Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. kaltinama tuo, kad 2015-06-20, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), įsiveržusi į S. B. butą jėga įspaudė ją į kampą, ranka mušė į galvos sritį, o jai pabandžius išsilaisvinti, su šuns pavadėliu apvijusi jai kaklą smaugė ją, sudavė per ranką ir trenkė per galvą kažkokiu daiktu, nuo kurio smūgio ji prarado sąmonę ir pargriuvo, padarydama S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldama fizinį skausmą.

Apklausta teisme kaltinamoji J. P. parodė, kad 2015-06-20 grįžo iš darbo. Šuo buvo darže pririštas, ji, J. P. atėjo jo paimti. Grįžtant ją, J. P. užpuolė B., kad vienas jos šuniukas prikakojo darže. B. įsitempė ją, J. P. į savo koridoriuką ir apipurškė balionėliu, ji nematė kaip kur su pavadėliu trenkė. Grįžo namo. Ji, J. P. buvo susinervinusi. Po to, kai juos iškvietė į policiją, B. sakė, kad nešė šiukšles išmesti ir pastarąją ji užpuolė, o antrą kartą pasakė, kad ėjo paimti pašto. Tą dieną B. balkone stovėjo ir šaukė ant jos, J. P.. Ji, J. P. paėmė šunį, o B. šaukė. Pasak J. P., ji praėjo su šuniu, atėjo į laiptinę, B. atidarė savo butą ir pradėjo šaukti ant jos ir mojavo su pagaliu. B. jai, J. P. už plaukų laikė ir ji norėjo ištrūkti, B. paėmė iš kišenės balionėlį ir papurškė dujų. Ji, J. P. B. su pavadėliu trinktelėjo. Jai, J. P. pataikė į akis, pradėjo trūkti oro ir graužė akis. B. ją, J. P. įtraukė į savo buto koridorių. Kai B. pripurškė jai, J. P. į akis dujų, tai vieną kartą ji, J. P. trinktelėjo su pavadėliu. Ji, J. P. pabėgo namo sudavusi. Grįžo ji, J. P. pas mamą, mama klausė kas atsitiko, nenorėjo sakyti, nes pastarajai su širdimi blogai. Mama pagalvojo, kad ji, J. P. su vyru susipyko. Ji, J. P. dėl to niekur nesikreipė. B. draugas mirė ir buvo mėnuo po mirties, buvo susinervinusi, už stalo pasėdėjo. Ji, J. P. nematė jokio kraujo pas B., nematė ar pastaroji nugriuvo. Matė, kad 21 dieną B. ėjo link autobuso. Pasak J. P., matė duris užplombuotas, vyras pasakė, kad B. išvežė į ligoninę. Neėmė B. raktų. B. jeigu išeina iš buto visada užsirakina. Nežino kodėl jos, J. P. vyras pasakė, kad stipriai sumušta B. Gal B. sau galėjo ką pasidaryti, gal kai pastaroji nukrito ir sąmonę prarado, gal susitrenkė. Ji, J. P. vieną kartą sudavė su pavadėliu, nežino kur pataikė. Žmogus dirba darže nuo ryto iki vakaro, iš kur žinote, kad ji nestipri, ji, J. P. pardavėja kasoje dirba. Dėl civilinio ieškinio nesutinka, ji, J. P. gynėsi nuo B. Gal pas S. B. iš anksto buvo tie sumušimai, ji jos nemušė, apsigynė ir pabėgo, ji už plaukų laikė ir balionėliu į akis papurškė, jokių grumtynių nebuvo. S. B. jai kaklą ir prie akies apdraskė, su nagais užgriebė, kai plaukus tempė.

Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka nukentėjusiosios S. B. parodymus, kai ji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-21 teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-06-20 ji grįžo iš kaimyno tėvo laidotuvių, po to buvo 30 dienų, ji ėjo į bažnyčią, grįžo namo, blogai jautėsi, atėjo užrakinti savo darželį, buvo kaimynė A. J., J. P. ir jos vyras. Pasikalbėjo, ji, S. B. uždarė šiltnamius ir nuėjo namo. Pažiūrėjo televizorių, užsivilko šiltą chalatą ir išėjo pažiūrėti į balkoną ar viską uždarė. Pamatė, kad J. šunys prie jos, S. B. vartelių daro savo reikalus. Ji, S. B. J. iš balkono pasakė kiek galima tvarkyti po pastarosios, ji nesurenka nieko. Ji, S. B. tris dienas buvo laidotuvėse, į darželį negalima įeiti, nes pilna šunų reikalų. J. buvo palikusi šunis, įeiti neįmanoma, ji, S. B. pasakė, kad tvarkytų savo šunų reikalus. J. nuvedė šunis namo. Praėjo 30-40 min. Ji, S. B. turėjo teismą ir jai ilgai negrąžino pinigų. Pirmame aukšte prie laiptų yra pašto dėžutė, ji, S. B. ėjo pasižiūrėti, išėjo J., ji, S. B. laikė prie sienos duris. J. motina gyvena ten. J. atidarė duris. Ji, S. B. stovėjo, laukė, kol J. išeis su savo šunim, o pastaroji išlaužė duris, išstūmė į koridorių, kojom uždarė duris ir pradėjo mušti. Ji, S. B. nematė kuo mušė, nes stovėjo nugara į J. Ji, S. B. bandė rėkti, bet J. užtrenkė duris. Pasak S. B., tuo metu pas ją namie nieko nebuvo, anksčiau pas ją gyveno sesuo, bet pastaroji jau mirė. Iš pradžių J. mušė ją per galvą iš nugaros į pakaušį 2-3 kartus. Po to, užmetė šuns pavadėlį ir smaugė, ji, S. B. norėjo išsilaisvinti, šaukė kaimynę tris kartus A., bet niekas neišėjo, jai kažkaip pavyko užkišti kairę ranką, J. nuėmė pavadėlį ir mušė kažkuo aštriu į galvą ir paskui ji neteko sąmonės. Iš pradžių mušė pavadėliu, o paskui turėjo kažką aštraus. Kažkas aštraus buvo ant pavadėlio, tada mušė į galvą gal 7 ar daugiau smūgių. Ji, S. B. matyt buvo be sąmonės, bet matyt nenukrito, nes buvo krauju ištemptas koridorius, durys, rūbai. Greitąją jai, S. B. iškvietė J. vyras. Kaip kaimynė pasakojo, kad matė per akutę, pakėlė jos motiną. Kai atvažiavo greitoji, ji, S. B. nebuvo sąmoninga, ji nematė kaip ji atvažiavo. Nežino nuo kurio smūgio prarado sąmonę. Ją, S. B. P. mušė, nes ji pastarajai pasakė, kad sutvarkytų šunų reikalus. Mušdama J. nieko nesakė, uždarė duris ir nieko nesakė. Pas P. buvo problemos 2012 m., pastaroji užleido savo vilkšunį ant mažo šuns, J. šuo sukandžiojo jos, S. B. šunį. Vedžiojo savo šunį be antsnukio, palaidą laiko, netvarko, daugiau su J. nebendravo. Pasak S. B., (duomenys neskelbtini) gatvėje yra 8-ių butų daugiabučiai, P. šeima labai triukšminga. Kai ji, S. B. atsibudo ligoninėje, ji blogai judėjo, galva buvo subintuota, ji iš karto prašėsi namo, nes paliko neužrakintą butą, pasirodo dingo jos raktai. Kai atgavo sąmonę buvo prapjauta galva dviejose vietose, vienoje siuvo, veidas nebuvo sužalotas, prie ausų buvo sužalota, dar ilgą laiką negalėjo išsiplauti galvos, gydytojas sakė, kad po sumušimo būtų praėję 30-40 min ir būtų mirusi. Galvoje buvo 7 vietos, kur buvo sužalojimai, ji, S. B. dar 2 savaites po to sunkiai kalbėjo, jai buvo nustatytas galvos sutrenkimas. Prašo jai, S. B. atlyginti žalą, ji moka už visus vaistus, tris kartus buvo daroma galvos nuotrauka. Turtinę žalą sudaro 138 eurai už atliktą tomografinį tyrimą, neturtinę žalą patyrė 15000 eurų už visus sumušimus, nes jai, S. B. skaudėjo ir iki šiol kairę galvos pusę skauda, ji kurį laiką nematė. Po įvykio ji, S. B. blogai jautėsi, iki šiol nenormali. Po šio įvykio sunkiai viską atsiminė ir jautėsi blogai daugiau nei 2 savaites, Ją, S. B. kaimynė prižiūrėjo. Po šio įvykio į laiptinę išeina, jie ir dabar iš jos, S. B. tyčiojasi, jie virš jos gyvena, daužosi, sako kad vaikas žaidžia. Jai, S. B. po durimis pila visokius nešvarumus. Po įvykio jautė pažeminimą. Ji, S. B. J. pažįsta nuo mažų dienų ir jos motiną pažinojo, gyveno kaip kaimynai, o kai mama mirė, prasidėjo viskas. S. B. paaiškino, kad ant smakro atsirado sužalojimai kai ji stvėrė, sužalojimai buvo kakle, ant kaklo buvo apdraskyta. Ant dilbių gal ir buvo sužalota, iš karto darė tyrimus, ji, S. B. ne iš karto suprato viską, dar blogai jautėsi. Antakiai gal ir buvo, tik ji, S. B. neprisimena, kaimynė dėjo kompresą ant antakio. Tą dieną dujų balionėlis pas ją, S. B. buvo kišenėje, ji jo nepanaudojo, ji net ir nepurkštų, ji jį turėjo tik nuo šunų apsiginti. Tokie parodymai duoti (1 t. b.l. 9), nes kai atvažiavo policija, ji, S. B. normaliai nekalbėjo, jos neišleido iš koridoriaus. P. atžvilgiu nenaudojo jokio smurto, nėjo su pastarąją muštis. Anksčiau yra į medicinines įstaigas kreipusis dėl rankų, gulėjo ligoninėje, bet tai buvo 2000 m. Kai ji, S. B. buvo balkone ir pastebėjo du šuniukus, ji pasakė A., kad surinktų. J. P. vadina A. (b.l. 91-93) – nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak S. B., jie nesupranta ką daro, tyčiojasi, ją įstūmė į buto koridorių, jokio grėblio nebuvo, ji niekur nekrito.

