Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-1049-425/2016

teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04149-2014-8

2016 m. lapkričio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. ir suinteresuoto asmens R. S. J. atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-86-400/2016 pagal pareiškėjo A. J. prašymą dėl teismo sprendimo dalies vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-72-223/2015 pagal ieškovės R. S. J. ieškinį atsakovui A. J., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. J. prašė teismo atidėti 2015-02-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-223/2015 ir Panevėžio apygardos teismo 2015-06-20 nutarties dalių dėl tujų gyvatvorės genėjimo iki 1,3 m vykdymą šešerių metų laikotarpiui.

Nurodė, jog iš karto įvykdžius teismo sprendimą – nupjovus tujų gyvatvorę iki 1,3 m, augalai bus sunaikinti. Paaiškino, kad sprendimo dalies vykdymo tvarkos pakeitimas ir atidėjimas suteiks realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir nepakenks ieškovės interesų, priešingu atveju jis patirtų didelę turtinę ir neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo A. J. prašymą iš dalies patenkino ir įpareigojo A. J. per 2 metus, nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, nugenėti tujų gyvatvorę, (37 tujų krūmus) pirmais metais iki 2017 m. balandžio 30 d., pažeminant nemažiau iki kaip 2,5 m (su papildoma tujų priežiūra: laistymu, mulčiavimu, biologiniu stimuliavimu, fitosanitarine apsauga), o kitą pavasarį, iki 2018 m. balandžio 30 d., nupjauti iki 1,3 m aukščio ir taikyti medžiams papildomą tujų lajų ir šaknų arboristinę priežiūrą: laistymą, trešimą ir stimuliavimą, naudojant biologinius stimuliatorius, mulčiavimą, apsaugą nuo ligų, naudojant chemines ir biologines apsaugos priemones; skyrė A. J. 10 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną R. S. J. naudai; priteisė iš A. J. 300 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti R. S. J. naudai.

Atsižvelgęs į specialistų išvadas, darė išvadą, jog, siekiant sušvelninti vienkartinio žeminimo poveikį, žeminimą galima atlikti per 2 metus, pirmais metais pavasarį pažeminant nemažiau iki kaip 2,5 m (su papildoma jų priežiūra: laistymu, mulčiavimu, biologiniu stimuliavimu, fitosanitarine apsauga), o kitą pavasarį nupjauti iki 1,3 m aukščio ir taikyti medžiams papildomą jų lajų ir šaknų arboristinę priežiūrą.

Pažymėjo, kad iki nutarties priėmimo, atsakovas nėra tujų genėjęs nuo viršaus, nors nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 1 metai, atidedant teismo sprendimo vykdymą 6 metų laikotarpiui, faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą Sprendė, jog išimtinių sąlygų, sudarančių prielaidas išdėstyti sprendimo vykdymą pareiškėjo prašomam 6 metų laikotarpiui, nagrinėjamu atveju nesama, todėl teismo sprendimo tvarkos pakeitimas 2 metų laikotarpiui nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingas, o tuo pačiu bus atsižvelgta į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. S. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti bei priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo vadovautis jos pateikta Dendrologinio tyrimo ataskaita, kurioje buvo rekomenduojama tujų gyvatvorę sužeminti iki nustatyto aukšto per vieną kartą.

Mano, jog pareiškėjas įvairiais būdais vengia įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, todėl teismas turėjo konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teigia, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kurios akivaizdžiai turėjo būti didesnės.

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo prašymą patenkinti visiškai.

Nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių interesai nenukentės, jei sprendimo dalis dėl tujų gyvatvorės sužeminimo bus įvykdyta per du metus, be to, nepagrįstai skyrė baudą R. S. J. naudai, kai teismo sprendimas beveik įvykdytas.

Teigia, kad teismas neturėjo vertinti kaip tinkamo įrodymo 2015-09-14 dendrologinio tyrimo išvados Nr. 1509/1, nes tyrimo išvadas pateikusios draugijos veikla susijusi su dendrologinio palikimo išsaugojimu ir draugijos atstovas negalėjo pateikti dendrologinio tyrimo išvadų.

