Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-22599-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22599-2025 R. S. buvo nubaustas 80 eurų bauda dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2025 m. rugpjūčio 6 d. 16.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais ir buvo jų neužsisegęs. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 20, 196 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismui R. S. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis nepadarė nutarime nurodytų administracinių nusižengimų - jis vairuodamas nesinaudojo mobiliuoju telefonu ir važiavo prisisegęs saugos diržą. Institucija visapusiškai ir išsamiai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir todėl nepagrįstai jo veikoje nustatė šių administracinių nusižengimų sudėtį.

Nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į R. S. skundą, kuriame prašė skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsakydami į skundo argumentus nurodė, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas Nr. 10-ANR_N-22599-2025 administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, tarnybiniais pranešimais ir vaizdo įrašu. Įvertinus byloje esantį vaizdo įrašą pavadinimu „Vaizdo įrašas iš BODY 25281085339.mp4“ nustatyta, kad policijos pareigūnas nuo 0:24 sek. iki 0:27 sek. pareiškėjui aiškiai nurodo automobilio sustabdymo priežastį, pasakydamas, kad vairuotojas naudojosi mobilaus ryšio telefonu ir vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Vaizdo įrašo 0:35 sek. pats pareiškėjas, atsakydamas į pareigūno pastabas, pavartoja žodį „pažiūrėjau“, kas rodo, kad jis iš dalies pripažįsta atlikęs veiksmą, susijusį su telefono naudojimu vairuojant. Toliau, vaizdo įrašo 0:58 sek., policijos pareigūnas, nueidamas nuo sustabdyto automobilio, vairuotojui pasako: „Va dabar panaršykit“, o 1:03 sek. – „Tai dabar jau pažiūrėkit“. Pabrėžė, kad pareiškėjo administracinis nusižengimas užfiksuotas vykdant policinių priemonių planą, stebint vairuotojus prie (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Nusižengimas užfiksuotas dienos metu, esant geram apšvietimui. Pareigūnai pareiškėjo vairuojamąjį automobilį stebėjo iš nedidelio atstumo ir turėjo galimybę matyti, kad vairuotojas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir yra neprisisegęs saugos diržo. Administracinio nusižengimo byloje ROIK 25281085339 nenustatyta, kad policijos pareigūnai iki įvykio būtų pažinoję pareiškėją, su juo būtų palaikę kokius nors santykius ir turėtų pagrindą jį apkalbėti. Pareiškėjas taip pat nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismui pateiktame skunde nenurodė jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad jis iki įvykio būtų pažinojęs administracinį nusižengimą užfiksavusius policijos pareigūnus, kad jie būtų dėl ko nors suinteresuoti apkalbėti jį ar nepagrįstai kaltinti administracinio nusižengimo padarymu. Institucijos nuomone, skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 25281085339 priėmęs pareigūnas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl vien dėl to, kad nubaustajam nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad nuo 2020 metų pareiškėjas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas 17 kartų, nelaikytina per griežta ir neteisinga.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į skundą jis pateikė prašymą nagrinėti skundą jam nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms byla nagrinėjama nedalyvaujat Institucijos atstovui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje palaikė savo skundą ir paaiškino, kad jis vienas važiavo automobiliu „Toyota“ nutarime nurodytoje vietoje ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis važiavo iš lėto, prisisegęs saugos diržus. Važiuodamas viena ranka vairavo, o kitą ranką nuleidęs tikrino prie bėgių perjungimo esančią piniginę, ar yra jo darbo pažymėjimas, nes pagalvojo, kad jį pamiršo. Tai darydamas pareigūnų nematė, prieš jį automobilių nebuvo. Piniginės nebuvo pakėlęs akių lygyje. Pakėlęs akis pamatė už 10 metrų pareigūną, kad jį stabdo. Pareigūnas sustabdė ir sako: „net manęs nematėt, vos ant manęs neužvažiavote“. Jis pasakė, kad norėjo pažiūrėti, kas yra piniginėje, atsiprašė, kad neatsargiai elgėsi, iš tos pačios piniginės padavė pareigūnui dokumentus. Pareigūnas tada jokios informacijos neteikė ir nuėjo prie savo motociklo pildyti pažeidimo. Neminėjo pareigūnas, kad jis telefonu naudojosi ar vairavo be diržo. Jis galvojo, kad gaus pažeidimą, kad neatidžiai vairavo. Pasikalbėjęs su kolega, pareigūnas pranešė, kad jam išrašys 15 eurų baudą už diržus. Jis pasakė, kad tokio pažeidimo nepadarė. Negali tiksliai pasakyti, kada jis nusiėmė diržą. Kai davė pareigūnui pažymėjimą, buvo su diržu. Jis pakvietė pažiūrėti, kokie yra pažeidimai, ir kolegai sako, kad rašyk už abu. Jam protokolas buvo parašytas, kad naudojosi telefonu ir važiavo neprisisegęs diržo. Už neprisegtus diržus niekada nėra baustas, užsisega, telefonu nesinaudojo. Paskui siuntė nuotraukas, bandė paaiškinti. Kitas pareigūnas apskritai nematė šito įvykio, jis rašė kitam eismo dalyviui protokolą, nes matė, kad atnešė ir įteikė jam. Patys motociklai buvo gal 20 metrų atstumu nuo gatvės, o pareigūnas, kuris jį stabdė, buvo eismo dalyje. Ten yra išsukimas į kelią. Kai pradėjo žiūrėti piniginę, mano, kad jo automobilis jau buvo išsukime. Liudijimas, kuris pateiktas, melagingas. Juodo telefono jis neturi ir niekada neturėjo. Įsakymas numato pareigą pareigūnams tiek transporto priemonėje laikyti įjungtą vaizdo kamerą, tiek užtikrinti mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių filmavimą, užtikrinti, kad asmenys būtų informuoti apie tai, kad jie filmuojami; nestabdyti kito eismo dalyvio, kol sustabdytas kitas. Kad surinkti duomenys būtų išsaugoti, kameros turi būti nustatytos, kad matytųsi, kas filmuojama. Nors jis neturi liudytojų, kurie patvirtintų jo teiginius, tačiau pareigūnai pažeidė taisykles. Pateiktuose įrodymuose pažeidimas nėra užfiksuotas, kas patvirtina jo poziciją, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Tas saugos diržas vaizdo įraše nesimato, nes mašinos salonas žemas, saugos diržas eina žemiau nei įprastai. Jis atkreipia dėmesį į vairą, tikrai nėra galimybės matyti, kas jo rankose, nebent jis rankas laiko prie veido iškėlęs. Jam protokolą surašė kitas pareigūnas, ne tas, kuris jį sustabdė. Kai surašė protokolą, jį pakvietė prieiti, kai tas kitas asmuo išvažiavo.

