Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 1993-11-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 str., 146 str. 2 d., 146 str. 2 d. 146 str. 3 d., 153 str. 1 d., 42 str. - laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams;

2) 1996-07-02 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 90 str. 3 d., 146 str. 3 d., 42 str. - laisvės atėmimu 3 metams, LR BK 43 str. tvarka galutinė bausmė paskirta 3 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) 1999-04-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 111 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams;

4) 2006-02-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 22 str., 178 str. 2 d. – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda;

5) 2009-03-06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2006-02-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams su 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda. Iš įkalinimo vietos paleistas 2010-03-05, atlikus bausmę;

6) 2011-05-19 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

7) 2012-10-11 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie 2011-05-19 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, bei skirti J. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

8) 2018-05-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 64-1 str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė - 40 parų arešto, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis (neįsiteisėjęs).

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. 2018-06-03, apie 20.00 val., namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lifte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,57 promilių girtumas), vieną kartą delnu sudavė sutuoktinei J. D. į kairį žandą, dėl ko ji dešine galvos puse atsitrenkė į lifto sieną, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudavė sutuoktinei J. D. vieną kartą delnu į dešinį žandą ir sudavė vieną kartą delnu į nosį, bei, paėmęs abiem rankomis už kaklo, ją smaugė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai sutuoktinei J. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. 2018-06-03 apie 20 val. namuose sukonfliktavo su sutuoktine dėl jos neištikimybės ir konflikto metu lifte ir namuose jai sudavė kelis kartus per veidą, galėjo suduoti ir į nosį, taip pat ją smaugti. Dėl neblaivumo ne visas aplinkybes prisimena, tačiau sutinka su kaltinimu, kad galėjo taip pat būti. Dėl nusikaltimo gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. D. parodė (2018-06-03), kad J. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jos vyras, kartu gyvena jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vaikų jie neturi. Vyras alkoholį vartoja kiekvieną dieną, tačiau girtas būna ne visada. Tarp jų kyla konfliktai, kai vyras būna neblaivus, kurių metu jis ją įžeidinėja, muša kojomis, grasina jai. Ji visą laiką dėl to kviečia policiją. 2018-06-03, apie 20.00 val., vyras jai paskambino, kad ateis namo pasiimti savo daiktų, ji nuėjo ir prie laiptinės jį pasitiko. Vyras tuo metu jau buvo girtas, agresyvus, todėl ji iš karto iškvietė policiją. Ji su vyru kilo liftu į 10-ą aukštą ir tuo metu lifte vyras dešinės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į kairės pusės žandą. Nuo smūgio ji dešine galvos puse atsitrenkė į lifto sieną. Atėjus prie buto, ji atidarė buto duris, vyras užėjo, o ji jam iš paskos. Kai tik ji užėjo į butą, koridoriuje atsisukęs į ją vyras antrą kartą dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį jai į kairįjį žandą, po ko abiem rankomis paėmęs už kaklo pradėjo smaugti. Vyras ją smaugė stipriai, apie 10 sekundžių, ji net negalėjo kvėpuoti. Po to vyras ją paleido ir ji nuėjo į kambarį, bet jis atėjo jai iš paskos ir, nuvertęs ją ant lovos, vėl pradėjo abiem rankomis ją smaugti. Smaugė ne mažiau dešimties sekundžių, stipriai spaudė, jai trūko oro. Tuo metu vyras bandė numauti jai nuo piršto vestuvinį žiedą, tačiau ji buvo suspaudusi kumštį, todėl jis vieną kartą labai stipriai delnu sudavė jai į nosį, nuo ko pradėjo bėgti kraujas. Vyras ją paleido, ji nuėjo į balkoną rūkyti, jis nuėjo jai iš paskos, bet tuo metu jau atvyko policijos pareigūnai, kurie vyrą sulaikė. Tuo metu bute daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Dėl vyro suduotų smūgių bei smaugimo ji patyrė fizinį skausmą, iki šiol skauda kaklą. Dėl jai suduotų smūgių ji į medikus nesikreipė, tačiau nuvyks pas teismo medicinos ekspertus. Namuose vyras jokio turto nesugadino, bendra tvarka nėra pažeista (b.l. 13, 10).

2018-06-03 Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog ant J. D. kaklo matėsi "drėskimo žymės" (b.l. 7-8).

2018-06-03 20:42 val. J. D. buvo nustatytas 2,57 prom. girtumas (b.l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Dėl J. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino; 2 dalyje – tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog J. D. 2018-06-03, apie 20.00 val., namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lifte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,57 promilių girtumas), prieš sutuoktinę J. D. naudojo fizinį smurtą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. J. D. kaltė įrodyta jo paties parodymais ir prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo J. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas),

Skirdamas J. D. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, anksčiau 7 kartus teistas, teistumas neišnykęs. Pažymėtina, kad J. D. buvo teistas už turtinių ir smurtinio nusikaltimo artimoje aplinkoje padarymą (nuosprendis neįsiteisėjęs), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 37-44). Teismas vertina ir nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo paskirtos tiek laisvės atėmimo bausmės, tiek nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės, be to, nauja nusikalstama veika padaryta praėjus vos trims dienoms po nuosprendžio paskelbimo už analogišką nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad paskutiniu 2018-05-31 nuosprendžiu jam buvo paskirta arešto bausmė, tačiau jos paskyrimas kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos nesulaikė, nes J. D. praėjus vos kelioms dienoms padarė naują analogišką nusikaltimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu J. D. nuo 2018-06-03 20.42 val. iki 2018-06-05 10.40 val. buvo laikinai sulaikytas, todėl šis laikotarpis, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką.

Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, turtinė ar žymi fizinė žala nepadaryta, kaltinamasis J. D. dirba, žada gyventi atskirai nuo nukentėjusiosios, dėl nusikaltimo gailisi.

Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad kaltinamasis J. D. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga J. D., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Bausmės atidėjimo metu J. D. įpareigotinas bausmės vykdymo metu dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, J. D. skirtina BK 72(2) straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam kardomosios priemonės neskirtinos.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant J. D. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) straipsniu J. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti J. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-06-03 20.42 val. iki 2018-06-05 10.40 val.

Kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.