- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-563/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02365-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- R. M., B. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. M. ir B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų turtui ir lėšoms, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas SNORAS ieškinį atsakovams R. M. ir B. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Briva“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas pateikė teismui ieškinį ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. M. ir B. M. 1 179 742,18 Lt skolą ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas. Reikalavimui užtikrinti ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų kilnojamojo ir /ar nekilnojamojo turto ir /ar lėšų, esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis areštą ieškinio sumai.
Nurodo, kad reikalavimo suma yra didelė. Atsakovai yra laiduotojai, kurie be jokių suvaržymų gali perleisti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovo BAB bankas SNORAS reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovams R. M. ir B. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 1 179 742,18 Lt sumos, uždraudė šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę. Tik minėto turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad tikėtina, jog išnagrinėjus bylą iš esmės ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai gali būti patenkinti. Iš atsakovų reikalaujama priteisti suma (1 179 742,18 Lt) pagal teismų formuojamą praktiką laikytina didele (ypač fiziniams asmenims), kas suponuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai R. M. ir B. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį pakeisti ir nustatyti, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikomos atsakovų lėšoms, susidariusioms iš socialinių išmokų. Skundą grindžia argumentu, kad abu atsakovai yra bedarbiai, todėl gyvena iš socialinių išmokų, kurioms laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).
Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.
Ieškovas BAB bankas SNORAS šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl 1 179 742,18 Lt skolos ir 8 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų R. M. ir B. M. ir reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei suinteresuoto asmens prašymu, teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Tai suponuoja ir būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės, areštavo atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 1 179 742,18 Lt sumos, o minėto turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas.
Apeliantai pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija motyvuodami tuo, kad abu atsakovai yra bedarbiai, todėl gyvena iš socialinių išmokų, kurioms laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu ir pažymi, kad CPK 738 ir 739 straipsniai numato, iš kokių lėšų negalimas išieškojimas, atitinkamai, kokios lėšos negali būti areštuojamos, siekiant užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tokiomis lėšomis yra tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, laidojimo pašalpos ir kt. CPK 738 straipsnis riboja išieškojimą iš laikinojo nedarbingumo, ligos ir nedarbo pašalpų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vadovaujantis atsakovų nurodytais argumentais, kadangi laikino nedarbingumo atveju mokamos socialinės išmokos pagal CPK normas neareštuojamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.