Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. M. (J. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis ir gyvenamą vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2020 m. balandžio 4 d., apie 22.32 val., Vilniaus r., Sudervės k., M. Zdziechovskio g., ties pastatu Nr. 27, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija, važiavo M. Zdziechovskio gatve nuo Brinkiškių gatvės pusės link Vilniaus gatvės, pažeisdamas KET 99 ir 119 punktų reikalavimus, kelio vingyje į dešinę pusę nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, kur atsitrenkė į kairėje kelio pusėje esantį metalinį atitvarą. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė I. L., gimusi (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

J. M. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 60, 69) ir teisme kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 4 d., vakare, jis buvo namie. Atvažiavo giminės, jie išgėrė vieną butelį brendžio. Kai išvažiavo svečiai, jis susiskambino su seserimi ir bendraudamas su pastarąja gėrė brendžio kokteilius. Tuo metu buvo lauko virtuvėje. Tada atėjo jo mama, kuri pasakė, kad gana gerti, atėmė butelį ir nuėjo namo. Prieš tai jis turėjo didelių problemų su šeima, būtent apie tai kalbėjo sus sese. Jis labai išgyveno ir labai norėjo dar išgerti. Paskambino draugui, kuris neatsiliepė. Norėjo paprašyti pastarojo atvežti jam dar vieną butelį. Jautėsi negirtas, todėl sugalvojo pats nuvažiuoti iki draugo, kuris tuomet atsisėtų prie vairo ir nuvežtų jį iki parduotuvės. Suprato, kad kažkokį atstumą turės nuvažiuoti neblaivus, bet viskas įvyko spontaniškai. Jis atsisėdo į mamai priklausantį automobilį ir nuvažiavo pas draugą, kuris gyvena su I. (teismo pastaba: I. L.). Mama su žmona liko namuose. Jam atvažiavus išėjo I. L. ir pasakė, kad jo draugas pas mamą. Paskambino jam, paklausė, ar jis išgėręs, jis pasakė, kad negėrė. Jie nusprendė nuvažiuoti iki pastarojo, kad šis nuvežtų į parduotuvę. I. L. atsisėdo kartu su juo į mašiną ir jie nuvažiavo link draugo. Tuo metu jis rūkė cigaretę. Posūkyje pelenai nukrito ant sėdynės, jis pradėjo ieškoti cigaretės. Viskas įvyko greitai: smūgis ir buvo avarija. Jis atsitrenkė į kelio atitvarą priešingoje kelio pusėje, nes nežiūrėjo į kelią, o žiūrėjo po kojomis, be to, dar buvo neblaivus. Eismo įvykiui turėjo įtakos tas faktorius, kad jis buvo neblaivus. Po smūgio automobilis užgeso. Jie išlipo iš mašinos. Šalia važiavę žmonės iškvietė greitąją ir policiją. Policija nustatė, kad jo neblaivumas viršija 1,5 promiles. Atvažiavo greitoji, patikrino ir nusprendė, kad jį ir I. L. reikia vežti į ligoninę. Iš ligoninės jį paleido ryte, o I. L. - po pietų. I. L. buvo stuburo sumušimas. Jis grįžo namo iš ligoninės, buvo liūdna ir gaila, kad padarė tai ne tik sau, bet ir šeimai. Gailisi dėl šitos veikos. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus transporto priemonę ir sužalojo žmogų. Nors nukentėjusioji buvo išgėrusi, bet su juo negėrė. Jis padengė Ligonių kasų išlaidas, sumokėjo 144 eurus su centais. Daugiau nukentėjusioji nieko nereikalavo. Po įvykio jis organizavo transportą, kad atvežtų nukentėjusiąją namo, suorganizavo drabužius, nes seni buvo sukarpyti. Po smūgio I. L. jautė skausmus. Ji pasakė, kad jei kažko reikės, tai pasakys. Jis sakė jai, kad sumokės už gydymą, bet jai nieko nereikėjo. Jie susitaikė dar prieš bylos nagrinėjimą. Su bylos medžiaga susipažino, tvirtina byloje surinktus duomenis. Dėl laiduotojos paaiškino, kad jis gyvena su motina. Mama jam yra gyvenimo pavyzdys, draugė. Jie anksti neteko tėvo, mama liko su 3 vaikais. Tai didelės širdies žmogus, kurio pavyzdžiu jis turi sekti. Jam apmaudu, kad nuvylė mamą. Jei antrą kartą pasikartotų tokia situacija, jis neieškotų, kur išgerti dar. Tai jam pamoka visam gyvenimui. Per daug myli savo mamą, kad įskaudintų ją dar kartą. Jo mama turi vidurinį išsilavinimą. Padėjo jam įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini). Mama supranta, kaip jam buvo sunku, nes matė, kaip jautėsi. Jie stengiasi kartu spręsti šią situaciją (b. l. 139-140).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios I. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. balandžio 4 d., apie 22.00 val., pas ją į namus atvažiavo draugas J. M.. Jie kalbėjosi lauke, šalia pastarojo automobilio. Šis turėjo problemų, buvo susinervinęs, bet apie problemas ji neklausinėjo. Jautė nuo J. M. sklindantį alkoholio kvapą. Iš jo akių bei išvaizdos suprato, kad jis yra išgėręs alkoholio. J. M. paprašė jos kartu važiuoti iki Sudervės, pas draugą R. L.. R. L. ji pažįsta, bet pastarasis nėra jos giminaitis, tik bendrapavardis. Ji sutiko važiuoti su J. M. kartu iki Sudervės. Ji atsisėdo priekyje, vairuotojui iš dešinės pusės. Prie automobilio vairo sėdo J. M.. Iš jos namų išvažiavo į kelią ir nuo Kernavės pusės važiavo link Sudervės. Ties moteliu J. M. nesuvaldė vairuojamo automobilio, nes tuo metu rūkė. Kaip ji suprato, iš rankos į automobilio saloną pastarajam iškrito cigaretė, dėl to jis nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir trenkėsi į metalinį atitvarą. Per eismo įvykį ji susitrenkė nugarą, todėl po eismo įvykio ją išvežė į ligoninę. Kaip viskas buvo po eismo įvykio, ji tiksliai nepamena, nes dienos metu su drauge gėrė alkoholį. Negali pasakyti, koks buvo jų automobilio greitis prieš eismo įvykį, nes prietaisų skydelio nestebėjo, o pati nevairuoja, todėl negali nieko apie greitį pasakyti. Jai atrodo, kad važiavo normaliai. Negali pasakyti, ar važiuodama automobiliu ji buvo prisisegusi saugos diržą, nes to nepamena. J. M. vairavo „Audi“ markės automobilį, bet kam šis priklauso ir kokie jo numeriai, nežino. Po eismo įvykio ji buvo pristatyta į VšĮ RVUL, kur praleido parą. Ją išleidus, daugiau į medikus nesikreipė (b. l. 40);

- liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. balandžio 4 d., apie 22.30 val., jis važiavo automobiliu su draugu (duomenų nenori nurodyti) nuo (duomenys neskelbtini) link Sudervės, Vilniaus r. Kelio danga buvo sausa, matomumas geras, gatvės apšvietimo nėra. Važiuodamas Sudervės gyv., M. Zdziechovskio g., ties „Vilnoja“ viešbučiu, posūkio vingyje į dešinę pusę, pamatė „Audi“ markės automobilį, kuris buvo įvažiavęs į kairę kelio pusę ir stovėjo atsitrenkęs į metalinius kelio atitvarus. Privažiavęs arčiau, jis pamatė merginą, einančią nuo automobilio keleivio durų. Jos veidas buvo kruvinas, o prie automobilio vairuotojo durelių ant stogo pasidėjęs rankas stovėjo vyras. Daugiau žmonių šalia automobilio nebuvo. Jis (teismo pastaba: D. K.) sustabdė vairuojamą automobilį ir iš jo išlipo. Priėjęs arčiau merginos pasiteiravo, ar reikia pagalbos ir ar viskas gerai. Mergina atsakė: „Ar galite duoti paskambinti draugui“? Taip pat prašė iškviesti greitąją. Po to jis priėjo prie vyro, kuris stovėjo prie automobilio vairuotojo pusės. Automobilio durys buvo atidarytos, vyras stovėjo įsirėmęs rankomis į stogą. Jis sustojo nuo to vyro kažkur vieno metro atstumu, paklausė, ar viskas gerai. Vyras rusiškai jam atsakė: „Uvali“ (Dink). Atsakė agresyviai, todėl iškilo klausimas, ar pastarasis blaivus. Kadangi arti vyro jis nebuvo priėjęs, negali pasakyti tiksliai, ar šis buvo neblaivus, bet toks įtarimas kilo, nes pagalvojo, kad atsitrenkti galima tik viršijant greitį arba esant neblaiviam. Jie su draugu nusprendė nuvažiuoti iki namų paimti vaistinėlę, pakeliui į namus paskambino į BPC ir pranešė apie šį eismo įvykį. Baimindamiesi užsikrėsti virusu, atgal nebegrįžo (b. l. 38);

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 8 290 Eur (b. l. 24);

- V. M. prašymu atleisti kaltinamąjį J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis laikysis įstatymų, jis neteistas, charakterizuojamas teigiamai, jie gyvena kartu, ji kaltinamajam daro ir darys teigiamą poveikį. J. M. augina mažametį vaiką, žmona laukiasi antrojo. Kaltinamasis dirba, yra vienintelis maitintojas šeimoje. Jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, tai jam bus rimta gyvenimo pamoka. J. M. labai išgyvena dėl įvykio ir jo pasekmių. Ji gali būti pripažinta tinkama laiduotoja, nes dirba, ūkininkauja šalia namų, užaugino savo tris vaikus, padeda prižiūrėti sūnaus vaiką. Ji savo asmeniniu pavyzdžiu daro teigiamą įtaką savo sūnui. Ji nėra teista, nepiktnaudžiauja alkoholiu, yra teigiamai charakterizuojama. Jos atlyginimas per mėnesį sudaro apie 600 Eur atskaičius mokesčius (b. l. 103-104);