Liudytojas G. V. teismo posėdyje paaiškino, kad jam teko bendrauti su skundą padavusiu asmeniu. Jis su kolega dirbo su motociklais, kaip tik buvo vykdoma policijos akcija – „diržai, mobilūs telefonai“. Atsistojo vietoje, kur gerai matoma, greitis nedidelis 20-30 km/h ir tokia aikštutė. Ten toks kampas, vairuotojai jų nemato, kai transporto priemonės užsuka, iškart yra jie, ir viskas gerai matosi, ar vairuotojas naudojasi mobiliu telefonu ar diržo neužsisegęs. Atstumas labai mažas, tikrai galima pastebėti. Stovėdamas pamatė, kad atvažiuoja mašina, pareiškėjas važiavo labai nedideliu greičiu, nes ten posūkis, kalniukas ir pėsčiųjų perėja. Matėsi, kad vairuotojas rankoje maigė telefoną. R. S. prie vairo laikė telefoną. Jeigu jis sėdėtų automobilyje, nesimatytų. Kadangi jis stovėjo, keitėsi jo matymo kampas, labai puikiai matėsi. Jeigu jis nebūtų atšokęs atgal, automobilis būtų jam kojas pervažiavęs, vairuotojas buvo tiek įsijautęs, nematė, kad policija jį stabdo. Jeigu būtų kažkoks žmogus ėjęs, būtų jį nutrenkęs. Jis sustabdė, priėjo. Vairuotojas buvo šviesiais baltiniais, puikiai matėsi, kad nėra saugos diržo. Jis matė, kad vairuotojas jo nenusisegė. Jis prisistatė, išvardijo vairuotojui pažeidimus, kad vairuodamas automobilį naudojosi rankomis mobiliu telefonu bei buvo neužsisegęs saugos diržo. Vairuotojas pateikė jam dokumentą, kurį jis nunešė kolegai rašyti protokolą. Tolimesnės eigos nepamena. Surašė vairuotojui protokolą, kad vairavo be diržo ir naudojosi rankomis telefonu, paskyrė baudą. Vairuotojas berods parašė, kad nesutinka. Kolega rašė protokolą, jis sėdėjo ant motociklo. Vairuotojas laikė juodos/tamsios spalvos telefoną. Tikrai matėsi, kad ne baltas telefonas. Balti baltiniai ir labai gerai atsispindėjo tas telefonas. Jis pamatė telefoną, būdamas metro atstumu. Jam atrodo, kad net Body kameroje matosi, kad jis buvo be saugos diržo. Jis puikiai matė, kad vairuotojas buvo be saugos diržo. Nepasakys, iš kur vairuotojas paėmė dokumentą. Neatsimena tiksliai, kaip R. S. atsidūrė prie motociklų, ar jis pats atėjo ir pasakė, kad nesutinka, ar jis nuėjo pas vairuotoją ir jam nunešė dokumentus. Jis visada paprašo dokumento, nueina surašo protokolą, vairuotojo neprašo eiti kartu, paskui atneša dokumentus, protokolą supažindinimui ir vairuotojas pasako, ar sutinka, ar ne. Motociklo kameros veikia tik tada, kada užvestas motociklas. Kai važiuoja, jis filmuoja. Galima jį palikti užvestą, kai dirbi, bet kai karšta, saugumo sumetimais pats variklis užgęsta. Motociklo kameros neveikė, nes motociklas buvo išjungtas. Body kameros veikė. Negali pasakyti, ar pranešė, kad filmuoja, gal ir nepranešė. Kolega dėl saugos diržo nematė, bet dėl telefono matė. Motociklai stovėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės 20 metrų atstumu, nuo kelio stovėjo motociklai 1,5 metro atstumu, neužstatė šaligatvio. Kai R. S. stabdė, nebuvo sustabdytas kitas eismo dalyvis, jis buvo vienas. Negali atsakyti, kiek tą dieną sustabdė mašinų, nepamena. Jo body kamera yra ant krūtinės, filmavo nuo krūtinės.