Teisėja pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka liudytojos M. S. parodymus, kai ji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-21 teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta abi moteris, J. jos duktė, S. jos kaimynė. Ji, M. S. nieko negirdėjo ir nieko nematė. Žino, kad tai buvo praeitais metais vasario metu, galbūt galėjo būti 2015-06-20. Ji, M. S. 20 val. atvažiavo iš turgaus ir nuėjo dirbti, o P. dirbo iki 22 val., bet pastaroji turi raktus ir ji po darbo išveda savo šunį, jis gyvena pas ją, M. S. koridoriuje. Ji, M. S. jau gulėjo lovoj kai J. atėjo labai susinervinus, ji pradėjo klausti kas yra, J. pradėjo verkti, buvo apdraskyta. Jai, M. S. reikėjo 3 val. keltis, galvoja čia kokie nors šeimos nesutarimai, nelindo J. į dušią, nuėjo miegoti. Kai 3 val. ji, M. S. atsikėlė važiuoti į bazę, J. jau nebuvo, šuo buvo koridoriuje, ji uždarė butą ir nuvažiavo į bazę, iš ten tiesiai į turgų. Paskui J. atvažiavo pas ją, M. S. į turgų, pradėjo kalbėti kas yra, sakė „mama nelįsk, duok man nusiraminti“. Po to, kai jau ji, M. S. grįžo vakare namo, žentas pasakė, kad J. buvo susipykusi su kaimyne ir buvo kažkokios muštynės. Tai viskas ką ji, M. S. gali pasakyti, daugiau nieko nematė, nežino ir negirdėjo. Pasak M. S., jos santykiai su B. anksčiau buvo labai geri, bet pastaroji labai sunkus žmogus, su ja reikia gerai bendrauti ir tada su kitu kaimynu turi nebendrauti. Jų santykiai pablogėjo tada, kai ji, M. S. pradėjo dirbti, prieš kokius 3 metus (b.l. 94).

