Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atmestas R. S. skundas ir buvo paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-22599-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22599-2025 R. S. nubaustas 80 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2025 m. rugpjūčio 6 d. 16.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais ir buvo jų neužsisegęs. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20, 196 punktų reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartimi R. S. skundas atmestas ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą 2026 m. sausio 19 d. nutartį ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Pažymima, jog apeliantas nuo pat kontakto su pareigūnais akimirkos nesutiko su tuo, kad jis rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną, bei teigė, jog tuo metu rankoje laikė piniginę. Be to, Institucija atsisakė pateikti iškirptas kūno kamerų įrašo ištraukas, kur šį faktą pripažįsta ir apeliantą sustabdę pareigūnai. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje yra ištrinta dalis šio įvykio metu užfiksuotų vaizdo įrašų – nors Institucija turėjo pateikti pilnus vaizdo įrašus, ji to nepadarė, kas verčia abejoti administracinio nusižengimo pripažinimu. Taip pat nebuvo paneigti prieštaravimai tarp liudijusių pareigūnų parodymų – nors liudytojas teigė, kad matė pažeidimą, tačiau teisme pripažino, jog tuo metu pildė pažeidimo protokolą kitam asmeniui, ką patvirtina ir pateikti vaizdo įrašai. Dėl to, spręstina, kad šiuo atveju nepagrįstai perkelta įrodinėjimo našta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

3.2. Pažymima, kad nusižengimas, susijęs su neprisisegtu saugos diržu, grindžiamas išimtinai tik tuo, jog prisegtas saugos diržas nėra matomas pateiktame vaizdo įraše. Vis dėlto, teismas net nevertino apelianto pateikto vaizdo įrašo, kuris patvirtina, kad iš padėties, iš kurios buvo fiksuojamas pareigūno vaizdo įrašas, užsegtas saugos diržas net negalėjo būti matomas. Dėl to vertintina, kad neįrodyta, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą pažeidimą, t. y. nebuvo vadovautasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, operatyvumo, teisingo proceso ir kitais kertiniais principais, kurie yra esminiai šioje byloje.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį nepakeistą.

4.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė pareiškėją ir liudytojus, dėl ko tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi įstatymu ir teisine sąmone. Dėl to manytina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

4.2. Skundžiamoje nutartyje detaliai aprašyti ir pakomentuoti apelianto argumentai, todėl vien tik tai, kad R. S. nesutinka su padarytomis išvadomis, savaime nedaro pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįsta. Tai, kad apeliantas pateikia subjektyvų duomenų ir situacijos vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti iš esmės neteisingai, o skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliaciniame skunde R. S. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn ir teigia, kad nagrinėjamu atveju jo kaltė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį iš esmės nebuvo tinkamai įrodyta, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog R. S. nesutinka su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartimi bei teigia, kad šiuo atveju jo kaltė neįrodyta bei byloje surinkti įrodymai nėra pakankami nekvestionuotinai pagrįsti jo patraukimą administracinėn atsakomybėn. Susipažinus su apeliaciniu skundu ir jo argumentais bei įvertinus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, spręstina, jog skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus bylos teisingam išsprendimui reikšmingus duomenis, todėl ji yra paliekama galioti nepakeista, o apeliacinis skundas yra atmetamas.

7. Iš Institucijos 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22599-2025 matyti, kad R. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei 432 straipsnio 1 dalį už KET 20 ir 196 punktų pažeidimą.

6.1. ANK 417 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, taip pat apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi yra mažesnis kaip 100 metrų, taip pat draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

6.2. ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą.

6.3. KET 20 punktas numato, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiajame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

6.4. KET 196 punktas numato, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Rekomenduojama, kad prieš pradedant važiuoti autobuso keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais būtų informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.

8. Iš specialistų G. V. ir V. G. (G.) tarnybinių pranešimų matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 6 d. ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža jie pamatė automobilį, kurio vairuotojas iš (duomenys neskelbtini) sukdamas į (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio priemone, t. y. dešinėje rankoje laikė juodos spalvos telefoną ir juo naudojosi. Tuo metu atstumas nuo transporto priemonės iki G. V. buvo apie 20 m, oro sąlygos buvo geros. Likus apie 1,5 m iki G. V., vairuotojas pastebėjo pareigūną ir nuleido ranką su telefonu bei sustabdė transporto priemonę. Kai automobilis pravažinėjo pro G. V., šis pastebėjo, kad vairuotojas nėra užsisegęs saugos diržo. Bendraujant su automobilio vairuotoju šis pažeidimų neneigė. Tokias pat aplinkybes nurodė ir V. G., kuris pažymėjo, kad atstumas nuo jo iki stabdomos transporto priemonės buvo apie 5 m, matomumas įvykio metu buvo geras. Kaip matyti iš 2025 m. rugpjūčio 6 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 0239-ANR_P-130919-2025, R. S. teigė su pažeidimu nesutinkantis. Pažymėtina, kad iš esmės tapačias aplinkybes liudytojai nurodė kai buvo apklausiami teismo posėdyje. Liudytojas G. V. paaiškino, kad matė automobilio vairuotoją rankoje maigantį telefoną, jį laikė prie vairo. Stabdymo metu R. S. iš pradžių jo net nematė, vos nepervažiavo jam kojų. Apeliantas buvo apsirengęs baltais marškiniais, todėl labai aiškiai matėsi, kad jis važiavo neužsisegęs saugos diržo, nebuvo taip, kad po sustabdymo R. S. jį atsisegė. Liudytojas V. G. nurodė, kad pamatė, kaip apie 3 m atstumu jo kolega nuėjo sustabdyti kito asmens, matė, kaip vairuotojas naudojasi mobiliu telefonu dešinėje rankoje, tuo metu telefonas buvo laikomas prie vairo. Taigi, nors iš dalies sutiktina su teiginiais, kad V. G. nepamatė R. S. automobilio iš 20 m atstumo, kadangi, kaip paaiškino pats, tuo metu pildė protokolą kitam asmeniui, tačiau šis liudytojas vis dėlto nurodė matęs, kaip apeliantas naudojasi mobiliuoju telefonu dar iki transporto priemonės sustabdymo.

9. Pastebėtina, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys vaizdo įrašai paneigia R. S. nurodytas aplinkybes – nors apeliantas teigė, kad dokumentus pareigūnui padavė dar būdamas užsisegęs saugos diržą ir neprisimena, kada tiksliai jį atsisegė, vaizdo įraše atsispindi, jog minėtų veiksmų metu R. S. saugos diržas yra neužsegtas (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 00:58 iki 00:59). Be to, nors apeliantas teismo posėdyje teigė, kad jį sustabdęs pareigūnas iš karto jam priekaištavo, jog šis vos jo nenutrenkė, o R. S. pasiaiškino, kad jis tuo metu norėjo kažką pasižiūrėti piniginėje, pirmiau paminėtas vaizdo įrašas akivaizdžiai paneigia šią jo versiją. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „pri_jimas prie vairuotojo.mp4“ matyti, jog asmenį sustabdęs pareigūnas po prisistatymo pasakė: „matot, kaip įniršęs <...> į telefoną, be saugos diržo... <...>“, taigi akivaizdu, jog, priešingai nei teigė apeliantas, G. V. iš karto apeliantui nurodė dėl ko šis buvo sustabdytas ir kokius pažeidimus yra įtariamas padaręs. Be to, R. S. nebuvo šio pokalbio metu nurodęs, kad kažko ieškojo piniginėje, o ne naudojosi telefonu. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad R. S. paaiškinimai teisme, taip pat ir jo skundo argumentai, yra tik apelianto gynybinė versija, pateikta siekiant sušvelninti jam gresiančią administracinę atsakomybę bei sumenkinti tikėjimą liudytojų paaiškinimais.

10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad vaizdo įrašai neįrodo fakto, jog apeliantas įvykio metu nebuvo užsisegęs saugos diržo, pastebėtina, kad į šiuos argumentus yra detaliai atsakyta 2026 m. sausio 19 d. nutartyje (past. – skundžiamos nutarties 5 psl.), šios išvados apeliacinės instancijos teismui jokių abejonių nekelia. Akivaizdu, jog policijos pareigūno „Body“ kamera, kuri aptariamu atveju buvo pritvirtinta prie pareigūno krūtinės ir filmavo būtent šioje pozicijoje, turės skirtingą filmavimo lauką nei pareigūnas, stovėdamas ir iš aukšto žvelgdamas į automobilio saloną, ar V. G., kuris įvykio metu sėdėjo ant tarnybinio motociklo ir taip pat buvo aukščiau nei šios kameros fiksavimo laukas. Be to, kaip minėta anksčiau, vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad tuo metu, kai apeliantas teigia buvęs užsisegęs saugos diržą, tokia aplinkybė nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kad R. S. negalėjo nurodyti, kada tiksliai atsisegė saugos diržą, bei tai, kad minėto veiksmo nenurodė ir apeliantą nuosekliai stebėjęs G. V., nėra jokio pagrindo sutikti su pateikta versija, kad iki sustabdymo jis automobilį vairavo užsisegęs saugos diržą. Be to, kaip yra matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismui pateikti ir vaizdo įrašai, susiję ne tik su priėjimu prie vairuotojo, tačiau ir su stabdymu bei administracinio protokolo pildymu, taigi nesutiktina ir su argumentais, kad skundžiama nutartis priimta vertinant nepilnus, iškarpytus ar kaip kitaip netinkamai užfiksuotus vaizdo įrašus. Vien tik tai, kad skunde yra nesutinkama su R. S. nepalankiu įrodymų vertinimu, savaime nėra pagrindas teigti, kad procesinis sprendimas yra netinkamas, nemotyvuotas ar kaip kitaip neteisėtas.

11. Konstatuotina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, skundžiama nutartis buvo priimta įvertinus ne tik administracinio nusižengimo byloje esančius pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašus, tačiau ir policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, jų tarpusavyje neprieštaringus parodymus, duotus teismo posėdyje, taip pat faktą, jog paties apelianto paaiškinimai yra ne tik nelogiški, tačiau taip pat akivaizdžiai prieštaraujantys objektyviems duomenims. Esant šiai situacijai, laikytina, kad R. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo detaliai ir nuosekliai įvertintos skundžiamame procesiniame sprendime. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, taip pat pakartotinai įvertino apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą – teismo motyvai dalyje dėl R. S. paskirtos baudos individualizavimo jokių abejonių nekelia, kadangi įvertintos visos šiam klausimui reikšmės turinčios aplinkybės, atsižvelgiant tiek į padarytų pažeidimų pobūdį bei pavojingumą, tiek į patį kaltininką charakterizuojančius duomenis.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino pakankamai, tinkamai ir išsamiai įvertino administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuris yra paliekamas galioti nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.