Liudytojas V. G. teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo su kolega tarnybiniais motociklais, vykdė eismo kontrolę. Jis sėdėjo ant tarnybinio motociklo, šalia buvo sustabdytas kitas automobilis (koks, neatsimena), jis pildė kitam asmeniui protokolą. Baiginėdamas rašyti protokolą pamatė, kad kolega eina stabdyti kito asmens. Atstumas buvo nedidelis -apie 3 metrai ir matė, kaip asmuo vairuodamas transporto priemonę ranka naudojasi mobiliu telefonu -maigė jį laikydamas dešinėje rankoje. Telefonas buvo vairo padėtyje, prie vairo. Kadangi jis sėdėjo ant tarnybinio motociklo, buvo aukščiau ir matė, kad vairuotojas ten kažką naršė. Tikrai negalėjo ten būti piniginė, labai aiškiai matėsi, nes atstumas nebuvo didelis, oro sąlygos geros. Nematė, ar vairuotojas buvo užsisegęs saugos diržą. Kolega stabdė, tai kolegai vos ne per kojas pervažiavo, nes vairuotojas nematė, kad yra stabdomas, naudojosi telefonu iki pat sustabdymo momento, kai jau sustabdė, nuleido ranką. Telefonas buvo tamsus, juodos spalvos. Pareiškėjo buvo šviesūs marškiniai. Kolega sustabdė, priėjo, paaiškino, paėmė dokumentą surašyti protokolą. Kolega paskui priėjo prie jo ir pasakė, kad vairuotojas buvo ir be saugos diržo. Jam buvo kampas, todėl jis pats dėl saugos diržo nematė. Kito asmens automobilis stovėjo iš dešinės jų stovėjusiems motociklams. Jis nestovėjo tarp motociklų ir važiuojamosios dalies. Neatsimena, ar tam vairuotojui, kur nuotraukoje stovi mašina, pildė protokolą. Jis sėdėjo ant pirmojo motociklo, tas automobilis jam matomumo neužstojo. Tiksliai neatsimena, kaip R. S. atsirado prie jo motociklo. Jo body kameros įrašai buvo, bet kodėl jų nėra byloje, jis nežino. Su R. S. bendravo jo kolega.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta ir atsakomybė už draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

