- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- I-469-739/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00195-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu skundu suformulavęs skundo pagrindą ir dalyką(42b.l.)bei 2012-11-07 teismo posėdyje prašydamas bylą nagrinėti pagal šį patikslintą skundą, teismą prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato(toliau – Panevėžio AVPK), 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas paaiškino, kad neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, susijusių su nuobaudos pareiškėjui paskyrimu Panevėžio AVPK 2011-03-18 nutarimu Nr. 10. Pareiškėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiškė streso, dvasinių išgyvenimų, nusiminimo, paniekinimo, įžeidimų, psichologinės prievartos, tyčiojimosi, reputacijos ir bendravimo galimybių sumažėjimo patyrimu, laiko, emocinių ir protinių, materialinių sąnaudų eikvojimu dėl teisminių procesų, kas tęsiasi iki šiol. Priteistą žalos atlyginimą prašo pervesti į savo nepilnamečio sūnaus sąskaitą banke.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą atsakovui tinkamai pranešta, yra gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovo atstovui. Atsiliepimu į skundą(b. l. 7-8) atsakovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, susijusios su neteisėtais Panevėžio AVPK veiksmais, nepagrįstai paskiriant pareiškėjui nuobaudą, atlyginimo.Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-03-18 Panevėžio AVPK nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo skirta nuobauda – teisės gauti perdavimą ar banderolę su spauda atėmimas vienam mėnesiui už tai, kad jis 2011-03-18 apie 11 val. 20 min. atsisakė vykti planiniu etapu iš Panevėžio AVPK areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių, priešgyniavo(Panevėžio apygardos administracinio teismo adm.bylos Nr.I-161-320-2011 20 b.l.).2011-09-20 sprendimu Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-161-320-2011, kurioje ginčo šalys buvo pareiškėjas ir Panevėžio AVPK, nustatė faktus, kad Panevėžio AVPK pareigūnų nurodymas 2011-03-18 pareiškėjui vykti planiniu konvojumi, nepamaitinus jo pietumis ir neaprūpinus sausu daviniu, buvo neteisėtas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų “Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių“ 59,62 punktų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų “Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo organizavimo taisyklių“ 31 punkto reikalavimus, todėl neteisėto nurodymo nevykdymas negali užtraukti atsakomybės ir 2011-03-18 Panevėžio AVPK nutarimu nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai. 2011-09-20 sprendimu Panevėžio apygardos administracinis teismas panaikino 2011-03-18 Panevėžio AVPK nutarimą Nr. 10. 2012-05-29 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Šioje byloje dalyvauja tie patys asmenys: pareiškėjas ir Panevėžio AVPK, atstovaujantis Lietuvos valstybę. Todėl teismas daro išvadą, kad Panevėžio AVPK pareigūnai duodami nurodymus pareiškėjui vykti planiniu konvojumi, nepamaitinus jo pietumis ir neaprūpinus sausu daviniu, o už tokių nurodymų nevykdymą bei priešgyniavimą skirdami pareiškėjui nuobaudą - teisės gauti perduodamus daiktus ar banderolės su spauda atėmimą neveikė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti ir tokie jų veiksmai(aktai) buvo neteisėti.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau - CK) 6.271 straipsnis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal to paties straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodami teismų praktiką dėl įstatymų, atlyginant neturtinę žalą taikymo, yra pažymėję, kad neturtine žala pripažįstamas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus bei emocijas arba sudarė nesudėtingas kliūtis. Yra traktuojama, kad neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ir ne trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, o neturtinė žala yra nustatoma tada, kai ją sukeliantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs ir kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu bei gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-526/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, tai yra ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais, atsižvelgia ne tik į CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus, tai