Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Alginai Giniotienei (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Ž. 2024 m. gegužės 20 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), bute, virtuvėje, medine pjaustymo lentele vieną kartą sudavė savo mamai O. Ž. į kairį petį, po to svetainės kambaryje kumščiu sudavė vieną kartą į galvos sritį ir kelis kartus į kitas kūno vietas, ir taip ne mažiau 4 trauminiais poveikiais padarė O. Ž. stuburo kaklinės dalies II, III slankstelių priekinių dalių lūžius, veido, kairiojo peties ir abiejų dilbių poodinės kraujosruvas, kas sukėlė O. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. V. Ž. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo kaltu iš esmės neprisipažino. Nurodė, jog įvykis galėjo įvykti balandžio mėnesį, tačiau tikslios datos neprisimena. Įvykio dieną pas mamą atėjo ryte 10-12 val., geros nuotaikos, blaivus, atsinešė gėlių, pašildė jai sriubos, pakepė mėsos. Viskas buvo gerai, kol pastebėjo, kad mama keliose vietose buvo pasislėpusi alaus. Teigė, kad nėra dienos, kad ji negertų alaus. Mama išgėrusi elgiasi neadekvačiai. Jis supyko ir išpylė tą alų į kriauklę, nes ji jau nuo ryto buvo girta. Mama per langą prašė kaimynės, kad ji išskalbtų jai rūbus, nors jie patys skalbia jai rūbus kiekvieną dieną. Jis dėl to taip pat supyko. Vakare apie 18-19 val. atėjo pažiūrėti kaip mamai sekasi. Mama buvo fotelyje, žiūrėjo televizorių. Jie pasikalbėjo. Paklausė jos, iš kur dar gavo alaus, nes jis juk išpylė, o pasirodo, ji dar buvo pasislėpusi. Viskas vyko linksmai, juokais. Užrakino duris. Atjungęs elektros bute nebuvo. Mamos telefoną išsinešė, nes ieškojo savo, o kitą rytą jai telefoną grąžino. Kai buvo ryte, ji gulėjo nusisukusi į sieną, pasakė, kad nori ant naktipuodžio, liepė jam išeiti iš kambario, padavė jai atsigerti vandens. Nieko nematė ir daugiau tą dieną pas mamą nesilankė. Tą rytą pas mamą buvo atėjęs R. Š., kuris rado jos telefoną, telefonas buvo pakeltas aukštai. Nurodė, kad mama dažnai vartoja alkoholį, kartais jai atneša draugai, kartais jis pats ar sesuo. Mama vartoja vaistus. Ji ir anksčiau buvo susižalojusi maišydama alkoholį su vaistais. Sumaišiusi vaistus su alumi, yra nugriuvusi, yra ją radęs susižalojusią – nubrozdinta nosimi. Negali tiksliai pasakyti, iš kur atsirado mamos sužalojimai, ji galėjo susižaloti pati. 2024 m. liepos 20 d. apklausos metu pareigūnams nurodė, kad sudavė lentele, bet nepamena to tiksliai. 2024 m. rugsėjo 16 d. per papildomą apklausą patvirtino parodymus, nes nenorėjo jų keisti. Pareigūnė jam sakė, kad bylą galima užbaigti be teismo, tačiau prokurorė atsisakė nutraukti bylą susitaikius. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad sudavė kumščiais, sakė, kad, nesuvaldęs emocijų, galėjo suduoti lentele. Lentelė buvo virtuvėje, po kriaukle. Mama žino, kad jis yra karštakošis. Mama jam sakė, kad niekam nieko nesakė ir pati ne viską atsimena. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta ir kartu nepripažįsta, nes ne viską atsimena. Negali sakyti, kad jis taip nepadarė, nes jam galėjo „protas aptemti“ dėl to alaus ir prašymo kaimynei. Teigė, nepamenantis, ar atliko smūgius rankomis, bet pripažįsta, kad dėl emocijų galėjo suduoti mamai su lentele, nes jam galėjo būti „aptemęs protas“. Todėl jis pasakė, kad pripažįsta savo kaltę iš dalies. Anksčiau buvo stipriai sumuštas, patyrė galvos traumą, dėl to jam pasitaiko atminties praradimų. Dėl kokių priežasčių atmintis dingsta, nežino. Lankėsi pas psichologą Klaipėdoje, kuris nurodė, kad su juo viskas gerai. Teigė, kad vartoja alkoholį kaip visi normalūs žmonės. Tą dieną alkoholio nevartojo. Neatsimena, ar tą dieną atliko smurtinius veiksmus prieš savo mamą. Jei smurtinius veiksmus atliko, nuoširdžiai dėl to gailisi, mamos atsiprašė.