Kelių eismo taisyklių 20 punktas nustato, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

ANK 432 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių 196 punktas nustato, jog važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.

Pareiškėjas ginčija aplinkybę, esą byloje įrodyta, kad jis vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir nebuvo prisisegęs saugos diržo, nes pareigūno filmuotoje medžiagoje šios aplinkybės nebuvo užfiksuotos. Jis pripažino, kad buvo nukreipęs dėmesį nuo vairavimo, nes prie rankinio stabdžio padėtoje piniginėje dešine ranka ieškojo darbo pažymėjimo, o saugos diržą buvo prisisegęs, tačiau pareigūnams to nebuvo matyti, kadangi automobilio „Toyota“ mašinos salonas žemas, saugos diržas eina žemiau nei įprastai, ir per langą diržo tiesiog nesimato. Teismas susipažinęs su byloje pateiktu su policijos pareigūnų iš jų body kameros filmuotu vaizdo įrašu, pripažįsta, kad jame nėra užfiksuotos aplinkybės, kaip vairuotojas naudojasi mobiliojo ryšio priemone, tačiau ne dėl to, kad matyti, kad pareiškėjas akivaizdžiai to nedaro, o dėl to, kad vaizdo įrašas prasideda nuo momento, kai R. S. vairuojamas automobilis jau sustabdytas krivule įsukinėja į aikštelę, kurioje stovi ir pareigūnų transporto priemonės motociklai.

Kita vertus pareiškėjas akivaizdžiai pervertina vaizdo įrašo kaip įrodymo galią šioje byloje. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, asmuo pripažįstamas kaltu dėl nusižengimo padarymo, remiantis ne vienu konkrečiu įrodymu, o vertinant visų byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą. Baudžiamojo proceso įstatymas nė vienai įrodymų rūšiai nesuteikia pirmenybės, nei viena įrodymų rūšis neįvardijama kaip turinti didesnę įrodomąją galią. Taigi ir pareiškėjo minimas vaizdo įrašas turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje ir santykyje su jais. Byloje yra pareiškėjo vairuojamą automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stebėjusio ir sustabdžiusio policijos pareigūno G. V. ir jo kolegos V. G. tarnybiniai pranešimai. Pareigūnas G. V. jame nurodė, jog dirbant pagal priemonių planą Vilniaus apskrityje, apie 16 val. 35 min. stovėdamas ties (duomenys neskelbtini) g. sankryžos šalia „X“ esančioje aikštelėje, pastebėjo, kaip važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. ir sukdamas į (duomenys neskelbtini) g. automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone telefonu. Dešinėje rankoje laikė juodos spalvos mob. ryšio telefoną ir juo naudojosi. Atstumas nuo jo iki atvažiuojančio automobilio buvo apie 20 m. Oro sąlygos buvo geros, giedra. Jis išėjo į gatvę ir su skrituliu stabdė minėtą automobilį. Vairuotojas vairuodamas automobilį toliau laikė rankoje mob. ryšio telefoną ir į jį žiūrėjo. Net nematė, kad yra stabdomas. Likus iki pareigūno apie 1,5 m. pamatė pareigūną, nuleido ranką su mob. ryšio priemone ir sustojo nurodytoje vietoje. Pravažiuojant automobiliui pro jį, pareigūnas pastebėjo, kad automobilio vairuotojas buvo neužsisegęs saugaus diržo. Priėjęs prie sustabdyto automobilio vairuotojo matė, kad saugos diržas nebuvo užsegtas. Policininkas V. G. tarnybiniame pranešime paaiškino, jog matė, kaip G. V. išėjęs į gatvę, stabdė iš (duomenys neskelbtini) g. atvažiuojantį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu sėdėjo ant tarnybinio motociklo. G. V. stabdant minėtą automobilį, pamatė, kad vairuotojas vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone telefonu. Dešinėje rankoje laikė mob. ryšio telefoną ir juo naudojosi iki to momento, kai pamatė, jog yra stabdomas. Atstumas nuo jo iki stabdomo automobilio buvo apie 5 m. Analogiškas aplinkybes abu apklausti pareigūnai nurodė ir teismo posėdyje.