yra į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir vadovaujasi sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011m. kovo 1d. sprendimas byloje Lalas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 13109/04; 2008m.liepos 1d. sprendimas byloje Malininas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr.10071/04; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas ir ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė stresą, išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, tyčiojimąsi, psichologinį smurtą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, pasitikėjimas valstybės pareigūnais, kas, anot pareiškėjo, tęsiasi iki šiol. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011-03-18 jam atsisakius vykti planiniu etapu nepamaitintam ir negavus sauso davinio, jo reikalavimai policijos pareigūnų buvo patenkinti, tai yra, jis buvo sugrąžintas į kamerą ir jam buvo atnešti pietūs, ir tik po to jis buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taigi, neteisėti pareigūnų reikalavimai pareiškėjui buvo nutraukti, o pareiškėjo reikalavimai patenkinti, todėl negali būti pripažįstama, kad neteisėti Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmai sukėlė pareiškėjui ilgalaikį neigiamą poveikį. Nors teisė į daiktų ar banderolės su spauda perdavimą vienam mėnesiui pareiškėjui buvo atimta neteisėtai, tačiau iš byloje surinktų duomenų(64-65b.l.),liudytojos D.K. parodymų nustatyta, kad 2010, 2011 metais pareiškėjo artimieji daiktus, maistą dažniausiai pareiškėjui perduodavo vieną kartą į mėnesį, o spaudos iš viso neperduodavo. Be to, kaip tik prieš pat nuobaudos skyrimą pareiškėjui artimieji perdavimus perdavė vieną po kito kas antrą dieną, tai yra tiek 2011-03-12, tiek ir 2011-03-14.Todėl, atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad paskirtoji nuobauda, nors ir neteisėta, tačiau negalėjo sukelti pareiškėjui ilgalaikių neigiamų pasekmių. Be to, pareiškėjo nurodomos kaip neturtinę žalą sukėlusios neigiamos emocinės ir dvasinės būsenos yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodo realaus neigiamo ilgalaikio poveikio pareiškėjui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl laiko, protinių ir materialinių sąnaudų įrodinėjant pareigūnų veiksmų neteisėtumą teismuose, dėl jo varginimo ryšium su tuo, kad į teismus jis buvo etapuojamas, dėl Panevėžio AVPK nepripažinimo kaltės bei savanoriško neatlyginimo jam padarytos neturtinės žalos, dėl kurių, anot pareiškėjo, jis patyrė neturtinę žalą, negali būti vertinamos kaip tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais pareigūnų veiksmais. Visa tai, ką nurodo pareiškėjas, yra susiję su administracinės bylos procesu, kuriame pareiškėjas turi teisę ginti savo pažeistas teises, pareigą paduoti skundą raštu, tinkamai jį suformuluoti, teisę, bet ne pareigą dalyvauti teismo posėdžiuose, jeigu teismas nenustatė privalomo šalies dalyvavimo, o kita ginčo šalis turi teisę nesutikti su skundu, apskųsti teismo sprendimą, šios proceso šalių teisės ir pareigos yra įtvirtintos Administracinių bylų teisenos įstatyme(5,6,22-23,48,51,53,72 straipsniai). Todėl tai, kad Panevėžio AVPK įgyvendino jam kaip administracinės bylos ginčo šaliai įstatymo suteiktas procesines teises, negali būti pripažįstama kaip neteisėti veiksmai, galintys sukelti turtinę ar neturtinę žalą pareiškėjui. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad jis patyrė materialinių sąnaudų. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymas(44-45 straipsniai) nustato, kad administracinės bylos proceso metu realiai patirtos proceso šalių išlaidos(materialinės sąnaudos) yra atlyginamos šio įstatymo numatyta tvarka.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog byloje nustatytais neteisėtais Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmais pareiškėjas buvo paveiktas taip intensyviai, jog jam galėjo būti sukeltos pasekmės, nulėmusios ilgalaikes pareiškėjo neigiamas emocijas, ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ar sukrėtimus, bendravimo apribojimą, pakenktų jo reputacijai ir pan. Todėl, vadovaudamasis ginčo santykių teisiniu reglamentavimu, nacionalinių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotomis teisės taikymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.