Vilniaus apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BAB bankas SNORAS ieškinį atsakovams R. M., B. M., trečiajam asmeniui BUAB „Briva“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2007-03-20 sudarė Kredito sutartį Nr. 031-76261, pagal kurią trečiajam asmeniui buvo suteiktas 1 660 000 Lt dydžio kreditas. Trečiojo asmens įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įkeitimu bei atsakovo R. M. laidavimu.

Trečiajam asmeniui 2009-05-26 Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. 2009-07-28 teismo nutartimi trečiojo asmens bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas 1 597 398,87 Lt sumai, iš kurio 1 479 742,18 Lt atsirado Kredito sutarties pagrindu. Vykdant trečiojo asmens bankroto procedūras buvo parduotas ar perduotas ieškovui trečiojo asmens įkeistas turtas, kurio įkeitimu buvo užtikrintas prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas. Realizavus įkeistą turtą, liko nepatenkintas 823 642,18 Lt dydžio ieškovo finansinis reikalavimas.

Pagal 2007-03-20 Laidavimo sutartį Nr. L 2007-002 sudarytą ieškovo ir atsakovo R. M., pastarasis įsipareigojo atsakyti ieškovui už trečiojo asmens prievolių pagal Kredito sutartį neįvykdymą, nustatant, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo (Laidavimo sutarties 2, 17 punktai). Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d). Laiduotojo pareiga atsakyti kito asmens (skolininko), už kurį laiduota, kreditoriui atsiranda tuo atveju, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.81 str. 1 d.). Ginčo byloje dėl to, kad trečiasis asmuo neįvykdė savo įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, už kurių įvykdymą laidavo atsakovas R. M., nėra. Kadangi atsakovo R. M., kaip laiduotojo, pareiga atsakyti už trečiojo asmens prievoles pagal Kredito sutartį ieškovui galioja iki visiško prievolių pagal Kredito sutartį, įvykdymą, trečiojo asmens neįvykdyti įsipareigojimai pagal Kredito sutartį yra 823 642,18 Lt, spręstina, kad ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovo minėtą sumą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Aplinkybė, kad sudarant Kredito sutartį nekilnojamojo turto, kurio įkeitimu buvo užtikrintas prievolių įvykdymas, rinkos vertė nukrito ir todėl negalima padengti trečiojo asmens įsipareigojimų vien tik šio turto verte, nėra pagrindas netenkinti ieškovo reikalavimų. Tokia išvada darytina, kadangi kreditoriaus reikalavimo mastas nėra ribojamas hipoteka užtikrinto nekilnojamojo turto verte, t.y. nepriklausomai nuo įkeisto daikto vertės pokyčių hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti skolininko ir/ar jo laiduotojų sumokėti absoliučiai visą skolą, t.y. ir tą dalį, kurios nepadengė sumos, gautos pardavus įkeistą turtą, jeigu sutartyje nėra numatyta kitaip.

Laidavimo sutarties 6.6. punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad tuo atveju, jeigu ieškovas kreipsis į teismą dėl bet kurios sumos pagal Laidavimo sutartį išieškojimo, jis turės reikalauti iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio procesines palūkanas. Kadangi įstatymas nedraudžia šalims individualiai nustatyti procesinių palūkanų dydžio (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra tenkinamas.

Teismo vertinimu ieškovas klaidingai traktuoja, jog pagal Laidavimo sutartį laidavo ir atsakovė B. M.. Pačioje Laidavimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijama, kad laiduotojas yra atsakovas R. M.. Nors Laidavimo sutartyje atsakovė B. M., kaip atsakovo R. M. sutuoktinė, pasirašė bei patvirtino, kad yra susipažinusi su visomis sutarties sąlygomis, supranta jos pasekmes, kurios gali kilti kredito negrąžinimo, palūkanų nesumokėjimo ar kitų sutarčių sąlygų pažeidimo atveju, t.y. kad išieškojimas gali būti nukreiptas į visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį atsakovei ir jos sutuoktiniui, partneriui turtą, tačiau toks patvirtinimas nedaro atsakovės solidariai atsakinga pagal Laidavimo sutartį už trečiojo asmens prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymą.

Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinų turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Tam, kad būtų galima vieno sutuoktinio įgytą prievolę laikyti bendra sutuoktinių prievole, būtina pripažinti sandorį sudarytą šeimos interesais. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas R. M. Laidavimo sutarties sudarymo metu buvo trečiojo asmens akcininkas ir vadovas. Laidavimo sutartis buvo sudaryta tikslu užtikrinti trečiojo asmens prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymą, t.y. paskolų, suteiktų refinansuoti kitai įmonės paskolai bei apyvartinėms lėšoms papildyti, grąžinimą. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad įmonė būtų priklausiusi bylos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o Kredito sutartimi paimta paskola panaudota ne įmonės funkcionavimui užtikrinti, bet šeimos interesais, t.y. pajamoms iš įmonės gauti. Net ir laikant, kad BUAB „Briva“ atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sprendžiant, ar atsakovė taip pat pagal Laidavimo sutartį tapo solidaria skolininke, negalima Laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių sieti tik su įmonės priklausymu atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes teisės aktai nenumato, kad esant tokiam juridiniam faktui savaime atsiranda solidari sutuoktinių prievolė.

Nors CK 3.109 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, tačiau atsakovės Laidavimo sutartyje išreikštas sutikimas dėl sutarties sudarymo nereiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė laikytina solidaria skolininke. Iš Laidavimo sutarties nuostatų matyti, kad ją pasirašant tiek ieškovas, tiek atsakovas išreiškė valią, jog asmeninė laidavimo prievolė atsiranda tik atsakovui. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog UAB „Briva“ vykdoma veikla buvo šeimos verslas, kad įmonės veikloje buvo panaudojamas abiejų atsakovų fizinis bei intelektinis darbas, kad abu atsakovai aktyviai dalyvavo įmonės veikloje (CPK 12, 178 str.), kad paskola pagal Kredito sutartį buvo panaudota šeimos interesais, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad laidavimo prievolė pagal Laidavimo sutartį atsirado šeimos interesais. Todėl ieškinys atsakovės B. M. atžvilgiu atmestinas.

Patenkinus ieškinį atsakovo atžvilgiu visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 31,24 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 12 236 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str.).

Atmetus ieškinį atsakovės B. M. atžvilgiu, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos naikintinos ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 - 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui BAB bankas SNORAS (į. k. 112025973, buveinės adresas: A. Vivulskio g. 7, Vilnius) iš atsakovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) 823 642,18 Lt skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (823 642,18 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2012-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. M. valstybei 31,24 Lt pašto išlaidų ir 12 236 Lt žyminio mokesčio.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi atsakovei B. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.