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį

J. M. pareikštas kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo įtvirtinta BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. analogiška baudžiamoji atsakomybė įtvirtinta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929). Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Šiai nusikalstamai veikai konstatuoti yra reikšminga šių požymių visuma: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; 4) nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apsvaigimo nuo alkoholio požymį atskleidžia BK 281 straipsnio 8 dalis, pagal kurią asmuo tokios būklės yra laikomas, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribą, BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi tas pats požymis (požymiai) – kelių transporto priemonės vairavimas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio), yra įtrauktas į abiejų nusikaltimų sudėtis, dėl to kvalifikuojant asmens veiksmus pakanka taikyti BK 281 straipsnio 2 dalį, kurios dispozicijos turinys visiškai apima veiką, už kurią atsakomybė nustatyta BK 281¹ straipsnyje 1 dalyje (buvusi BK 281 straipsnio 7 dalis). Kadangi esminiai veikų, nurodytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (buvusi BK 281 straipsnio 7 dalis), požymiai – vairavimas neblaiviam – sutampa, šių veikų kaip sutapties kvalifikavimas keltų grėsmę dėl dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką, nes būtų sudarytos prielaidos pažeisti konstitucinį principą, draudžiantį asmens dvigubą nubaudimą už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-697/2019).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. M. vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,64 prom. neblaivumas, pažeidė KET 14, 99, 119 punktų reikalavimus – kelio vingyje į dešinę pusę nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta I. L. sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. M. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad J. M. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra perteklinis ir jo veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, o jį perduoti mamos atsakomybėn pagal laidavimą.

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neprašė, kad būtų taikomas užstatas.

Byloje yra pateiktas laiduotojos V. M. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei (b. l. 103-104).

Laiduotoja V. M. sutinka laiduoti už savo sūnų kaltinamąjį J. M. ir nurodė, kad jis labai išgyvena dėl įvykio ir jo pasekmių, ji tiki, kad daugiau taip nesielgs. Sūnus jos klauso, dėl to ji galės teigiamai paveikti kaltinamąjį, šį teigiamai charakterizavo. Ji pati yra neteista, nepiktnaudžiauja alkoholiu, yra teigiamai charakterizuojama. Jos atlyginimas per mėnesį sudaro apie 600 Eur atskaičius mokesčius.

Atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas ir aptartas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad J. M. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą (b. l. 70-71), visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, dėl jo veikos padaryta žala yra atlyginta (b. l. 102, 134), nebaustas administracine tvarka (b. l. 72), dirba, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 121), laiduotoja V. M. sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir mano, kad šis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį perduodant jį pagal laidavimą V. M. atsakomybei vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, galima pasitikėti V. M. kaip laiduotoja, nes ji yra neteista (b. l. 107), vieną kartą bausta administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą (b. l. 106), baudą sumokėjo, teigiamai charakterizuojama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos seniūnės (b. l. 110), UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus (b. l. 111), dėl to teismas neturi pagrindo ja netikėti ir mano, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei vidutinis, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. birželio 2 d. (b. l. 75-76).

Teisiamajame posėdyje prokuroras prašė iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti, todėl nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Pagal teismų praktiką nekonfiskuojamas turtas, kuris yra neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2007). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį pagal 281¹ straipsnio 1 dalį (buvusi BK 281 straipsnio 7 dalis), transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018, 2AT-42-628/2018). Pripažinus tai, kad tie patys požymiai – kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio (kai asmeniui nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas) – nustatyti tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (buvusi BK 281 straipsnio 7 dalis), tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, t. y. BK 281 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodytas kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, pripažintina, kad konfiskavimo taikymas padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-697/2019).

J. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. M. (b. l. 22). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ su PVM yra 8 290 Eur (b. l. 24). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nors kaltinamojo gynėjas prašė išieškojimo procesą išdėstyti maksimaliai ilgesniam terminui, bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BK 74 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, t. y. nei BK 72 straipsnis, nei BPK, nei BVK nuostatos neįtvirtina galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu, 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, J. M. neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į baudžiamojo poveikio priemonę vykdantį antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje, ir taip sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 73-76) - panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 68,97 Eur išlaidų dėl kaltinamojo vairuotos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo (b. l. 30), kurios, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo J. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas Nr. 1 (vairo oro pagalvė su raudonos spalvos dėmėmis), vokas Nr. 2 (automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio skydo oro pagalvė), 5 stiklainiai su kvapo pėdsakais – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. (J. M.) pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti.

Perduoti J. M. (J. M.) pagal laidavimą laiduotojai V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. M. (J. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. birželio 2 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis J. M. (J. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 290 (aštuonis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt) Eur.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, 68,97 Eur išlaidas už automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš J. M. (J. M.) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 1 (vairo oro pagalvė su raudonos spalvos dėmėmis), voką Nr. 2 (automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio skydo oro pagalvė), 5 stiklainius su kvapo pėdsakais – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti J. M. (J. M.), kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.