Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-08-16 · Civilinė byla Nr. e2-25560-566/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-16
Bylos Nr.
e2-25560-566/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Atsakovas
V. J., I. G.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams V. J. ir I. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą nurodydamas, kad pradinis kreditorius UAB „Goldas“ Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)perleido UAB „Sauda“ reikalavimo teisę į atsakovą. UAB „Sauda“ Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. G/1-90 perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą, kurios pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės Mazda 323 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir/ar valdytojo išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. Nurodo, jog 2018 m. sausio 19 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir transporto priemonė buvo nuvežta į UAB „Goldas“ saugojimo aikštelę, kur saugoma iki šios dienos. Remiantis 2017 m. gegužės mėn. 10 d. sutartimi tarp UAB „Goldas“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nr. (duomenys neskelbtini)priede Nr. 1 yra nurodyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2,50 Eur mokestis už nuvežimą bei po 2,00 Eur už vienos paros transporto priemonės saugojimą. Atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2018 m. sausio 19 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2019 m. birželio 27 d.) įsiskolinimo suma (2,00 Eur + ((524 dienos * 2,00 Eur)) t. y. 1050,50 Eur. Atsakovai apie susidariusią skolą buvo informuoti pranešimais, tačiau su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas UAB „Jurisdictus“ prašo priteisti iš atsakovų V. J. ir I. G. 1050,50 Eur skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

A. V. Jokubauskiui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. A. I. Gridnev ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 19 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu policijos pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes transporto priemonės vairuotojas atsakovas I. G. pažeidė kelių eismo taisykles. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonės Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nurodytas V. J., tačiau remiantis Vilniaus apskrities VPK duomenimis transporto priemonės valdytojas buvo I. G., t. y. ginčo automobilį pažeidimo metu vairavo atsakovas I. G.. UAB „Goldas“ vadovaudamasi 2017 m. gegužės 10 d. sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Goldas“ „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, akto surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji yra saugoma iki šios dienos. Remiantis 2017 m. gegužės 10 d. sutartimi tarp UAB „Goldas“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1 yra nurodyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Bylos duomenimis už transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2018 m. sausio 19 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2019 m. birželio 27 d.) atsakovų įsiskolinimo suma sudaro 1050,50 Eur (2,00 Eur + ((524 dienos * 2,00 Eur)). Atsakovams buvo siunčiami raginimai dėl skolos sumokėjimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų įsiskolinimą sumokėję (CPK 185 straipsnis).

2018 m. liepos 16 d. UAB „Goldas“ Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido UAB „Sauda“ reikalavimo teisę į atsakovą. 2018 m. liepos 25 d. UAB „Sauda“ su ieškove UAB „Jurisdictus“ pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo-perdavimo aktu (duomenys neskelbtini), UAB „Sauda“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į skolininko skolą. 2018 m. liepos 25 d. reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir su juo susijusių dokumentų priėmimo - perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)UAB „Sauda“ perleido ieškovei teisę reikalauti iš transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo 1050,50 Eur išlaidų už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą (e. b. l. 23). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsakovai apie reikalavimo perleidimą informuoti tinkamai – 2018 m. liepos 25 d. rašytiniais pranešimais.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai nėra grąžinę ieškovo reikalaujamos 1050,50 Eur sumos. Prieštaravimų dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo atsakovai nepateikė. Dėl nurodyto ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 1050,50 Eur skolos.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1050,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. liepos 2 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 24,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteistinos ir 2,95 Eur išlaidos už skolos išieškojimą ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,30 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 7,30 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Jurisdictus“, j. a. k. 301851658, solidariai iš atsakovų V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1050,50 Eur (tūkstantį penkiasdešimt eurų 50 ct) skolos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1050,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. liepos 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis 26,95 Eur (dvidešimt šešis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,30 Eur (septynis eurus 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Išaiškinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalys, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė