Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam skirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą); 2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiosios J. G. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja; 5) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir K. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 10 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4, 9, 8 punktais, K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 1 metams – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiosios J. G. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. kovo 11 d., 12.36 val., (duomenys neskelbtini), savo mobilaus ryšio telefonu „Iphone 13“, nufotografavo automobilio „Audi A6“ valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) kuriuos žodžiu nurodė D. K., prašydamas išsiaiškinti, kam priklauso automobilis „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) D. K. išsiaiškinus, kad automobilis priklauso nukentėjusiajam G. P., šiuos duomenis bei G. P. gyvenamosios vietos adresą pasinaudodamas mobiliąja programėle „Telegram“ perdavė K. G..

Tokiais veiksmais K. G. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytas laikas teisingas. Kovo mėnesį pamatė šalia jo sutuoktinės ir vaiko namų vaikščiojant žmogų. Automobilių kieme niekada nebūdavo, bet tada buvo „Audi“ automobilis, valstybinių numerių nežino, tai buvo tamsios spalvos automobilis. Tą kartą ar kitą dieną, nufotografavo automobilį telefonu. Kadangi namuose gyvena nepilnametė dukra, jam buvo įdomu, kas per žmogus čia, ir sugalvojo išsiaiškinti dėl dukros, kad jai būtų saugu ten gyventi. Buvo dukrą mokykloje sumušę, dėl to prisigalvojo tokių dalykų. Pasakė D., kad nori pirkti mašiną ir kad sužinotų, kam ji priklauso. D., kuris dirba „(duomenys neskelbtini)“, mato pirmą kartą, paprašė pas kitą D.. Paprašė jo, kad sužinotų, ar mašina yra vogta, nes nori pirkti, nusiuntė jam automobilio valstybinius numerius. Nusiuntė nuotrauką per telefoną, per „Telegram“, tiksliai neprisimena, per kur. Žinojo, kad D. turi pažįstamų „(duomenys neskelbtini)“, kad kažką pažįsta, nes mašinas ten pardavinėdavo. D. sutiko pateikti informaciją. Informacijos sulaukė gal po savaitės laiko, ją pateikė, jam atrodo, per „Telegram“. Nurodė vardą, pavardę, gal ir adresą nurodė, neprisimena. D. pasakė, kam ji priklauso ir kad viskas gerai, kad gali pirkti. Įvedė į „Google“ vardą ir pavardę ir pasižiūrėjo, kad normalus žmogus, nekelia dukrai pavojaus, kad ne tvirkintojas, daugiau informacijos niekam nepateikė ir su niekuo nebendravo. Informaciją turėjo sau dėl dukros. S. K. pažįsta, atrodo, kad nusiuntė jai šiuos duomenis, vardą, pavardę ir pasakė, kad viskas gerai. Ką jam parašė, jis ir persiuntė. Jis žmonai negrasino ir jos nepersekiojo, nes ji jį užblokavo, ji serga, geria „Xanax“. Kitoje byloje jis savo kaltę pripažįsta, smurtavo prieš J. ir grasino jai. Po to J. matė tik per teismą.

