Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. J. ir I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-335-560/2016 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovams V. J. ir I. J. dėl skolos už nuomą priteisimo, sutarties nutraukimo ir priverstinio iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio prašė: 1) nutraukti 2010 m. rugpjūčio 11 d. tarp atsakovų V. J. ir I. J. bei ieškovo A. N. sudarytą Nekilnojamo daikto pirkimo - pardavimo sutartį su atpirkimo teise bei nuomos sutartį; 2) iškeldinti atsakovus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos; 3) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 58 592,57 Eur skolą; 4) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 7 645,96 Eur netesybų; 5) priteisti ieškovo naudai iš atsakovų po 4 819 Lt (1 395,68 Eur) nuomos mokesčio per mėnesį už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki buto atlaisvinimo ir perdavimo; 6) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. su atsakovais sudarė Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį su atpirkimo teise ir nuomos sutartį (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovai pardavė ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 819 207,58 Lt (237 258,91 Eur) su teise jį atpirkti iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. tokia pačia kaina. 2010 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.7 punkto pagrindu ieškovas suteikė atsakovams teisę laikinai valdyti ir naudoti jų parduotą butą už 4 819 Lt (1 395,68 Eur) mėnesinį nuomos mokestį nuo Sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., išskyrus atvejus, kuomet atpirkimo teisė pasibaigia šioje sutartyje ir/arba teisės aktuose nustatytais pagrindais. Ieškovas 2012 m. spalio 17 d. pateikė atsakovams reikalavimą sumokėti 53 213,75 Lt (15 411,77 Eur) susidariusį įsiskolinimą už nemokėtą nuomos mokestį ir atlaisvinti nuomojamas patalpas. 2015 m. rugsėjo 15 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovus su reikalavimu sumokėti 200 541,49 Lt (58 080,83 Eur) susidariusį įsiskolinimą už nemokėtą nuomos mokestį ir atlaisvinti nuomojamas patalpas. 2015 m. spalio 7 d. atsakovas V. J. pateikė atsakymą į ieškovo 2015 m. rugsėjo 15 d. reikalavimą, kuriame sutiko su ieškovo nurodyta skolos suma ir kitomis aplinkybėmis, tačiau pageidavo atšaukti reikalavimus ne trumpesniam nei 6 mėn. terminui. Atsakovai ieškovui iš viso yra sumokėję 96 469,50 Lt (27 939,50 Eur) nuomos mokesčio, o skolingi - 4 729,5 Lt (1 369,75 Eur) nesumokėtą nuomos mokesčio dalį už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. ir 187 941 Lt (54 431,47 Eur) visiškai nemokėtą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., t. y. už 39 nuomos mėnesius. Nuo Sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos (2015 m. rugpjūčio 11 d.) iki ieškinio teismui padavimo dienos (2015 m. spalio 16 d.) yra praėję 2 nuomos mėnesiai, už kuriuos atsakovai turėjo sumokėti 9 638 Lt (2 791,35 Eur) nuomos mokesčio. Tokiu būdu visa atsakovų skola ieškovui yra 202 308,50 Lt (58 592,59 Eur). Atsakovai iki šiol neatlaisvino buto ir neperdavė jo ieškovui valdyti bei naudotis, todėl tikėtina, kad atsakovai jo neatlaisvins ir iki teismo sprendimo iškeldinti atsakovus iš ieškovo nuomojamo buto įvykdymo dienos. Už faktinį naudojimąsi butu atsakovai taip pat turi mokėti Sutartyje nustatytą 4 819 Lt (1 395,68 Eur) mėnesinį nuomos mokestį už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki išsikėlimo iš nuomojamų patalpų ir jų perdavimo ieškovui.Ieškovas taip pat nurodė, kad šalių susitarimu pardavėjams (atsakovams) praleidus Sutartyje nurodytą terminą, pardavėjai (atsakovai) turi atlaisvinti ir perduoti butą valdyti ir naudotis pirkėjui (ieškovui) (Sutarties 4.7.9 punktas). Pardavėjai (atsakovai) privalo mokėti 400 Lt (115,85 Eur) dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal Sutarties 4.7 punktą nuomos terminas baigėsi 2015 m. rugpjūčio 11 d. Atsakovai