Tvirtina, jog ankstesni teismai nepagrįstai R. S. J. turtinius interesus – jos augalams esant vertingesniems nei atsakovo, iškėlė aukščiau atsakovo, nes atsakovo gyvatvorės sunaikinimas negali būti pateisintinas įvykdytas teisingumas. Mano, kad teismas turėjo išlaikyti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į tai, jog ieškovė ilgą laiką nesikreipė dėl savo pažeistų teisių, jo gyvatvorė peraugo kelis metrus ir tenkinti jo prašymą sprendimo dalies vykdymo tvarką pakeisti per prašomus šešis metus.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. S. J. atskirąjį skundą prašo teismą spręsti pagal nustatytas bylos aplinkybes. Nurodo, jog 2015-02-20 priimtas sprendimas nėra įvykdytas bent iš dalies.

Pareiškėjas A. J. atsiliepimu į R. S. J. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o jo atskirąjį skundą patenkinti.

Nurodo, kad jo nesutikimo su atskiruoju skundu išdėstyti jo atskirajame skunde ir priduria, jog pati R. S. J. elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesu, pateikdama nepagrįstą ieškinį dėl seniai įvykusių įvykių. Tvirtina sąžiningai naudojęsis jam suteiktomis teisėmis, gindamas savo pažeistas teises.

Teigia, kad R. S. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos per didelės, byla nesudėtinga, o įvykę keli teismo posėdžiai nepatvirtina išlaidų pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirieji skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 284 straipsnio nuostatos suteikia teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį, kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-72-223/2015, tenkindamas ieškovės R. S. J. ieškinį, įpareigojo atsakovą A. J. per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į pradinę padėtį iš atsakovo žemės sklypo pusės, Nevėžio g. 28, Berčiūnų k., Panevėžio r., į ieškovei R. S. J. priklausančio žemės sklypo pusę, Nevėžio g. 30, Berčiūnų k., Panevėžio r., išlinkusią tvorą, nusigenėti tujų gyvatvorės šakas, kurios per tvorą lenda į ieškovės žemės sklypo pusę bei nupjauti tujų gyvatvorę (37 vnt. tujų krūmų) iki 1,3 metro aukščio, augančią atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype; ieškovės naudai skyrė atsakovui A. J. 10 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną (civ. b. Nr. 2-72-223/2015; b. l. 88-93). Panevėžio apygardos teismas 2015-06-29 nutartimi paliko nepakeistą 2015-02-20 teismo sprendimą (civ. b.; b. l. 130-136).

A. J. teigia, kad teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti kaip tinkamą įrodymą Lietuvos dendrologų draugijos 2015-09-14 dendrologinio tyrimo Nr. 1509/1 išvadas, nes draugijos veikla yra kitos srities (b. l. 19-22). Iš viešai prieinamų Lietuvos dendrologų draugijos įstatų matyti, kad draugija rūpinasi ne tik dendrologinio palikimo išsaugojimu, tyrimu ir gausinimu Lietuvos dendrofloros išteklių, bet ir atlieka ekspertizes suinteresuotoms įstaigoms ir asmenims įvairiais dendrologiniais klausimais (Įstatų 2.2.8 p.). Minėta aplinkybė paneigia pareiškėjo teiginius 2015-09-14 dendrologinio tyrimo Nr. 1509/1 išvadoms neturint įrodomosios vertės, todėl teismas turėjo pagrindą vertinti minėtą rašytinį įrodymą (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Kitokių įrodymų, paneigiančių dendrologinio tyrimo išvadų įrodomąją vertę, pareiškėjas A. J. nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sprendimo dalies vykdymo tvarkos pakeitimą, vertino byloje pateiktą 2015-09-14 dendrologinį tyrimą Nr. 1509/1 ir 2015-08-10 arboristines išvadas, 2015-10-15 Želdynų tyrimo-vertinimo klausimus DDR Nr. 151015-1 (b. l. 19-26, 36-38). Minėtuose dokumentuose specialistai neneigė to, kad vienu kartu atliktinas tujų gyvatvorės sužeminimas iki 2015-02-20 teismo sprendime nurodyto aukščio turėtų neigiamos įtakos augalų gyvybinei būklei. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tujų gyvatvorės amžius, būklė, tujų gyvatvorės išsaugojimas su minimaliais nuostoliais yra tos aplinkybės, kurios suteikė teisę teismui pakeisti sprendimo dalies vykdymą (CPK 185 str., 284 str. 1 d.).

