Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-10-10 · Byla Nr. e2KT-185-943/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
e2KT-185-943/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00970-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2KT-185-943/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00970-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi ir L. T. pareiškimu nušalinti visus Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-2812-1070/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spęsti klausimas dėl L. T. civilinėje byloje Nr. e2-2812-1070/2019 pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai ir visiems Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjams pagrįstumo.

Nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai grindžiamas tuo, jog teisėja sistemingai atmeta prašymus priimti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškinio aplinkybes, t. y. neprijungia dviejų baudžiamųjų bylų; atsisako išreikalauti papildomus įrodymus. Ieškovas mano, kad teisėja jau turi išankstinę nuomonę dėl bylos baigties ir atmeta visus prašymus, kurie prieštarautų šiam sprendimui.

Ieškovas reiškia nušalinimą ir Kauno apylinkės bei Kauno apygardos teismo teisėjams dėl nepasitikėjimo Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas laikinai einančiu teisėju A. P., teisėjais A. R., D. R., nes mano, kad jie piktnaudžiauja jiems suteiktais įgaliojimais.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis), t. y. gali reikšti nušalinimą bylą, kurioje sprendžiami su jo teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai, nagrinėti paskirtam teisėjui ar teisėjų kolegijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

Vertinant nušalinimo pareiškimo argumentus, kuriais reiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą Nr. e2-2812-1070/2019 nagrinėjančiai teisėjai, pareiškėjui ne kartą išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes, dėl kurių jis nepasitiki visais Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjais, nustatyta, jog tai grindžiama tik subjektyvia, niekuo neparemta, pareiškėjo nuomone, kuria remiantis nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą. Pareiškėjas šiuo atveju jokių konkrečių, pagrįstų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šių teismų teisėjai negali nešališkai išnagrinėti civilinės bylos, nenurodo.

Kadangi pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą visiems Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjams, pagrįstų argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti civilinę bylą, nenustatyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-2812-1070/2019 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Šalies argumentai

Pareiškėjui išaiškintina, kad pareiškėjui savo prašymus grindžiant bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodant jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Asmeniui piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise gali būti skirta iki penkių tūkstančių eurų bauda (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

L. T. nušalinimo pareiškimo Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. e2-2812-1070/2019 netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė