Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-647-426/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01704-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – S. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas teismo prašo panaikinti atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 3R-229 (2.13-1.E) „D. J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo dalies“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. birželio 22 d. skundo dalį dėl advokato S. S. veiksmų, taip pat prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2021 m. birželio 22 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu, prašė atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu. Nustačius Suvestinėse nurodomų asmenų (A. S. S., A. M. G., Advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“, akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D. K., AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM) veiksmuose nusikalstamos veikos požymių pranešti prokurorui, surašyti administracinio nusižengimo protokolą kiekvienam iš Suvestinėse nurodomų Asmenų, pripažįstant jį kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo, ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui. Kiekvienam Suvestinėse nurodomam asmeniui, kuris neteisėtai tvarkė/tvarko jo asmens duomenis, uždrausti toliau juos tvarkyti ir įpareigoti juos sunaikinti, skirti administracinę baudą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 83 straipsnį. Įpareigoti kiekvieną Suvestinėse nurodomą asmenį, kuris neteisėtai tvarkė/tvarko jo asmens duomenis, atlyginti (priteisti) po 5 000 Eur nematerialinę (neturtinę) žalą.

Inspekcija skundo dalį dėl advokato S. S. veiksmų, tikrinant duomenis Nekilnojamojo turto registre, atmetė. Pareiškėjas su atsakovės Sprendimu nesutinka, teigia, kad atsakovė neišsireikalavo iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centro“ pastato, esančio (duomenis neskelbtini), išrašo, todėl nenagrinėjo, nenustatė ir neįvertino, kokią informaciją matė advokatas, atsispausdinęs jo ir nekilnojamųjų daiktų (įskaitant žemės sklypo) duomenimis. Jo nuomone, neišsireikalavusi išrašo, Inspekcija nenagrinėjo, netyrė ir nenustatė, kokių duomenų pagrindu advokatas jungėsi, rinko, susiformavo ir spausdinosi išrašus/pažymas su asmens ir jo nekilnojamo daikto duomenimis.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės vertinimu, kad advokatas paiešką ir kitus veiksmus atliko pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenis neskelbtini) (registro Nr. (duomenis neskelbtini)), bendraturčio asmens duomenis. Pažymi, kad atsakovė nenagrinėjo, nenustatė ir neįvertino ir nenustatė, ar advokatas buvo sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį ir/ar tokius veiksmus atliko vykdydamas advokato veiklą. Pareiškėjo nuomone, tai įrodo, kad advokatas jo asmens ir turto duomenis tvarkė nepagrįstai ir neteisėtai. Inspekcija netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, kodėl advokatui nereikėjo jo sutikimo advokato veiklos įgyvendinimui. Anot pareiškėjo, Inspekcija taip pat netyrė bei Sprendime nenurodė, ar duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims ir nepasisakė dėl advokato pareigos informuoti jį apie asmens duomenų tvarkymą. Pareiškėjo įsitikinimu, Inspekcija taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), kadangi Sprendimas nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, prašė patenkinti. Papildomai nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo duomenis rinko ne vykdydamas advokato veiklą, bet paprašytas brolio. Duomenis jis surinko, atspausdino su istorija. Mano, kad turėdamas galimybę prisijungti prie duomenų bazės, be teisėto pagrindo atliko veiksmus. S. S. tvarkė ne tik pareiškėjo vardą, pavardę, bet ir asmens kodą, kurį galėjo matyti visa trečiojo suinteresuoto asmens brolio šeima.

Inspekcija su skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškina, kad 2021 m. birželio 22 d. gavo pareiškėjo skundą, jog (duomenis neskelbtini) 2014 m. spalio 22 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenis neskelbtini) pagrindu įsigijo 50/2518 dalį žemės sklypo, butą (duomenis neskelbtini) (Registro Nr. (duomenis neskelbtini)) ir garažą (duomenis neskelbtini). Iš 2021 m. gegužės 20 d. VĮ „Registrų centro“ pateiktos informacijos sužinojo, kad nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. duomenis apie nurodytą nekilnojamąjį turtą rinko, tvarkė, spausdinosi, platino (gavo/perdavė tretiesiems asmenims) bei viešino visais atvejais neteisėtai pareiškėjo nurodyti asmenys tame tarpe ir advokatas S. S.. Nurodo, kad pareiškėjas prašė ištirti, nustatyti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, kurie neteisėtai rinko, tvarkė, spausdino, platino (gavo/perdavė tretiesiems asmenims) bei viešino jo asmens duomenis, įpareigoti asmenis, advokatą S. S. atlyginti neturtinę žalą, nustačius asmenų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių pranešti prokurorui.

