- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-205-397/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10552-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- K. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Gitanos Kaupės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo K. G., kaltintas padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
K. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti K. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. G. buvo kaltinamas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 11 d., 12.36 val. (duomenys neskelbtini), savo mobilaus ryšio telefonu „Iphone 13“, nufotografavo automobilio „Audi A6“ valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) kuriuos žodžiu nurodė D. K., prašydamas išsiaiškinti, kam priklauso automobilis „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) D. K. išsiaiškinus, kad automobilis priklauso nukentėjusiajam G. P., šiuos duomenis bei G. P. gyvenamosios vietos adresą pasinaudodamas mobiliąja programėle „Telegram“ perdavė K. G..
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamajam inkriminuoti jo atlikti veiksmai pavojingumo prasme nesiekia baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų ribos.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo:
3.1. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį bei priimti naują nuosprendį.
3.2. Pripažinti K. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje bei skirti K. G. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, iš dalies sudedant ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 10 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4, 9, 8 punktais, K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 1 metams - nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką - nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiosios J. G. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja.
3.3. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“, 2023 m. balandžio 18 d. kratos metu paimtą iš K. G., saugomą Kauno AVPK daiktų saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
3.4. Ikiteisminio tyrimo metu K. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Šalies argumentai
4. Skunde nurodė, jog:
4.1. Teismas, konstatuodamas, jog K. G. inkriminuoti jo atlikti veiksmai pavojingumo prasme nesiekia baudžiamojo Įstatymo draudžiamų veikų ribos, neįvertino K. G. veiksmų visų nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. neįvertino K. G. tarpusavio santykių su nukentėjusiuoju G. P., informacijos rinkimo būdo ir aplinkybių, remdamasis vien K. G. parodymais padare klaidingą išvadą dėl informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo tikslo.
4.2. K. G., nufotografavęs automobilį „Audi A6“. valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) iš trečiųjų asmenų, kurie pasinaudojo viešai neprieinamais informacijos šaltiniais, gavo informaciją, kad minėtas automobilis priklauso nukentėjusiajam G. P. bei G. P. gyvenamosios vietos adresą. Nagrinėjamu atveju surinktos informacijos kiekis yra nedidelis - asmens vardas, pavardė bei gyvenamoji vieta, tačiau šios konkrečios bylos kontekste tokie nukentėjusiojo duomenys laikytini itin jautriais, atskleidžiančiais jautrią ir detalią informaciją apie privatų asmenų gyvenimą, kadangi K. G. rinko duomenis apie buvusios sutuoktinės, dėl kurios terorizavimo yra teistas, gyvenimo draugą.
4.3. Informacijos rinkimo metu (2023 m. kovo mėn.) K. G. buvo teisiamas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kuriose nukentėjusiąją pripažinta K. G. buvusi sutuoktinė J. G.. Šiose bylose jis buvo pripažintas kaltu.
4.4. 2023 m. vasario 15 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė, kuria K. G. buvo įpareigotas nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. gegužės 14 d. nesiartinti prie J. G. arčiau nei 100 metrų atstumu ir nesilankyti J. G. gyvenamojoje vietoje. Taigi, nors K. G. 2023 m. kovo 11 d. negalėjo lankytis J. G. gyvenamojoje vietoje, jis atvyko prie J. G. namo. ne tik apžiūrėjo, kokie asmenys lankosi pas J. G. bei kokie automobiliai stovi namo kieme, tačiau pamatytą automobilį nufotografavo tam, kad galėtų išsiaiškinti buvusios sutuoktinės gyvenamojoje vietoje besilankančio asmens tapatybę.
4.5. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 24 d. apklaustas nukentėjusysis G. P. parodė, kad nuo 2023 m. kovo 1 d. yra sugyventiniai su J. G.. K. G. veiksmus vertinant buvusių minėtų grasinimų J. G. kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. G. informaciją apie G. P. jau rinko praėjus mažiau nei dvejoms savaitėms nuo G. P. apsigyvenimo kartu su J. G., o 2023 m. kovo 14 d. jau buvo gavęs duomenis apie G. P. gyvenamąją vietą. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad K. G. surinkti duomenys - kartu su jo buvusia sutuoktine, kuriai grasino, jog ji negali būti su niekuo kitu bei grasino nužudyti jos artimuosius ir pažįstamus, gyvenančio vyro vardas, pavardė, gyvenamoji vieta - turi būti vertinami kaip svarbūs asmens duomenys, atskleidžiantys jautrią ir detalią informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o K. G. veiksmai, renkant kaltinime nurodytą informaciją, yra pavojingi šio konkretaus asmens, G. P.. privataus gyvenimo neliečiamumui.
4.6. K. G. parodymų, jog jis pastebėjęs aplink savo buvusios sutuoktinės namus, kur gyvena ir jo nepilnametė dukra, vaikštantį vyrą bei prie minėtų namų stovintį automobilį, jį nufotografavo siekdamas išsiaiškinti, koks asmuo lankosi jo dukros gyvenamojoje vietoje, ar nekeliantis pavojaus nepilnametei dukrai, nepatvirtina jokie kiti šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys. Tokie K. G. parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. K. G. parodymus nepaneigia ir D. K. parodymai, jog K. G. jo paprašė išsiaiškinti kam priklauso automobilis, minėjo, jog nori automobilį pirkti. Taigi K. G., siekdamas gauti norimą informaciją iš D. K., nurodė neteisinga duomenų rinkimo tikslą. Šios aplinkybės reikšmingos ir analizuojant K. G. veiksnių pavojingumą, kadangi K. G. veiksmai buvo kryptingi, neatsitiktiniai. Kaip matyti, K. G. ne atsitiktinai ar spontaniškai, o iš anksto apgalvojęs kreipėsi į pažįstamą D. K., žinodamas, kad D. K. užsiima automobilių pirkimu-pardavimu ir turi pažįstamų VĮ „R.“, tam, kad D. K. gautų reikiamą informaciją, D. K. nurodė, kad nori pirkti automobilį, žinodamas ir tikėdamasis, kad D. K. gaus reikiamą informaciją, o D. K., suklaidinęs VĮ „R.“ darbuotoją D. Ž., kuris prisijungė prie programos „Keteris“, suvesdamas savo slaptažodį, gavo duomenis apie automobilio ..Audi A6“. valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) savininką ir jo gyvenamąją vietą.
4.7. K. G. susisiekė su J. G. drauge S. K., nusiųsdamas S. K. tą pačią nuotrauką, kurią siuntė D. K., bei klausdamas ar žino kieno yra nuotraukoje vaizduojamas automobilis, nurodydamas „jei žinai tai pasakyk, nereikės man ieškoti“, o vėliau, gavęs duomenis apie G. P.. šiuos duomenis persiuntė S. K.. Tai, jog K. G. kreipėsi ir į buvusios sutuoktinės draugę, parodo, jog K. G. suprato, kad automobilis, kurį nufotografavo, priklauso J. G. draugui. Tuo labiau, kad iš G. P. ir J. G. parodymų matyti, jog K. G. buvusios sutuoktinės J. G. gyvenamojo namo kieme G. P. matė ir anksčiau, su juo bendravo.
4.8. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad K. G. gauta informacija apie G. P. pasidalino su ne mažiau kaip dviem asmenimis (adresatu „(duomenys neskelbtini)“ ir S. K.). Iš daiktų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas K. G. telefonas, matyti, jog galimai K. G.. gavęs žinutę iš adresato „(duomenys neskelbtini)“, jog matė „J. su kažkokiu hamu“. nusiunčia minėtam adresatui ekrano nuotrauką, kurioje matomas susirašinėjimas su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame perduodami duomenys apie G. P. bei nurodo, kad „žinau aš viską“.
4.9. Teismas, šioje byloje spręsdamas dėl duomenų apie privatų asmens gyvenimą rinkimo tikslo, pernelyg didelę reikšmę suteikė kaltinamojo K. G. parodymams, dėl ko padarė klaidingą išvadą, jog atsižvelgiant į duomenų turinį, jų rinkimo tikslą, ši informacija neatskleidė jautrios ir detalios informacijos apie privatų nukentėjusiojo gyvenimą.
4.10. K. G. siekė išsiaiškinti, koks vyras bendrauja ar gyvena su jo buvusia sutuoktine. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti kaip K. G. būtų panaudojęs gautus duomenis, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad K. G. duomenis apie G. P. galimai gavo 2023 m. kovo 14 d., G. P., vos sužinojęs apie tai, kad K. G. renka duomenis apie jo privatų gyvenimą, 2023 m. kovo 15 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o 2023 m. balandžio 18 d. K. G. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, t. y. kiek daugiau nei po mėnesio nuo duomenų apie G. P. gavimo K. G. sužinojo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, tačiau baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad K. G. informacija apie G. P. rinko neteisėtais tikslais. Šiuo atveju informacija apie G. P. buvo surinkta pasinaudojant informacine sistema, kurioje saugomi nevieši duomenys, susiję su privačiu fizinių asmenų gyvenimu ir toks duomenų gavimo būdas, vertinant BK 167 straipsnio prasme, laikomas neteisėtu.
4.11. G. P. visgi galimai patyrė neturtinę žalą. kuri pasireiškė emociniais išgyvenimais ir nesaugumo jausmu, tačiau, kaip parodė G. P., būtent dėl J. G. ramybės, prašė jo nepripažinti civiliniu ieškovu.
4.12. Taip pat nuosprendyje nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018 nėra precedentas nagrinėjamai baudžiamajai bylai, nes minėtoje kasacinėje byloje nustatytos kitokios esminės faktinės aplinkybės ir nėra panašios j šios baudžiamosios bylos aplinkybes. Šioje byloje, kaip jau minėta, įvertinus K. G. veiksmus buvusios sutuoktinės J. G. atžvilgiu (grasinimus ir smurtą), duomenys apie J. G. gyvenimo draugo gyvenamąją vietą negali būti laikoma bendresnio pobūdžio duomenimis ar tokiais duomenimis, kurie neatskleidžia jautrios ir detalios informacijos apie privatų asmens gyvenimą.
4.13. Teismui pasisakius dėl veikos nedidelio pavojingumo laipsnio, turėjo būti svarstomas K. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) klausimas. Šiuo atveju teismas iš esmės pripažino, kad formaliai K. G. veiksmuose yra visi BK 167 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, padarė išvadą, kad K. G. atlikti veiksmai nėra pakankamai pavojingi, kad K. G. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, todėl manytina, kad teismas šioje baudžiamojoje byloje turėjo svarstyti BK 37 straipsnio taikymą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į prokurorės apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
8. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nors prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigdama, kad K. G. buvo nepagrįstai išteisintas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai, nešališkai, nepažeisdamas BPK nuostatų, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai K. G. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi jo atlikti veiksmai pavojingumo prasme nesiekia baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų ribos.
9. Sprendžiant išteisintojo kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek nukentėjusiojo, tiek ir išteisintojo parodymus, byloje liudytojais apklaustų asmenų išdėstytas faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, sugretino šiuos įrodymus tarpusavyje ir jų visumoje pagrįstai sprendė, jog K. G. veiksmai nebuvo tiek pavojingi, jog siektų BK 167 straipsnio 1 dalyje draudžiamų veiksmų ribą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir naikinti skundžiamą nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra.
10. K. G. buvo pareikštas kaltinimas, jog 2023 m. kovo 11 d., 12.36 val., (duomenys neskelbtini), savo mobilaus ryšio telefonu „Iphone 13“, nufotografavo automobilio „Audi A6“ valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) kuriuos žodžiu nurodė D. K., prašydamas išsiaiškinti, kam priklauso automobilis „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) D. K. išsiaiškinus, kad automobilis priklauso nukentėjusiajam G. P., šiuos duomenis bei G. P. gyvenamosios vietos adresą pasinaudodamas mobiliąja programėle „Telegram“ perdavė K. G..
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje surinktų įrodymų visuma (išteisintojo K. G., nukentėjusiojo G. P., liudytojos S. K., liudytojos J. G., liudytojo D. Ž., liudytojo D. K., parodymai, 2023 m. balandžio 20 d. daiktų apžiūros protokolas, 2023 m. balandžio 18 d. kratos protokolas) patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, jog K. G. 2023 m. kovo 11 d. 12.36 val. nufotografavo automobilį „Audi A6“ ir, nurodydamas neteisingą duomenų rinkimo tikslą, paprašė savo pažįstamo asmens D. K. išsiaiškinti, kam priklausė ši transporto priemonė. Šiam išsiaiškinus, K. G. tapo žinomi šios transporto priemonės savininko asmens duomenys: jo vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Šių aplinkybių viso bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pats K. G..
12. K. G. nurodė, jog kaltinime nurodytą dieną jis buvo prie savo buvusios sutuoktinės J. G. bei jų bendros dukters namų, kur pamatė iki tol nematytą automobilį „Audi“ ir tą pačią ar kitą dieną jį nufotografavo. Duomenis apie automobilį jis perdavė savo pažįstamam asmeniui D. K., melagingai teigdamas, kad ketina pirkti šį automobilį, ir paprašė jo išsiaiškinti, kam jis priklauso, ar nėra vogtas. Kaip pripažino pats kaltinamasis, jis tikrosios priežasties, kam jam reikalingi automobilio savininko duomenys, neatskleidė. Jo tikslas buvo išsiaiškinti, koks asmuo lankosi jo dukters gyvenamojoje vietoje, ar tai nėra tvirkintojas. Nors prokurorė savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė kaltinamojo K. G. parodymams, tačiau byloje nėra surinkta ir priešingai įrodančių įrodymų. Nors kaip nurodė prokurorė K. G. siekė išsiaiškinti, koks vyras bendrauja ar gyvena su jo buvusia sutuoktine, tačiau ši versija vėlgi byloje nėra patvirtinta jokiais įrodymais, todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).
13. Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šiuo atveju, nenustačius K. G. veikoje pavojingumo, kuris siektų BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumo ribos, jis buvo išteisintas.
14. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu bei po jo ir pan.
15. BK 167 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu. Baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, ji BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi ir pan.
16. Pažymėtina, jog ne bet koks neteisėtai rinktos informacijos apie privatų asmens gyvenimą atvejis turi būti pripažįstamas tiek pavojingu, kad tokią informaciją rinkusiam asmeniui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Įvertinęs surinktos informacijos turinį, atsižvelgdamas į tai, kad informacija niekur nebuvo panaudota, tą pripažįsta ir prokurorė savo apeliaciniame skunde, apygardos teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju veikos pavojingumas nesiekia baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų ribos, todėl baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip yra nurodęs kasacinis teismas savo praktikoje, baudžiamoji teisė yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė, todėl tokia atsakomybė vertinant BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus. Šios rūšies atsakomybei esant ne vienintelei poveikio priemonei teisės pažeidėjui galimų pritaikyti teisinės atsakomybės formų sistemoje, svarbu nustatyti, ar konkreti kaltininko veika išties pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018).
18. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nusikaltimo, numatyto BK 167 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji, todėl įrodyti dėl nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes nėra būtina, tačiau kaltinamojo veiksmus vertinant baudžiamąja prasme, būtina atsižvelgti į surinktos informacijos apimtį, įvertinti būdą bei naudotas priemones šiai informacijai gauti. Šiuo atveju, kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu veikė vieną kartą – jis nufotografavo automobilį stovintį viešoje vietoje – namo kieme ir paprašė pažįstamo asmens gauti informaciją apie jo savininką. Sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog tai, kokia apimtimi ši informacija buvo atskleista, apibrėžia ne paties kaltinamojo, o liudytojų D. K. bei D. Ž. veiksmai. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, informacijos apie jį atskleidimas šiuo atveju jam jokios žalos nesukėlė, jis civilinio ieškinio byloje nereiškė, o į ikiteisminio tyrimo institucijas kreipėsi gavęs informaciją iš kaltinamojo buvusios sutuoktinės apie tai, kad K. G. yra agresyvus asmuo, kuris jai grasino. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog G. P. galimai patyrė neturtinę žalą. kuri pasireiškė emociniais išgyvenimais ir nesaugumo jausmu, tačiau, tame pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, jog G. P. prašė jo nepripažinti civiliniu ieškovu, nes nenorėjo trukdyti J. G. ramybės. Iš to akivaizdu, jog jokios akivaizdžios žalos nukentėjusysis nepatyrė, o apeliaciniame skunde keliama mintis dėl galimai patirtos žalos yra tik samprotavimai, kuriuos paneigia paties nukentėjusiojo elgesys nereiškiant civilinio ieškinio. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamojo surinkta informacija buvo kažkokiu neteisėtu būdu panaudota, siekiant sukelti neigiamas, žalingas pasekmes nukentėjusiajam ar kitiems asmenims. Priešingai, kaip pats nurodė, kaltinamasis duomenis apie automobilio savininką rinko, siekdamas išsiaiškinti, kas lankosi jo dukters gyvenamojoje vietoje. Ši jo versija, kaip jau minėta ankščiau, byloje surinktais įrodymais nėra paneigta. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog jis iš tiesų yra teistas dėl grasinimo buvusiai sutuoktinei, tačiau patikimų įrodymų, kurie galėtų būti vertinami ne kaip prielaidos, kad informaciją apie G. P. kaltinamasis rinko siekdamas kokiu nors būdu pakenkti šiam asmeniui ar buvusiai sutuoktinei, nėra surinkta.
19. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog K. G. veiksmų pavojingumą, parodo tai, jog jo veiksmai buvo kryptingi, neatsitiktiniai, ne spontaniški, o iš anksto apgalvoti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nebuvo paneigta K. G. versija, jog jis nukentėjusiojo automobilį fotografavo ir aiškinosi kam jis priklauso norėdamas išsiaiškinti, kas lankosi jo dukters namuose. Akivaizdu, jog turėdamas tokį tikslą jis neveikė spontaniškai ar atsitiktinai, tačiau tai nereiškia, jog jo veiksmai, nors ir netinkami, tačiau buvo tiek pavojingi, jog užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę.
20. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas negalėjo precedentu naudoti baudžiamosios bylos Nr. 2K-7-84-489/2018, kurioje kaip ir šioje byloje, buvo renkama informacija apie asmenų gyvenamąsias vietas, tačiau tokia informacija buvo renkama verslo tikslais arba apie asmenis, su kuriais siejo verslo ryšiai. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija iš esmės sutinka, tačiau pažymi, kad kiekviena situacija yra vertinama pagal byloje surinktus įrodymus, o šioje byloje, kaip jau ankščiau minėta, taip pat kaip ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018, nebuvo nustatyta tokių kaltinamojo veiksmų pavojingumo, kurie užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog K. G. jokių papildomų veiksmų, kuriais būtų renkama detalesnė informacija apie nukentėjusįjį, neatliko. Kaip pats nurodė, jis suvedė asmens vardą ir pavardę „Google“ sistemoje ir patikrinęs, kad šis asmuo nėra apibūdinamas neigiamai, daugiau jokių veiksmų neatliko.
21. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto nekaltumo ir tėra savaip prokurorės pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi prokurorė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad prokurorės apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju, nei surinktos informacijos apimtis, nei jos rinkimo priemonės ar jos rinkimo tikslas pakankamai patikimai nepagrindžia manymo, kad K. G. už jo atliktus veiksmus turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, todėl pritartina ir teismo padarytai išvadai, jog K. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
22. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog teismui pasisakius dėl veikos nedidelio pavojingumo laipsnio, turėjo būti svarstomas K. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) klausimas. Pažymėtina, jog, kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-976/2016, 2K-440-976/2015, 2K-7-173/2014). Nekaltumo prezumpcijos principas baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis), be kita ko, reiškia, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ankščiau, K. G. nepadarius veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) – jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl BK 37 straipsnio taikymo, kuris taikomas tik asmeniui, kuris yra pripažįstamas kaltu.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, apeliacinis prokurorės skundas atmetamas.
24. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant išteisintąjį K. G., sudaro 141,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.
25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
26. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš K. G. nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Gitanos Kaupės apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.