Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Elena Bartulienė, sekretoriaujant Gitanai Gečienei, Mildai Bušinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. M., jo atstovui advokatui Vygandui Skladaičiui, nukentėjusiajam E. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje - Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Institucija) dėl nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius 2016 m. vasario 18 d. nutarimu K. M. pripažino kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir paskyrė 28 Eur baudą. K. M. nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 13 d., 19.10 val., Šilalės r. sav., Drobūkštalių k., kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, 103,78 km, vairuodamas automobilį AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, bei saugaus atstumo ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir sukusiu į kairę automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Konstatuota, jog M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 126, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Nukentėjusysis E. P. teisme parodė, jog 2015-12-13 su draugu vyko į Kauno miestą, turėjo užsukti pasiimti dar vieną draugą ir, jau žinodamas, kad suks į keliuką, rodė kairį posūkį. Likus 20 metrų iki posūkio į keliuką įjungė posūkio signalą. Nurodė, jog pažiūrėjo į šoninį bei galinio vaizdo veidrodėlius, teigė matęs iš galo važiuojantį automobilį, nepamena ar tas automobilis rodė posūkio signalą, nematė, kad automobilis ketina jį lenkti, prisimena, jog suko ir tada pajuto smūgį į automobilio galą. Be to parodė, jog keliukas nėra pažymėtas šalutinio kelio ženklu. Ties keliuku yra brūkšninis kelio ženklinimas ir galima lenkti. Nurodė, kad po eismo įvykio pasijuto blogai ir buvo išvežtas į ligoninę, išleistas kitą dieną. Policijos pareigūnai pas jį atvyko po poros dienų. Pareigūnai jam davė pasirašyti, bet jis negali tiksliai atsakyti, ar būtent tada pasirašė eismo įvykio schemą.

