- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- ATP-92-491/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03241-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pažeidėjas
- R. J.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) atstovui R. R.,
teismo posėdyje išnagrinėjęs Institucijos direktoriaus pavaduotojos A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
2015-11-20 Institucijos vyr. specialisto R. R. nutarimu R. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 1 d. 57 Eur bauda.
Nuobauda jam skirta už tai, kad jis 2015-10-31 apie 13⁴⁰ val., (duomenys neskelbtini) rajone, medžioklės metu medžiotojų būrelyje (duomenys neskelbtini) patikrinimui pateikė savo pusiau automatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), kalibras (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo įtaisytas ribotuvas. Taip jis pažeidė 2000-06-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklių) (2014-04-09 įsakymo Nr. D1-340 red.) 58.11 p. reikalavimus.
Nesutikdamas su nutarimu R. J. jį apskundė apylinkės teismui prašydamas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas R. J. skundą tenkino ir Institucijos priimtą nutarimą panaikino, nustatęs, kad R. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucijos direktoriaus pavaduotoja A. P. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos vyr. specialisto 2015-11-20 priimtą nutarimą. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Cituoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 4 ir 5 str. nuostatas, Taisyklių 2.4, 11.1, 16, 17, 19, 21 p. reikalavimus. Pabrėžia, kad R. J. tikrinimui pats pateikė pusiau automatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog 2015-10-31 medžioklėje jis naudojo būtent šį ginklą. Skunde nurodo, kad medžioklės varant metu paprastai per dieną atliekami keli varymai, o patikrinimas buvo atliktas pasibaigus vienam iš jų. Akcentuoja, kad nuėjimas iki automobilio, dėklo su ginklu paėmimas bei ginklo surinkimas nereikalauja daug laiko sąnaudų, todėl ginklas gali būti naudojamas per bet kurį varymą, todėl tai, kad patikrinimo metu ginklas buvo išardytas ir laikomas automobilio bagažinėje nepaneigia aplinkybės, jog ginklas buvo panaudotas medžioklėje, kitu atveju nesuprantamas jo pateikimo tikrinimui tikslas. Papildomai nurodo, kad šautuvo dėtuvės patikrinimui R. J. iš karto pateikė šovinius, skirtus pusiau automatiniam šautuvui (duomenys neskelbtini), todėl aišku, kad medžioklės metu jis naudojo būtent šį ginklą. Pažymi, kad inspektoriai nurodymų, kokie konkrečiai ginklai turėtų būti pateikti, nedavė, tai patvirtina ir liudytojų parodymai teismo posėdžio metu. Tuo atveju, jei R. J. medžioklės metu turėjo kelis ginklus, tai juos pats betarpiškai turėjo pateikti tikrinimui, tačiau ir tai nepaneigia fakto, kad jo pusiau automatinis šautuvas (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas medžioklėje. Skunde apeliantė tvirtina, kad liudytojas R. R. teisme parodė, jog į R. J. priklausančio pusiau automatinio šautuvo dėtuvę jis įdėjo tris šovinius, o R. J. teiginiai, kad jo parodymai yra melagingi, nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Be to pažymėjo, kad patikrinti šautuvo dėtuvės talpą, esant išardytam pusiau automatiniam šautuvui, visiškai nesudėtinga. Nurodo, kad R. J. medžioklės metu naudojo šautuvą, kuris neatitiko Taisyklių 58.11 p. reikalavimo, kad ribotuvas privalo būti įtaisytas taip, kad jo nebūtų galima laisvai išimti ir įdėti, tuo labiau jis negali būti laikomas atskirai. R. J. argumentas, kad į tikrinimui pateikto šautuvo dėtuvę įdėjus ribotuvą tilptų tik du šoviniai, ir įstatymo apribojimas nebūtų pažeistas, prieštarauja minėtam 58.11 p. įtvirtinam draudimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. J. prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Cituoja pirmosios instancijos teismo nutarimą, ATPK 85 str. 1 d., Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 str., 16 str., 28 str., administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., remiasi nekaltumo prezumpcijos principu. Nurodo, kad Institucijos pareigūnai visiškai nepagrįstai nustatė, kad jis pateikdamas ginklą tikrinimui savaime konkliudentiniais veiksmais patvirtino minėto ginklo naudojimą medžioklėje. Mano, kad Institucija siekia jį nepagrįstai patraukti administracinėn atsakomybėn. Be to, atsiliepime nurodo, kad Institucijos atstovai tikrindami ginklą, nesurašė jokio ginklo patikrinimo akto, o tai reiškia, kad jis nebuvo išsamiai apžiūrėtas.
Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš skundo matyti, kad Institucijos atstovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog R. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 1 d., įvykio ir šio pažeidimo sudėties požymių, skunde tvirtina, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas įvykio aplinkybes. Čia visų pirma pažymėtina, kad kiekvienoje byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę Institucijos pareigūnai, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje papildomai ištyręs kai kuriuos bylos įrodymus, t.y. apklausęs R. J. bei liudytoją R. R., šiuo atveju visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad R. J. Institucijos pareigūno nutarimu buvo nubaustas nepagrįstai. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas gana išsamiai aiškinosi bylos aplinkybes ir visų byloje surinktų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą, kad R. J. veikoje nėra ATPK 85 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.
ATPK 85 str. 1 d. numatyta atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus (išskyrus pažeidimus, numatytus ATPK 85 str. 3 – 7 dalyse). Akivaizdu, kad ATPK 85 str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, t. y. ji nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame suformuluotas konkretus draudimas. LR aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 patvirtintų Taisyklių 58.11 p. nurodyta, kad draudžiama medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, į kurių dėtuves telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu į jų dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinius). Taigi, visiškai suprantama, jog administracinė atsakomybė pagal ATPK 85 str. 1 d. šiame kontekste kyla asmeniui, kuris medžioklėje naudoja pusiau automatinį šaunamąjį ginklą, kurio dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai, jei dėtuvėje nėra įtaisytas ribotuvas. Taigi tam, kad konstatuoti aptariamą pažeidimą būtina įrodyti, kad : 1) kaltininkas dalyvauja medžioklėje; 2) jis medžioja naudodamas pusiau automatinį šaunamąjį ginklą, ir 3) kad šio ginklo dėtuvėje nėra įtaisytas ribotuvas, užtikrinantis, kad į dėtuvę būtų įdėti ne daugiau kaip du šoviniai. Tik įrodyta visų šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą pripažinti asmenį pažeidus Taisyklių 58.11 p. reikalavimą. Savaime suprantama ir tai, kad pareiga įrodyti kaltininko neteisėtus veiksmus ir jo kaltę tenka Institucijai.
Šioje byloje esantys duomenys vienareikšmiai patvirtina, kad R. J. dalyvavo aptariamoje medžioklėje bei kad inspektoriams, jų prašymu, patikrinimui pateikė išardytą savo pusiau automatinį šautuvą (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), be ribotuvo, kurie patikrinimo momentu buvo laikomi dėkle jo automobilio bagažinėje. Šio fakto proceso dalyviai ir neginčija.
Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jis medžiojo su šiuo ginklu. Visų pirma, pats R. J. visuomet nuosekliai tvirtino, kad šios medžioklės metu jis turėjo kelis ginklus, ir vienas iš jų buvo tikrintasis šautuvas (duomenys neskelbtini). Anot R. J., jis šį ginklą R. R. pateikė paprašytas paties inspektoriaus, nes šis tikrindamas leidimus ginklams pamatė leidimą ir šiam ginklui. Tiek R. J., tiek R. R. parodė, jog ginklas buvo atneštas iš automobilio, buvo išardytas. Šią aplinkybę R. R. patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Iš esmės analogiškus parodymus įvykio tyrimo metu bei apylinkės teisme davė ir liudytojas R. K. (24 – 28 b. l.). Pagaliau pažymėtina ir tai, kad patikrinimo metu šis ginklas nebuvo apžiūrėtas siekiant įsitikinti, ar iš jo nebuvo neseniai šauta. Tokiu būdu, surinkti byloje įrodymai leidžia daryti išvadą, kad minimas šaunamasis R. J. ginklas medžioklėje iki patikrinimo nebuvo naudojamas, t. y. su juo jis nemedžiojo. Taisyklės nedraudžia medžioklės metu turėti ne vieną ginklą, todėl R. J. versija, jog jis šio ginklo nenaudojo, o kadangi buvo jį neseniai įsigijęs po medžioklės ketino jį išbandyti šaudydamas į taikinį, nėra paneigta. Vien tik ginklo turėjimas medžioklės metu ar jo pateikimas tikrintojui, kaip kad tai buvo padaryta šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tikrai nepatvirtina fakto, kad šis ginklas buvo naudojamas medžioklėje. Tik naudojamo medžioklėje pusiau automatinio ginklo savininkui, dalyvaujančiam medžioklėje, atsiranda pareiga turėti ginklo dėtuvėje įtaisytą ribotuvą. Tokio ginklo (be ribotuvo) laikymas automobilyje, neįrodžius, kad juo buvo medžiojama, negali būti pripažįstamas Taisyklių 58.11 p. pažeidimu.
Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. J. negalėjo būti pripažintas kaltu pagal ATPK 85 str. 1 d., ir šio teismo sprendimu nutraukti jam šią administracinę bylą. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais šiuo atveju nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-23 nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento skundo netenkinti.
Šis nutarimas neskundžiamas.