Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 286 str. ir nuteistas 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Šią bausmę BK 64 str. 1 ir 2 d. tvarka visiško sudėjimo būdu subendrinus su likusia neatlikta 2011-02-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 7 (septynerių) meų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. pagal BK 286 str. nuteistas už tai, kad 2011-06-22 apie 14.30 val., atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. J. B. g. Nr. 14 esančiuose pataisos namuose, koridoriuje prie 3-iojo kontrolės praleidimo posto, valstybės tarnautojams, pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniesiems prižiūrėtojams R. B. ir R. P. vykdant tarnybą ir pareikalavus parašyti pasiaiškinimą dėl fiksuojamo įstaigos režimo pažeidimo, – pavėlavimo įstaigos administracijos nustatytu laiku atsižymėti linkusių pabėgti nuteistųjų registracijos žurnale, be teisėto tam pagrindo atsisakė tai padaryti ir užpuolė juos, tyčia smūgiavo kumštimi pareigūnui R. B. į veidą, tačiau šis aktyviais veiksmais smūgio išvengė bei sudavė kumštimi į veidą pareigūnui R. P., padarydamas šiam nukentėjusiajam kraujosruvą ties dešinės akies išoriniu kampu ir taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Skundas tenkinamas iš dalies. Teismo nuosprendis dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų paskirtos bausmės subendrinimo su kitais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis bei galutinės subendrintos bausmės nustatymo dalyje keičiamas, šįą nuosprendžio dalį panaikinant ir paliekant teismui josios išnagrinėjimą BPK 364 str. nustatyta tvarka.

DĖL VEIKOS KVALIFIKAVIMO PAGAL BK 286 STR.

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti.

Duomenys byloje rodo, kad apeliantas privalėjo kasdieną 3 kartus (nuo 07:00 iki 09:30, nuo 11:20 iki 14:00 ir nuo 17:00 iki 19:00) atsižymėti linkusių bėgti asmenų registravimosi žurnale. Tai, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, nurodė pats apeliantas (t.1, b.l. 42-43). Pripažino jis ir tai, kad įvykio dieną, t.y. 2011 m. birželio 22 d. jis žurnale nuo 11:20 iki 14:00 val. atsižymėjęs nebuvo ir apie 14:30 val., kartu su kitais nuteistaisiais, jis ėjo į stadioną, tačiau išleistas į jį, nebuvo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas parodymus duoti atsisakė.

Nukentėjusių R. B. ir R. P. parodymai rodo, kad nuteistojo M. Ž. į stadioną neišleidus ir pareikalavus parašyti pasiaiškinimą, dėl neatvykimo nustatytu laiku registruotis žurnale, priežasties, jis teisėto reikalavimo neklausė, pasiaiškinimą rašyti atsisakė, ėmė pareigūnus keiktis, grasinti jiems ir visaip įžeidinėti. R. B. su pareigūnu R. P. išeinant iš posto patalpos, kaltinamasis užsimojo kumštimi ir smūgiavo R. B. į veidą, tačiau, atlošęs galvą, šis smūgio išvengė, bet smūgis teko iš karto už jo buvusiam R. P.. Šiam nukentėjusiam kaltinamasis pataikė į veidą prie dešinės akies. Tad R. B. su R. P. prieš M. Ž. panaudojo spec. priemones, - pargriovė jį ant koridoriaus grindų, užsuko jam už nugaros rankas, surakino jas antrankiais ir R. S. nurodymu, patalpino kaltinamąjį į laikino sulaikymo kamerą. Po patalpinimo, kaltinamasis buvo apžiūrėtas buvo medikų. Kaltinamajam konstatuoti išoriniai kūno sužalojimai galėjo atsirasti prieš jį panaudojus specialiąsias priemones.

Patvirtino šiuos savo parodymus nukentėjusieji ir akistatų su apeliantu metu.