nuomojamą butą turėjo atlaisvinti 2015 m. rugpjūčio 11 d., tačiau šios savo sutartinės pareigos neįvykdė ir toliau faktiškai naudojasi ieškovo butu, todėl ieškovas patiria didelių nepatogumų, negali valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu. Tokiu būdu iš atsakovų priteistinos netesybos už delsimą atlaisvinti ir perduoti butą valdyti ir naudotis ieškovui ieškinio pateikimo dieną sudaro 26 400 Lt (7 645,96 Eur) (Sutarties 4.7.9 punktas).Atsakovai pažeidė esmines Sutartyje nustatytas buto nuomos sąlygas, todėl vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6.611 straipsniu, ieškovas prašo nutraukti Sutartį toje dalyje, kuria susitarta dėl Buto nuomos, t. y. Sutarties 4.7. - 4.7.9. punktai, ir iškeldinti atsakovus nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iškeldino atsakovus V. J. ir I. J. iš ieškovui A. N. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos, priteisė solidariai iš atsakovų V. J. ir I. J. ieškovo A. N. naudai 55 801,22 Eur skolos, 7 645,96 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (63 447,18 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 225 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad Sutarties 4.7.8 punktu šalys sutarė, jog buto nuomos terminas gali būti pratęstas tik šalių susitarimu. Ieškovas Sutarties termino pratęsti nepageidavo bei pareikalavo, kad atsakovai atlaisvintų butą. Tokiu būdu suėjus Sutarties terminui, Sutartis toje dalyje, kuria šalys susitarė dėl buto nuomos (Sutarties 4.7 - 4.7.9 punktai) yra pasibaigusi, todėl tenkinti ieškovo reikalavimą nutraukti Sutartį šioje dalyje nėra pagrindo. Teismas sprendė, kad nuomos sutarties termino pabaiga yra pagrindas reikalauti, jog nuomininkai išsikeltų. Sutarties 4.7.7 punkte šalys numatė, kad pasibaigus Sutartyje nustatytam buto nuomos terminui (t. y. 2015 m. rugpjūčio 11 d.), atsakovai privalo nedelsdami visiškai atlaisvinti butą ir perduoti jį valdyti ir naudoti ieškovui, jeigu atsakovai tinkamai nepasinaudos buto atpirkimo teise. Atsakovai buto atpirkimo teise nepasinaudojo, buto iki nurodyto termino neatlaisvino. Nuomininkų atsisakymas tai padaryti sukuria ieškovui pagrindą reikšti reikalavimą dėl savavališkai patalpą užėmusių asmenų iškeldinimo (CK 6.613 straipsnis, Sutarties 4.7.7 punktas). Atsakovų prašymą leisti jiems gyventi bute dar 6 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismas pripažino nepagrįstu ir jo netenkino. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 55 801,22 Eur skolos, vadovaudamasis Sutarties 4.7.1 punktu, CK 6.583 straipsnio 1 dalimi, be kita ko konstatavęs, kad atsakovai skolos dydžio neginčija. Atsakovų prašymo išdėstyti skolos sumokėjimą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismas netenkino, pripažinęs jį nepagrįstu. Pažymėjo, kad atsakovai nuomos mokesčio ieškovui nemoka daugiau nei trejus metus, todėl skolos išdėstymas 6 mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pažeistų ieškovo turtines teises bei teisėtus lūkesčius.Teismas vertino, kad Sutartis dėl buto nuomos pasibaigė 2015 m. rugpjūčio 11 d., todėl ieškovas, pasibaigus nuomos sutarčiai, nepagrįstai reikalauja priteisti nuomos mokestį tiek nuo nuomos termino pabaigos (2015 m. rugpjūčio 11 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2015 m. spalio 16 d.), tiek nuomos mokestį už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki buto atlaisvinimo ir perdavimo ieškovui. Pasibaigus nuomos sutarčiai, pradeda veikti netesybų mechanizmas. Sutarties 4.7.9 punkte numatyta, kad šalių susitarimu pardavėjams praleidus Sutartyje nurodytą terminą atlaisvinti ir perduoti butą valdyti ir naudotis ieškovui, jie privalo mokėti 400 Lt (115,85 Eur) dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau netesybų sumokėjimas neatleidžia atsakovų nuo prievolės atlaisvinti ir perduoti butą valdyti ir naudotis ieškovui įvykdymo. Teismas sprendė, jog šalių sutartas netesybų dydis yra pakankamas tam, kad būtų kompensuoti ieškovo nuostoliai, mažinti netesybų dydžio teismas nenustatė pagrindo, todėl priteisė iš atsakovų 7 645,96 Eur netesybų.Teismas tai pat tenkino ieškovo reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ( CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovai V. J. ir I. J. prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta iškeldinti atsakovus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei atmesti prašymą leisti atsakovams gyventi nurodytame bute 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - leisti atsakovams gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas išdėstyti 55 801,22 Eur skolos mokėjimą 6 mėnesiams, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - tenkinti prašymą bei išdėstyti 55 801,22 Eur skolą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo iškeldinti atsakovus iš buto, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties pabaigą (CK 6.613 straipsnis), todėl netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą (CPK 176, 185 straipsniai), nepagrįstai konstatavo atsakovų pareigą atlaisvinti butą.Ieškovas beveik trejus metus nereiškė pretenzijų atsakovams dėl įsiskolinimo už nuomą padengimo ir/ar patalpų atlaisvinimo, todėl atsakovai turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad, suėjus Sutartyje nurodytam nuomos terminui, t. y. 2015 m. rugpjūčio 11 d., atsakovams buvo faktiškai pratęstas nuomos terminas bei suteikta galimybė toliau teisėtai naudotis ginčo butu.Sprendimo įvykdymo išdėstymas iš esmės nepažeistų ieškovo teisių, kadangi net ir išdėsčius priteistos skolos mokėjimą 6 mėnesiams, vieno mėnesio suma sudarytų 9 300,20 Eur, todėl, apeliantų manymu, prašomas išdėstyti skolą terminas ir kas mėnesį mokėtinos sumos dydis yra protingi bei proporcingi siekiamiems tikslams, taip pat sudarantys galimybę iš esmės nepažeisti nei buto savininko, nei nuomininkų teisių ar teisėtų interesų.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. N. prašo Vilnius apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Atsakovai nesąžiningai naudojasi jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti sprendimo vykdymą tokiu būdu visiškai paneigdami ieškovo nuosavybės teises ir teisę į nuompinigius. Atsakovai nepagrindžia, kuo būtent 6 mėnesių neiškeldinimo laikotarpis jiems yra reikšmingas, kokios aplinkybės pasikeis po 6 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atsakovai, teikdami teismui prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turėjo pareigą ne tik nurodyti, kad jų finansinė padėtis yra sunki, bet ir pagrįsti šias aplinkybes tinkamais įrodymais. Kadangi atsakovai savo prašymo tinkamai nepagrindė, pirmos instancijos teismas teisėtai netenkino jų prašymo.Nagrinėjamoje byloje atsakovai elgiasi nesąžiningai: ilgiau nei 3 metus nemoka nuomos mokesčio, pripažįsta skolą, tačiau nesiekia su ieškovu atsiskaityti ir toliau naudojasi ieškovo nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovų apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų pasibaigus nuomos terminui teisėtumo, atsisakymo atidėti iškeldinimo terminą ir išdėstyti skolos mokėjimą pagrįstumo. Teisėjų kolegija šiais aspektais ir pasisako.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos šalys 2010 m. rugpjūčio 11 d. sudarė Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį su atpirkimo teise ir nuomos sutartį (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovai pardavė ieškovui butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), už 237 258,91 Eur su teise jį atpirkti iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. tokia pačia kaina. Atsakovai iki Sutartyje nustatyto termino buto už sutartą kainą neatpirko.Sutarties 4.7 punkto pagrindu ieškovas suteikė atsakovams teisę laikinai valdyti ir naudoti jų parduotą butą už 4 819 Lt (1 395,68 Eur) mėnesinį nuomos mokestį nuo Sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., išskyrus atvejus, kuomet atpirkimo teisė pasibaigia šioje sutartyje ir/arba teisės aktuose nustatytais pagrindais. Ieškovas 2012 m. spalio 17 d. pateikė atsakovams reikalavimą sumokėti 53 213,75 Lt (15 411,77 Eur) susidariusį įsiskolinimą už nemokėtą nuomos mokestį ir atlaisvinti nuomojamas patalpas. 