvelgiant į, be kita ko, S. V. prašyme nurodytą atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą, ir nesant pagrindo pripažinti, jog šie įsakymai galbūt neatitinka teisės aktų nuostatų. Pareiškėja pastebi, kad Tarnybos Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimus skyrius 2017 m. balandžio 7 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-135-(8.20.), kuriuo pritariama minėtam žemėtvarkos projektui, jokių trūkumų ar neteisėtų veiksmų nenustatė, tačiau pareiškėjos numanomo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu Tarnyba jau konstatuoja buvus neteisėtus veiksmus bei netinkamai sudarytą sąrašą, t. y. buvo taikomi dvigubi standartai. Be to, minėtą patikrinimo aktą patvirtinusi D. M. vėliau buvo paskirta Komisijos pirmininke.
2.3. Mano, kad tarnybinė nuobauda jai skirta praleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą „Dėl S. V. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“, kuri surašyta 2017 m. liepos 4 d., tačiau tarnybinė nuobauda paskirta 2017 m. rugsėjo 21 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dviejų mėnesių terminą.
2.4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir Tarnyba) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Tarnybos Telšių skyriaus 2016 m. kovo 15 d. išvadoje nurodyta, kad S. V. pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, lygiavertį turėtai 1,1245 ha žemės, vertė – 2 042,09 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsnio nuostatas, teigia, kad, priešingai nei tvirtina pareiškėja, teisės aktuose įtvirtinta „žemės ploto“ sąvoka apima ne tik žemės ūkio paskirties žemę, o iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 9 punktų matyti, kad už valstybės išperkamą žemę asmeniui gali būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam tiek žemės, tiek miško plotas. Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn formoje, patvirtintoje Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, pilietis turi teisę nurodyti, kokios paskirties žemę pageidauja gauti nurodytoje vietoje. Šiuo atveju Telšių skyriaus 2016 m. kovo 15 d. išvadoje S. V. nurodė sutinkanti su išvada bei pageidaujanti gauti žemės, miško sklypą. Taigi, 2016 m. rugpjūčio 26 d. vykusio pretendentų susirinkimo metu S. V. atstovui netinkamai paaiškinta, jog pagal jos prašymą gali būti projektuojamas tik žemės ūkio paskirties žemės sklypas. 2016 metais rengiant žemėtvarkos projektą buvo galimybė S. V. už žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, suprojektuoti lygiavertį turėtajam miško sklypą, kadangi projekte bendras patvirtintas miško naudmenų plotas laisvame žemės fonde sudarė 70,52 ha (bendras suprojektuotų miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas – 27,90 ha). Taigi 2016 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 48VĮ-639-(14.48.2.) bei jį pakeitę įsakymai (jais patvirtintas ir pakeistas sąrašas), kiek tai susiję su S. V., buvo pareiškėjos pasirašyti (priimti) pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas. Mano, kad aplinkybę, jog S. V. galėjo būti suprojektuotas ir perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys, patvirtina ir pačios pareiškėjos 2016 m. spalio 26 d. pasirašytas raštas Nr. 48SD-13112-(14.48.104), kuriuo siūloma S. V. pasirinkti kitą Vilniaus rajono ar kitos savivaldybės kadastro vietovę, kurioje jai galėtų būti suprojektuotas perduotinas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, kuriam vadovauja pareiškėja, net ir nurodžius Tarnybos centriniam padaliniui (išnagrinėjus S. V. ir kitų pretendentų į buvusio žemės savininko J. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę skundus), toliau netinkamai aiškino Atkūrimo įstatymo nuostatas S. V. atžvilgiu. Pažymi ir tai, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 5d dalis reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimo procesą saugomose teritorijose.
3.1. Teigia, kad Komisijos išvadoje pagrįstai nurodyta, kad teisės aktams prieštaraujantys 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymai priimti dėl pareiškėjos kaltės, t. y. nepakankamo rūpestingumo, kadangi ji, turėdama teisinį išsilavinimą bei patirtį žemės administravimo ir žemės reformos srityse, žinodama teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, pasirašydama minėtus įsakymus, turėjo įsitikinti jų teisėtumu, o nustačius, kad šie įsakymai neatitinka teisės aktų reikalavimų, imties priemonių, kad jie būtų pataisyti, tačiau to nepadarė. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jos padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių, kadangi dėl jos veiksmų nebuvo užtikrintas tinkamas Tarnybos funkcijų įgyvendinimas, buvo pakenkta Tarnybos įvaizdžiui, diskredituotas Tarnybos ir valstybės tarnautojo vardas visuomenės akyse, kilo pagrįstų abejonių dėl Tarnybos valstybės tarnautojų kompetencijos ir tinkamo pareigų atlikimo. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog tiriant numanomą tarnybinį nusižengimą buvo taikomi dvigubi standartai, akcentuoja pareiškėjos teisę reikšti nušalinimus Komisijos nariams bei paaiškina, jog atliekant valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą nėra tikrinamas pateikto asmenų, pageidaujančių projektuojamoje teritorijoje įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti, gauti neatlygintinai naudotis, patikėjimo teise valdyti ar kompensuoti už trūkstamą žemės plotą, sąrašo teisėtumas.
3.2. Mano, kad pareiškėja nepagrįstai tvirtina, kad buvo praleistas terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Pareiškėjos tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina Komisijos išvados surašymo diena, t. y. 2017 m. rugpjūčio 29 d., tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta 2017 m. rugsėjo 21 d.
3.3. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime, posėdyje išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad pareiškėja nuo 2015 m. spalio 1 d. eina NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo pareigas.
5.1. Vykdydama savo pareigas, pareiškėja pasirašė Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiosios specialistės A. K. parengtus ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto K. B. vizuotus 2016 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 48VĮ-639-(14.48.2) (toliau – 2016 m. kovo 31 d. įsakymas), 2016 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1113-(14.48.2) (toliau – 2016 m. birželio 17 d. įsakymas) ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1213-(14.48.2) (toliau – 2016 m. liepos 7 d. įsakymas). Šiais įsakymais pagal Atkūrimo įstatyme nustatytą eiliškumą buvo sudarytas sąrašas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbiamai) vietovėje. Tarp šių asmenų buvo ir S. V.
5.2. S. V. vardu parengta Tarnybos Telšių skyriaus 2016 m. kovo 14 d. išvada Nr. 371P-4-(14.37.83) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – Telšių skyriaus išvada) buvo persiųsta Vilniaus rajono skyriui.
5.3. 2017 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius surašė pažymą Nr. 4D-2017/1-191 „Dėl S. V. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ (toliau – Seimo kontrolieriaus pažyma), kurioje pateikė išvadas dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiant teisę į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą. Šioje pažymoje, be kita ko, rekomendavo Tarnybai inicijuoti ir užtikrinti tarnybinio patikrinimo atlikimą dėl pareigūnų (specialistų), atsakingų už Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymais patvirtintų pretendentų sąrašų parengimą ir patvirtinimą, kiek tai susiję su S. V. teise gauti lygiavertį sklypą, veiksmų, rekomendavo inicijuoti ir užtikrinti tarnybinio patikrinimo atlikimą dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistų, atsakingų už S. V. 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. spalio 31 d. kreipimųsi nagrinėjimą, veiksmų bei jos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimą pagal išvadą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Šios pažymos pagrindas – S. V. skundas.
5.4. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1PS1-623-(2.1) buvo sudaryta komisija, kuri pateikė išvadą Nr. 1PS17-115-(2.30) „Dėl J. L., A. K. ir K. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada), pasiūlė pripažinti, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėja J. L., pasirašydama 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymus, kiek tai susiję su S. V. teise gauti lygiavertį turėtajam miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pažeidė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai vykdė vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 papunkčio, 7.4.1 papunkčio ir 7.29 papunkčio nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose (1.1 papunktis).
5.5. Tarnybos direktorius 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymu, vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.1–14.2 papunkčiais, remdamasis išvada, pripažinta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėja J. L., pasirašydama 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymus, kiek tai susiję su S. V. teise gauti lygiavertį turėtajam miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pažeidė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai vykdė Vilniaus rajono skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1PS1-(2.1.)-910 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. lPI-(2.1,)-64 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-01) (toliau – Pareigybės aprašymas), 7.1, 7.4.1 ir 7.29 papunkčių nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose (1.1 papunktis). Tuo pačiu Įsakymu paskyrė J. L. tarnybinę nuobaudą – pastabą – už šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodytą tarnybinį nusižengimą.
6. Pareiškėjos teigimu tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, nesant sąlygų tarnybinei atsakomybei kilti, t. y. nesant neteisėtų veiksmų, be to, praleistas terminas tarnybinei nuobaudai skirti.
7. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, argumentuodama, kad terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo praleistas, nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjai Įsakymu skirtą nuobaudą, nes ji teisėtai ir pagrįstai paskirta esant visoms tarnybinės atsakomybės sąlygoms.
8. Atsakovo apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2018 m. vasario 2 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo panaikino ginčijamą įsakymą vien tuo pagrindu, jog praleistas dviejų mėnesių terminas skirti tarnybinei nuobaudai, kuris buvo skaičiuojamas nuo Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo dienos, ir nenagrinėjo faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su tuo, ar pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai atsakovė paskyrė tarnybinę nuobaudą už Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytą pažeidimą.
9. Taigi teismas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos skundą vertins ar pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai atsakovė paskyrė tarnybinę nuobaudą už Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytą pažeidimą.
10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Vadovaujantis šia nuostata, S. V. buvo įtraukta į sąrašą asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkte (toliau – Vyriausybės nutarimas) nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Piliečiams, kuriems sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra teismo tvarka panaikinti, į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme, pateiktame po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodytu būdu.
10.1. Taisyklių 3 punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad, gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Tų pačių taisyklių 13 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovas per VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priima atitinkamu teisės aktu įformintą sprendimą.
10.2. Tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai reglamentuoti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
11. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismas palaiko atsakovo poziciją, ir pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai paskyrimo, Tarnybos direktorius turėjo vadovautis VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, jog pareiškėjai tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per trejus metus nuo atsakovo nustatyto nusižengimo padarymo dienos, nes pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas, gavus Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo išvadą. Nustatyta, kad Seimo kontrolierius atliko ne pareiškėjos konkrečių veiksmų (neveikimo) vertinimą ir nekonstatavo, jog būtent pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jai paskirta tarnybinė nuobauda. Seimo kontrolieriaus pažymoje, surašytoje 2017 m. liepos 4 d., buvo nurodyta atsakovui inicijuoti ir užtikrinti tarnybinio patikrinimo atlikimą dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistų, atsakingų už S. V. 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. spalio 31 d. kreipimųsi nagrinėjimą, veiksmų. Seimo kontrolieriaus pažymoje pateikta informacija buvo pagrindas atsakovui sudaryti Komisiją pareiškėjos ir kitų valstybės tarnautojų tarnybiniams nusižengimams ištirti. Atsakovas, 2017 m. liepos 10 d. gavęs informaciją apie galimus valstybės tarnautojų tarnybinius nusižengimus ir vadovaudamasis Taisyklių 3 punktu, per 5 darbo dienas (2017 m. liepos 17 d.) pradėjo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, Tarnybinio nusižengimo išvada surašyta 2017 m. rugpjūčio 29 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta 2017 m. rugsėjo 21 d. Todėl terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas.
12. Pareiškėja skunde teigia, kad tiriant galimą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą buvo taikomi dvigubi standartai. Pažymėtina, kad Komisijos sudarymo įsakymas pareiškėjai buvo pateiktas 2017 m. liepos 24 d., kartu su Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. liepos 24 d. pranešimu Nr. lPS17-86-(2.30) „Apie tarnybinį nusižengimą“, ir pareiškėja žinojo apie Komisijos sudėtį. Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau - Taisyklių), 9 punktu, pareiškėja turėjo teisę pareikšti nušalinimą bet kuriam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais - Komisijai ar jos nariui), tačiau ji tokia teise nepasinaudojo. Jokių kitų objektyvių duomenų ar įrodymų, kad kuris nors Komisijos narys buvo suinteresuotas neigiamais tarnybinio tyrimo rezultatais, ar aplinkybių, kurios pagrįstai keltų abejonių kurio nors nario šališkumu, pareiškėja nepateikė. Šioje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kuris nors iš nurodytų Komisijos narių galėjo daryti įtaką kitiems.
13. Valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės yra laikomas tarnybiniu nusižengimu (VTĮ 2 str. 12 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas - valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2013 m. spalio 23 d. aprobuotos praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis)). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT administracinėje byloje Nr. A-520-2635-12).
14. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl nepakankamo rūpestingumo, nes ji, privalėjo žinoti teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, todėl pasirašydama 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymus, turėjo įsitikinti jų teisėtumu, o, nustačiusi, kad jie neatitinka teisės aktų reikalavimų, imtis priemonių, kad jie būtų pataisyti, tačiau to nepadarė, t. y. nebuvo pakankamai rūpestinga atlikdama savo funkcijas, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti.