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka liudytojos A. J. parodymus, kai ji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-21 teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta ir P., ir B., pastarosios abi jos kaimynės. S. B. geri santykiai, su P. pas juos buvo nedidelių problemų, dabar nėra jokių santykių. 2015-06-20 vakare, jau buvo po 21 val., jie su vyru žiūrėjo laidą, išgirdo kažkokį triukšmą, kad kažkas bilda. Jos, A. J. butas 2-ame aukšte, P. ir B. tame pačiame. Ji, A. J. priėjo prie durų, pažiūrėjo pro akutę ir pamatė, kad laiptinės aikštelėje stovėjo B. ir M. S. nugara į ją, A. J.. S. laikė telefoną prie ausies, bet su kuo ir apie ką kalbėjo ji, A. J. negirdėjo. Stovėjo priešais P. vyro duris. Ji, A. J. nekreipė dėmesio, nuėjo toliau žiūrėti televizorių. Kai atsikėlė vyras, jis išgirdo triukšmą, atėjęs sakė, kad kažkas atsitiko, B. durys atidarytos, yra policija, greitoji, ji, A. J. pro duris pamatė, kad kažkoks kūnas guli, guli kruvini tamponai, mes norėjo atsidaryti duris paklausti kas įvyko, policijos pareigūnai pasakė palaukite, atnešė medžiagą ir ją išnešė. Pasak A. J., ji nematė B. veido, pastarąją išnešė ne neštuvais, o medžiagoje. Ji, A. J. išėjo iš buto, nusileido į apačią, priėjo prie greitosios, policijos pareigūnai pasakė, kad B. be sąmonės, sunkios būklės, neteko daug kraujo, ji, A. J. nuėjo greit paklausti į kokią ligoninę veš, B. pradėjo prijunginėti prie aparatūros, visa galva buvo kruvina. B. į aplinką nereagavo, pastaroji buvo be sąmonės. Kai ji, A. J. matė kaimynę, sakė jai nieko nesakyti kaimynei. Ji, A. J. kreipėsi į policiją, kad žinotų kokios būklės B., kad pranešti artimiesiems. Greitoji apie 20 min. stovėjo, kol pajungė aparatūrą. Tada atvažiavo kriminalistai, jie su vyru buvo liudytojai. B. butą užrakino policija, jie ieškojo raktų, jų nerado, jie durų neužrakino, bet užantspaudavo. B. telefonu ji, A. J. paskambino pastarojo artimam pažįstamam ir pranešė kas atsitiko, jis susiskambino su policijos pareigūnais, jis turėjo raktą. B. raktų nerado. Jie palaikė ryšį su B. draugu, sekančios dienos rytą ji, A. J. paskambino B. draugui, pasakė nuvažiuoti į ligoninę, jis jai pasakė, kad B. atsigavo, prašosi iš ligoninės, nes neužrakino durų. Kitą dieną apie 23 val. B. parvežė iš ligoninės namo, pastaroji buvo tokios būklės, kad nesuprato kur yra, ji, A. J. jai padėdavo, rūpinosi ja, pirkdavo produktus. Po šio sumušimo pasekmės buvo akivaizdžios. B. buvo sutrikusi atmintis 1-2 savaičių, ji, A. J. su B. bendravo, pastaroji vis kažko ieškojo. Pasak A. J., B. nėra konfliktiškas žmogus, neteko girdėti, kad B. ką nors „koliotų“ necenzūriniais žodžiais, ji B. kaimynė yra 30 metų. Su J. P. yra problema dėl pastarosios šunų. Ji, A. J. laiko šunį, bet ne 3-is ir ne tokį, kuris neišauklėtas nuo mažens. Visi kaimynai bijo J. P., nes visa problema dėl šunų. A. J. paaiškino, kad įėjus į vidų koridoriuje ir B. bute ant sienų buvo daug kraujo, ant grindų taip pat buvo daug kraujo, koridoriuje gulėjo kruvini tamponai, koridoriuje buvo gera balutė kraujo, stiklinės durys, rūbai, viskas buvo kruvina. Įvykio vietoje, kai jie įėjo, policijos pareigūnai iš karto klausė ar jaučiate dujų kvapą, jautėsi dujų kvapas, su kažkuo grūmėsi. Dėl pagalio neatsimena ar jis buvo. Balionėlis buvo B. bute, koridoriuje ant grindų. Anksčiau buvo reikalų su policija dėl šunų. P. šuo sudraskė jos, A. J. šunį, ją sukandžiojo, ji J. paskambino ir tai pasakė, J. pasakė, kad savo šunį nuveš į veterinariją gydyti, jai buvo temperatūra, po to sužalojimo jai ranką dėjo į gipsą, ilgai vartojo antibiotikus. Ji, A. J. nenurodė policijai konkretaus asmens, kuris galėjo nuskriausti B., kai P. vyras iškvietė policiją. I. pavardę minėjo tyrėjui kaip galimo užpuoliko, nes tiesiog ji, A. J. žinojo, kad tarp jų šeimynų yra konfliktas. Ji, A. J. net pagalvoti negalėjo, kad P. „mėtosi“ tokiais žodžiais „aš jums galvas suspardysiu“, ji pakvietė J. vyrą, pasakė kaip pastarojo žmona gali tokiais žodžiais mėtytis. Pasak A. J., ji yra savo neįgalaus brolio globėja, matė kaip P. mokė mažą vaiką, kad jis imtų akmenukus ir mėtytų juos į brolį. Ji, A. J. pati tai matė. Tada prasidėjo jų nesutarimai su P. Vaikui gal 3 m. tada buvo. Tas vaikas mušė jos, A. J. brolį kai pastarasis vaikščiojo lauke, jam išsetinė sklerozė. (b.l. 95-96).

Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka liudytojo V. P. parodymus, kai jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-21 teisiamajame posėdyje parodė, kad su S. B. santykiai buvo labai geri, po šio įvykio labai pablogėjo. Tai buvo 2015-06-20, apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini) grįžo žmona iš darbo ir nuėjo išvesti šunis. Vaikas pažiūrėjo, sakė ir jis nori į gatvę, jam buvo 4 m., jie su juo išėjo į gatvę, kol jis apsirengė, J. jau ėjo su šuniu atgal. Jie dar pasiliko lauke 10-15 min,. grįžtant namo jis, V. P. pamatė, kad pas B. truputį atidarytos durys, žino, kad negali taip būti, visada pas B. jos būna uždarytos. Jis, V. P. į namus įleido vaiką ir paskambino B., niekas neatidarė, tada jis atidarė duris, pamatė, kad ten sėdi B. ir kraujuoja. Jis, V. P. iš karto uždarė duris, paskambino policijai ir iš karto išėjo į kiemą. Pirmiau atvažiavo policija. Kai jis, V. P. skambino policijai ir greitajai, jis nežinojo kas įvyko. Ten buvo tamsu, jis, V. P. nematė ar daug kraujo buvo, matė, kad yra. Atvažiavus policijai jie atidarė duris, ten buvo labai stiprus kvapas, po to pamatė balionėlį. Iš pradžių B. sėdėjo, kai jie atėjo antrą kartą, pastaroji gulėjo. Paskui atvažiavo kriminalistai. Nesakytų, kad buvo daug kraujo, buvo, bet nepasakys, kad daug. B. buvo be sąmonės. Po to jau išėjo kaimynė, mąstė, kas galėjo tai padaryti. Pas B. seserį buvo sūnus, sesers vyrui mirus, jis padovanojo kitam sūnui butą, garažą, o jam nieko. Iš karto pagalvojo, kad tas sūnus V. galėjo taip pasielgti. Tada užrašė jų parodymus. Ir jis, V. P. paprašė leisti jam išeiti, nes vaikas namuose buvo. Pasak V. P., J. eina pas uošvienę vakare, pastaroji visada eina tartis dėl turgaus, J. buvo pas ją. Kada J. parėjo namo negali tiksliai pasakyti, nežiūrėjo į laikrodį, nekalbėjo su J., o kokią 10 val. jis, V. P. pamatė, kad J. suplėšyta, tada pasakė, kad konfliktas buvo ir jis padarė nuotraukas. Žmona paaiškino, kad grįžtant namo B. puolė, jos susimušė, balionėliu papurškė J., atsitempė į butą. Anksčiau yra buvę konfliktų tarp B. ir P., jie buvo ir dėl šunų, ir dėl daržo, dėl visko, B. pastoviai randa dėl ko. Pretekstas kilti konfliktui galėjo būti, nes J. parašė ant jo, V. P. 3 m. vaiko policijai, kad jis banditas. (b.l. 96-97).

Apklaustas teisme liudytojas P. Š. parodė, kad buvo vakaras ir miegojo. Kaimynė A. paskambino, kad išvežė globotinę su greitąją. Jis, P. Š. nuvažiavo ir atvykus į vietą jau buvo užplombuotos durys. Jis, P. Š. nuvažiavo į 3 PK. Jam, P. Š. pasakė, kad nieko negali pasakyti, liepė vykti į ligoninę. Nuvažiavus jam, P. Š. leido įeiti, pamatė, kad B. buvo neadekvati, galva buvo kraujuota. Daktarai nieko negalėjo pasakyti. Jis, P. Š. parvažiavo namo ir ryte atvažiavo B. pasiimti. Atvykus S. pasakė, kad sumušė kaimynė. Ryte jis, P. Š. užėjo į butą ir pamatė, kad visas koridorius kraujuotas. Kambariuose tvarka. Suprato, kad neapvogė, tik buvo konfliktas. Po to, B. prisimindavo ir sakydavo, kad kaimynė įėjo į vidų, uždarė duris ir pradėjo trankyti, smaugti, mušti. Po įvykio B. blogai jautėsi, iki šiol lankosi medicinos įstaigose, pastarajai buvo ne tik galva sumušta. Po įvykio B. buvo neadekvati, pastaroji negalėjo nieko atsakyti. Tokia būklė tęsėsi kai jis, P. Š. išvažiavo, tokia ir buvo pririšta prie lovos. Rimtų sumušimų nerado ir paleido, B. norėjo grįžti namo. Ta incidento diena ar buvo kuo ypatinga nežino, kad būtų B. išgėrusi nejautė kvapo, yra pareigūnas turėtų užuosti. Jis, P. Š. minėjime nedalyvavo. Jis, P. Š. bendravo iki tėvo mirties su B., tik nedalyvavo šventėsi ir minėjimuose. Dėl B. ligų nieko negali pasakyti. Kai tėvas buvo gyvas, B. niekuo nesiskundė. Prieš įvykį matė B. tada, kai tėvas mirė, gal po mirties dar kartą.

