Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Mano Būstas Neris ieškinį atsakovei V. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad atsakovė butą įsigijo 2015 m. balandžio 15 d. , tačiau sąskaita už suteiktas paslaugas 2015 m. balandžio mėnesį atsakovei nebuvo pateikta. 2015 m. gegužės 31 d. sąskaita faktūra yra už 2015 m. gegužės mėnesį ir už pusę 2015 m. balandžio mėnesio. Nurodė, kad tai, jog pastatas yra avarinės būklės, nebuvo pagrindas nemokėti už išvežamas šiukšles. Atsakovei buvo skaičiuojamos tik būtinosios kaupiamosios išlaidos už techninę priežiūrą, už kokius atliktus darbus atsakovei apmokėti sąskaita nebuvo pateikta.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad iš esmės sutinka, jog turi mokėti administravimo išlaidas ir kaupiamąsias išlaidas namui išlaikyti. Tačiau kategoriškai atsisakė mokėti už atliekų tvarkymą ir namo techninę priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei nuo 2015 m. balandžio 15 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 9).

2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30-3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymu, bei 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1949 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“, kurio galiojimas pratęstas papildomai 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymo pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija apie gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apie jo administravimą vykdančias įmones įrašai Nekilnojamojo turto registro galiojo nuo 2003 m. lapkričio 21 d. Išraše nurodoma, kad nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2019 m. sausio 17 d. minėto gyvenamojo namo administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-2607 pagrindu vykdė UAB Mano Būstas Neris (buvęs pavadinimas UAB „Žirmūnų būstas“). Nuo 2019 m. sausio 17 d. 5 metų terminui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 30-37/19 pagrindu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirtas UAB Mano Būstas Neris.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82-4.85 straipsniai. CK 4.82 straipsnio 3 dalis, kuri butų ir kitų patalpų savininkams nustato pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, todėl pagal CK 4.82, 4.83 straipsnių nuostatas atsakovė kartu su kitais šio namo butų savininkais (naudotojais) privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti ir remontuoti, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Byloje nėra ginčo, jog ieškovė yra paskirta ginčo namo administratore. Akcentuotina, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.41 punktas). Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas).

Ieškovas į bylą pateikė už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. (įskaitytinai) suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), išrašytas sąskaitas. Sąskaitose nurodomos šios paslaugos (priskaičiuoti mokesčiai): administravimas, atliekų išvežimas, bendro naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra, privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui.

Atsakovė neprieštaravo dėl sumų, apskaičiuotų už daugiabučio namo administravimą, tenkančių atsakovei už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo pateiktų sąskaitų nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. suteiktas administravimo paslaugas ieškovas apskaičiavo iš viso 23,24 EUR sumą. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji šios sumos neginčija ir gali šią skolos dalį sumokėti. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu už suteiktas administravimo paslaugas, tokių įrodymų atsakovė nepateikė nei kartu su atsiliepimu, nei teismo posėdžio metu, nors, kaip minėta, dėl šios skolos dalies teismo posėdžio metu ji prieštaravimų nereiškė (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl skolos už administravimo paslaugas tenkintinas ieškovui iš atsakovės priteisiant 23,24 EUR skolą už administravimo paslaugas (CK 6.38, 6.200 straipsniai, 6.720 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 40,32 EUR dydžio skolą, kuri sudarė nemokant mokesčių – kaupiamųjų lėšų laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.,

CK 4.82 straipsnyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo <...> reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus; šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė; į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles; lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė; ginčus dėl kaupiamųjų lėšų sprendžia teismas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 (toliau – Aprašas), mėnesinės kaupiamosios įmokos dydis patalpų savininkui apskaičiuojamas pagal apraše nurodytą formulę, atsižvelgiant į patalpų savininkui priklausančių patalpų naudingąjį plotą, kv. m (Aprašo 3, 5 punktai).

Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės neginčijo nei pareigos mokėti kaupiamąsias lėšas, nei apskaičiuoto mokesčio dydžio.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 40,32 EUR kaupiamųjų išlaidų priteisimo iš atsakovės tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl įsiskolinimo už suteiktas atliekų išvežimo paslaugas bei bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą.

Dėl skolos už atliekų išvežimą

Nustatyta, kad atsakovės skola ieškovui už atliekų išvežimą už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. sudaro 63,37 EUR (sąskaitose, išrašytose už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. atliekų išvežimo paslauga nėra įtraukta).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014, išaiškino, kad Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 2.5. punktas, Pavyzdinių administravimo nuostatų 6.4, 9 punktai, daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus su paslaugų teikėjais sudarytos sutartys suteikia administratoriui teisę, kartu ir pareigą, organizuoti atliekų tvarkymo paslaugų teikimą bei atitinkamai rinkti mokesčius už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas. Pavyzdinių administravimo nuostatų 6.4 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisė sudaryti sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu. Toks teisinis reglamentavimas, nustatytas siekiant supaprastinti atsiskaitymo tvarką bei vengiant dėl bendrųjų namo reikmių atskirų sutarčių sudarymo su kiekvienu bendraturčiu, įtvirtino ne tik teisę, bet ir pareigą namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui sudaryti sutartis su konkrečiais paslaugų teikėjais, šių pateiktose sąskaitose nurodytas sumas paskirstyti kiekvienam bendraturčiui, proporcingai jo turimai daliai. Taigi aplinkybė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta sutarties dėl atliekų išvežimo (šalys netvirtino, kad sutartis buvo sudaryta), sprendžiant atsakovės pareigos atsiskaityti už atliekų išvežimą klausimą, teisinės reikšmės neturi. Kaip minėta, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, ieškovas, kaip namo administratorius, turi kompetenciją organizuoti tokios paslaugos teikimą, nes atliekų surinkimo ir išvežimo organizavimas patenka į namo administratoriaus veiklos, prižiūrint daugiabutį namą ir jo aplinką, apimtį.

Kasacinis teismas taip pat pasisakė dėl mokesčio už atliekų išvežimą apskaičiavimo metodo, kai mokestis skaičiuojamas pagal asmens užimamų patalpų plotą, o ne pagal faktiškai išvežtų atliekų kiekį, teisėtumo. Kasacinis teismas konstatavo, kad Atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ) tiesiogiai neįtvirtinta, jog atliekų turėtojas jų tvarkymo išlaidas turi apmokėti tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Kadangi šis įstatymas, be kita ko, skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų taikymą, jo nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę. Pastarojoje nėra akto, kuriame valstybėms narėms būtų nustatytas privalomas konkretus komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).

Remiantis ESTT išaiškinimu, pateiktu Futura Immobiliare byloje, atsižvelgiant į tai, kad dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką išlaidų sumai; šiuo požiūriu nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais nustatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (principui „teršėjas moka“). Taigi kasacinis teismas, remdamasis ES teisės aktų ir ATĮ nuostatomis bei Teisingumo Teismo išaiškinimais, sprendė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos nedraudžia apskaičiuoti mokesčius ir ne pagal faktiškai susidariusį bei perduotą tvarkyti atliekų kiekį, o pagal galintį susidaryti, jei tiksliai apskaičiuoti faktiškai sutvarkytų ir pašalintų atliekų kiekį neįmanoma, be to, nuosavybės teise priklausančių patalpų plotas laikytinas kitu svarbiu kriterijumi, kuris taikytinas apskaičiuojant mokestį už atliekų išvežimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).

Prievolė mokėti mokestį už komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymą numatyta CK 6.2 straipsnyje bei Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje.