15. Teismas pažymi, kad pareiškėja, būdama atsakinga už Vilniaus rajono skyriaus darbo organizavimą ir už tinkamą Vilniaus rajono skyriui pavestų funkcijų atlikimą, vykdydama vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vadovauti, organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti šiam skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, pasirašydama įsakymus, kuriais buvo patvirtintas (pakeistas) sąrašas, turėjo įsitikinti šių įsakymų bei sąrašo teisėtumu bei atitikimų teisės aktų nuostatoms. Pareiškėja, pastebėjusi, kad jie neatitinka teisės aktų reikalavimų, S. V. pagal išvadą klaidingai į sąrašą įrašyta kaip asmuo, kuriam gali būti projektuojamas tik žemės plotas, o ne jos pasirinkimu - žemės ar miško plotas, kaip nurodyta išvadoje, turėjo grąžinti įsakymus taisymui, tačiau to nepadarė, t. y. neužtikrino įsakymų atitikimo teisės aktų nuostatoms. Todėl teismas sprendžia, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai vykdė vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkto nuostatas (vadovauja, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą), 7.4.1 punkto nuostatas (priima sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypus, taip pat teisės aktų nustatytais atvejais priima sprendimus padidinti grąžintiną žemės sklypo plotą), ir 7.29 punkto nuostatas (pagal kompetenciją nagrinėja ir dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengia ir dalyvauja rengiant atsakymus į juos) nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Todėl dėl neteisėtų pareiškėjos veiksmų kilo neigiamos pasekmės, nes ji netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas sudarant pretendentų sąrašą, užkirto kelią tinkamai ir laiku įgyvendinti S. V. pateiktą Telšių skyriaus išvadą.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad S. V. buvo išreiškusi valią dėl Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 papunktyje nurodyto būdo, kuriuo pageidavo nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. pageidavo, kad būtų perduodamas lygiavertis žemės, miško plotas. Įgyvendinant šią išvadą, S. V. sąraše turėjo būti įtraukta ne kaip asmuo, kuriam gali būti projektuojamas tik žemės plotas (Sąrašo 5 skiltis), o jos pasirinkimu - žemės ar miško plotas, kaip nurodyta išvadoje (Sąrašo 7 skiltis), todėl įsakymai, kuriais buvo patvirtintas ir pakeistas sąrašas, kiek tai susiję su S. V., buvo priimti pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas.
17. Teismas sprendžia, kad Išvadoje buvo pagrįstai konstatuota pareiškėjos kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nes teisės aktams prieštaraujantys įsakymai buvo priimti dėl pareiškėjos kaltės, t. y. dėl nepakankamo rūpestingumo, nes turėdama teisinį išsilavinimą bei patirtį žemės administravimo ir žemės reformos srityse, žinodama teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, pasirašydama minėtus įsakymus, turėjo įsitikinti jų teisėtumu, o, nustačiusi, kad jie neatitinka teisės aktų reikalavimų, imtis priemonių, kad jie būtų pataisyti, tačiau to nepadarė, nebuvo pakankamai rūpestinga atlikdama savo funkcijas.
18. Be to, priešingai nei teigia pareiškėja, jos atliktas tarnybinis nusižengimas savo veiksmais sukėlė pasekmes - nebuvo užtikrintas tinkamas Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimas, tokie pareiškėjos veiksmai taip pat pakenkė Tarnybos įvaizdžiui, diskreditavo Tarnybos ir valstybės tarnautojo vardą visuomenės akyse, dėl ko kilo pagrįstų abejonių dėl Tarnybos valstybės tarnautojų kompetencijos ir tinkamo pareigų atlikimo.
19. Teismo vertinimu, pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda proporcinga padarytam pažeidimui, įsakyme ir išvadoje aiškiai, detaliai nurodyta, kokiais veiksmais ji pažeidė VTĮ, Atkūrimo įstatymo, pareigybės aprašymo nuostatas.
20. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad Tarnyba iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą, Tarnybos 2017 m. rugsėjo 21 d įsakymas Nr. 1PS1-886-(2.1) „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų patenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, taigi skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Teismui netenkinus pareiškėjos reikalavimų, nėra pagrindo patenkinti jos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. L. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.