Inspekcija pažymi, kad gavusi pareiškėjo skundą, 2021 m. birželio 29 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, nurodydama pataisyti skundo trūkumus. Pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. pateikė atsakymą, tačiau prašytos informacijos nenurodė, prašė, kad jo skundas būtų ištirtas objektyviai, visapusiškai ir pilna apimtimi. Pareiškėjas nepateikė informacijos ar turimų įrodymų, būtinų siekiant ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes. Išsprendusi skundo priėmimo klausimą, atsakovė 2021 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“, prašydama pateikti informaciją apie advokato S. S. atliktas peržiūras Nekilnojamojo turto registre apie pareiškėjui priklausantį turtą. VĮ „Registrų centras“ 2021 m. spalio 18 d. raštu pateikė informaciją, jog advokatas S. S. 2020 m. gruodžio 22 d. atliko paiešką pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenis neskelbtini) (registras Nr. (duomenis neskelbtini), pareiškėjui priklauso 50/2518 žemės sklypo dalis) bendraturčio J. S. asmens duomenis ir suformavo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.

Inspekcija, nustačiusi, kad advokatas S. S. 2021 m. gruodžio 22 d. patikrino informaciją nekilnojamojo turto registre, suformavo duomenų bazės išrašą apie pareiškėjo valdomą turtą, paiešką atlikęs pagal kito asmens kodą. Išnagrinėjusi ir įvertinusi advokato pateiktą informaciją, jog buvo renkami kito asmens duomenys, padarė išvadą, kad šios atliktos paieškos tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus nekilnojamo turto registre. Atsižvelgiant į tai, jo skundas dalyje dėl 2020 m. gruodžio 22 d. patikrinto Nekilnojamojo turto registro Inspekcijos Sprendimu buvo atmestas.

Atsakovė nesutinka su pareiškėju, kad buvo pažeistas A. N., kad skundas buvo priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre ir Sprendimas priimtas neišeinant už skundo nagrinėjimo ribų. Pažymi, kad buvo nustatyta, jog advokatas S. S. 2020 m. gruodžio 22 d. patikrino informaciją Nekilnojamojo turto registre, paieška nebuvo atliekama pagal pareiškėjo asmens duomenis, buvo renkami kito asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, ji neturėjo prievolės vertinti advokato S. S. veiksmų dėl kitų, o ne pareiškėjo, asmenų asmens duomenų tvarkymo.

Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėju, kad ji neišreikalavo iš VĮ „Registrų centro“ pastato, (duomenis neskelbtini), išrašo, nenagrinėjo, nenustatė ir neįvertino, kokią informaciją matė advokatas, atsispausdinęs pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamo daikto duomenimis. Taip pat nesutinka, kad nenagrinėjo, netyrė ir nenustatė, kokių išeitinių duomenų pagrindu jungėsi, rinko, susiformavo ir spausdino išrašus/pažymas su pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamo daikto (įskaitant žemės sklypo) duomenimis. Atsakovė pažymi, kad nagrinėdama skundus, atsižvelgiant į skundo dalyką, ji pati sprendžia dėl tyrimo eigos ir atitinkamų veiksmų atlikimo, todėl nesupranta pareiškėjo pozicijos, jog ji turėjo iš VĮ „Registrų centro“ išsireikalauti pastato (duomenis neskelbtini), išrašą. Sprendime nustatė, jog advokatas S. S. paiešką Nekilnojamojo turto registre atliko pagal J. S. asmens duomenis, todėl, jos manymu, taip paneigiami pareiškėjo argumentai, kad Inspekcija nenustatė, kokių duomenų pagrindu advokatas atliko paiešką Nekilnojamojo turto registre.

Inspekcija taip pat nesutinka su argumentu, kad Sprendime neištirta, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims. Nurodo, kad pats nepateikė įrodymų, jog advokatas jo asmens duomenis platino bei viešino.

Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėju, kad prašymo 2–6 punktuose Inspekcija nei teisinių, nei faktinių pagrindų (motyvų) nenurodė. Pažymi, kad skundo nagrinėjimo metu nenustačius neteisėto pareiškėjo duomenų tvarkymo fakto, pagrįstai nenagrinėjo 2–6 punktų ir dėl jų Sprendime nepasisakė. Atsakovės nuomone, šie prašymai/reikalavimai yra išvestiniai, kylantys iš neteisėto pareiškėjo duomenų tvarkymo fakto, o to nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Teismo posėdyje prašė atmesti skundą. Akcentavo, jog brolis į jį kreipėsi kaip į advokatą, nes paskelbto karantino dėl COVID 19 ligos metu negalėjo judėti iš Vilkaviškio į Vilnių, turėjo įrodyti pareigūnams, jog turi nekilnojamojo turto. Sutarties dėl teisinės pagalbos su broliu nepasirašė, žodinio susitarimo pagrindu surinko ir atspausdino duomenis apie nekilnojamą turtą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Inspekcijos 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 3R-229 (2.13-1.E) „D. J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo dalies“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Išklausius šalių paaiškinimus, ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatytos šios faktinės aplinkybės:

Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „D. J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“, prašydamas:

1. Atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu;

2. Nustačius Suvestinėse nurodomų asmenų (A. S. S., A. M. G., Advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D. K., AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM) veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, pranešti prokurorui;

3. Surašyti administracinio nusižengimo protokolą kiekvienam iš Suvestinėse nurodomų Asmenų (A. S. S., A. M. G. Advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D. K., AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, pripažįstant jį kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos padarymo, nurodant reikalavimą dėl 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui;

4. Kiekvienam Suvestinėse nurodomam asmeniui (A. S. S., A. M. G., Advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D. K., AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), kuris neteisėtai tvarkė/tvarko jo asmens duomenis, uždrausti toliau juos tvarkyti ir įpareigoti juos sunaikinti;

5. Kiekvienam Suvestinėse nurodomam asmeniui (A. S. S., A. M. G., Advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D. K., AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), kuris neteisėtai tvarkė/tvarko jo asmens duomenis skirti administracinę baudą pagal BDAR 83 straipsnį;

6. Įpareigoti kiekvieną Suvestinėse nurodomą asmenį (A. S. S., A. M. G., Advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB AS&Partners, UAB „Creditinfo Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D. K., AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), kuris neteisėtai tvarkė/tvarko jo asmens duomenis, atlyginti (priteisti) jam po 5 000 Eur nematerialinę (neturtinę) žalą.

Inspekcija 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352(2.13.) „Dėl skundo trūkumų“ kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti įrodymus, pagrindžiančius skunde nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. pateikė atsakymą (Inspekcijos reg. Nr. 1R-4830(2.13.Mr) į Inspekcijos raštą.

Inspekcija 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) informavo pareiškėją, jog priėmė nagrinėti skundą. 2021 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“, prašydama pateikti informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens atliktas peržiūras Nekilnojamojo turto registre apie pareiškėjui priklausantį turtą.

VĮ „Registrų centras“ 2021 m. spalio 18 d. raštu Nr. 2R-4990 (2.13.Mr) (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-6767 (2.13.Mr)) pateikė informaciją, jog advokatas S. S. 2020 m. gruodžio 22 d. atliko paiešką pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenis neskelbtini) (registras Nr. (duomenis neskelbtini), pareiškėjui priklauso 50/2518 žemės sklypo dalis) bendraturčio J. S. asmens duomenis ir suformavo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.

Inspekcija 2021 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 2R-5465 (2.13.) kreipėsi į advokatą S. S., prašydama pateikti informaciją. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2022 m. kovo 25 d. raštu (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-1647(2.13.Mr)), informavo Inspekciją, jog 2020 m. gruodžio 22 d. atliko paiešką pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenis neskelbtini) bendraturčio J. S. duomenis ir suformavo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.

Iš vartotojų veiksmų protokolo matyti, kad 2020 m. gruodžio 22 d. 20:42:24 val. advokato S. S. suformuotas registro išrašas elektronine forma turto vienetui Nr. (duomenis neskelbtini) .