Nepaisant to, kad pareiškėją A. J. įpareigojantis teismo sprendimas buvo priimtas 2015-02-20 ir įsiteisėjo 2015-06-29, teismo sprendimo įvykdymas turi būti realus ir užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nesuteikiant kuriai nors šaliai pranašumą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, išlaikė šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir pagrįstai nusprendė pakeisti sprendimo dalies vykdymo tvarką, išdėstant vykdymą dvejiems metams. Juo labiau, kad R. S. J. pateiktuose 2015-10-15 Želdynų tyrimo-vertinimo klausimuose želdynų ekspertas A. R. nurodė tujų gyvatvorės sužeminimą iki 1,3 m galima atlikti per 1-2 metus, padarant kuo mažiau žalos augalams. Išdėstant 2015-02-20 sprendimo dalies vykdymą A. J. prašyme nurodytam šešerių metų laikotarpiui, būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, pažeisti R. S. J. teisėti lūkesčiai. Byloje nenustatytos tokios aplinkybės, kurios objektyviai pagrįstų būtinumą sprendimo dalies vykdymą išdėstyti pareiškėjo prašyme nurodytam laikotarpiui (CPK 12 str., 178 str.). Duomenų, kad A. J. būtų pradėjęs vykdyti sprendimo dalį dėl tujų gyvatvorės sužeminimo, nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas išdėstė 2015-02-20 sprendimo dalies dėl tujų gyvatvorės sužeminimą ir išskyrė baudos už sprendimo nevykdymą skyrimą A. J., kas nėra laikoma savarankišku, papildomu įpareigojimu. Baudos už nevykdymą skyrimas 2015-02-20 buvo įtrauktas į pareiškėjui taikomą įpareigojimą, todėl šiuo atveju teismas turėjo pagrindą baudos skyrimą įtraukti į keičiamą sprendimo dalies vykdymo tvarką.

R. S. J. teigia, kad A. J. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vengia vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismui 2015-06-29 nutartimi palikus nepakeistą 2015-02-20 sprendimą, A. J. 2015-07-13 pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, tikslino prašymą, atsižvelgdamas į arboristinę išvadą, 2015-11-18 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-72-223/2015, 2016-06-01 teismas nutartimi bylą atnaujino, 2016-08-12 pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą. Minėtos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjui piktnaudžiavus savo procesinėmis teisėmis, todėl R. S. J. teiginiai dėl piktnaudžiavimo laikytini nepagrįstais (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, darbo sąnaudas, iš pareiškėjo A. J. priteisė 300 Eur R. S. J. naudai. Pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nagrinėjamoje byloje maksimaliai priteistina R. S. J. bylinėjimosi išlaidų suma būtų 468,37 Eur, atsižvelgus į proporcingai nepatenkino pareiškėjo reikalavimo dalį (2/3 prašymo nepatenkinta; už atsiliepimų į prašymą pateikimą sudarytų 242,21 Eur ir 239,36 Eur sumos už advokato padėjėjos pagalbą, už dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių trukmė pagal Rekomendaciją ilgesnė nei 30 minučių, sudaro 220,99 Eur išlaidos). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, nes suinteresuotą asmenį atstovavo advokato padėjėja, atsiliepimams į prašymą parengti nepareikalavo daug darbo laiko sąnaudų byloje, nebuvo kelti problemiški teisės taikymo klausimai, iš vykusių teismo posėdžių tik du jų truko ilgiau kaip 40 minučių. CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, ką nagrinėjamu atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl paminėto nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.