Nukentėjusysis G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 metų kovo mėnesį buvo atskleisti jo asmens duomenys. Tai jam tapo žinoma, kai J. parodė žinutę, kad yra nufotografuotas jo automobilis ir taip bandoma gauti jo asmens duomenis, kieno tai yra automobilis. Tai buvo „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Matė žinutę, kur buvo susirašinėjimas ir kur ėjo kalba apie jį, kad pagal automobilio numerius yra gauti jo duomenys. Žinutėje buvo parašytas jo vardas, pavardė, adresas, todėl buvo kreiptasi, kad yra nutekinti jo asmens duomenys. Žinutėse nesimatė jų savininko, bet buvo aišku, iš ko jos yra gautos. Aišku buvo, nes žino, kas jas atsiuntė, jam J. parodė, kad jas gavo S. iš kaltinamojo. Kokiu tiksliai būdu kaltinamasis S. atsiuntė, jis negali atsakyti. Matė, kad pats susirašinėjimas vyko tarp kaltinamojo ir asmenų, kurių jis nepažįsta, tų žinučių ekrano kopijos buvo persiųstos J. iš S.. Žinutėse buvo, kiek prisimena, užklausta, ar jau gavo duomenis, ar pažiūrėjo, atsakymas buvo, kad nespėjo ir po to kita žinutė, kad yra gauti duomenys ir nurodytas jo vardas, pavardė, adresas, paminėta, kad slidus tipas, ar kažkas panašaus. Buvo pasakyta, kad K. G. atsiuntė automobilio nuotrauką klausdamas, ar S. žino, kieno automobilis. Patvirtina, kad matė tokią žinutę. Tikslas gauti jo duomenis, kaip ir kaltinamasis sakė, sužinoti, koks asmuo lankosi buvusios žmonos namuose. Kaltinamasis buvusios sutuoktinės to paklausti negalėjo, bet jie nebendrauja ir kontakto nepalaiko, nes, pasak J., kaltinamasis jai grasino. Jis pats to nematė. Buvo vienas atvejis, kai kaltinamasis atvažiavo ir teko su juo pasikalbėti akis į akį. Tai vyko J. kieme. J. ir jis nori ramybės, kad kaltinamasis nebandytų susisiekti su J., dėl to jis ir prašė nepripažinti jo civiliniu ieškovu. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis yra agresyvus, nes tai sužinojo iš J.. Kiek jis žino, tai buvo vienintelis atvejis, kai kaltinamasis bandė gauti duomenis apie jį. Jis žalos nepatyrė, bet buvo nemalonu, kad yra viešinami jo duomenys, nežinojo, kas su jais bus daroma. Jei nebūtų žinojęs apie grasinimus J., jis gal tada būtų pagalvojęs, kad, kaip kaltinamasis ir sakė, jis baiminosi dėl savo vaiko, tai yra suprantama, todėl mano, kad būtų kitokia reakcija.

Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galimai 2023 metais, kovo mėnesį K. norėjo pirkti automobilį ir paprašė sužinoti adresą, jis paklausė pas „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją D.. Jo paprašė žodiniu būdu, jam atrodo, kad jie buvo susitikę. Jis jam pasakė, kad automobilio savininkas yra iš (duomenys neskelbtini), daugiau jam duomenų neatskleidė, tik pasakė, kad automobilis šiais valstybiniais numeriais priklauso (duomenys neskelbtini), bet jo vardo ir pavardės nepasakė, pasakė jo adresą. Kaltinamasis jo paprašė, jis sužinojo, parašė žinutę per draugą G. ir viskas pasibaigė. Parašė iš draugo telefono, nes jis nenaudoja mobiliosios programėlės „Telegram“. Jam pasakė automobilio valstybinį numerį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 60–62, 73–75). Liudytojas ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau tai buvo šių metų kovo mėnesis, susitiko su K. G., kuris jo paprašė išsiaiškinti, kam priklauso automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėjo, kad nori pirkti šį automobilį. Jis mano, kad į jį kreipėsi dėl to, kad jis užsiimdavo automobilių pirkimu – pardavimu ir dažnai lankydavosi VĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. kovo 14 d. nuvyko į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ padalinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atvykęs nuėjo prie laisvo darbuotojo – D. Ž., kaip jau minėjo, dažnai lankydavosi VĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl darbuotojų vardus žinojo. Priėjęs prie D. Ž. susitvarkė savo reikalus, jei gerai pamena, buvo atvykęs išregistruoti automobilio. Tuomet pasakė D. Ž., kad patikrintų automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad automobilį norima pirkti, reikia išregistruoti. D. Ž., patikrinęs minėtą automobilį, pasakė, kad jis ne įmonės, o privataus asmens. Jis paklausė, ar tikrai, tuomet jis pasakė, kad automobilis priklauso G. P., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Nori pažymėti, kad D. Ž. šiuos duomenis jam atskleidė netyčia, tiesiog nurodydamas, kad automobilis registruotas ne įmonės vardu. Gavęs šiuos duomenis, paprašė draugo G., pavardės nežino, kad leistų pasinaudoti jo telefonu ir iš jo telefono per programėlę „Telegram“ nusiuntė duomenis K. G.. Duomenis siuntė ne iš savo telefono, kadangi jis buvo beveik išsikrovęs ir bijojo, kad kol pasikraus mobilaus ryšio telefoną, pamirš, jog neatsakė K. G. dėl automobilio savininko. Nežino, kam jis naudojo šiuos duomenis, manė, kad tikrai nori pirkti automobilį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Papildomai nurodė, kad smulkmenų nepamena, bet žino tik tiek, kad išsiuntė duomenis, jam yra prastai su atmintimi. Su kaltinamuoju jie pažįstami seniai. Apie automobilio išregistravimą negalvojo, kodėl nurodė, kad reikia išregistruoti nežino, pats išregistravo ir tuo pačiu paklausė. D. Ž. jam nurodė vardą, pavardę ir adresą. Tai buvo pirmas kartas, kai K. G. paprašė tokios informacijos. Jo veikla yra automobilių eksportas į trečiąsias šalis. Jis tvarkydavo dokumentus, kai reikėdavo išregistruoti ar įregistruoti, kai reikėdavo deklaracijų. Viskas daroma internetu, jei reikia fizinio kontakto, ateiti pasiimti numerių, nueini į „(duomenys neskelbtini)“, pasiimi ir viskas. Atėjo su įgaliojimu išregistravimui automobilio ir paklausė dėl to automobilio. Nežinojo, ar informacija teisinga, ar ne. D. Ž. pažįsta nuo 2012 metų, nuo tada, kai atsidarė „(duomenys neskelbtini)“ padalinys (duomenys neskelbtini). Jo ofisas buvo prie „(duomenys neskelbtini)“, jis ten kiekvieną dieną su jais bendravo. Kad K. išsiskyrė su žmona jis tada nežinojo. Kad buvo ikiteisminių tyrimų jis nežinojo, jie tiek artimai nebendrauja. Po šio įvykio buvo kvietimai į policiją, todėl jis nežino ką jis darė. Jis paprašė sužinoti duomenis, pasakė, kad nori pirkti mašiną, sakė, kad bus užrašyta ant įmonės, dabar smulkmenų neprisimena. Jis nuėjo, paklausė ir D. Ž. netyčia prasitarė, jam to užteko, paėmė iš žmogaus telefoną ir kaltinamajam parašė. Kam automobilis priklauso, jis nesidomėjo.

Liudytojas D. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2023 m. kovo mėnesį. Žino, kad asmuo neteisėtai rinko asmeninius duomenis. Pas jį į darbą buvo atėjęs D. K., jis dirba „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) padalinyje. Kiek prisimena jis prašė išregistruoti vienos firmos mašiną, pažiūrėjo, kad tai ne jo firmos, o privataus asmens automobilis. Kiek duomenų atskleidė, tiksliai neprisimena. Pasakė kažkiek duomenų ir kad nėra galimybės išregistruoti. Nurodė, kad asmuo gyvena kitame mieste, (duomenys neskelbtini), ir pasakė jo vardą. Tik asmens vardą nurodė. Pavardės nenurodė ir tuo jų pokalbis pasibaigė. D. K. jo kompiuterio ekrano nematė. Nežino, kur jis gavo informaciją, nes klientas nemato to. Jam nesakė asmens gyvenamosios vietos adreso. Kiek prisimena, tai buvo (duomenys neskelbtini), nurodė tik miestą ir vardą, daugiau nieko. Dėl automobilio daugiau nesikreipė į jį. Buvo kalbėta dėl „Audi“, valstybinių numerių neprisimena. D. K. buvo atėjęs vienas, ar jis naudojosi telefonu, nematė. Jis, kaip klientas, kartais ateina, kartais du kartus per savaitę. Niekas neteikia duomenų asmenims apie automobilį. Kaip jis sužinojo apie automobilio savininką, nežino. D. K. buvo užsirašęs ant lapelio automobilio numerius ir pasakė, kad reikia išregistruoti šį automobilį. D. K. ateidavo fiziniu būdu, kaip firmos, kuri yra automobilio valdytoja, įgaliotas atstovas. Paprašius išregistruoti automobilį, jis nesielgė kitaip, bet pasvarstė, kad gal ne taip numerį užsirašė. Įmonė buvo transporto priemonės valdytojas, kuris gali išregistruoti automobilį. Kiek prisimena, jis tą dieną kreipėsi tik dėl šio vieno automobilio. G., vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, jam nėra žinomas. Tikrino per priregistravimo programą „Keteris“. Turi įvesti valstybinį automobilio numerį ir visi duomenys apie automobilį ir jo savininką atsiskleidžia. Asmens kodas, vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.

Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiais metais, kovo mėnesį su kaltinamuoju buvo oficialiai išsituokę. Visą laiką vyko persekiojimas, grasinimai, dėl ko ir yra iškeltos kitos bylos. Vieną dieną draugė S. atsiuntė jai ekrano kopiją su žinutėmis, kur K. parašyta, ar ji žino kieno automobilis, nes jei nepasakys, tai išsiaiškins pats. Automobilis „Audi“, kuris buvo kieme nufotografuotas ir atsiųsta nuotrauka, po ja parašyta žinutė, ar žino kieno automobilis. Ji pasakė, kad nežino, kieno mašina, todėl jis parašė, kad tada pats sužinos ir po poros dienų atėjo kita žinutė, kur parašyta, kad G. P., nurodyta, kur gyvenantis, ir jie kreipėsi į policiją. G. yra jos draugas, jie nei tuo metu, nei šiuo metu negyveno kartu. Jo automobilis būdavo prie jos namo. Tai yra, šis automobilis, apie kurį pasakoja, valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini). Su K. nekalbėjo apie tai, kodėl jis renka informaciją, nes yra apribotas bendravimas ir jis negalėjo ateiti į kiemą. Negalėjo lankytis kieme, nes jis grasino nužudyti ją ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Ką jis darė su gautais duomenimis, nežino. Kardomoji priemonė jam nebuvo panaikinta, ji yra iki šiol. Nežino, kodėl jam reikalingi tie duomenys. Nepasakys, kada tai įvyko, bet apie tai yra pranešta policijoje, jie vėl įvažiavo į kiemą pas juos, tuomet jai G. padėjo žolę tvarkytis ir jis pamatęs G. kieme puolė stumdytis ir vėl buvo grasinimai, kad susidoros. Tai buvo G. atžvilgiu grasinimai. Grasino jam, kad gal nebūtų su ja, bet tai tik jos prielaida. Dukra gyvena su ja, ji yra nepilnametė, tai yra bendras jų su K. vaikas. Buvo daug situacijų dėl K., buvo sekimo įrangos, smurtas, jos sekimas, mašinos sekimas. Kad buvo sekimo įrangos objektyvai yra kažkur bylose paminėta, bet nėra pažymų. Važiavo į vieną servisą išimti, bet tada jis įdėjo kitą, bevielę sekimo įrangą. Sveikatos sutrikimų galinčių įtakoti jos paaiškinimus, neturi. Jai buvo grasinimai vykdomi sistemingai, gal jis norėjo ir į jos draugą tai nukreipti. Kai pamatė žinutes, kur yra nurodyta informacija, ji jautėsi blogai, visų pirma, jai buvo gėda, nejauku ir baisu. K. dėl grasinimų yra nuteistas vienoje byloje, o naujų ikiteisminių tyrimų nėra. K., kaip žmogus, pastaraisiais metais yra kerštingas, agresyvus. Priklausomybių jis turi dėl alkoholio, narkotikų ir kazino. Ar buvo panaudota informacija apie draugą, nežino.