Atsakovė skundžiamu Sprendimu skundo dalį dėl advokato S. S. veiksmų, tikrinant duomenis Nekilnojamojo turto registre, atmetė.

Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovės Sprendimu, kreipiasi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja asmens duomenų apsaugos reikalavimus, nekilnojamojo turto registro tvarkymo ir advokatų veiklą reglamentuojantys aktai: 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), VAĮ ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas.

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus, 23 straipsnio 1 dalis numato, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją nagrinėdama asmens skundą vertina asmens duomenų tvarkymo galimus pažeidimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą nurodyta, jog priežiūros institucija (Inspekcija) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisės (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020).

Pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalį, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai.

BDAR 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šiuo Reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis Reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

BDAR 4 straipsnio 1 punktas apibrėžia, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

Pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį duomenų tvarkymas yra bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Pažymėtina, kad duomenys apie asmens turtą yra asmens duomenys BDAR 4 straipsnio 1 punkto prasme, tai jų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatų reikalavimus.

Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principai); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi; d) tikslūs ir prireikus atnaujinami, turi būti imamasi visų pagrįstą priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves; f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo.

Be to, BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Nesant nė vienos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu.

BDAR 5 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas atskaitomybės principas, pagal kurį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi.

Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, duomenų tvarkymo pagal šį punktą teisėtumas siejamas su būtinybe duomenų valdytojui tvarkyti konkrečius asmens duomenis tam, kad būtų įvykdyta jam taikoma teisinė prievolė, atsižvelgiant į BDAR 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus („1 dalies c punkte nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. Valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama“).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 42 straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik: <...> 6) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti. Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami tik: <...> 5) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Nagrinėjamu atveju, trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas S. S., 2020 m. gruodžio 22 d. atliko paiešką VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenis neskelbtini) (registras Nr. (duomenis neskelbtini)) bendraturčio asmens duomenis. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su Inspekcijos vertinimu, mano, kad advokatas jo asmens ir turto duomenis tvarkė nepagrįstai ir neteisėtai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą, advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punktas). Be to, panašaus pobūdžio nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 6 punkte (redakcija, galiojusi sprendimo priėmimo metu), pagal kurį asmenys, teikiantys įstatyme nustatytas teisines paslaugas, turi teisę gauti informaciją apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotas šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog LVAT aiškindamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnį, nurodė, kad advokatai laikytini „asmenimis, teikiančiais įstatyme nustatytas teisines paslaugas“ Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio taikymo prasme ir turi teisę gauti Registre tvarkomus duomenis, reikalingus teisinėms paslaugoms, t. y. tiek teisės konsultacijoms (patarimams teisės klausimais), tiek teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimui, tiek atstovavimui teisės klausimais, tiek gynybai bei atstovavimui bylų procese. Teismas pabrėžė, kad įgyvendindami šią teisę advokatai privalo pagrįsti prašomų pateikti Registro duomenų reikalingumą, t. y. jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu (LVAT 2022 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022; LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartis Nr. eA-130-821/2023).

LVAT, be kita ko, pažymėjo, kad reikalavimas Registro tvarkytojui, gavusiam advokato paaiškinimą bei akivaizdžius įrodymus, kad prašomi pateikti Registro duomenys yra reikalingi teisinių paslaugų teikimui, atlikinėti papildomus tyrimus (iš advokato ir (arba) jo kliento reikalauti papildomų paaiškinimų, dokumentų ir pan.), inter alia dėl advokato kliento teisės gauti konkrečią teisinę paslaugą, arba kvestionuojant advokato diskreciją pasirinkti konkrečias priemones kaip ir (arba) kokia apimtimi konkreti teisinė paslauga turėtų būti teikiama, būtų nesuderinamas su advokato teisiniu statusu. Tokiu būdu būtų pažeistas advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, principas (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 punktas) (LVAT 2022 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022).