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo paskelbti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta. Parodė, kad pamena savo anksčiau duotus parodymus ir nori juos pakeisti bei papildyti. Tą 2024 m. gegužės 20 d. dieną jis nuėjo pas savo mama O. Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini), pagaminti valgyti ir sutvarkyti namus. Įėjęs į butą pamatė mamą geriančią alų. Jie dėl to tarpusavyje susižodžiavo, kadangi mama yra garbaus amžiaus ir turi rūpintis savo sveikata. Negali paaiškinti dėl kokių priežasčių, būdami su mama O. Ž. virtuvėje, kilusio žodinio konflikto jis griebė po ranka buvusią medine pjaustymo lentelę ir ja sudavė mamai vieną kartą, kur pataikė, dabar negali pasakyti, nes dėl kilusio pykčio ir emocijų nepamena. Jis yra labai emocionali ir labai greitai užsiplieskianti asmenybė, kur dažniausiai pirmiau padaro, o vėliau gailisi dėl savo poelgių. Po to, toliau tęsiantis konfliktui tarp jo ir mamos, būnant svetainės kambaryje, jis rankos kumščiu sudavė mamai ne mažiau kaip tris smūgius, kur pataikė, taip pat negali pasakyti, nes nepamena. Po įvykio praėjus apie porą savaičių jam paskambino mama. Jie pakalbėjo, jis mamos atsiprašė už savo poelgį, mama jam atleido, jie susitaikė. Pokalbio metu mama paminėjo, kad savo mobilaus ryšio telefoną atrado. Dabar su mama telefonu susiskambina nuolat. Jis nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė su savo mama, nors alkoholio tą dieną vartojęs nebuvo ir alkoholis neturėjo jokios įtakos tokiam jo poelgiui. Kaip ir minėjo, taip pasielgė galimai dėl tuo metu kilusio pykčio ir emocijų (t. 1, b. l. 136-138).

9. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

10. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

12. Nors kaltinamasis V. Ž. teisminio proceso metu neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajai savo motinai O. Ž., nurodydamas, kad mama galėjo susižaloti ir pati griūdama, kad ji gali meluoti; nurodė nepamenantis, ar atliko smūgius rankomis, bet pripažįsta, kad dėl emocijų galėjo suduoti mamai su lentele, nes jam galėjo būti „aptemęs protas“, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti bausmės, nes juos paneigia kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji iki 2024 m. gegužės 21 d., kol ją su nustatytais kūno sužalojimais rado jos dukra V. B. būtų patyrusi kokią nors traumą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis įvykio vakarą lankėsi pas savo motiną O. Ž. namuose, tarp jų buvo konfliktas dėl geriamo alaus. Nukentėjusiosios O. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs ir išsamūs parodymai patvirtina, kas ir kokiu būdu ją sužalojo, nukentėjusioji iš karto po įvykio ne kartą skirtingiems asmenims pakartojo įvykio detales. O. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir liudytojų V. B., N. L. ir E. K. teisme duoti parodymai, jog 2024 m. gegužės 21 d. V. B. atvykus pas motiną O. Ž., rado ją sumuštą sūnaus V. Ž., dėl ko buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Tokie nukentėjusiosios paaiškinimai fiksuoti ir byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose – greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelėje, specialisto išvados tiriamojoje dalyje užfiksuotais išrašais iš VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos. Nors nukentėjusioji O. Ž. teisme iš esmės ir nepatvirtino savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiosios O. Ž. amžių (90 metų), tai, kad teisme ji buvo apklausiama praėjus pusei metų po įvykio, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog dalies įvykio detalių negali atsiminti dėl savo senyvo amžiaus, teismas sprendžia, jog netikėti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra pagrindo. Kad nukentėjusioji O. Ž. iš karto po įvykio suprato, ką sako, užfiksuota ir medicininiuose dokumentuose. Jau gydymo įstaigoje nukentėjusioji medikams pasakė, kad ją sumušė girtas sūnus, pacientės teigimu, buvo spardyta kojomis, daužyta rankomis į galvą, kaklą, stuburą, pilvą - taip nurodyti nukentėjusiosios niekas nevertė. Ligos istorijoje taip pat nurodoma, kad pacientė objektyviai: sąmoninga, orientuota, kontaktas kiek apsunkintas dėl išgąsčio, galvos svaigimo, bet į klausimus atsako pagal prasmę (t. 1, b. l. 61). Liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo adekvati, sąmoninga, ne kartą paaiškino ir patikslino visas įvykio aplinkybes. Nukentėjusiajai O. Ž. tiek asmens apžiūros metu, tiek ir gydymo įstaigoje buvo nustatyti aiškiai matomi kūno sužalojimai (8.2, 8.4 ir 8.6 punktai); valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios kūno sužalojimų lokalizaciją bei sužalojimo mąstą.

13. Šios nustatytos aplinkybės teismui patvirtina, kad kaltinamasis V. Ž. kilusio konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajai O. Ž. su medine lentele ir kumščiu, bei padarė O. Ž. nustatytus kūno sužalojimus – stuburo kaklinės dalies II, III slankstelių priekinių dalių lūžius, veido, kairiojo peties ir abiejų dilbių poodines kraujosruvas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

14. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat liudytojų: E. K. ir N. L. parodymais, kurie netrukus po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, jų parodymai yra nuoseklūs ir patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą. Taip pat V. B. parodymais, kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog viso ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams nurodė būtent tokią informaciją, kurią jai pasakojo mama.

Motyvuojamoji dalis

15. Teismas išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus duotus teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo V. Ž. kaltė dėl kaltinimo nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios O. Ž. sveikatą yra įrodyta, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

16. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

18. Kaltinamasis V. Ž. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltės iš esmės nepripažino, tačiau atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido, tai patvirtina papildoma nukentėjusiosios O. Ž. apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji bylos nagrinėjimo metu mirė (t. 2, b. l. 72). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. Ž. neteistas (t. 1, b. l. 106-108), du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu; administracine tvarka laikomas nebaustas (t. 1, b. l. 109-110). Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje padarymą yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

19. Teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltinamasis atsiprašė mamos ir su ja susitaikė, sprendžia, jog už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant tarp įstatyme numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 50 straipsnio 2 dalis).

20. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

21. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

22. Vertinant BK 75 straipsnio taikymo V. Ž. galimybes, pažymėtina, kad V. Ž. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. Nors kaltinamasis iš esmės nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau atsiprašė nukentėjusiosios – savo motinos, su ja susitaikė, taip pat yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo. Iš kaltinamojo V. Ž. elgesio po nusikalstamos veikos padarymo galima daryti išvadą, kad ateityje jis nedarys naujų pavojingų veikų, nurodė, jog gailisi, kad taip įvyko. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. Ž. taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę pakeisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų.

23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas V. Ž. taikomas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda minimaliam įstatyme numatytam terminui vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktai).

24. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

25. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. Ž. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir kiti klausimai

Įvykio vietos apžiūros metu paimta medinė lentelė su metaliniu laikikliu, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintina.

2 DVD-R diskai su teisiamojo posėdžio įrašais – paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– įvykio vietos apžiūros metu paimtą medinę lentelę su metaliniu laikikliu, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

2 DVD-R diskus su teisiamojo posėdžio įrašais – palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.