Liudytoja S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. atsiuntė jai žinutę, kad sužinos, kieno mašina ir ji ją persiuntė J.. K. jos paklausė automobilio numerių ir klausė kieno ji, ji pasakė, kad nežino, kieno, ir tada jis jai pasakė, kad pats išsiaiškins ir po to atsiuntė ekrano nuotraukos kopiją, kad išsiaiškins. Jis susirašinėjo su kažkuo. K. jai atsiuntė informaciją per „Viber“ su paklausimu, ar žino, kieno, ir po to atsiuntė, kad jis pats išsiaiškins. Jai atsiuntė tik tokią žinutę, kad išsiaiškins. Daugiau nekalbėjo, tik pasakė kas jis toks. Pasakė, kad tai yra (duomenys neskelbtini), krepšininkas, neprisimena tiksliai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 57–59). Liudytoja ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad daugiau nei dešimt metų yra pažįstama su J. G. ir K. G.. Jai yra žinoma, jog J. G. ir K. G. 2022 m. lapkričio mėn., oficialiai išsituokę, kiek pamena, kartu jie negyvena maždaug nuo 2022 m., balandžio mėnesio. Viso skyrybų proceso metu K. G. nuolat grasino J. G., dėl ko pradėti ikiteisminiai tyrimai. Su K. G. šiuo metu artimų ryšių nepalaiko, tačiau kartais bendrauja telefonu. 2023 m. kovo 13 d. K. G. per mobilaus ryšio programėlę „Viber“ jai atsiuntė automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotrauką ir paklausė, ar ji žino, kieno čia automobilis, nurodė, kad jei žino ir pasakys, jam nereikės ieškoti. Ji jam atsakė, kad net neįsivaizduoja, kieno tai automobilis. Kitą dieną, t. y. 2023 m. kovo 14 d., taip pat per programėlę „Viber“, jis jai atsiuntė savo telefono ekrano nuotrauką, kurioje matomas susirašinėjimas su asmeniu „Telegram“ programėlėje, kurio klausia, ar jau buvo „(duomenys neskelbtini)“, vėliau atsiųsti pranešimai, kuriuose nurodyta: „čia (duomenys neskelbtini), sakė slidus tipas, (duomenys neskelbtini), G. P.“. Ji pasidarė šių susirašinėjimų ekrano nuotraukas ir jas nusiuntė J. G. per programėlę „Viber“.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino. Papildomai nurodė, kad ekrano nuotraukoje yra užfiksuotas susirašinėjimas su žodžiais „(duomenys neskelbtini), slidus tipas“. Kodėl jis tokią informaciją aiškinasi, neklausė. Ji nieko nežino, net neįsivaizduoja, kas tas (duomenys neskelbtini). Vieta, kurioje buvo fiksuotas automobilis, yra prie J. namų. Jai nuotrauką persiuntė ji, nes K. sakė persiųsti, kad ji žinotų. Ji pati persiuntė nuotrauką. J. yra jos draugė jau virš 20 metų. J. pamačiusi susirašinėjimą, kaip reagavo, ji nežino, ji nežinojo, kad kas nors į teismą paduos. Tai vienetinis atvejis, kai ji yra su K. kalbėjusi apie informacijos rinkimą. K. paklausdavo apie J., kaip ji gyvena, ką ji daro, su kuo bendrauja, klausinėjo ar turi draugą. Kam jam reikia visą tai žinoti neklausė. Nežinojo, kad automobilis yra G.. Kad J. kažką turėjo, lyg ir žinojo, bet jo nematė. K. atsiuntė jai nuotrauką, jos su J. draugės. Tikriausiai jis tikėjosi, kad jai parodys atsiųstą nuotrauką. Kodėl atsiuntė jai susirašinėjimą, nežino. Nesigilino ir nepažįsta tų asmenų, su kuriais vyko susirašinėjimas iš ekrano nuotraukos.

2023 m. balandžio 18 d. kratos protokole nurodyta, kad kratos metu pas K. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Iphone“ (1 t., b. l. 137–144).

2023 m. balandžio 20 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2023 m. balandžio 18 d. kratos pas K. G. adresu (duomenys neskelbtini), metu rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone“. Suvedus atrakinimo kodą ir atrakinus mobilaus ryšio telefoną, paspaudus ant ikonų pavadinimais: „Settings“ – „General“ – „About“, matoma, jog telefono modelis – „Iphone 13“ , IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini). Paspaudus ikoną, pavadinimu „Photos“, atidaroma nuotraukų galerija. Tarp esančių nuotraukų randama fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas G. P. priklausantis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vietos, kurioje daryta fotonuotrauka, žyma – „(duomenys neskelbtini)“, data ir laikas – 2023 m. kovo 11 d. 12.36 val. (Fotonuotrauka Nr. 1). Nuotraukų galerijoje atidarius failą, pavadinimu „Screenshots“, randama ekrano nuotrauka, kurioje matomas susirašinėjimas su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, kuris pateikia duomenis apie G. P. (Fotonuotraukos 2 ir 3). Patikrinus mobilaus ryšio telefone išsaugotus kontaktus rasti asmenys: „(duomenys neskelbtini)“ (fotonuotrauka 4) ir „D. T.“ (fotonuotrauka 5). Apžiūrėjus bendravimą mobiliosiomis programėlėmis „Telegram“ ir „Messenger“, susirašinėjimas su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, nerastas. Apžiūrėjus susirašinėjimus mobiliojoje programėlėje „Viber“, susirašinėjimas su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“ nerastas, tačiau rastas susirašinėjimas su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriame minėtas asmuo praneša apie tai, kad matė „J. su kažkokiu hamu“, o galimai K. G. nusiunčia ekrano nuotraukas, kuriuose matomas susirašinėjimas su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame perduodami duomenys apie G. P. (Fotonuotraukos 6, 7) (1 t., b. l. 148–153).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 167 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu. Baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, ji BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi ir pan.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis K. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo neneigė. Tai yra jis patvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną jis buvo prie savo buvusios sutuoktinės J. G. bei jų bendros dukters namų, kur pamatė iki tol nematytą automobilį „Audi“ ir tą pačią ar kitą dieną jį nufotografavo. Duomenis apie automobilį jis perdavė savo pažįstamam asmeniui D. K., melagingai teigdamas, kad ketina pirkti šį automobilį, ir paprašė jo išsiaiškinti, kam jis priklauso, ar nėra vogtas. Kaip pripažino pats kaltinamasis, jis tikrosios priežasties, kam jam reikalingi automobilio savininko duomenys, neatskleidė. Jo tikslas buvo išsiaiškinti, koks asmuo lankosi jo dukters gyvenamojoje vietoje, ar tai nėra tvirkintojas. Kaip nurodė G. P., kaltinamasis tiesiogiai iš buvusios sutuoktinės šios informacijos gauti negalėjo, kadangi jie nebendrauja. Kaltinamasis patvirtino, kad gavo duomenis apie automobilio „Audi“ savininką, tai yra D. K. jam nurodė šio asmens vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą, kuriuos šis gavo iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbančio asmens – D. Ž., o vėliau kaltinamasis šią informaciją persiuntė liudytojai S. K.. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina teisiamajame posėdyje apklausti D. K., D. Ž. bei S. K.. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Liudytoja S. K. nurodė, kad K. G. į ją kreipėsi, atsiųsdamas automobilio valstybinius numerius ir prašydamas nurodyti, kieno automobilis tai yra, kad jam nereikėtų pačiam ieškoti. Jai nurodžius, kad ši informacija jai nėra žinoma, po kelių dienų kaltinamasis jai atsiuntė naują pranešimą mobiliojoje programėlėje „Viber“, kuriame buvo pateikta informacija, jog automobilio savininkas yra G. P., taip pat nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas. Šią informaciją ji persiuntė buvusiai kaltinamojo sutuoktinei J. G., ką ši patvirtino apklausiama teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad apie jo atskleistus asmens duomenis jam tapo žinoma iš J. G., kadangi ji parodė jam susirašinėjimą su S. K. ir po to jis kreipėsi į policiją. Šias aplinkybes objektyviai patvirtina ir kaltinamojo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasto mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu gauta informacija, iš kurios matyti, kad mobiliajame telefone rasta fotonuotrauka, kuri daryta 2023 m. kovo 11 d., 12.36 val., ir joje užfiksuotas automobilis „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Parodžius fotonuotrauką liudytojai S. K., ši patvirtino, kad automobilis užfiksuotas J. G. gyvenamojo namo kieme. Nors telefone susirašinėjimas su liudytojo D. K. nurodytu asmeniu G. nerastas, tačiau mobiliajame telefone rasti kontaktiniai asmenys: „(duomenys neskelbtini)“ (fotonuotrauka 4) ir „D. T.“ (fotonuotrauka 5).