Apklaustas teisme liudytojas J. R. parodė, kad jis gyvena šalia ir pamatė, kad B. 2015-07-22 dirba darže. Gyvena kaimynystėje. Nepasakytų, kad agresyvios kaimynės. Darže B. matė pastoviai vasarą. Datą pasakė, kada buvo incidentas, po vienos dienos, 21 dieną sužinojo, draugas, P. vyras, pasakė. Sekančią dieną po pasakojimo jis, J. R. matė B., nematė, kad pastaroji blogai jaustųsi. B. darže buvo su įrankiais, su grėbliu, lopeta buvo ar kastuvas. J. kaip žmogus geras, neagresyvus. Jis, J. R. B. pamatė darže, pastarosios nestebėjo. Gal valandą kokią kiek jis, J. R. ten buvo, jis buvo apie 30 m. nuo B. Jis, J. R. matė ir atėjo paliudyti, ką matė reikia pasakyti.

Apklaustas teisme liudytojas L. Č. parodė, kad girdėjo, jog 2015-06-20 buvo konfliktas tarp kaimynų. Gyveno name, buvo kaimynas. Jis, L. Č. nieko nematė kas buvo, tik pastebėjo antrą dieną, kad ant durų buvo spaudas policijos. Po to, per porą valandų teko matyti kaimynę, nesuprato kas atsitiko. Dėl konflikto nematė nieko. Pasak L. Č., konfliktas buvo iš 20 d. į 21 d. naktį, o 22 d. teko matyti kaimynę B. darže, darže B. tikriausiai ravėjo. Matė, kad B. dirba, pastaroji kiekvieną dieną dirba. Turėjo įtarimų kaip B. galėjo dirbti, jei pastaroji nesveika. Jo, L. Č. nuomone, J. geras žmogus, taip pat ir B., elgėsi kaip geri žmonės. Pasak L. Č., jis gyveno su sugyventine, su J. mama. Nelabai atsimena su kokiu įrankiu B. dirbo darže. 20 d. buvo ant durų spaudas, todėl tas dienas atsiminė.

Apklaustas teisme specialistas O. D. parodė, jog savo išvadą tvirtina. Tiriamoji S. B. kreipėsi su asmeniniu prašymu. Buvo tiriami tik du klausimai, t.y. standartiniai dėl kūno sužalojimo, jų lokalizacijos, padarymo mechanizmo, laiko ir sveikatos sutrikdymo masto. Tik esant poreikiui gali būti tikslinama toliau. Kietas, bukas daiktas gali būti bet kas. Šiuo atveju galėjo būti ir šuns pavadėlis. Kai užsifiksuoja plačios rūšinės priklausomybės požymius, tai iš principo galėjo būti bet kas. Viršugalvis tai nėra sritis, kuri dažniausiai pažeidžiama griuvimo metu. Mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai, jie skirtingose vietose. Sprendžiant pagal jų lokalizaciją ir išvaizdą, tai mažiausiai septyni trauminiai poveikiai. Ne visi septyni trauminiai poveikiai padaryti kietu buku daiktu. Odos nubrozdinimai viršugalvyje, tai kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Galima daryti prielaidą, kad tai buvo ribotas kontaktinis paviršius. Tiek sprendžiant iš pačių nubrozdinimų galima spręsti, kad buvo padaryti kietu, ribotą paviršiu turinčiu daiktu. Pas žmogų dantys, nagai, tai ribotą paviršių turintys daiktai. Kakle sužalojimas poodinė kraujosruva, kuri neprieštarauja nurodytai įvykio datai ir padaryta kietu buku daiktu. Trauminis poveikis kaklo srityje, kategoriškai atmesti ar pagrįsti, kad tai buvo smaugimas negali. Kategoriškai atmesti ar patvirtinti, kad sužalojimas buvo padarytas smaugimo metu negali. Atliekant specialisto išvadą neturėjo kitos medicininės dokumentacijos, žinojo, kad ji buvo apžiūrėta, išsiaiškino, kad jokių radiologinių tyrimų ir rentgenologijų nebuvo daryta. Užbaigti išvadai poreikio neatsirado. Sužalojimų lokalizacija ir morfologinis vaizdas nenurodo tiriamojo ir užpuoliko tarpusavio padėties, galėjo būti įvairiai. Mėlynės priklausomai nuo lokalizacijos ir minkštųjų audinių storio skirtingai gyja. Bet esant bendrai spalvų tendencijai galima spręsti apie apytikslio sužalojimo padarymo laiką. Toks trauminis poveikis, kuris nurodytas pranešime, kad užlipo ant grėblio, mažai tikėtinas. Degeneraciniai pakitimai vartojamas terminas esant amžiaus pakitimams.

Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-34742-15 2015-06-21 apklausta nukentėjusioji S. B. parodė, kad vakar vakare, būdama savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasakė savo kaimynei, iš 7 buto J. P., iš balkono, kad pastaroji prižiūrėtų savo šunis, kurie pastoviai laksto palaidi. Pasakė, kad J. šunys aplink namą, kieme atlikinėja gamtinius reikalus, o pastaroji nesitvarko. Tuomet J. su savo dideliu šunimi aviganiu pakilo laiptais prie jos, S. B. buto durų, o ji buvo išėjusi pro duris, nes norėjo išnešti šiukšles. J. pradėjo ją, S. B. pulti, ji atsitrenkė atgal, norėjo uždaryti savo buto duris, tačiau J. pastatė koją tarp durų ir staktos ir ji negalėjo jų uždaryti. J. įpuolė į butą ir koridoriuje pradėjo ją, S. B. mušti kumščiais į įvairias kūno dalis. Ji, S. B. kišenėje turėjo dujų balionėlį, jį ištraukė ir papurškė, bandė priešintis. Vėliau J. paėmė nuo šuns pavadėlį ir pradėjo su juo ją, S. B. dusinti, jai labai skaudėjo. Dar J. daužė kumščiais jai, S. B. per galvą. Kas buvo vėliau nieko nepamena, nes prarado sąmonę. Su šia kaimyne konfliktai kyla nuolat, pastaroji yra konfliktuojantis žmogus. Vakar, namie buvo viena, apsižiūrėjusi namuose nieko nepasigedo. Dėl patirtų sužalojimų kreipsis į savo gydymo įstaigą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-20 papildomai apklausta nukentėjusioji S. B. parodė, kad 2015-06-20, vakare, apie 22.00 val., ji, S. B. buvo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji, S. B. buvo išėjusi į balkoną. Šalia namo yra namo gyventojų daržas, tuo tarpu ir jos, S. B. daržas. Ji, S. B. iš balkono žiūrėjo ar uždaryti jos daržo varteliai. Ji, S. B. pamatė, kad kaimynės J. P. šunys atlikinėja gamtinius reikalus prie jos daržo vartelių. J. P. šalia pastarosios šunų nebuvo, ji ėjo iš sandėliukų pusės. Ji, S. B. paprašė J. surinkti viską ką pridarė pastarosios šunys. Jelena piktu balsu atsakė: „Tuoj tau surinksiu“. Ji, S. B. nuėjo į kambarį. Maždaug po 15 min. ji, S. B. nusprendė išeiti iš buto, nueiti patikrinti savo pašto dėžutę, ji turėjo gauti laišką. Ji, S. B. atidarė buto duris. Iš buto ji, S. B. išėjusi nebuvo. J. su savo aviganiu ėjo iš lauko į savo butą. J. su savo vyru gyvena 5-ame bute, o 7-ame bute gyvena J. motina. J. atidarė savo motinos butą (Nr. 7), nusegė nuo šuns antkaklio pavadėlį, leido aviganiui užeiti į jos motinos butą. J. priėjo prie jos, S. B. buto, atidarė jos buto duris, įėjo į vidų ir pradėjo ją mušti. J. tiesiog įsiveržė į jos, S. B. butą, ji laikė buto duris, J. jėga atidarė jos buto duris. J. įspaudė ją, S. B. į kampą, ranka pradėjo mušti ją per galvą, kiek buvo suduota smūgių pasakyti negalės. Ji, S. B. norėjo atsilaisvinti, išeiti iš buto. J. užrakino jos, S. B. buto duris, iš nugaros užmetė pavadėlį jai ant kaklo ir pradėjo smaugti. Ji, S. B. bandė šaukti, kviesti kaimynę, bet niekas negirdėjo jos šauksmų. Ji, S. B. chalate turėjo dujų balionėlį. Kai J. pradėjo ją, S. B. smaugti, ji, S. B. ištraukė balionėlį, bandė purkšti, tačiau J. sudavė jai per ranką, balionėlis iškrito iš jos rankų. J. kažkokiu daiktu trenkė jai, S. B. per galvą. Ji, S. B. prarado sąmonę, pargriuvo. Ji, S. B. atsigavo ligoninėje. Ant buto durų rankenos kabėjo raktų ryšulys, buvo du raktai. Kai grįžo po ligoninės, aptiko, kad buto raktų nėra. Paaiškėjo, kad kai ją, S. B. nuvežė į ligoninę, tai pareigūnai negalėjo užrakinti jos buto, nes nebuvo raktų. Kur galėjo dingti raktai, ji, S. B. nežino. Ji, S. B. įtaria, kad raktus galėjo paimti J., bet ji to nematė. Kad nebūtų įsibrauta į jos, S. B. butą, ji nutarė pakeisti durų spynas. Jos, S. B. buto durys rakinamos dviem spynom. Vienos spynos pakeitimas kainavo 157,30 eurų, kitos spynos pakeitimas kainavo 70 eurų. Ji, S. B. J. P. užpuolusi nebuvo, jokio pagalio rankose neturėjo. Ji, S. B. tiesiog stovėjo prie pravirų buto durų, laukė kol J. nueis į savo butą. J. įsiveržė į jos, S. B. butą, pradėjo ją mušti.

Ikiteisminio tyrimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.01-1-34742-15) metu 2015-08-04 apklausta kaltinamoji J. P. parodė, kad S. B. jos kaimynė, pastaroji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji, J. P. su S. nebendrauja. 2015-06-20, vakare, maždaug 22.10 val., ji, J. P. iš jos motinos buto, adresu (duomenys neskelbtini), ėjo į lauką paimti iš daržo savo vilkšunį. Bute buvo jos, J. P. mažas šuniukas. Jai, J. P. išeinat, iš buto į lauką išbėgo mažas šuniukas. Ji, J. P. net nematė kaip jis išbėgo. Lauke mažas šuniukas prie S. B. daržo atliko gamtinius reikalus. Ji, J. P. net to nematė. Ji, J. P. paėmė didelį šunį, ėjo su šuniu pasivaikščioti. S. B. iš savo balkono pradėjo ant jos, J. P. šaukti, keikti necenzūriniais žodžiais, kad jos šunys visur „prikakokojo“. S. B. liepė jai, J. P. surinkti viską ką pridarė šunys. Ji, J. P. pasakė gerai, kad nueis namo, paims maišiuką ir viską surinks. Eidama namo, lauke sutiko savo vyrą V. P.. Ji, J. P. norėjo nueiti namo, palikti savo šunis, paimti maišiuką ir grįžti į lauką, surinkti viską ką pridarė šunys ir dar pabūti lauke su vyru ir sūnumi. Būdama laiptinėje prie buto, antrame aukšte, S. B. atidarė savo buto duris, išėjo iš savo buto su pagaliu, mojavo pagaliu jai, J. P. prieš veidą. S. B. keikėsi ant jos, J. P. necenzūriniais žodžiais. Ji, J. P. negalėjo patekti į savo butą. Ji, J. P. ranka norėjo lengvai S. atstumti, kad praeiti į savo butą, į 7 butą. Tada S. ją, J. P. sugriebė už plaukų, įtempė į savo butą. Jos, J. P. šunys liko stovėti laiptinėje. Laikydama ją, J. P. už plaukų, S. papurškė jai dujų balionėliu, kurį ištraukė iš chalato kišenės. Ji, J. P. rankoje laikė šuns pavadėlį. Negalėdama išsilaisvinti, ji, J. P. pavadėliu trenkė S., kur pataikė ji, J. P. nematė. Ji, J. P. pabėgo į savo 7-ą butą. Ji, J. P. buvo pas savo mamą. Visą laiką ji, J. P. buvo pas savo mamą. Vėliau atėjo jos, J. P. vyras, pasakė, kad ėjo namo, pamatė, kad S. buto durys atidarytos, kad pastaroji gulėjo koridoriuje be sąmonės, kad iškvietė greitąją. Ji, J. P. S. užpuolusi nebuvo, ji tik norėjo išsilaisvinti, apsiginti, dėl to ir trenkė S. pavadėliu per galvą. Kad S. pargriuvo, ji, J. P. nematė, ji iš karto pabėgo iš S. buto, jai pradėjo skaudėti akys. Ji, J. P. jokių raktų nuo S. B. buto neėmė, ji net jų nematė kur jie buvo. Daugiau nieko paaiškinti negali.