Liudytojas - Tauragės AVPK Šilalės PK tyrėjas T. R. teisme parodė, jog buvo gautas pranešimas, kad kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, ties Drobūkštalių kaimu, įvyko autoįvykis. Buvo apie 18-19 val., tamsus paros metas. Buvo susidūrusios dvi transporto priemonės: AUDI A6 ir AUDI Q7. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad abu automobiliai važiavo ta pačia kelio kryptimi. Įvykio aplinkybes pasakojo abu vairuotojai. M. pasakojo, kad jis važiavo iš Klaipėdos ir bandė lenkti automobilį. Tame kelio ruože nebuvo draudžiama lenkti ir nėra draudžiamųjų ženklų, kelias pažymėtas punktyrine linija. M. bandė lenkti, jis neįsitikino ar jam buvo saugu lenkti. Pagal P. pasakojimą jis suko į kairėje pusėje esantį keliuką ir taip įvyko susidūrimas. M. automobilis trenkėsi į P. vairuojamo automobilio galą, daugiau į kairės pusės sparną. Abu automobiliai turėjo po keleivį. Kaltininkas buvo nustatytas pagal automobilių susidūrimą ir P. automobilio sugadinimus. Mano, kad dar posūkis nebuvo pradėtas. Nebuvo įvykio metu ir negali patvirtinti Maroščiko paaiškinimų, kad P. nerodė posūkio. Pagal automobilių sugadinimus, mano, kad posūkio rodymas negalėjo eismo įvykio įtakoti. Abu vairuotojai buvo blaivūs. E. P. pasiskundus, kad jam skauda kaklą jam buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba ir medikams atvykus jis buvo nuvežtas į ligoninę. Įvykio vietoje buvo atlikta juodraštinė eismo įvykio schema, buvo matuojama, braižoma, fotografuojama. Po kelių dienų sužinojo, kad E. P. išleistas į namus iš ligoninės. Kai grįžo E. P. iš ligoninės, tuomet, remiantis turimais duomenimis, buvo nubraižyta mažoji eismo įvykio schema. Nuvyko pas E. P. į namus, pateikė jam eismo įvykio schema ir jis pasirašė. Eismo įvykio schemą braižė jo kolega. Taip pat nurodė, jog paaiškinimas turėjo būti paimtas ir iš K. M., tačiau kodėl nebuvo paimtas, neprisimena. Medžiaga buvo perduota Tauragės AVPK.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad K. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2d., už tai, kad vairuodamas automobilį AUDI Q7, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, bei saugaus atstumo ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir sukusiu į kairę automobiliu AUDI A6.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir, kad tarp jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) ir pan.) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Ginčydamas savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio K. M. teigė, jog kaltas yra vairuotojas, kuris jam važiavo iš priekio, nes jis, sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir niekam nesudarys jokios kliūties. Atkreiptinas dėmesys, kad KET 136.2 ir 136.3 punktų reikalavimų (įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms) turi laikytis vairuotojas prieš pradėdamas lenkti kitą transporto priemonę, o ne jos lenkimo momentu. Tai konkrečiai nurodyta KET 141 punkto dispozicijoje. Taip pat pagal KET 136.4 punktą, prieš pradėdamas lenkti vairuotojas turi įsitikinti, jog baigdamas lenkti jis galės laisvai grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. To paties reikalauja ir KET 137 punktas, kur numatyta, kad, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog byloje nenustatyta jokių duomenų, kad K. M., prieš pradėdamas lenkti priešais jį važiavusį E. P. vairuojamą automobilį, pažeidė KET 5, 9, 126, 127punktų reikalavimus, bei atliekant lenkimo manevrą kitus KET 136.2 – 136.4 ir 137 punktų reikalavimus. Darytina išvada, jog sėkmingai ir saugiai baigti lenkimo manevrą sutrukdė būtent vairuotojas E. P., kuris nesilaikė KET 5, 9, 101, 103, 106 ir 108 punktų reikalavimų. Tai, kad K. M. vairuojamas automobilis AUDI Q7 buvo lenkiantysis automobilis, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Iš fotonuotraukose užfiksuotų automobilių apgadinimų matyti, kad automobilis AUDI Q7 priekiu trenkėsi į automobilio AUDI A6 kairės pusės galą (b.l. 17-26), kas patvirtina, kad nukentėjusiojo vairuojamas automobilis AUDI A6, prieš pradėdamas posūkį į kairę, buvo lenkiamas automobilio AUDI Q7 ir privalėjo nekliudyti lenkiančiam automobiliui atlikti šį manevrą. Pažymėtina ir tai, kad KET 137 punkte nurodytas baigtinis sąrašas vietų, kuriose lenkti kitą transporto priemonę, yra draudžiama. Tačiau šiuo atveju, eismo įvykio schemoje pažymėtas kairėje pusėje esantis kelio atsišakojimas, ties kuriuo įvyko eismo įvykis, įvertinus eismo įvykio schemoje pažymėtą kelio ženklinimą, neleidžia daryti išvados, kad tai yra viena iš sankryžų, kurioje pagal KET 140.1 punktą lenkti draudžiama. Tai patvirtina eismo įvykio vietos schema (b.l. 13-14), liudytojo T. R. parodymai, nukentėjusiojo E. P. parodymai. Byloje nėra informacijos apie lenkimą draudžiančių kelio ženklų buvimą kelio atkarpoje, kurioje kilo eismo įvykis. Be to pažymėtina, kad įjungtas kairiojo posūkio signalas nesuteikia pirmenybės teisės sukančio į kairę automobilio vairuotojui prieš jį lenkiantį automobilį, t.y. darantis manevrą į kairę vairuotojas privalo praleisti jį lenkiančią transporto priemonę.

Darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog K. M. būtų pažeidęs 2016-02-18 nutarime nurodytus KET reikalavimus. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo K. M. gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą darytina išvada, jog byloje nesurinkta patikimų įrodymų, jog K. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Esant nustatytoms aplinkybėms panaikintinas 2016-02-18 nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla K. M. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1p., 302 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p. teismas

nutaria:

patenkinti K. M. skundą.

Panaikinti 2016m. vasario 18d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus nutarimą Nr. 85N-51767855-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.