Taigi, teismo vertinimu, šių byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog K. G. iš tiesų 2023 m. kovo 11 d. 12.36 val. nufotografavo automobilį „Audi A6“ ir, nurodydamas neteisingą duomenų rinkimo tikslą, paprašė savo pažįstamo asmens D. K. išsiaiškinti, kam priklausė ši transporto priemonė. Šiam išsiaiškinus, K. G. tapo žinomi šios transporto priemonės savininko asmens duomenys: jo vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Vis dėlto, vien šių faktinių aplinkybių nepakanka spręsti, kad šie kaltinamojo veiksmai turi būti vertinami kaip nusikalstami BK 167 straipsnio 1 dalies kontekste.

Kasacinis teismas, spręsdamas BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo klausimus, atkreipė dėmesį į tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas visų pirma sietinas su informacijos gavimo būdo bei pažeisto asmens privatumo įvertinimu. Nurodė, kad aiškinant BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo galimybes neteisinga būtų teigti, kad informacijos rinkimo neteisėtumas baudžiamąja prasme sietinas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio. Vertinant tokią visumą, svarbu taip pat atsižvelgti į renkamos informacijos ryšį su konkretaus asmens privačiu gyvenimu (ar ji susijusi su išties svarbiais asmens privataus gyvenimo aspektais arba nors savaime nėra intymi, bet yra surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais; ar tai tik bendresnio pobūdžio, dažnai įvairiais atvejais paties asmens atskleidžiama informacija). Priminė ir tai, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė, todėl tokia atsakomybė vertinant BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus. Šios rūšies atsakomybei esant ne vienintelei poveikio priemonei teisės pažeidėjui galimų pritaikyti teisinės atsakomybės formų sistemoje, svarbu nustatyti, ar konkreti kaltininko veika išties pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018).

Nors nusikaltimo, numatyto BK 167 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji, todėl įrodyti dėl nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes nėra būtina, tačiau kaltinamojo veiksmus vertinant baudžiamąja prasme, būtina atsižvelgti į surinktos informacijos apimtį, įvertinti būdą bei naudotas priemones šiai informacijai gauti. Šiuo atveju, kaltinamojo veiksmai būtent nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pavieniai – jis nufotografavo viešai matomą automobilį ir paprašė pažįstamo asmens gauti informaciją apie jo savininką. Tai, kokia apimtimi ši informacija buvo atskleista, apibrėžia ne paties kaltinamojo, o liudytojų procesinį statusą šioje byloje turinčių D. K. bei D. Ž. veiksmai. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, vertinant izoliuotai, informacijos apie jį atskleidimas šiuo atveju jam jokios žalos nesukėlė, jis civilinio ieškinio byloje nereiškė, o į ikiteisminio tyrimo institucijas kreipėsi gavęs informaciją iš kaltinamojo buvusios sutuoktinės apie tai, kad K. G. yra agresyvus asmuo, kuris jai grasino. Vis dėlto, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamojo surinkta informacija buvo kažkokiu neteisėtu būdu panaudota, siekiant sukelti neigiamas, žalingas pasekmes nukentėjusiajam ar kitiems asmenims. Priešingai, kaip pats nurodė, kaltinamasis duomenis apie automobilio savininką rinko, siekdamas išsiaiškinti, kas lankosi jo dukters gyvenamojoje vietoje. Ši jo versija byloje surinktais įrodymais nėra paneigta. Nors jis iš tiesų yra teistas dėl grasinimo buvusiai sutuoktinei, tačiau patikimų įrodymų, kurie galėtų būti vertinami ne kaip prielaidos, kad informaciją apie G. P. kaltinamasis rinko siekdamas kokiu nors būdu pakenkti šiam asmeniui ar buvusiai sutuoktinei, nėra surinkta. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra analizuojami kaltinamojo santykiai su buvusia sutuoktine, o vertinami konkretūs jo veiksmai – informacijos apie transporto priemonės savininką rinkimas.