Iš prie bylos pridėto Vartotojo veiksmų protokolo matyti, kad paieška Nekilnojamojo turto registre 2020 m. gruodžio 22 d. 20:42:24 val. buvo atlikta advokato S. S., kuris suformavo registro išrašą elektronine forma turto vienetui Nr. (duomenis neskelbtini). Advokatas S. S. 2022 m. kovo 25 d. paaiškinime Inspekcijai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre paiešką atliko pagal J. S. prašymą, kuris tame pačiame name, kaip ir pareiškėjas, turi nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina ir tai, kad advokatas S. S. yra sudaręs sutartį su VĮ „Registrų centras“. Atsižvelgus į tai, matyti, kad paiešką jis atliko ne pagal kliento reikalavimą, t. y. nebuvo sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutarties su broliu J. S., tačiau paiešką Nekilnojamojo turto registre atliko pagal savo brolio prašymą ir pagal nekilnojamojo turto Nr. (duomenis neskelbtini). Kitaip tariant, advokatas paiešką atliko ne pagal pareiškėjo duomenis, o pagal nekilnojamojo turto duomenis, kuris priklauso ne tik pareiškėjui. Todėl galima daryti išvadą, kad advokato S. S. paieškos tikslas – ne siekis surinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus Nekilnojamo turto registre. Taigi, advokatas turi prieigą prie registre esančių duomenų, kuriuose galėjo būti ir pareiškėjo asmens duomenų, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtą pareiškėjo duomenų tvarkymą. Pažymėtina, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę prieiti prie bendro turto duomenų, o šiuo atveju nėra ginčo, kad advokatas S. S. atliko veiksmą pagal bendraturčio užsakymą dėl dalies bendrame turte.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų administraciniam sprendimui, kad nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškindamas VAĮ nuostatas LVAT yra nurodęs, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų (VAĮ 3 straipsnis).

Taigi, įvertinus aukščiau aptartą skundžiamo Sprendimo turinį, jame nurodytas faktines aplinkybes ir teisės normas, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad Inspekcija nenustatė, netyrė, kokių duomenų pagrindu advokatas S. S. jungėsi, rinko, susiformavo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nes tiek trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinime, tiek skundžiamame Sprendime, tiek ir iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys tvarkyti ne pagal pareiškėjo asmens duomenis. Kitų asmenų duomenų tvarkymas nesudaro pareiškėjo teisinio suinteresuotumo dalyko, todėl atsakovė pagrįstai neplėtė tyrimo ribų pagal pareiškėjo skundą dėl jo asmens duomenų tvarkymo.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas atitinka administraciniam sprendimui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, advokatai gali būti laikytini „asmenimis, vykdančiais valstybės pavestas funkcijas ar teikiančiais įstatyme nustatytas teisines paslaugas“ Nekilnojamojo turto registro įstatymo taikymo prasme ir turi teisę gauti Registre tvarkomus duomenis, reikalingus įstatymu priskirtoms funkcijoms ar teisinėms paslaugoms – parengti sandorius ir juos patvirtinti – atlikti. Iš esamo teisinio reguliavimo kylančio advokatų teisinio statuso ypatumai suponuoja jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, taigi ir dėl to, kokie Registro tvarkomi duomenys jiems yra reikalingi, siekiant užtikrinti, kad jų teikiamos teisinės paslaugos būtų kokybiškos ir būtų įvykdytos valstybės advokatams patikėtos funkcijos (užtikrinti civilinių sandorių teisėtumą). Be to, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl Inspekcijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti advokato pateiktus paaiškinimus ir įrodymus dėl Registro duomenų reikalingumo. Advokato S. S. pateiktas paaiškinimas, rašytiniai duomenys patvirtino, kad jis Registro duomenis rinko pagal kito asmens (J. S.) prašymą.

Pareiškėjas teigia, kad Inspekcija netyrė bei Sprendime nenurodė, ar jo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims ir nepasisakė dėl pareigos informuoti jį, kuris nėra advokato klientas, apie jo asmens duomenų tvarkymą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad advokatas S. S. jo duomenis platino tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad tokius įrodymus pareiškėjas galėjo pateikti, kartu šalindamas skundo Inspekcijai trūkumus ar teikdamas kartu su skundu teismui, tačiau to nepadarė. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, kokios konkrečios aplinkybės tyrimo metu nebuvo ištirtos, kadangi VĮ „Registrų centras“ pateikta informacija ir Vartotojų veiksmų protokolo duomenys aiškiai ir patikimai identifikuoja atliktus konkrečius su turto registro duomenimis veiksmus, juos atlikusius asmenis, dažnumą ir laiką. Pareiškėjas nepagrindė, kad tyrimo metu surinktų duomenų nepakako skundžiamame sprendime išdėstyti esmines faktines aplinkybes ir padaryti išvadas dėl duomenų tvarkymo (ne)teisėtumo.