Akistatos (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.01-1-34742-15) protokole 2015-08-27 tarp S. B. ir J. P. užfiksuota, kad pateikus klausimą, ar suvesti asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, S. B. parodė, kad priešais save sėdinčią moterį pažįsta visą gyvenimą, tai kaimynė J. P., santykiai buvo normalūs iki 2012 m., J. P. parodė, kad priešais save sėdinčią moterį visą savo gyvenimą, tai S. B., santykiai buvo normalūs. Į prašymą papasakoti kokiomis aplinkybėmis 2015-06-20 apie 22.00 val., buvo sumušta savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), S. B. parodė, kad 2015-06-20 po 21.00 val., tiksliai neprisimena, ji buvo savo bute, (duomenys neskelbtini). Nutarė pro langą pažiūrėti ar uždarė savo šiltnamį. Tik išėjus į savo buto balkoną, pamatė, kad J. P. du šunys sėdi prie jos daržo vartelių. Šunys atlikinėjo savo gamtinius reikalus. Pamatė, kad nuo sandėliukų pusės eina J. P.. Ji, S. B. paprašė surinkti viską ką pridarė J. šunys. J. nuėjo, jos, S. B. manymu, pasakė, kad „tuoj aš tau surinksiu“. Po to, po kurio laiko, ji, S. B. nusprendė išeiti į laiptinę pasitikrinti savo pašto dėžutę. Ji, S. B. laukė vieno laiško. Ji, S. B. priėjo prie savo buto durų, atsidarė buto duris. Ji, S. B. pamatė, kad J. eina iš lauko su aviganiu. J. įleido aviganį į savo motinos butą, (duomenys neskelbtini). Pati J. iš savo motinos buto nėjo, pagalvojo, kad pastaroji eis į savo vyro butą, (duomenys neskelbtini). Ji, S. B. stovėjo savo buto koridoriuje. Durys buvo praviros. Ji, S. B. laukė kol J. nueis į savo butą, bet J. ranka patraukė jos buto duris, jas atidarė, įėjo į jos butą, pradėjo ją mušti. J. sudavė jai, S. B. ranka į galvą. Po to, ji, S. B. nusisuko, atstūmė J., ji pradėjo šaukti, kviesti kaimynę. J. neleido jai, S. B. išeiti į laiptinę, uždarė duris, užrakino. Stovėdama jai, S. B. iš nugaros, J. šuns pavadėliu, kurį laikė rankose, pradėjo ją smaugti. Ji, S. B. spėjo įkišti savo ranką po pavadėliu. Po to, ji, S. B. pajuto smūgį į galvą, ji prarado sąmonę. Kas vyko toliau nežino. Ji, S. B. atsigavo kitą dieną Lazdynų ligoninėje. Kai grįžo namo, aptiko, kad nėra buto dviejų raktų, kurie buvo pakabinti ant kabyklos šalia durų. Į klausimą ar girdėjo S. B. parodymus, ar suprato, ar sutinka, J. P. parodė, kad S. B. parodymus girdėjo, suprato, nesutinka. 2015-06-20 ji, J. P. buvo darbe, namo grįžo maždaug po 22.00 val., buvo tamsu. Ji, J. P. paėmė pavadėlį, nuėjo į daržą atvesti savo šunį aviganį, kuris buvo pririštas darže. Tuo metu, ji, J. P. neatkreipė dėmesio, kaip iš buto išbėgo mažesnis jos šuniukas. Ji, J. P. paėmė aviganį, ėjo namo. Ji, J. P. pamatė, kad balkone stovi kaimynė S. ir šaukė ant jos, kad ji susirinktų viską ką pridarė jos šunys. Ji, J. P. pasakė, kad tuoj nueis į butą, paims maišelį ir viską surinks. Ji, J. P. nuėjo pavedžioti šunį. Kai grįžo, prie namų sutiko savo vyrą su šunimi. Ji, J. P. norėjo nuvesti namo savo šunį, o po to dar išeiti į lauką pasivaikščioti su vyru ir tuo pačiu surinkti viską ką pridarė jos šunys. Kai buvo laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto paleido šunį aviganį, kad eitų namo. Kai buvo laiptinėje, nepriėjus iki buto durų, gal 5 laiptelių, iš savo buto išėjo kaimynė S., rankoje laikė medinį pagalį. S. pradėjo pagaliu mosikuoti ir šaukti ant jos, J. P. necenzūriniais žodžiais, kad jai parodys. Jai, J. P. porą kartų pavyko nusukti savo veidą, kad S. nepataikytų jai pagaliu į veidą. Kai S. šiek tiek nusiramino, ji, J. P. ranka bandė patraukti S. į šoną, kad praeiti į savo butą. Kada S. sugriebė jai, J. P. už plaukų, jos pradėjo stumdytis, S. įtraukė ją į savo butą, į koridorių. S. laikė ją, J. P. už plaukų. S. iš savo chalato kišenės ištraukė dujų balionėlį, papurškė dujomis jai, J. P. į veidą, į ausis. Jai, J. P. pradėjo skaudėti akis. Kad išsilaisvinti, ji trenkė S. pavadėliu. Ji, J. P. rankose laikė šuns pavadėlį. Kur ji, J. P. pataikė nematė. Ji, J. P. nubėgo į savo butą, tiksliau į savo motinos butą, Nr. 7. Ten buvo iki tol, kol grįžo jos, J. P. vyras. Ryte pamatė, kad ant kaklo jai, J. P. buvo mėlynės, apdraskytas veidas. Dėl to į medikus nesikreipė. Minėtus sužalojimus jos, J. P. vyras nufotografavo. Į klausimą ar girdėjo J. P. parodymus, ar suprato ar sutinka, S. B. parodė, kad J. P. parodymus girdėjo, suprato, nesutinka, pasilieka prie savo parodymų.

Ikiteisminio tyrimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.01-1-34742-15) metu 2015-06-20 apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad 2015-06-20 apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), grįžo iš vakarinio vaikščiojimo į savo bendrojo naudojimo laiptinę ir einant prie savo buto, tai yra 5 buto, pamatė, kad 6 buto durys pravertos, ne daug pravertos. Paskambino į skambutį, nes kilo įtarimas, kad kažkas įvyko, tačiau į jo, V. P. skambutį niekas nereagavo. Jis, V. P. pilnai atidarė duris ir pamatė, kad jo kaimynė S. B. guli ant žemės savo buto koridoriuje, iš pastarosios galvos bėgo kraujas, t.y. ji kraujavo. Gulėjo ant nugaros, girdėjo kvėpavimą. Kraujas buvo ir ant durų, ir ant sienų, ant pagrindinių, įeinamųjų durų bei koridoriaus sienų. Taip pat ant grindų gulėjo kaimynės striukė, bei buvo stiprus, specifinis kvapas, panašus į dujų kvapą.

Ikiteisminio tyrimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.01-1-34742-15) metu 2015-06-20 apklausta liudytoja A. J. parodė, kad 2015-06-20 apie 21.00 – 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) iš 6 buto girdėjo garsus. Garsai buvo panašūs į triukšmą, buki garsai, apie 3 kartus pasikartojo, tarsi per duris. Kadangi ji, A. J. kaimynė, iš 6 buto, (duomenys neskelbtini), ir žiūrėjo televizorių, savo kambaryje, kuris yra toliausiai nuo pagrindinių durų, kitų garsų negirdėjo ir nieko blogo nepagalvojo. Paskui bendrojo naudojimo laiptinėje pamatė, kad atvažiavo greitoji medicininė pagalba ir policija. Norėjo išeiti į bendrojo naudojimo laiptinę, tačiau negalėjo, nes per daug žmonių buvo, taip yra policija ir medikai. Kai sumažėjo žmonių bendrojo naudojimo laiptinėje, jai, A. J. paskambino policija ir pradėjo domėtis kas įvyko. Pamatė, kad 6 buto durys pravertos ir daug kraujo. Minėto buto gyventoja yra S. B., kuriai 75 metai.

Ikiteisminio tyrimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.01-1-34742-15) metu 2015-09-01 papildomai apklausta liudytoja A. J. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2015-06-20 apie 22.00 val., ji, A. J. buvo savo bute, žiūrėjo televizorių. Būdama bute ji, A. J. išgirdo kažkokį stuksenimą iš laiptinės pusės. Ji, A. J. priėjo prie savo buto įėjimo durų. Pro durų akutę ji, A. J. pamatė, kad laiptinėje, prie butų Nr. 5 ir 6 stovėjo kaimynės M. S. ir J. P.. M. S. yra J. motina, pastaroji gyvena 7-ame bute. J. P. su savo vyru V. P. gyvena 5-ame bute. Šeštame bute gyvena kaimynė S. B.. M. S. rankoje prie savo ausies laikė telefoną. M. stovėjo nugara į ją, A. J.. M. kažką kalbėjo telefonu, būtent ką sakė M. telefonu, ji, A. J. negirdėjo, nes prie durų pribėgo jos šuo, pradėjo loti. Kai J. išgirdo jos, A. J. šuns lojimą, tai nuėjo į 7-ą butą. M. liko laiptinėje. Ji, A. J. nuėjo į savo kambarį žiūrėti televizorių. Kad būtų praviros kaimynės, iš 6-o buto S. B. durys, ji, A. J. nepastebėjo. S. B. buto durys buvo uždarytos. Po kurio laiko pamatė, kad atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba. Paaiškėjo, kad buvo sumušta kaimynė S. B.. S. B. buvo be sąmonės, greitoji medicinos pagalba nuvežė S. B. į ligoninę. Vėliau kartu su policijos pareigūnais buvo įėjusi į S. B. butą. Pareigūnai klausė kur S. buto raktai. Ji, A. J. pasakė, kad paprastai S. raktus kabina ant kabyklos, prie įėjimo durų. Tačiau minėtą dieną buto raktų nerado. Pareigūnai užplombavo buto duris.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-04 apklausta liudytoja M. S. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). J. P. jos, M. S. dukra. J. su savo vyru ir vaiku gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynė S. B.. 2015 m. birželio mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, vakare ji, M. S. buvo namie. Jos, M. S. dukra po 22.00 val. grįžo po darbo namo. Ji, M. S. buvo namie, gulėjo lovoje. Pas ją, M. S. į butą užėjo J. Ar kartu su pastarąja buvo šuo, aviganis, ji, M. S. neprisimena. Aviganis paprastai yra pririštas darže. Namie buvo du maži šuniukai. Ji, M. S. gulėjo lovoje, nesikėlė. J. užėjo į jos, M. S. kambarį. J. buvo susijaudinusi. Pas J. buvo apdraskyta nosis, gerklė, veidas taip pat buvo apdraskytas, dabar negali pasakyti kurioje vietoje. Ji, M. S. pagalvojo, kad J. susibarė su savo vyru. J. nieko nepasakojo. J. verkė. Kai ji, M. S. pradėjo ją klausinėti, ji pradėdavo daugiau verkti. Tada ji, M. S. nustojo J. klausinėti, pagalvojo, kad tai jų šeimos reikalas, patys išsiaiškins. Laiptinėje jokio triukšmo negirdėjo. Daugiau ji, M. S. su J. nebendravo, užmigo. Ryte, kai ji, M. S. pabudo, J. jos bute nebuvo. Koridoriuje buvo aviganis. Vakare J. ir pastarosios vyras papasakojo kas atsitiko vakare. J. papasakojo, kad susimušė su kaimyne S. B.. Daugiau J. apie įvykį nieko nepasakojo. Ji, M. S. pati asmeniškai apie įvykį nieko paaiškinti negali, nes nieko negirdėjo ir nematė, į laiptinę išėjusi nebuvo.

2015-06-20 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-19), prie protokolo prijungtos fotonuotraukos su įvykio aplinkybėmis (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.01-1-34742-15). Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Iš bendrojo naudojimo laiptinės priėjus prie 6 buto durų medinės minėto buto durys, dvi spynos, kurios nepažeistos. Atidarius duris matoma, kad durų stebėjimo akutė taip pat nepažeista, tačiau neuždaryta. Įėjus į koridorių, kuris mažas bei ant grindų iš kairės pusės matosi kraujo dėmės, taip pat ant sienos iš kairės pusės apie 20 cm nuo grindų bei iš dešinės pusės nuo pagrindinio įėjimo apie 1 m nuo grindų. Pagrindinės įėjimo durys: prie rankenos kraujo likučiai bei ant durų iš dešinės pusės apie 1 m nuo grindų. Prieškambaryje ant grindų matomas bintas, kuris kraujuotas <...>.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyr. patrulės L. S. tarnybiniame pranešime (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.01-1-34742-15) nurodyta, kad 2015-06-20, apie 22.42 val., patruliuodami kartu su vyresn. patruliu T. K., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), stipriai sumušta senyvo amžiaus moteriškė. Atvykus minėtu adresu į juos, policijos pareigūnus kreipėsi V. P., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad grįžo iš miesto namo ir pamatė, kad pas kaimynę iš 6 buto praviros durys ir ant grindų guli stipriai sužalota kaimynė, kaip vėliau paaiškėjo tai S. B., apie 75 m. Nuėjus minėtu adresu pamatė kruviną, gulinčią leisgyvę moterį be sąmonės. Į įvykio vietą buvo atvykusi GMP 0823 brigada ir S. B. išsivežė į Lazdynų ligoninę. Pabendravus su kaimyne, iš 8 buto A. J., ir paklausus pastarosios ar ką nors girdėjo apie įvykį, pasakė, kad kai žiūrėjo TV, tai girdėjo kažkokį garsą, bet nesureagavo į tai. A. J. paaiškino, kad ankščiau gyveno pas S. B. kažkoks giminaitis V. I., kuris skolingas valstybei daug pinigų. Įvykio vieta buvo apsaugota ir perduota 3 PK darbuotojams.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-06-22 specialisto išvadoje Nr. G2065/15(01) nurodyta, kad S. B. padaryta odos nubrozdinimai viršugalvyje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu; poodinės kraujosruvos galvos kairėje momeninėje srityje, smakro kairėje, kakle, dešiniame dilbyje, paveikus kietu buku, daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2015-06-20). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. 2015-07-17 apžiūros protokolu apžiūrėjus S. B. medicininius dokumentus pateikė išvadą, kad S. B. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kakle. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2015-06-20. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyvaus neurologinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-11-16 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. dėl to, kad 2015-06-20 apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), buto prieškambaryje buvo sumušta S. B..

UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ 2015-07-14 medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad S. B. diagnozė: būklė po galvos ir kaklo sumušimo, smegenų sukrėtimo, retrogradinė amnezija, lėtinė smegenų išemija, cervikokranialgija. Buvo sumušta buityje, praradusi sąmonę, nuvežta į VGPUL, ten atlikti tyrimai, skirtas stebėjimas ir gydymas (2015-06-20). Išlieka galvos skausmas, ypač kairio smilkinio srityje, svaigimas, pykinimas, trinka regėjimas, mirga akyse, skauda sprandas, apriboti kaklo judesiai. Rekomenduota: analgetikai, bromazepamas, pyracetamas.

UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ 2015-07-14 kompiuterinės tomografijos tyrimo Nr. 15-2622 duomenimis, tyrimo išvados ir rekomendacijos: pirmo laipsnio vidinė ir išorinė hidrocefalija, nežymi periventrikulinė smegenų edema, kraujagyslinė leukoencefalopatija.

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus 2015-06-21 medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad 2015-06-20 ligonė S. B. GMP atvežta į RVUL priėmimo skyrių. Apžiūros metu žodinio kontakto su ligone nėra. Muštinės žaizdos viršugalvio srityje. Atlikta galvos KT ir kaklo KT – trauminės patologijos nestebima. RVUL taikyta stebėjimo paslauga, ligonės būklė pagerėjo, atsirado žodinis kontaktas, tapo orientuota. Rekomendacijos: šeimos gydytojos kontrolė 2015-06-22.

