Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-10-26 · Civilinė byla Nr. 2-1278-904/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-26
Bylos Nr.
2-1278-904/2016
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00743-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Ieškovas
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas
M. P.
Advokatai
Petras Matažinskas
Civilinė byla Nr. 2-1278-904/2016Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00743-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.10.5.2.16.;3.1.7.7.;3.2.6.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 26 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui, atsakovo M. P. atstovui advokatui Petrui Matažinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui M. P. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai pareiškė reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovo 4111,55 Eur žalos atlyginimo ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai; 2) priteisti iš atsakovo 1962,16 Eur žalos atlyginimo ieškovo Klaipėdos apskrities VPKK naudai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015-05-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį už tai, kad 2015-01-28, apie 18.00 val. Klaipėdos g., Dovilų mstl., Klaipėdos r., atsakovas, jo sulaikymo metu, nevykdė policijos pareigūno – D. L. teisėtų reikalavimų sustoti, nebėgti nuo policijos pareigūno. Atsakovas sulaikymo metu rankomis bandė suduoti policijos pareigūnui į galvą bei kartą spyrė jam į kairės kojos kelį, dėl ko policijos pareigūnui buvo padarytas kairio kelio sąnario sumušimas su medialinio kolateralinio raiščio daliniu plyšimu, lydimu sąnario tepalinės plėvės uždegimo (sinovito), poodine kraujosruva kairės šlaunies lateralinėje pusėje – nesunkus sužalojimas, t.y. šiais aktyviais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui. Ieškovai dėl šio įvykio patyrė nuostolius dėl žalos atlyginimo policijos pareigūnui D. L.. Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM nuostolius patyrė išmokėdamas nukentėjusiajam draudimo sumą – 181,40 Eur (176,12 Eur draudimo suma, 5,28 Eur įmoka) ir kompensaciją – 3930,15 Eur. Ieškovas Klaipėdos AVPK nuostolius patyrė išmokėdamas nukentėjusiajam darbo užmokesčio išmoką už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį. Dėl minėto įvykio D. L. turėjo nedarbingumą nuo 2015-01-29 iki 2015-03-24, jam buvo apskaičiuotas ir išmokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį darbo užmokestis – 1540,16 Eur, taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas sumokėjo privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą – 422,00 Eur. Iš viso Klaipėdos AVPK turėjo nuostolių už 1962,16 Eur. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taip pat turėjo sumokėti 181,40 Eur sumą D. L. draudimo išmokai (lėšas pervedė Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM). Pareigūnui D. L. buvo išmokėta 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 3930,15 Eur. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM patyrė 4111,55 Eur turtinę žalą, o Klaipėdos AVPK – 1962,16 Eur turtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad tiriant nusikalstamą veika atsakovas su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino padarytą žalą, dėl to baudžiamojo byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, atsakovo materialinė ir turtinė padėtis – sunki, tokio dydžio kompensacijas sumokėti atsakovui būtų sunku.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovo M. P. atstovas advokatas Petras Matažinskas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis (atsakovas) su nukentėjusiuoju – policijos pareigūnu D. L. susitaikė, jam atlygino žalą. Neginčijo ieškovės pateiktų žalos paskaičiavimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje ir prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-119-867/2015, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-05-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį už tai, kad 2015-01-28, apie 18.00 val. Klaipėdos g., Dovilų mstl., Klaipėdos r., atsakovas jo sulaikymo metu nevykdė policijos pareigūno – D. L. teisėtų reikalavimų, sustoti, nebėgti nuo policijos pareigūno. Asmuo (atsakovas) sulaikymo metu rankomis bandė suduoti policijos pareigūnui į galvą bei kartą spyrė jam į kairės kojos kelį, dėl ko policijos pareigūnui buvo padarytas kairio kelio sąnario sumušimas su medialinio kolateralinio raiščio daliniu plyšimu lydimu sąnario tepalinės plėvės uždegimo (sinovito), poodine kraujosruva kairės šlaunies lateralinėje pusėje – nesunkus sužalojimas, t.y. šiais aktyviais veiksmais atsakovas pasipriešino valstybės tarnautojui (b. l. 7-8). 2015-04-16 tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažinta, kad pareigūno D. L. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, pareigūnas buvo siųstas į CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Gauta CMEK išvadą dėl pareigūno D. L. nustatyto sveikatos sutrikdymo laipsnio sunkumo, priimtas sprendimas išmokėti sužalojimo sunkumo laipsnį atitinkančią darbo užmokesčio kompensaciją (b. l. 18-21). Iš 2015-04-28 specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 988 matyti, kad D. L. dėl 2015-01-28 įvykio nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, pripažintas tinkamu tolimesnei vidaus tarnybai (b. l. 22). Sužaloto pareigūno D. L. nedarbingumas truko nuo 2015-01-29 iki 2015-03-24, t. y. 55 dienas (b. l. 26) Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-04-04 pažymos matyti, kad D. L. nedarbingumo metu dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje už laikotarpį nuo 2015 metų sausio mėnesio iki 2015 metų kovo mėnesio priskaičiuota nedarbingumo išmoka 1540,16 Eur, Sodros išlaidos – 422,00 Eur, iš viso 1962,16 Eur (b. l. 9-12). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2015-04-03 rašte nurodė, kad valstybės lėšomis apdraustajam D. L. apskaičiuota 176,12 Eur draudimo suma, valstybės institucija, kurioje tarnauja apdraustasis, turi taip pat pervesti 5,28 Eur (3 procentus išmokėtinos draudimo sumos) (b. l. 14). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2015-04-13 raštu kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydamas skirti lėšas išmokėti apskaičiuotai 176,12 Eur sumai (b. l. 13). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2015-09-24 mokėjimo nurodymu sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 5,28 Eur sumą (b. l. 17). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-05-27 įsakymu Nr. 30-TE-711 pripažinta, kad D. L. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, nustatyta, kad D. L. turi būti išmokėta 5 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacija (b. l. 24). Iš 2015-07-01 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvados matyti, kad Policijos departamento Finansų valdyba pasiūlė pareigūnui D. L., patyrusiam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą tarnybos metu, išmokėti 3930,15 Eur piniginę kompensaciją (b. l. 26). Į D. L. asmeninę banko sąskaitą Klaipėdos apskrities VPK pervedė piniginę kompensaciją (b. l. 28).

Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnyje 3 dalyje nurodyta, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo, ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos, 26 punkte numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos CK nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodoma, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, jog gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad jose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema laikytina valstybės socialinio draudimo rūšimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina pagal Lietuvos Respublikos CK 6.290 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.290 straipsnio 3 dalį, socialinio draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas. Taigi žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas (kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

Deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas. Jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie dėl to nepatirtų jokių neigiamų padarinių. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-496/2008).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovo veiksmai, sužalojant policijos pareigūną, ir jų padariniai (nesunkus pareigūno sveikatos sutrikdymas) yra konstatuoti įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-25 baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-867/2015. Teismo baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad M. P. priešinosi policijos pareigūnui D. L., padarydamas jam sveikatos sutrikdymą. Dėl vykdant tarnybines pareigas patirto sužalojimo pareigūnas negalėjo eiti pareigų 55 dienas, t.y. nuo 2015-01-29 iki 2015-03-24 (b. l. 26), medicinos ekspertizės komisijos 2015-04-25 pažymoje nurodyta, kad pareigūno D. L. patirta trauma priskirtina lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (b. l. 22). Pagal Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktą, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo 4.5 punkte nustatyta, kad kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 48 iki 56 dienų, išmokama 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareigūnui D. L., kuris sužalotas atsakovo, 2015-07-01 priimtos išvados pagrindu išmokėta 3930,15 Eur dydžio piniginė kompensacija (b. l. 26, 28). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taip pat išmokėjo nukentėjusiam pareigūnui – D. L. 176,12 Eur draudimo išmoką (b. l. 13, 14), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ nuostatomis, taip pat vadovaudamasis minėto akto 2.2 punktu Klaipėdos apskrities VPK, gautas lėšas iš Policijos departamento, pervedė į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto sąskaitą sumą – 5,28 Eur (įmoka dėl išmokėtos draudimo sumos) (b.l. 14, 17). Taigi ieškovas iš viso turėjo 4111,55 Eur nuostolių (3930,15 Eur kompensacija, 176,12 Eur draudimo suma ir 5,28 Eur įmoka).

Ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, už laikotarpį nuo 2015-01-29 iki 2015-03-24, kuomet policijos pareigūnas – D. L. buvo nedarbingas, išmokėjo jam 1540,16 Eur darbo užmokestį bei sumokėjo 422,00 Eur privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą. Taigi, dėl D. L. nedarbingumo turėjo 1962,16 Eur nuostolių.

Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad nustatytos visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, todėl ieškovai, patyrę išlaidas sužalotam pareigūnui išmokėti kompensacijas, draudimo išmokas ir suėjusias įmokas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip atsakingą už žalą asmenį.

Posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Petras Matažinskas teigė, kad baudžiamojoje byloje buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, neturint vienas kitam pretenzijų, ir kaip teigė atstovas atlyginus nukentėjusiojo patirtą žalą. Pažymėtina, kad šie argumentai – nepagrįsti, kadangi civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje galėjo būti policijos pareigūnas – D. L., tačiau civilinio ieškinio jis nereiškė. Nagrinėjamoje byloje ieškovai byloje yra kiti, ir jie reiškia atsakovui reikalavimus dėl jų patirtos turtinės žalos atlyginimo regreso teise, t.y. šioje byloje reiškiamas ieškinys dėl kompensacijos pareigūnui išmokėjimo, dėl pareigūnui išmokėtų nedarbingumo išmokų, draudimo sumų bei su tuo susijusių socialinio draudimo įmokų atlyginimo – skiriasi galimai galėjusių būti civilinių ieškinių dalykas. Be to, atsakovas ir jo atstovas į bylą nepateikė nei vieno jų nurodytas aplinkybes pagrindžiančio įrodymo, t.y. atsakovo atstovas teikdamas, jog atsakovas nukentėjusiajam – policijos pareigūnui atlygino patirtą žalą, turėjo į bylą pateikti šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Ieškovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareigūnui buvo išmokėtos kompensacijos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat išmokėtos nedarbingumo išmokos, draudimo sumos ir sumokėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai su jomis susijusios socialinio draudimo įmokos. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad šioje byloje būtent atsakovas turėjo pareigą paneigti, kad išmokėtos pareigūnams kompensacijos viršija patirtos žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas ir jo atstovas neneigė ieškovų pateiktų įrodymų dėl nuostolių dydžio, t. y. neįrodinėjo, jog realus nukentėjusiųjų patirtos žalos dydis yra mažesnis nei išmokėta socialinio draudimo išmoka ar kompensacija, ar tokios žalos apskritai nepatirta. Byloje duomenų, kurie turėtų pagrindą kelti abejones teismui, kad pareigūnui išmokėtos išmokos buvo neteisėtai išmokėtos ar jų dydis apskaičiuotas pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus, nėra. Darytina išvada, kad ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovai buvo atleisti, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Ieškovų ieškinys turėtų būti apmokamas 182,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo valstybei priteisiamas 182,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 4111,55 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą vienuolika Eur 55 ct) žalos atlyginimą ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, naudai.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1962,16 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt du Eur 16 ct) žalos atlyginimą ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008577, naudai.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Ūsas