Byloje pateikta 2012 m. kovo 1 d. Sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. KJ-12-041 kopiją. Šia sutartimi UAB „Ecoservice“ ir UAB „Žirmūnų būstas“ susitarė dėl atliekų iš UAB „Žirmūnų būstas“ administruojamų daugiabučių namų surinkimo ir išvežimo paslaugų. 2014 m. balandžio 30 d. susitarimu Nr. 2 dėl 2012 m. kovo 1 d. sutarties pakeitimo į daugiabučių namų, kuriems teikiamos atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos, sąrašą įtrauktas ir namas, esantis (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad sąskaitoje, išrašytoje už 2015 m. gegužės mėnesį, yra įtrauktos ir mokesčiai už pusę 2015 m. balandžio mėnesio, nes atsakovė butą įsigijo tik 2015 m. balandžio 15 d., įrašas registrų centre padarytas tik 2015 m. balandžio 21 d.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės sutiko, kad pagal teisinį reglamentavimą, jai kaip buto savininkei, numatyta prievolė mokėti už atliekų tvarkymą.

Tačiau teikė įrodymus, kad butas yra avarinės būklės, ji nei butu nesinaudoja.

Atsakovė teikė Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. balandžio 30 d. valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio statinio pripažinimo avariniu akto Nr. A32-972/14(2.9.2.8-AP2) kopiją. Šiuo aktu butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas avariniu. Atsakovė į bylą taip pat teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio mėn. būklės fotofiksaciją.

Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo ir remonto išlaidas kyla nepriklausomai nuo to, kurioje namo dalyje šie nuosavybės objektai yra, ir ar konkretus savininkas tiesiogiai jais naudojasi. Ši taisyklė išvestina iš CK nuostatų ir patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui, bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2016).

Atsakovė taip pat paaiškino, kad ji kreipėsi į namo administratorių su prašymu neskaičiuoti jai mokesčio už atliekų išvežimą. Teigė, kad dėl kito nuosavybės teise valdomo objekto buvo pateikusi prašymą ir buvo atleista nuo pareigos mokėti už atliekų tvarkymą. Tačiau pati atsakovė nurodė, kad raštu į ieškovą nesikreipė, atsakymo, kuriuo būtų atleista nuo prievolės mokėti už atliekų tvarkymą, tenkantį butui (duomenys neskelbtini), nėra gavusi.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, žinodama apie savo pareigą mokėti už atliekų išvežimą, šios pareigos tinkamai ir laiku nevykdė, bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad mokestis už atliekų išvežimą buvo apskaičiuotas netinkamai ar nepagrįstai, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. susidarė 63,37 EUR skola.

Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir ieškovui iš atsakovės priteistina 63,37 EUR skola už atliekų išvežimą.

Dėl skolos už techninę priežiūrą

Iš ieškovo pateiktų sąskaitų nustatyta, kad atsakovei apskaičiuoti mokesčiai ir už bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. sudaro 112,45 EUR. Atsakovė nesutinka mokėti už bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas šių paslaugų namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nesuteikė.

Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nereikalauja apmokėti už konkrečius atliktus techninės priežiūros darbus, teigė, kad tai kaupiamosios lėšos būsimiems darbams.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.2 punktą administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą, kuriuos administratorius apskaičiuoja vadovaudamasis Nuostatų 4.6.1 papunktyje nurodyta metodika. Pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas negalėjo pagrįsti, kaip yra skaičiuojamas minėtas mokestis.

Nagrinėjamu atveju administratorius pats teikia techninės priežiūros paslaugas, todėl pagal Nuostatų 8.2 punktą mokėjimai ir įmokos turėtų būti apskaičiuotos pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą. Ieškovas tokių įrodymų į bylą nepateikė, negalėjo pagrįsti, kaip yra apskaičiuotas šis mokestis ir kokiu pagrindu.

Dėl ieškovo atstovo nurodytų argumentų, kad tai kaupiamosios lėšos atlyginti už būsimus darbus, teismas pažymi, kad už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus.