Tokias pat nuteistojo M. Ž. pasipriešinimo nukentėjusiems aplinkybes tiek rašydami tarnybinius pranešimus, tiek ir duodami parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisme, metu, nurodė ir liudytojai R. D., R. S., A. G..

Visų šių asmenų parodymai pastovūs ir nuoseklūs, tad pagrindo jais abejoti, teismas neturėjo.

Liudytojo K. G. parodymai apie tai, kad jis, kartu su kaltinamuoju atlikinėdamas bausmę tame pačiame 1-ame būryje, įvykio metu dirbdamas nuteistųjų bibliotekoje, įrengtoje tarp 3-ios mokymo klasės ir priėmimo kambario, išgirdęs nepažįstamo vyriškio riksmą, šaukimąsi pagalbos, nubėgęs koridoriumi iki yra 3 KPP grotų, pamatė koridoriaus atkarpoje, vedančioje nuo 3 KPP link drausmės grupės, ant grindų gulintį laisvomis, nesurakintomis rankomis kaltinamąjį M. Ž. ir besidengiantį galvą abu nukentėjusių spyrių, ir, kad spardyti šie jį baigė tik įėjus keliems vyresniems pareigūnams, faktiniais duomenimis byloje, nepatvirtinti ir pagrindo nuosprendžio naikinimui bei apelianto išteisinimui, neduoda.

Šiuos liudytojo K. G. parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai.

Pasak šio liudytojo parodymų, įvykio pradžios šis liudytojas nematė. Jis, jo žodžiais tariant, atbėgo po to, kai išgirdo riksmą ir atbėgęs pamatė, kad pareigūnų grupė spardo ant žemės gulintį apeliantą.

Toks šio liudytojo parodymų turinys, prieštarauja faktiniams duomenims byloje.

Neginčytinai akivaizdu, kad, spardant ant žemės gulintį asmenį, sužalojimai šiam padaryti turėjo būti ne tik galvoje ir rankose, bet ir kitose kūno vietose, tačiau 2011 m. birželio 22 d. medicininis pažymėjimas Nr. 125 (t.1, b.l. 50), rodo, kad be sužalojimų galvoje ir rankose, krūtinė, šonai ir kojos sužaloti nebuvo, tad pagrindo tokio turinio parodymais tikėti, teismas neturėjo.

Pagrįstai teismas netenkino ir apelianto prašymo, išreikalauti ir peržiūrėti įvykio dienos filmuotą medžiagą.

Kaltinimo konstatuota, kad filmuotoje medžiagoje garsas neįrašytas. Iš bylos duomenų matyti, kad vietos, kurioje apeliantas vartojo keiksmažodžius bei grasinimus ir sudavė nukentėjusiems smūgius, filmavimas neapima. Pataisos namų pateiktas Planas- schema rodo, kad 3 mokymo klasė, kurioje sakosi buvęs liudytojas K. G., yra daugiau nei už 11 metrų nuo 3 KPP, įėjimas į kurį yra už posūkio, tad akivaizdu, jog iš 3 mokymo klasės išėjęs liudytojas K. G. tik praėjęs šį atstumą, galėjo matyti tik įvykio pabaigą.

Abiejų nukentėjusių parodymai rodo, kad, kaltinamajam neklausant (nerašant paaiškinimo, nenutraukiant įžeidinėjimo, keiksmažodžių vartojimo ir grasinimų bei suduodant nukentėjusiam smūgius) ir nenutraukiant neteisėtų veiksmų, jie, prieš kaltinamąjį panaudojo kovinius veiksmus. Reikalavimai neteisėtus veiksmus nutraukti, buvo teisėti. Tiek sakydamas žodžius, tiek suduodamas smūgius, apeliantas veikė vieninga tyčia. Grasindamas bei panaudodamas prieš pareigūnus, kurie laikomi valstybės tarnautojais, smurtą, kaltinamasis jiems pasipriešino, tad jo veika pagrįstai yra kvalifikuota pagal BK 286 str. Tai, kad vienam iš valstybės tarnautojų jis, suduodamas smūgį nepataikė, nuteistojo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.