Pažymėtina, kad Inspekcija, kaip institucija, turi diskrecijos teisę savarankiškai nuspręsti dėl tyrimo apimties, eigos ir rinktinų duomenų, svarbiausia, kad priimami administraciniai sprendimai atitiktų esminius VAĮ keliamus administraciniams sprendimams teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, o tyrimas būtų atliktas laikantis esminių viešojo administravimo principų, įskaitant ir proporcingumo principo. Pareiškėjas ar administracinės procedūros dalyvis, teigdamas priešingai, privalo savo teiginius pagrįsti konkrečiais argumentais, o ne bendro pobūdžio teiginiais.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Inspekcija nepagrįstai neišnagrinėjo visų jo prašyme išdėstytų prašymų, tačiau, nenustačius neteisėto asmens duomenų tvarkymo, nebuvo jokio teisinio pagrindo atsakovei svarstyti dėl poveikio priemonių advokatui S. S. taikymo. Dėl platesnės tyrimo apimties pažymėtina, kad Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą, prašė papildomų duomenų jo teiginiams pagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių papildomų duomenų.

Pagal ADTAĮ nuostatas skunde Inspekcijai, be kita ko, turi būti nurodoma <...> skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės (ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas (ADTAĮ 24 straipsnio 6 dalis). Be to, pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones. BDAR 58 straipsnio sisteminis loginis aiškinimas taip pat duoda pagrindą teigti, jog priežiūros institucija turi įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad turėjo būti tiriama advokato S. S. pareiga informuoti apie jo duomenų tvarkymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas, kadangi, jo duomenų tiesiogiai advokatas netvarkė. Taip pat BDAR 14 straipsnio 1–4 dalys netaikomos, jeigu ir tiek, kiek: a) duomenų subjektas jau turi informacijos; b) tokios informacijos pateikimas yra neįmanomas arba tam reikėtų neproporcingų pastangų, visų pirma kai duomenys tvarkomi archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais laikantis 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir apsaugos priemonių arba jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos gali tapti neįmanoma arba ji gali labai sukliudyti pasiekti to tvarkymo tikslus. Tokiais atvejais duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių duomenų subjekto teisėms ir laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti, įskaitant viešą informacijos paskelbimą; c) duomenų gavimas ar atskleidimas aiškiai nustatytas Sąjungos arba valstybės narės teisėje, ir kurie taikomi duomenų valdytojui ir kuriuose nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto interesų apsaugos priemonės; arba d) kai asmens duomenys privalo išlikti konfidencialūs laikantis Sąjungos ar valstybės narės teise reglamentuojamos profesinės paslapties prievolės, įskaitant įstatais nustatytą prievolę saugoti paslaptį. Pažymėtina, kad bet kurios iš šitų alternatyvų pakanka eliminuoti duomenų valdytojo pareigą informuoti apie duomenų tvarkymą.

Šioje byloje aptariamu atveju skundžiamame sprendime ir aukščiau šiame teismo sprendime aptartuose teisės aktuose yra aiškiai numatytas Nekilnojamojo turto registro tvarkomų duomenų apimtis ir subjektai, turintys teisę, tvarkyti registro duomenis, be to, pareiškėjas, valdydamas bendrosios nuosavybės teise turtą kartu su kitais asmenimis (bendraturčiais), negali teisėtai reikalauti (apriboti) bendraturčių (ar jų prašymu jiems paslaugas atliekančių asmenų) prieigą prie bendro turto viešo registro duomenų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka ir VAĮ reikalavimus (yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas), laikytasi pagrindinių ir esminių procedūrų, jį priėmė kompetentingas subjektas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be kita ko, skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę išnagrinėti prašymą iš naujo, yra išvestinis. Pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl advokato S. S. veiksmų.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.