Kaupiamosios įmokos apskaičiuojamos vadovaujantis Nuostatų 4.4 papunktyje nurodytu kaupimo tvarkos aprašu nustatytą kaupiamosios įmokos tarifą ir teisės aktus, nustatančius lėšų kaupimą namui atnaujinti (modernizuoti). Prievolės mokėti privalomąsias kaupiamąsias lėšas atsakovė neginčijo.

Kaip jau buvo minėta, patalpų bendraturčiai turi prisidėti prie išlaidų namui išlaikyti ir saugoti, mokėti mokesčius ir rinkliavas, kaupti lėšas namui atnaujinti ir išlaikyti bendrąją nuosavybę, apmokėti faktinius namo išlaikymo, remonto darbų, bendroms reikmėms naudojamų įvairių rūšių energijos ar komunalinių mokesčių kaštus (CK 4.76, 4.82, 4.83 straipsniai). Ši pareiga realizuojama administratoriui pateikiant sąskaitas ar pranešimus apmokėjimui, kuriuose nurodoma mokėtini už konkrečią paslaugą tarifai bei tos paslaugos kaina. Tačiau mokėtinų mokesčių paskaičiavimas turi būti pagrįstas ir tik tuomet atsiranda teisė į jų atlygį. Esant ginčui dėl paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys šių paslaugų ar darbų atlikimą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-231-653/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą neteikė įrodymų apie konkrečius namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros darbus, atlikus laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., taip pat nepagrindė kaip ir ar pagrįstai yra skaičiuojama mokėtina įmoka. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas atmeta ieškovo reikalavimą priteisti skolą už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą kaip neįrodytą.

Dėl 8,99 EUR palūkanų

Iš ieškovo pateiktų sąskaitų taip pat nustatyta, kad ieškovas apskaičiavo 8,99 EUR palūkanas už nesumokėtą skolą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas skaičiuoja 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią atsakovė vėluoja sumokėti.

Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sąskaitų jai nebuvo teikiamos, paaiškėjo, kad ieškovas išrašytas sąskaitas palikdavo kaimynų pašto dėžutėje, nors atsakovė ne kartą yra prašiusi siųsti sąskaitas jos gyvenamosios vietos adresu arba el. paštu.

Teismas pažymi, kad ieškovas nepateikia įrodymų, kad kokiu nors būdu (registruotu paštu, elektroniniu paštu ir pan.) būtų įteikęs atsakovei nors vieną sąskaitą nuo 2015 m. gegužės -2019 m. gegužės mėn. Aplinkybė, kad nėra įrodymų apie sąskaitų įteikimą atsakovei nepaneigia atsakovės prievolės apmokėti už suteiktas paslaugas, tačiau turi įtakos sprendžiant klausimą dėl pareigos mokėti įstatyme įtvirtintas netesybas, susidariusias dėl termino įvykdyti prievolę pradelsimo. Ieškovui nepateikus įrodymų, kada minėtos sąskaitos buvo įteiktos apmokėti atsakovei, teismas netenkina reikalavimo priteisti palūkanas nuo neapmokėtų sąskaitų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (126,93 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Nagrinėjamu atveju teismas priteisdamas ieškovo naudai 126,93 Eur skolą, tenkino 51 proc. ieškinio reikalavimo, todėl ieškovas turi teisę prašyti atlyginti 51 procentą patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas teikdamas ieškinį nurodė, kad už jo parengimą patyrė 60 EUR išlaidų už Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ teisines paslaugas.

Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD 2019 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 19-437 151,25 EUR sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo dokumentą, taip pat advokato Egidijaus Langio darbų atsiskaitą už pasirengimą dalyvauti nagrinėjamoje byloje.

Ieškovas taip pat teikė Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD 2019 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 19-490 151,25 EUR sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo dokumentą, taip pat advokato Egidijaus Langio darbų atsiskaitą, t. y. kad pasirengimas posėdžiui truko taip pat 1 valandą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdis truko 14 min., posėdyje dalyvavau ne advokatas E. Langys, o advokato padėjėjas Mantas Baigys.