Vertindamas policijos pareigūnų galėjimo matyti reikšmingus byla faktus, teismas atkreipia dėmesį, kad abu liudininkai nurodė, kad jie stebėjo R. S. ne trumpą akimirką, o ilgesnį laiką – nuo pat pastebėjimo, kai transporto priemonė buvo už 20 metrų, iki pat, kol ji privažiavo prie stabdančio pareigūno ir šis jau buvo tik 1-1,5 metrų atstumu. Buvo vasara, giedra, dienos metas, todėl kliūčių matomumui nebuvo. Dėl savo veiklos telefone vairuotojas nepastebėjo esantis stabdomas. Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad jis tuo metu ne naršė telefone, o naršė prie greičių dėžės padėtoje piniginėje, nuleidęs dešinę ranką. Tai prieštarauja policijos pareigūnų parodymams – šie abu nurodė, jog telefonas buvo laikomas rankoje, esančioje vairo lygmenyje. Kaip nurodė G. V., tik pamatęs stabdantį pareigūną R. S. nuleido ranką su telefonu. Abu pareigūnai vienodai apibūdino, kad tai buvo tamsios spalvos telefonas, ne piniginė, jis buvo maigomas. G. V. stebėjo pareiškėjo automobilį priėjęs jo stabdyti prie važiuojamosios kelio dalies per metrą, todėl teismas vertina, kad jis negalėjo suklysti ir palaikyti objekto rankoje kitu daiktu.

Pareiškėjas nurodė, kad vaizdo įraše, kuriame fiksuojamas jo sustabdytas automobilis, matyti, kad pro langą nėra matomas nei vairas, nei jo kūno korpusas dėl techninių automobilio parametrų, žemos sėdynės padėties, pažemintos diržo padėties. Pažymėtina, kad kaip nurodė G. V., jo body kamera buvo pritvirtinta krūtinės lygmenyje, taigi akivaizdžiai jo paties fizinio regėjimo laukas buvo iš daug aukštesnės padėties nei fiksavo kamera, ir jis žiūrėjo žemyn iš stovimos padėties į sėdintį automobilyje vairuotoją. Liudytojas V. G. nurodė, kad jis stebėjimo metu sėdėjo ant motociklo. Vadinasi teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų nurodomomis aplinkybėmis vien dėl to, kad body kamera užfiksavo vairuotoją iš žemesnės pozicijos, kai pro langą matoma tik vairo viršutinis kraštas ir daugiausiai vairuotojo galva. Akivaizdu, kad pareigūnai fiziškai turėjo galimybę matyti pro automobilio langą vairuotojo veiksmus, salono vidų ir daugiau, ir geriau nei fiksavo kamera.

Antra, net body kamera darytame vaizdo įraše matyti ne tik vairuotojo galva, bet ir jo kaklas, peties viršus (įrašo „pri_jimas prie vairuotojo.mp4“ 49-58 s.). Saugos diržo įtvirtinimas automobilyje niekaip negali būti įrengtas žemiau nei vairuotojo petys. Todėl užsegtas diržas pareigūnui baltų marškinių fone tikrai būtų matomas ir jį fiksuotų net body kamera, jei jis būtų užsegtas. Pareiškėją stabdęs policijos pareigūnas nenurodė, kad būtų matęs, kaip į aikštelę įvažiavęs pareiškėjas būtų jį atsiseginėjęs. Pats R. S. posėdyje nurodė, kad jis dar buvo prisisegęs saugos diržą, kai padavė pareigūnui savo asmens dokumentą. Tą jis daro vaizdo įrašo 58-59 s., kai akivaizdžiai matyti, kad diržas neužsegtas. Pareigūnas G. V. buvo priėjęs prie pat sustojusio automobilio, ant jo šono atsispindėjo jo veidrodinis atvaizdas, žiūrėjo pro langą tiesiai į vairuotoją ir turėjo galimybę matyti, ar vairuotojas yra su saugos diržu ar ne, ar matyti, kad jis jį sustojęs atsiseginėtų.

Pareiškėjo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Jis nurodė, kad jis net neįtarė, kad jam administracinio nusižengimo protokolas yra rašomas dėl reikalavimo segėti saugos diržą ir draudimo naudotis mobiliuoju telefonu rankomis, nes esą pareigūnas jo apie tai neinformavo. Iš vaizdo įrašo „pri_jimas prie vairuotojo.mp4“ akivaizdžiai girdėti, kad pirmos frazės, kuriomis pareigūnas kreipiasi į R. S. po prisistatymo yra: „matot kaip įniršęs [neaiškus žodis] į telefoną, be saugos diržo...<...>“. Į ką pareiškėjas teisinasi, kad jis tik pažiūrėjo, pareigūnas į tai jam atsako, kad tai ir vadinasi, kad jis naudojosi (telefonu). Akivaizdu, kad skirtingai nei teisme teigia pareiškėjas, jo bendravimas su pareigūnu prasidėjo būtent priekaištais dėl telefono naudojimo ir saugos diržo neprisisegimo ir toliau pokalbis ėjo šia tema. Iš pokalbio negirdėti, kad pareiškėjas būtų nurodęs pareigūnui, kad jis vartė piniginę, o ne „naršė“ telefone. Taip pat pokalbyje neužfiksuota, kad vairuotojas būtų sureagavęs į tai, kad jis neteisingai kaltinamas dėl važiavimo neprisisegus saugos diržo. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai parodė, kad R. S. nesutiko padaręs fiksuotus nusižengimus, tačiau nieko nepasakė, kad jis būtų jiems aiškinęs apie aplinkybę, kad jo rankoje būtų buvusi piniginė, o ne telefonas. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, manyti, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti nurodyti klaidingas įvykio aplinkybes.

Byloje esantys, Institucijos ištirti ir teismo patikrinti įrodymai patvirtina, kad R. S. 2025 m. rugpjūčio 6 d. 16.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais ir buvo jų neužsisegęs., šie jo veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Nuobaudos individualizavimo klausimas nebuvo skunde keliamas, tačiau teismas vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostata, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas tikrina nutarimo teisėtumą ir nuobaudos skyrimo srityje.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017

Už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta bauda nuo 60 iki 90 eurų, vadinasi sankcijos vidurkis yra 75 eurai, ANK 432 straipsnio 1 dalyje nuo 30 iki 50 eurų, sankcijos vidurkis 40 eurų. Šiuo atveju pareiškėjui nepripažįstant padarius nusižengimą, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta sunkinanti aplinkybė, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad R. S. 2025 m. birželio 13 d. administraciniu nurodymu buvo baustas už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nuobauda galioja. Apie savo šeimyninę ar turtinę padėtį pareiškėjas nebuvo pateikęs Institucijai duomenų, todėl institucija atsižvelgdama į sankcijos vidurkio taisyklę, pažeidėją charakterizuojančius duomenis, paskyrė sankcijos vidurkiui artimas baudas: nežymiai viršijančią vidurkį baudą už naudojimąsi telefonu rankomis vairuojant ir mažesnę nei sankcijos vidurkis baudą už važiavimą neprisisegus saugos diržo. Jų mažinti nėra pagrindo, kadangi pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą jis per paskutinius 5 metus septynis kartus įsiteisėjusiais nutarimais/administraciniais nurodymais baustas už ANK 417 straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą, taip pat už kitus KET pažeidimus, pagal baustumo administracine tvarka istoriją pareiškėjas nelaikytinas drausmingu vairuotoju, KET taisyklės pažeidžiamos sistemingai, ne atsitiktinai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. S. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, tinkamai įvertinęs nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, byloje buvusius duomenis, esminių proceso pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti priimtą nutarimą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-22599-2025.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.