Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. 2016 m. vasario 18 d. nutarimu K. M. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir paskyrė 28 Eur baudą. K. M. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 13 d. 19.10 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, 103,78 km, vairuodamas automobilį AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei saugaus atstumo ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir sukusiu į kairę automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Konstatavo, jog K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 126, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

K. M. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2016 m. vasario 18 d. nutarimą apskundė Tauragės rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog K. M. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., yra įrodyta, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagristas. Nors apeliantas teigia, kad šioje byloje K. M. kaltė yra įrodyta visiškai byloje surinktais įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog K. M. vairuodamas automobilį AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei saugaus atstumo ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir sukusiu į kairę automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5, 9, 126, 127 punktų reikalavimus.

ATPK 9 str. apibrėžta administracinio teisės pažeidimo sąvoka: administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, tik kaltas asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju, vertindamas byloje esančius faktinius duomenis, apygardos teismas gali daryti tik vienintelę išvadą – su 2015 m. gruodžio 13 d eismo įvykiu yra susiję abu vairuotojai – E. P. ir K. M., tačiau kuris yra kaltas dėl įvykusio automobilių susidūrimo ir kurio iš šių asmenų veiksmai galėtų būti vertinami kaip važiavimas nesilaikant Kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų, apygardos teismas negali objektyviai nustatyti, kadangi abu eismo dalyviai nurodo skirtingas eismo įvykio aplinkybes ir neigia savo kaltę. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme apklaustas K. M. parodė, kad kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., vairavo automobilį AUDI Q7, prieš jį ta pačia kryptimi lėčiau važiavo kitas automobilis AUDI A6. Su juo kartu važiavo jo sutuoktinė, ji sėdėjo keleivio pusėje. Darydamas lenkimo manevrą iš dešinės eismo juostos į kairę eismo juostą įjungė kairįjį posūkį. Jau buvo kirtęs kelią skiriančią punktyrinę liniją, kai staiga, nerodydamas posūkio į kairę, manevrą į kairėje esantį keliuką darė automobilis AUDI A6. Automobilis AUDI A6 pasuko į kairę, jo automobiliui AUDI Q7 esant 10 metrų atstumu. Mėgino stabdyti, bandė išvengti susidūrimo, metėsi į dešinę. Nukentėjusysis teigė, kad matė jo automobilį. Paklausus E., ar jis rodė posūkį, jis atsakė, kad neprisimena. Nematė, kad įvykio vietoje būtų braižoma įvykio schema. Įvykio vakarą policijos pareigūnai įvykio schemos nebraižė. Nebuvo kviečiamas ant schemos pasirašyti. Pažymėjo, jog iki protokolo surašymo bei nuobaudos paskyrimo iš jo nebuvo paimtas joks paaiškinimas (b. l. 84).

E. P. teismo posėdžio metu apylinkės teisme parodė, kad kartu su draugu važiavo į Kauną, į studijas. Turėjo pasiimti dar vieną draugą. Žinodamas, kad suks į kairėje pusėje esantį keliuką, rodė posūkį. Tiksliai pamena, kad pasižiūrėjęs per veidrodėlį matė automobilį, kuris, kaip jam atrodė, yra toli nuo jo automobilio. Įjungė kairįjį posūkį ir suko. Matė K. M. automobilį, jis buvo jo kelio juostoje, dešinėje. Automobilis buvo 100–200 metrų atstumu nuo jo automobilio. Likus 20 metrų iki posūkio, jis pažiūrėjo į veidrodėlį ir įjungė posūkio signalą. Matė važiuojantį automobilį iš paskos, bet nematė, kad jis rodytų posūkio signalą, kad ketina lenkti jo automobilį. Automobilis nebuvo pradėjęs lenkti. Nurodė, kad įvykio metu buvo apklaustas policijos pareigūnų, kuriems nurodė, kad nepamena, ar tas automobilis rodė posūkio signalą, nepamena, ar jis rodė signalą. Neatsimena tiksliai, kas įvyko. Pamena, kad suko į kairę, tada – susidūrimo smūgis ir nieko nepamena. Kai buvo daroma įvykio schema, jo tada nebuvo. Pareigūnai atvyko į jo namus ir pateikė įvykio schemą, kurią jis pasirašė (b. l. 85). Teismo posėdžio metu apylinkės teisme apklaustas pareigūnas T. R. parodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad abu automobiliai važiavo viena kryptimi. Įvykio aplinkybes pasakojo abu vairuotojai. K. M. pasakojo, kad jis važiavo iš Klaipėdos ir bandė lenkti automobilį. Tame kelio ruože nebuvo draudžiama lenkti ir nėra draudžiamųjų ženklų, kelias pažymėtas punktyrine linija. Iš E. P. pasakojimo matyti, kad jis suko į kairėje esantį keliuką ir įvyko susidūrimas. Abu vairuotojai vežė po keleivį. Nurodė, kad kaltininkas buvo nustatytas pagal automobilių susidūrimą ir E. P. automobilio sugadinimą, smūgis buvo į galą, kairiau. Pažymėjo, kad jų nebuvo įvykio metu, todėl negali patvirtinti K. M. paaiškinimų, kad E. P. posūkio signalo nerodė. Pagal automobilių sugadinimus mano, kad posūkio signalo rodymas negalėjo lemti eismo įvykio. Šiuo atveju iš automobilių sugadinimo matyti, kad buvo nesilaikyta saugaus atstumo arba susidūrimas įvyko nepradėjus lenkti. Nurodė, jog įvykio vietoje buvo nubraižyta juodraštinė eismo įvykio schema, buvo matuojama, braižoma, fotografuojama. Kai E. P. grįžo iš ligoninės, tada remiantis turimais duomenimis buvo nubraižyta mažoji eismo įvykio schema. Nuvykus pas E. P. į namus, jam buvo pateikta įvykio schema, kurią jis pasirašė. K. M. gyvena Tauragėje, todėl, pareigūno manymu, jis nebuvo iškviestas. Negali daug komentuoti apie įvykio schemą, nes jis jos nebraižė, ją nubraižė jo kolega. Taip pat nurodė, kad paaiškinimas iš K. M. turėjo būti paimtas, kodėl jo nėra, negali atsakyti. Automobilių sugadinimų aktus pildė ne jis. Kada ir kur buvo braižoma įvykio schema, negali pasakyti. Nepamena, kodėl prieš priimant nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo neapklausė K. M.. Įvykio vietoje fotografavo kitas ekipažas (b. l. 85–86).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nė vieno iš jų parodymų patikimai nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Jokiomis objektyviomis priemonėmis neįmanoma patikrinti E. P. ir K. M. keliamų skirtingų eismo įvykio versijų. Policijos pareigūnas, apklaustas teisme, negalėjo paaiškinti, kur ir kada buvo sudaryta eismo įvykio schema, negalėjo nurodyti, kodėl nebuvo apklaustas K. M.. Nurodė, kad iš automobilių apgadinimų nustatė, jog K. M. kaltas, nes pastarasis nesilaikė saugaus atstumo, o K. M. paaiškinimų, kad E. P. nerodė posūkio į kairę, patvirtinti negali, nes eismo įvykio metu nebuvo įvykio vietoje. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, o policijos pareigūnai įvykio vietoje išsamiai ir visapusiškai neišsiaiškino įvykio situacijos. Subjektyvus policijos pareigūnų situacijos vertinimas nėra pagrindas daryti neabejotiną išvadą, kad K. M. veiksmai buvusioje eismo įvykio situacijoje buvo nepriimtini ir buvo priežastis šiam eismo įvykiui kilti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodoma aplinkybė, kad jis rodė kairiojo posūkio signalą ir šį posūkio manevrą pradėjo tuomet, kai į priešpriešinę juostą nebuvo įvažiavęs jį lenkiantis K. M. vairuojamas automobilis, pagrįsta vien tik jo paties parodymais. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą pripažintina, kad K. M. inkriminuotas pažeidimas nepagrįstas objektyviais įrodymais. Jo kaltė grindžiama vienas kitam prieštaraujančiais duomenimis. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nesurinkta pakankamai įrodymų K. M. kaltei pagrįsti, tačiau apeliantas ginčydamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos K. M. nutraukimą pagal ATPK 127 str. 2 d. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą, nei, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, padarė apylinkės teismas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. ATPK 256 str. įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, kyla pagrįstų abejonių dėl K. M. inkriminuojamo pažeidimo, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas iškilusias abejones vertinti pažeidėjo naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Todėl, įvertinęs tai, kad byloje esančių įrodymų nepakanka K. M. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. M. kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą K. M. nutraukė.

Apeliantas nesutikdamas su teismo padarytomis išvadomis teigia, kad K. M. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta jo parodymais, paties K. M. parodymais, automobilių apgadinimais. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nukentėjusysis E. P. iš esmės dėsto administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos 2016 m. vasario 18 d. nutarime užfiksuotas ir konstatuotas aplinkybes, tačiau nepateikia jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas skundžiamame nutarime ir kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą procesinį sprendimą. Prašymus apklausti pareigūną A. L., kartu su juo važiavusį draugą V. R., atlikti autotechninę ekspertizę nukentėjusysis galėjo pateikti teismo posėdžio metu apylinkės teisme, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. P. tokiomis savo teisėmis nepasinaudojo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. P. apeliacinį skundą atmesti. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.