Ieškovas pateikė į bylą 2020 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 20-142 175,45 EUR sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo dokumentą, ir darbų ataskaitą, iš kurios matyti, kad advokatas E. Langys išrašė sąskaitą faktūrą už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje.

Vėliau buvo pateikta 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą Nr. AVC 20-145 187,55 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad visų pirma, pagal pateiktas ataskaitas bylos nagrinėjimui ruošėsi ir ieškovą atstovavo advokatas Egidijus Langys, nors nagrinėjamoje byloje ieškovą teismo posėdžiuose atstovavo byloje advokato padėjėjas Mantas Baigys. Antra, 2020 m. vasario mėnesį buvo paskirtas tik vienas teismo posėdis nagrinėjamoje byloje, t. y. 2020 m. vasario 27 d., kuris buvo atidėtas. Tuo tarpu ieškovas pateikė net dvi vasario mėnesį išrašytas sąskaitas.

Pagal LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. nuostatomis, teismas, išspręsdamas bylą iš esmės, turi išspręsti ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (2008 m. spali 28 d. LAT nutartis Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, kitos dalies išlaidų nepriteisia.

Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti 665,50 Eur dydžio bylinėjimosi išladios pagal 2019 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 19-437 (151,25 EUR sumai), 2019 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 19-490 (151,25 EUR sumai), 2020 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 20-142 (175,45 EUR sumai) ir 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą Nr. AVC 20-145 187,55 Eur sumai yra nepagrįstos.

Ieškovas pateikė 2020 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 20-279 72,60 EUR sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo dokumentą, 2020 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 20-483 266,20 EUR sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo dokumentą.

Ieškovas teikdamas ieškinį nurodė, kad už jo parengimą patyrė 60 EUR išlaidų už Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ teisines paslaugas. Iš viso 398,80 Eur.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. IR-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ antrame punkte yra numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Teismas pažymi, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi, nauji ir Lietuvos teismų praktikai reikšmingi teisės taikymo klausimai, be to, ieškovo procesinių dokumentų turinys nėra itin sudėtingas, ieškovo atstovas advokato padėjėjas Mantas Baigys su ieškovu UAB Mano Būstas Vilnius yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį atstovauti ieškovą ne tik konkrečioje byloje, bet visose bylose dėl skolos už teikiamas administravimo paslaugas priteisimo, taigi, atstovavimas ieškovui šiuo konkrečiu atveju nėra vertintinas kaip sudėtingas procesas, ginčo sumos dydį – 248, 37 EUR, t. y. pagal CPK 441 straipsnio 1 dalį bylos gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau ieškovas nesutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ieškovo prašomos išieškoti išlaidos advokato teisinei pagalbai beveik ženkliai viršija ieškovo ieškinio reikalavimo sumos, todėl sprendžia, jog yra pagrindas ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti.

Atsižvelgs į tai, kad ieškovas pagrindė tik patirtas išlaidas už ieškinio parengimą, atstovavimą 2020 m. rugsėjo 10 d. vykusiame teismo posėdyje ir prašymo parengimą (398,80 EUR), šioje dalyje prašymas tenkintinas iš dalies ir, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, taip pat į tai, kad buvo patenkinta tik 51 procentas ieškinio reikalavimų iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotinos 50,00 EUR išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, o likusioje dalyje prašymas yra atmestinas.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 EUR, taip pat patyrė 0,87 EUR išlaidas už Nekilnojamojo turto registro išrašą bei 0,84 EUR Gyventojų registro išrašą. Patenkinus 51 procentą ieškinio reikalavimų, ieškovui priteistina iš atsakovės 8,52 EUR.

Iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 58,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo UAB Mano Būstas Neris ieškinį atsakovei V. Č. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB Mano Būstas Neris, j. a. k. 121483222, iš atsakovės V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 126,93 (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus ir 93 cnt) skolos ir 58,52 EUR (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 52 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.