Teismo šališkumo buvimas grindžiamas gali būti BPK 57-58 straipsniuose nurodytų aplinkybių konstatavimu. Apeliantas nei vienos iš jų buvimo, nenurodo ir motyvuotai nepagrindžia. Tai, kad teismas, nepatenkinęs apelianto prašymo išreikalauti bei peržiūrėti įvykio dienos filmuotą įrašą, jį motyvuota nutartimi jį atmetė, pagrindo teismą laikyti dėl to šališku, neduoda, tad skundas šioje dalyje taip pat nepagrįstas.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, nuteistajam paskirtą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, sudėjimo būdu iš dalies sudedant, subendrinęs yra tik su 2011-02-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos bausmės ir, nustatęs jam 7 metų 2 mėnesių galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, į šios bausmės atlikimą įskaitė bausmę, atliktą pagal 2010-12-14 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad, tikslinant jo tapatybę, nuteistasis buvo nurodęs, jog paskutinį kartą jis yra teistas 2012-02-01 (t.1, b.l. 127), tačiau teismas to netikrino ir nevertino.

LITEKO duomenimis, 2012 m. vasario 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. Ž. 1 m. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistas yra už. BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Ši jam paskirta bausmė BK 63 str. 1, 4, 9 dalių tvarka dalinio sudėjimo būdu subendrinta buvo su Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pakeitusiu 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendį paskirta galutine subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme bei su 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo. Atžymų LITEKE duomenys rodo, kad nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Šioje nagrinėjamoje byloje apskųstu 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme pagal BK 286 str. apeliantas yra nuteistas už 2011 m. birželio 22 d. padarytą nusikalstamą veiką, t.y. už nusikalstamą veiką padarytą ir vykdant ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir iki priimant 2012 m. vasario 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, tad teismas, bendrindamas bausmes ir nustatydamas apeliantui galutinę subendrintą bausmę, skundžiamu 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu apeliantui už 2011 m. birželio 22 d. padarytą BK 286 str. numatytą nusikalstamą veiką paskirtą 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę subendrinti turėjo su 2012 m. vasario 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme.

Šiuo konkrečiu atveju, bausmių subendrinimas galimas yra tik taikant visišką ar iš dalies bausmių sudėjimo būdus. Visiškai ar iš dalies bausmes sudėjus ir tokiu būdu subendrinus bausmes, M. Ž. skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis viršija 12 m. laisvės atėmimo terminą, nustatytą įsiteisėjusiu 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžiu. Akivaizdu, kad galutinė subendrinta bausmė taptų žymiai griežtesnė. BK 320 str. pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teisme leidžia tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šių asmenų skundo dėl to, nėra. Pats nuteistasis paskirti jam didesnę galutinę subendrintą bausmę, taip pat neprašo irl kolegija pagrindo šioje dalyje teismo nuosprendį ištaisyti ir apeliantui paskirti didesnio dydžio galutinę subendrintą bausmę, negali, todėl, įvertinusi tai, kad faktiškai apelianto skundas bausmių subendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo dalyje yra pagrįstas bei, kad teismas BPK 364 str. tvarka su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus gali išspręsti pats, apelianto skundą šioje dalyje tenkina iš dalies ir nuosprendį dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmės subendrinimo su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bei galutinės subendrintos bausmės nustatymo dalyje, keičiamas, šią nuosprendžio dalį panaikinant.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

2012 m. kovo 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirtos 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmės subendrinimo su kitais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis bei galutinės subendrintos bausmės paskyrimo dalyse, dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, panaikinti ir nuosprendžio dalį paskirtos 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmės subendrinimo su kitais nuosprendžiais bei galutinės subendrintos bausmės nustatymo dalyse, palikti teismo išnagrinėjimui BPK 364 str. nustatyta tvarka.