Kaip minėta, teismų praktikoje nurodyta, kad aiškinant BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo galimybes neteisinga būtų teigti, kad informacijos rinkimo neteisėtumas baudžiamąja prasme sietinas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio. Šiuo atveju, surinktos informacijos kiekis yra itin nedidelis – kaltinamajam tapo žinomas transporto priemonės savininko vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta. Jokių papildomų veiksmų, kuriais būtų renkama detalesnė informacija apie šį asmenį, kaltinamasis neatliko. Kaip pats nurodė, jis suvedė asmens vardą ir pavardę „Google“ sistemoje ir patikrinęs, kad šis asmuo nėra apibūdinamas neigiamai, daugiau jokių veiksmų neatliko. Šiuo atveju, iš esmės buvo surinkta palyginti nedaug bendresnio pobūdžio asmens duomenų. Tokio pobūdžio duomenys, nors susiję su atitinkamo asmens privataus gyvenimo aspektais (tokiais kaip tapatybė, gyvenamoji vieta), tačiau tokiu būdu, atsižvelgiant į duomenų turinį, jų rinkimo tikslą, ši informacija neatskleidė jautrios ir detalios informacijos apie privatų nukentėjusiojo gyvenimą (analogiškos praktikos laikomasi ir kasacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018).

Išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtoje kasacinėje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018 buvo keliamas klausimas, ar asmenų duomenys, kurių neteisėtas rinkimas buvo nustatytas, iš tiesų laikytini tokiais svarbiais duomenimis apie asmens privatų gyvenimą, ar jų rinkimo aplinkybės yra tokios pavojingos, kad visiems – tiek ieškojusiems informacijos asmenims, tiek ją suteikusiam asmeniui – reikėtų taikyti būtent baudžiamąją atsakomybę, numatytą už privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimą. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad jokių padarinių, kaip būtino požymio, neįtvirtinimas BK 167 straipsnio 1 dalies sudėtyje, veikos aprašymas formalia nusikaltimo sudėtimi nereiškia, jog, sprendžiant dėl konkrečios veikos kvalifikavimo pagal šį straipsnį, nereikalaujama įvertinti panaudotų konkrečių neteisėto informacijos rinkimo priemonių, nustatyti, kaip ir į kokią privataus asmens gyvenimo sritį jomis buvo įsiterpta. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nei surinktos informacijos apimtis, nei jos rinkimo priemonės ar jos rinkimo tikslas pakankamai patikimai nepagrindžia manymo, kad kaltinamajam už jo atliktus veiksmus turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

EŽTT sprendimuose taip pat pažymima, kad yra įvairių būdų privataus gyvenimo gerbimui užtikrinti, ir valstybės pareigos tai padaryti pobūdis priklauso nuo konkretaus privataus gyvenimo aspekto (Didžiosios kolegijos 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Söderman prieš Švediją, peticijos Nr. 5786/08, par. 79). Teisinį reguliavimą, užtikrinantį asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą, gali sudaryti ir civilinės teisinės gynybos priemonės, kurios gali suteikti pakankamą apsaugą (pavyzdžiui, dėl įvairių privatumo pažeidimų asmeninio pobūdžio informacijos, nuotraukų paskelbimo žiniasklaidoje kontekste, 2016 m. spalio 4 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje A.Č. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 59076/08, par. 46; dėl duomenų apie privatų gyvenimą galimai neteisėto rinkimo, su atitinkamais pakeitimais, cituoti Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Söderman prieš Švediją (patėvis slapta kamera mėgino filmuoti paauglę podukrą vonios kambaryje); Burbulescu prieš Rumuniją (darbdavio vykdyta darbuotojo privataus susirašinėjimo internetu kontrolė). Teismų praktikoje nuolat pažymima ir tai, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė, todėl tokia atsakomybė vertinant BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus. Šios rūšies atsakomybei esant ne vienintelei poveikio priemonei teisės pažeidėjui galimų pritaikyti teisinės atsakomybės formų sistemoje, svarbu nustatyti, ar konkreti kaltininko veika išties pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018). Teismo vertinimu, šioje byloje kaltinamajam inkriminuoti jo atlikti veiksmai pavojingumo prasme nesiekia baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų ribos. Remiantis išdėstytais motyvais, kaltinamasis K. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Jam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“, 2023 m. balandžio 18 d. kratos metu paimtas iš K. G., saugomas Kauno AVPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas K. G..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. G., kaltintą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

K. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“, 2023 m. balandžio 18 d. kratos metu paimtą iš K. G., saugomą Kauno AVPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.