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kompiuterinės tomografijos tyrimo Nr. 677-78 duomenimis, 2015-06-21 S. B. tirta galva, kaklas. Išvada: galvos smegenyse hemoragijų, kontūzijai, išemijai būdingų židinių nemato, galvos ir kaklo kaulinėse struktūrose lūžių nemato.

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgas Ž. R. nurodė, kad 2015-06-20 23.40 val. S. B. nerami, blaškosi, dejuoja, vyzdžiai lygūs, visų galūnių jėga pakankama. Viršugalvyje du odos nubrozdinimai. Pat. ir mening. simpt. nėra. Kakle – odos nubrozdinimai, pood. Hematomos. AKS 140/90, p -140k/min. Reikalingas galvos smegenų ir kaklo stuburo KT tyrimas. 2015-06-21 00.35 val. atliktas galvos smegenų KT – pat. darinių, tankio pokyčių nematyti. Kaklo stub. KT- lūžių, panirimų, dislokacijų nėra. Nubrozdinimai viršugalvyje išplauti antiseptikais, bril. žaluma. Imovax 1.0 į/r. Kadangi remiantis objektyviais ir KT tyrimais sunku nustatyti diagnozę, pacientei skirta stebėjimo paslauga.

BPC pranešime nurodyta, kad 2015-06-20 22.41 val. užfiksuotas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), kaimynas rado stipriai sumuštą moterį, 70 metų, aplinkybės neaiškios, GMP vyksta. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad rado sužalotą, be sąmonės, senyvo amžiaus moterį, galimai apvogtas butas, GMP išsiveža.

BPC pranešime nurodyta, kad 2015-06-21 11.46 val. užfiksuotas Lazdynų ligoninės slaugytojos L. B. į 4 PK pranešimas, jog 2015-06-20 23.40 val., į Lazdynų ligoninę buvo atvežta be sąmonės, kaip vėliau paaiškėjo S. B., kuri paaiškino, kad atsistojo ant grėblio ir nukrito.

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės 2015-06-21 1,20 val. įrašo matyti, kad ligonė nesąmoninga rasta namo su galvos trauma požymiais. Duomenų apie apsinuodijimą alkoholiu nepakanka. Tyrimo alk. konc. 0,08.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti (Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnis). Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, to ir siekia (nori), arba šis veikos padarinys yra neišvengiamas.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas vertina, kad jų nepakanka priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl inkriminuotos veikos pagal BK 140 str. 1 d. J. P. atžvilgiu.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji yra kaimynės, santykiai tarp šių kaimynių jau iki aktualaus šioje byloje įvykio buvo konfliktiški, kaip S. B. teisme parodė, kad su J. P. buvo problemos 2012 m., pastaroji užleido savo vilkšunį ant mažo šuns, J. šuo sukandžiojo jos, S. B. šunį, vedžiojo savo šunį be antsnukio, palaidą laiko, netvarko, daugiau su J. nebendravo, J. P. šeima labai triukšminga, ikiteisminio tyrimo metu S. B. nurodė, kad su J. konfliktai kyla nuolat, pastaroji yra konfliktuojantis žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad su S. B. nebendrauja. Akistatos metu tiek S. B., tiek J. P. nurodžiusios, kad jų santykiai buvo normalūs iki 2012 m. Liudytoja M. S. parodė, kad jos santykiai su S. B. anksčiau buvo labai geri, bet pastaroji labai sunkus žmogus, su ja reikia gerai bendrauti ir tada su kitu kaimynu nebendrauti, jų santykiai pablogėjo tada, kai ji pradėjo dirbti, prieš kokius 3 metus. Liudytojas V. P. parodė, kad anksčiau yra buvę konfliktų tarp S. B. ir J. P., jie buvo ir dėl šunų, ir dėl daržo, dėl visko, S. B. pastoviai randa dėl ko. Atsižvelgiant į tai, teismas, vertindamas tarpusavyje prieštaraujančius kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymus, liudytojų, kurie yra vienai ar kitai pusei artimi asmenys, draugai, parodymus, remiasi jais tiek, kiek jie yra patvirtinti kita objektyvia bylos medžiaga.

Kaltinamosios ir jos gynėjas teismo prašė pripažinti J. P. atžvilgiu esant būtinosios ginties situaciją. Tokiu atveju kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Šiuo atveju byloje nustatyta tik tai, kad konfliktas prasidėjo dėl J. P. neprižiūrimų šunų ir jų ekskrementų nesurinkimo S. B. darže. J. P. iš karto nesurinkus šunų ekskrementus, pasakius, kad gerai, nueis namo, paims maišiuką ir surinks, S. B. einant J. P. į namus ar pas mamą atidarė savo buto duris. Nuo šios vietos parsidėjus konfliktui kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymai skiriasi, objektyviai nei paneigta, nei patvirtinta kaltinamosios versija dėl įvykio aplinkybių sekos ir sužalojimų S. B. padarymo aplinkybių. Neatmestina versija, kad kaltinamoji J. P. instinktyviai šuns pavadėliu J. B. sudavė į galvos sritį reaguodama į papurkštas dujas ir padarė galvos nubrozdijimus viršugalvyje, tačiau nesiekdama sukelti fizinį skausmą ar sužaloti S. B.. Pagal Lietuvos Respublikos BK 301 str. 2 d. apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiosios parodymais, be to, esant abejonėms, jos vertinamos kaltinamojo asmens naudai. ). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Vadovaujantis išdėstytu negalima teigti, kad J. P. kaltė dėl pareikšto kaltinimo yra įrodyta. Nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.) J. P. išteisintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Byloje S. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš J. P. 138 eurų turtinės ir 1500 neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios S. B. naudai. Pripažinus, kad kaltinamosios J. P. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, S. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 205,86 eurų civilinį ieškinį byloje. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog S. B. buvo suteiktos stebėjimo paslauga (suaugusiems), neurochirurgo, kompiuterinė tomografija, atliekama ambulatorinėmis sąlygomis, kompiuterinė tomografija, atliekama ambulatorinėmis sąlygomis, neurologo paslaugos, kompiuterinė tomografija, atliekama ambulatorinėmis sąlygomis, kurių paslaugos bendrai sudaro 205,86 eurų. Pripažinus, kad kaltinamosios J. P. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas.

Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalis nustato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Byloje S. B. prašo iš J. P. priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal teismui pateiktus dokumentus.

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas 2015-12-09 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 771537, kuriame nurodyta, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas, nukentėjusioji S. B. advokatei Vitai Neverauskaitei sumokėjo 650 eurų.

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas 2016-08-22 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 836811, kuriame nurodyta, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas, nukentėjusioji S. B. advokatei Vitai Neverauskaitei sumokėjo 220 eurų.

Teismas vertina, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į kaltinamosios atžvilgiu priimtą galutinį procesinį sprendimą, vadovaujantis protingumo principu, nėra tikslinga aukščiau aptartas proceso išlaidas priteisti iš skundą padavusio asmens ar nukentėjusiosios S. B. atžvilgiu patirtas proceso išlaidas priteisti iš kaltinamosios J. P., todėl prašomos priteisti proceso išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

S. B. civilinį ieškinį dėl 138 eurų turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos iš J. P. atlyginimo nukentėjusiosios S. B. naudai palikti nenagrinėtą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės 205,86 eurų žalos palikti nenagrinėtą

Netenkinti S. B. prašymo priteisti proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.