Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos S. B. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-10 nuosprendžio, kuriuo J. P. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu privačios kaltintojos S. B. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Netenkintas privačios kaltintojos prašymas priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. kaltinta sukėlusi fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžiusi sveikatą S. B., o būtent tuo, kad ji 2015-06-20, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), įsiveržusi į S. B. butą jėga įspaudė ją į kampą, ranka mušė į galvos sritį, o jai pabandžius išsilaisvinti, su šuns pavadėliu apvijusi jai kaklą smaugė ją, sudavė per ranką ir trenkė per galvą kažkokiu daiktu, nuo kurio smūgio ji prarado sąmonę ir pargriuvo, padarydama S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldama fizinį skausmą.

Privačios kaltintojos S. B. atstovė advokatė Vita Neverauskaitė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-10 (skunde klaidingai nurodyti nuosprendžio priėmimo metai – 2016) nuosprendį ir pripažinti J. P. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Priteisti iš J. P. S. B. naudai 227,30 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei išlaidas advokato pagalbai pirmoje ir antroje instancijoje apmokėti.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Nesutinka su skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytais teiginiais, kad J. P. įvykio metu tik gynėsi rankomis, nes iš S. B. padarytų sužalojimų pobūdžio (7 trauminiai poveikiai) akivaizdu, kad jie negalėjo būti padaryti tik ginantis ir yra padaryti tikslingai, siekiant sužaloti.

Teismo išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų, jog J. P. prieš S. B. atliko smurtinius veiksmus, laiko nepagrįsta. Nurodo, kad šį faktą patvirtina specialisto išvada ir teisme paklaustas ekspertas, kuris nurodė, kad padaryti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ir atsirado galimai nukelnėjusiosios nurodytu laiku. Šią aplinkybę, apeliantės manymu patvirtina ir tai, jog iš karto po smurto panaudojimo S. B. atsidūrė ligoninėje be sąmonės (konfliktas kilo apie 22 val., o į Lazdynų ligoninę S. B. atvežta 23.40 val.). Skunde taip pat nurodo, kad teismas įrodymus vertino atsietai, neieškant jų tarpusavio ryšio, nes nurodytos aplinkybės yra tarpusavyje susijusios, laiko tarpas nuo galimai įvykusio sužalojimo iki atvykimo į ligoninę yra nedidelis, todėl, apeliantės manymu, akivaizdu, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog sužalojimai S. B. padaryti būtent jos nurodytomis aplinkybėmis.

Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Pateiktas rašytinis prašymas, kuriame nurodyta, kad privati kaltintoja mirė ir prašoma atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus nustatyti mirusios privačios kaltintojos įpėdiniai.

Teismo posėdžio metu išteisintosios gynėjas prašė baudžiamąjį procesą nutraukti, nes privataus kaltintojo teisės nėra paveldimos.

Baudžiamasis procesas nutrauktinas.

Apeliacinis procesas šioje baudžiamojoje byloje vyksta pagal privačios kaltintojos S. B. apeliacinį skundą, kuriame prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį, priimtą J. P. ir pastarąją pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta, kad privati kaltintoja S. B. 2017-07-06 mirė. Apeliacinis skundas nebuvo pradėtas nagrinėti.

Baudžiamasis procesas negalimas, kai nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir tolesnis vykdymas priklauso nuo nukentėjusiojo valios (BPK 416 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja situacijos, kai apeliaciniame procese miršta apeliantas, pagal kurio pareiškimą pradėta privataus kaltinimo byla, todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad pagal įstatymo analogiją privataus kaltintojo valios tęsti bylos procesą išnykimas turi būti prilygintinas kaltinimo atsisakymui (BPK 416 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su išteisintosios gynėjo argumentu, kad teisių perėmimas palaikyti privataus kaltinimo skundą tokioje situacijoje nėra galimas.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pagal nukentėjusiosios S. B. pareiškimą J. P. pradėtas privataus kaltinimo procesas nutraukiamas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 416 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir nustačius minėtą BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę, paprastai ankstesni teismų sprendimai panaikinami ir byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia teisine norma siekiama išspręsti situaciją, kai dėl nustatytų aplinkybių, kurios daro baudžiamąjį procesą negalimu, neturėtų galimybės įsiteisėti priimti pirmosios instancijos nuosprendžiai. Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuris jokių teisinių pasekmių J. P. nesukelia, todėl šiuo atveju bylos procesas nutraukiamas toje stadijoje kai buvo gauti duomenys apie nukentėjusiojo mirtį, nepanaikinant pirmosios instancijos nuosprendžio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 416 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pagal nukentėjusiosios S. B. pareiškimą pradėtą privataus kaltinimo bylos procesą prieš J. P. nutraukti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos.