- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- 1S-255-929/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- M. Š.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 58-136, kuriuo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-1095/2021 M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d.
2. Nuteistajam M. Š. paskirtos bausmės atlikimo pradžia – 2021 m. liepos 9 d., o pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 3 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2022 m. gegužės 13 d., atitinkamai, neatliktos bausmės dalis 2022 m. gegužės 13 d. buvo 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai ir 21 (dvidešimt viena) diena.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2022 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 58-136 nutarė netaikyti M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 157 straipsnio 4 dalį, šį sprendimą motyvuodama tuo, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, praeityje teistas keturis kartus, daromi nusikaltimai sunkėja. Komisija nutarime taip pat nurodė, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau reikšmingi pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos valdymo pokyčiai neužfiksuoti. Nuteistajam rekomenduota toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones.
4. Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama 2022 m. liepos 19 d. nutartimi (toliau ir – skundžiama nutartis) jo skundą atmetė. Teismas, įvertinęs visus nuteistojo byloje esančius duomenis, konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog M. Š. padarė akivaizdžią ar reikšmingą pažangą valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Šiuo metu byloje esančių teigiamai M. Š. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai
5. Vilniaus apygardos teismui teikiamu skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį.
5.1. Nuteistasis teigia, kad skundžiamojoje nutartyje, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto jam taikymo klausimą, nebuvo tinkamai išanalizuotos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Pažymi, kad laikosi resocializacijos plano, tačiau pas psichologę, kuri yra viena įkalinimo įstaigoje, jis gali lankytis tik kartą per savaitę, o tai apsunkina greitesnį resocializacijos plano įgyvendinimą. Be to, įkalinimo įstaigoje yra neigiama aplinka, vyrauja negatyvios emocija, dėl ko jam yra sunku išlikti ramiam. Skunde taip pat nurodo, jog bijo būti pamirštas šeimos, kadangi jau šiuo metu santykiai su sutuoktine, kuri liko laisvėje su dviem jų mažamečiais vaikai, yra sudėtingi. Be kita ko, pažymi, kad būdamas įkalinimo įstaigoje jis gali prarasti įmonę, kurią sąžiningai kūrė, stengdamasis dėl šeimos.
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo M. Š. skundas atmestinas.
7. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas, pritardamas šiame procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Be to, BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
9. BVK 164 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas.
10. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas ir prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Kadangi toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, todėl tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Įvertinus asmens byloje esančius duomenis matyti, jog nuteistasis M. Š. 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. gegužės 13 d., jis taip pat sutiko, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą, taikant ,,OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. Š. priklauso vidutinei rizikos grupei. Tokiu atveju, tai yra esant ne žemai, o tik vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant.
11. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad 2022 m. gegužės 4 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-122 (toliau ir – Socialinio tyrimo išvada) yra nustatyta nemažai teigiamai nuteistąjį M. Š. charakterizuojančių aplinkybių – bausmės atlikimo metu baigė dalyvavimą ,,Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Vilniaus mokymo centre III-oje gimnazijos klasėje; nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki dabar dirba restruktūrizuojamos valstybės įmonės ,,M. a.“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio darbininko pareigose; 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. kovo 21 d. dalyvavo savitarpio pagalbos grupės Narkomanai Anonimai (toliau ir – NA) užsiėmimuose; 2022 m. vasario mėnesį kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės. Kita vertus, minėtoje išvadoje taip pat nurodoma, jog M. Š. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nei karto nebuvo skatintas. Be to, nuteistasis konsultacijų pas psichologą metu problemų savyje nemato, jo stebima motyvacija – formali, tai yra orientuota tik į lengvąją grupę ir lygtinį paleidimą (a. b. l. 54-63). Nors skunde nuteistasis aiškina, jog įkalinimo įstaigoje jis gali tik kartą per savaitę lankytis pas psichologą, kas apsunkina greitesnį resocializacijos plano įgyvendina, vis tik pažymėtina, kad pateikti duomenys patvirtina, jog ilgą laiką jis pats neišreiškė noro lankyti šių konsultacijų. Minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog dar 2021 m. rugpjūčio 24 d. M. Š. buvo supažindintas su psichologinių paslaugų teikimo pataisos įstaigoje galimybėmis, tačiau poreikio jų lankyti neįžvelgė (a. b. l. 61). Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis iki šiol stokoja savirefleksijos, tai yra gebėjimų identifikuoti nusikalstamą elgesį sukeliančias priežastis bei ieškoti jų eliminavimo būdų, todėl laikytina, kad jo įsitraukimas į resocializacijos procesą nėra pakankamas, o padaryta pažanga nėra akivaizdi, kad būtų galima taikyti jam lygtini paleidimą ir tikėti, kad jo resocializacija laisvėje bus sėkminga.
12. Svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybes būtina atsižvelgti ir į nuteistojo elgesį praeityje, tai yra į ankstesnius teistumus. Kaip matyti, M. Š. praeityje teistas 4 (keturis) kartus, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų (vagystes, sukčiavimus, svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, neteisėtą mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą ir kt.) (a. b. l. 55), kas rodo, jog jis yra linkęs nuolat siekti finansinės naudos neteisėtais būdais. Šiuo metu M. Š. atlieka bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, įvykdymą, tai yra už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis ir turėdamas tikslą vartoti asmeniškai ir parduoti ar kitaip platinti, įgijo bei platino didelį kiekį narkotinių medžiagų. Kaip matyti, kad nuteistojo daromi nusikaltimai vis sunkėja. Reikšminga paminėti ir tai, kad šiuo atveju nuteistasis pakartotinai nusikalto Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės vykdymo pabaigoje, kas ne tik patvirtina tai, jog jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, bet ir tai, kad tinkamo elgesio ilgesnį jis nesugeba išlaikyti. Atsižvelgtina ir į tai, kad M. Š. šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos bausmės, tačiau kalėti jam liko apie 2 metus, tai yra pakankamai ilgai, todėl spręstina, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama konstatuoti, jog nubaudimo ir prevenciniai bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 1,2 dalyse, jau yra pasiekti. Manytina, kad per trumpas bausmės atlikimo terminas gali suformuoti nebaudžiamumo nuostatas ir paskatinti nuteistąjį vėl nusikalsti ateityje, kas yra nesuderinama su bausmės tikslų įgyvendinimu.
13. Pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nesudaro ir jo skunde nurodomos šeimyninės aplinkybės, o būtent tai, kad laisvėje liko jo sutuoktinė su dviem jų mažamečiais vaikais, o taip pat ir tai, kad būdamas įkalinimo įstaigoje jis gali prarasti įmonę. Apygardos teismas pažymi, kad nors minėtos aplinkybės lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, kita vertus, visos jos egzistavo ir M. Š. darant nusikalstamas veikas, tačiau jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesustabdė. Taigi yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos ir paveikios, kad galėtų atgrasyti M. Š. nuo naujų nusikalstamo veikų darymo šiam būnant laisvėje. Nagrinėjamo klausimo kontekste yra svarbu įvertinti ir nuteistojo mąstymą bei nuostatas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis stokoja gebėjimo save suvaržyti, yra orientuotas į asmeninės naudos siekimą, tai yra net ir turėdamas praeityje negatyvią patirtį, jis vis tiek savo paties apsisprendimu pasirinko veiktai nusikalstamai. Tai rodo, kad kriminogeniniai veiksniai, siejami su nuteistojo mąstymo bei nuostatų sritimis, šiuo metu dar nėra pakankamai pakoreguoti tikslinių intervencinių priemonių pagalba. Teismo manymu, siekiant pozityvaus resocializacijos proceso įgyvendinimo, vis dar tebėra aktualus ir būtinas priemonių, ugdančių bei lavinančių nuteistojo socialinių, vertybinių (moralinių) kompetencijų komponentus, taikymas.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog M. Š. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.