Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-07-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-2877-1069/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-30
Bylos Nr.
e2YT-2877-1069/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01132-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Pareiškėjas
N. J. S.
Suinteresuotas asmuo
Z. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2877-1069/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01132-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 30 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Z. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja N. J. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. P. J., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė sutuoktinė O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1-2).

Pareiškėja nurodė, kad jos tėvai O. J. ir A. P. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šie pastatai VĮ Registru centre buvo įregistruoti jau po tėvo A. P. J. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) mamos O. J. vardu, remiantis (duomenys neskelbtini) Švėkšnos seniūnijos pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini). Po A. P. J. mirties jo sutuoktinė O. J. toliau liko gyventi minėtoje sodyboje, tokiu būdu faktiškai priimdama jos sutuoktiniui priklausiusią turto dalį. Būtent ji viena rūpinosi paliktu turtu kaip savu, jo nuosavybę įregistravo VĮ Registru centre, mokėjo už jį mokesčius. Švėkšnos seniūno pažyma patvirtina, kad O. J. po vyro A. P. J. mirties toliau liko gyventi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki savo mirties. Nors O. J. faktiškai priėmė savo sutuoktinio A. P. J. palikimą ir jį valdė iki mirties, tačiau per įstatyme nustatytą laiką po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo, dėl ko notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į abiems tėvams priklausiusį turtą. O. J. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pateikdama pareiškimą notarui. Suinteresuotas asmuo Z. J. yra jos brolis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Z. J. atsiliepime (el. b. l. 25-26) su pareiškimu sutinka visiškai. Nurodė, kad jo mama O. J. po savo sutuoktinio A. P. J. mirties palikimą priėmė ir faktiškai valdė.

Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis) (el. b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija).

Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Būdami santuokoje A. P. J. ir O. J. pasistatė gyvenamąjį namą su kitais statiniais esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos Nekilnojamojo turto registre O. J. įregistravo 2012-01-09, (duomenys neskelbtini) valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) O. J. įgijo nuosavybėn žemės sklypą, esantį po šiais pastatais (el. b. l. 11-15). Kadangi aukščiau paminėti pastatai buvo įgyti A. P. J. ir O. J. būnant santuokoje, jie laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurių po 1/2 dalį priklausė kiekvienam iš sutuoktinių (1969-07-16 Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK 388 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iki sutuoktinio A. P. J. mirties O. J. kartu su juo gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio mirties O. J. liko gyventi tame pačiame name iki pat savo mirties, ką patvirtina Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos seniūno pažyma (el. b. l. 10), paslaugų apmokėjimo dokumentai (el. b. l. 16-19). Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo P. Ž. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad O. J. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl O. J. teisės paveldėti A. P. J. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 6 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po A. P. J. mirties (duomenys neskelbtini)jo sutuoktinė O. J. priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti ir valdė iki savo mirties – (duomenys neskelbtini) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas, CK 587 straipsnis 1964-07-04 redakcija).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J. priėmė A. P. J. palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos N. J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. P. J. (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), A. P. J. palikimą priėmė jo sutuoktinė O. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), pradėjusi turtą faktiškai valdyti ir valdė jį iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos N. J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Lina Nainienė