2015 m. rugsėjo 15 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovus su reikalavimu sumokėti 200 541,49 Lt (58 080,83 Eur) susidariusį įsiskolinimą už nemokėtą nuomos mokestį ir atlaisvinti nuomojamas patalpas. 2015 m. spalio 7 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nesugebėjo laiku ir tinkamai įvykdyti Sutarties nuostatų dėl objektyvių nesėkmių ir aplinkybių, bei prašė atšaukti ieškovo 2015 m. rugsėjo 15 d. laiške išdėstytus reikalavimus ne trumpesniam nei 6 mėn. terminui.

Dėl atsakovų iškeldinimo

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise ir nuomos sutartį. Tokia Sutartis laikytina mišria, turinčia kelių rūšių sutarčių elementus (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 6.417 straipsnio 1 dalimi pagal pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. Nagrinėjamu atveju ieškovas jam CK 6.417 straipsnyje įtvirtintą pareigą įgyvendino su atsakovais sudarydamas buto nuomos sutartį, leisdamas atsakovams naudotis butu už nustatytą nuomos mokestį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo iškeldinti atsakovus iš buto, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties pabaigą (CK 6.613 straipsnis), netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą (CPK 176, 185 straipsniai), nepagrįstai konstatavo atsakovų pareigą atlaisvinti butą.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas išnuomojo atsakovams gyvenamąsias patalpas komerciniu pagrindu. Komercinėmis sąlygomis sudaromomis gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis visuomet siekiama gauti pelno (CK 6.577 straipsnio 2 dalis). Ieškovas su atsakovu 2010 m. rugpjūčio 11 d. buvo sudaręs terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. (Sutarties 4.7 punktas). Sutarties 4.7.8 punkte šalys susitarė, jog buto nuomos terminas gali būti pratęstas tik šalių susitarimu. Ieškovas Sutarties termino pratęsti nepageidavo ir pareikalavo atsakovų atlaisvinti butą. Suėjus buto nuomos terminui, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Sutartis toje dalyje, kuria šalys susitarė dėl Buto nuomos (Sutarties 4.7 - 4.7.9 punktas), yra pasibaigusi. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalys būtų sudarę papildomus susitarimus dėl nuomos termino pratęsimo.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis CK 6.496, 6.576, 6.613 straipsnių nuostatomis padarė pagrįstą išvadą, kad, pasibaigus terminuotai buto nuomos sutarčiai ir nuomotojui nepageidaujant tęsti sutarties, nuomininkas turi grąžinti nuomojamas patalpas nuomotojui, prieš tai jas atlaisvinęs. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo pateiktas teisinis bylos aplinkybių įvertinimas pagal įstatymo nuostatas yra pagrįstas ir leidžia pripažinti, kad teisės į nuomojamą būstą apribojimas atliktas pagal įstatymo nuostatas ir tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo – užtikrinti ieškovo teisę netrukdomai naudotis jam priklausančia nuosavybe.Apeliantai, vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad iškeldinimas iš būsto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, todėl kiekvienu atveju sprendžiant iškeldinimo klausimą turi būti vertinama, ar nuomotojo pažeistų teisių gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nagrinėjamą situaciją proporcingumo aspektu apeliantų nurodomi argumentai, kad jie teisėtai apsigyveno bute, nuomos teisiniai santykiai tęsėsi ilgą laiką, ginčo butas yra faktinė jų gyvenamoji vieta, kurią jie siekė išsaugoti pasinaudodami atpirkimo teise, nėra tokie reikšmingi kaip gintinas kito asmens privatus interesas – galimybė netrukdomai naudotis nuosavybe ir gauti iš jos pageidaujamą pelną. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų yra nuomos sutarties pasibaigimo padarinys, t. y. kai buvęs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsisako atlaisvinti gyvenamąją patalpą. Sutarties 4.7.7 punkte šalys numatė, jog pasibaigus buto nuomos terminui (iki 2015 m. rugpjūčio 11 d.), atsakovai privalo nedelsdami visiškai atlaisvinti butą ir perduoti jį valdyti ir naudoti ieškovui, jeigu atsakovai tinkamai nepasinaudos buto atpirkimo teise. Minėta, jog atsakovai buto atpirkimo teise nepasinaudojo, pasibaigus nuomos laikui iš buto neišsikėlė. Nuomininkų atsisakymas tai padaryti sukūrė ieškovui pagrindą reikšti reikalavimą dėl savavališkai patalpą užėmusių asmenų iškeldinimo teismine tvarka. Kadangi pasibaigus nuomos sutarties terminui ieškovas aiškiai išreiškė savo valią dėl nepageidavimo tęsti nuomos teisinius santykius, todėl, šiems santykiams pasibaigus, buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui ieškovo reikalavimą šioje dalyje tenkinti ir iškeldinti atsakovus iš nuomotų patalpų nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.613 straipsnis, Sutarties 4.7.7 punktas).

Dėl teismo sprendimo iškeldinti atsakovus atidėjimo ir priteistos skolos mokėjimo išdėstymo

Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo leisti jiems gyventi bute dar šešis mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, konstatavęs tokio prašymo nepagrįstumą. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Priešingu atveju būtų užkrauta savininkui nepakeliama našta rūpintis visuomenėje sunkiau prisitaikančiais asmenimis ir tai iš esmės galėtų lemti ieškovo konvencinės teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, pažeidimą (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai naudojasi pakankamai didelio ploto (110,29 kv. m) prabangiu butu, kurio išlaikymas ir priežiūra kainuoja brangiau nei vidutinės gyvenamosios patalpos. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jų finansinė padėtis yra sunki, todėl manytina, kad atsakovai naudodamiesi tokiu butu tik didina savo įsiskolinimo sumą ir nepagrįstai varžo ieškovo nuosavybės teises.Atsakovai taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas prašymas išdėstyti 55 801,22 Eur skolos mokėjimą šešiems mėnesiams. Savo nesutikimą atsakovai motyvuoja tuo, kad sprendimo vykdymo išdėstymas iš esmės nepažeistų ieškovo teisių ir teisėtų interesų, kadangi net ir išdėsčius priteistos skolos mokėjimą šešiems mėnesiams, vieno mėnesio mokama suma sudarytų 9 300,20 Eur.CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atsakovų prašymus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo atmetė, konstatavęs jų nepagrįstumą. Atsakovai nuomos mokesčio ieškovui nemoka ilgiau nei trejus metus, todėl skolos mokėjimo išdėstymas šešiems mėnesiams pažeistų ieškovo turtines teises bei teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai nors ir pripažįsta skolą, tačiau nededa pastangų atsiskaityti su ieškovu. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuo įsiskolinimo pradžios apeliantai būtų padengę bent dalį įsiskolinimo. Atsakovai nurodo, kad šiuo metu yra sunkioje finansinėje situacijoje, tačiau nenurodo, kad padėtis per prašomą skolos išdėstymo laikotarpį pasikeis ir jie bus pajėgūs vykdyti savo įsipareigojimus. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių pirmosios instancijos teismo neįvertintų argumentų ir įrodymų, kurie teisėjų kolegijai leistų padaryti kitokias išvadas nei pirmosios instancijos teismas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo pakeitimui ar panaikinimui nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi atsakovams buvo atidėtas 41 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki teismo procesinio sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo (129 b. l.). Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų valstybei (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų V. J. ir I. J. lygiomis dalimis 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei.