Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-06-14 · Administracinė byla Nr. A-756-1454-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
A-756-1454-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00484-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
D. Š.
Trečiasis asmuo
D. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos antstolių rūmams
Kategorijos
  • 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-1454/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00484-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 16.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjai D. Š.,pareiškėjos atstovui advokatui G. G.,atsakovo teisingumo ministerijos atstovui R. V.,trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui G. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant D. K., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. Š. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Antstolių viešo konkurso komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. sausio 24 d. atsisakymą leisti D. Š. dalyvauti antstolių viešame konkurse ir įpareigoti Komisiją leisti pareiškėjai dalyvauti antstolių viešame konkurse.

Pareiškėja skunde nurodė, kad antstole ji dirbo dar iki teismo antstolių reformos, kuri įvyko 2002 metais. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos antstolių įstatymui, 2003 m. sausio 2 d. pareiškėjai buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis suteiktą teisę vykdyti antstolio veiklą jai paskirtoje veiklos teritorijoje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 7P-72 „Dėl antstolės D. Š. įgaliojimų pasibaigimo“ nuo 2007 m. spalio 1 d. atleido pareiškėją iš antstolio pareigų, motyvuodamas šio įsakymo priėmimą tuo, kad pareiškėja neįgijo Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo. Šį teisingumo ministro įsakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 7P-72 galiojimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2009 m. birželio 8 d. sprendimu patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 7P-72. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą, 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmetė. Tačiau iki galutinio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo pareiškėja vykdė visas antstolio funkcijas, t. y. vykdė įstatymų numatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuodavo faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduodavo ir įteikdavo dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikdavo kitas įstatymų nustatytas funkcijas bei teikdavo antstolio paslaugas. Iki 2010 m. gegužės 13 d. pareiškėja drausdavosi profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, keldavo profesinę kvalifikaciją Lietuvos antstolių rūmų organizuojamuose seminaruose. Pareiškėja buvo skiriama pavaduoti kitus antstolius jų atostogų metu, kaip ir kiti antstoliai buvo skiriami pavaduoti pareiškėją jos atostogų metu. Liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai buvo grąžintas 2010 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. pažyma Nr. (4.65)-46-7703 patvirtina, kad pareiškėja vykdė antstolio individualią veiklą nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimui, pareiškėja pradėjo darbo sutarčių su darbuotojais nutraukimo ir nebaigtų vykdomųjų bylų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo kitam antstoliui ir Lietuvos antstolių rūmams procedūras. Šios procedūros buvo baigtos 2010 metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 7P-77 pareiškėja buvo įrašyta į antstolių padėjėjų sąrašą.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2010 m. gruodžio 24 d. paskelbė apie antstolių viešą konkursą į 9 vietas 9-iose antstolių veiklos teritorijose (Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 ir Vilniaus rajono, Kauno miesto ir Kauno rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Kelmės ir Raseinių rajonų, Panevėžio miesto, Akmenės, Mažeikių ir Skuodo rajonų, Alytaus, Lazdijų ir Prienų rajonų, Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Šilutės rajonų, Marijampolės rajono, Plungės ir Telšių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijose). Pareiškėja 2011 m. sausio 11 d. pateikė teisingumo ministrui prašymą leisti dalyvauti viešame konkurse antstolio vietai užimti, pretenduodama į Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritoriją. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus dėl Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tačiau Komisija 2011 m. sausio 24 d. parengiamojo posėdžio metu nusprendė neleisti pareiškėjai dalyvauti antstolių viešame konkurse. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėja neturi Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto darbo antstole, antstolio padėjėja stažo ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto teisinio darbo stažo, todėl neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų asmeniui, pretenduojančiam tapti antstoliu. Pareiškėjos nuomone, Komisija neteisėtai ir nepagrįstai neleido jai dalyvauti konkurse. Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro), ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras, habilituotas daktaras arba ne mažiau kaip penkerius metus antstoliu buvęs asmuo, jei nuo jo atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip treji metai, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų. Pareiškėja atitinka visus įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus, keliamus asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais. Pareiškėja yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietė. Ji 2008 m. birželio 18 d. įgijo aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą – Vilniaus universiteto Teisės fakultete jai buvo įteiktas teisės magistro diplomas. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai kartu su 2011 m. sausio 11 d. prašymu buvo pateikti Teisingumo ministerijai. Be to, pareiškėja ne mažiau kaip penkerius metus dirbo antstole. Pareiškėjos darbo antstole stažas minėto Antstolių įstatymo straipsnio prasme pradedamas skaičiuoti nuo 2003 m. sausio 2 d. Komisija pareiškėjos darbo antstole stažą skaičiavo nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2007 m. rugsėjo 28 d., t. y. iki teisingumo ministro įsakymo Nr. 7P-72 „Dėl antstolės D. Š. įgaliojimų pasibaigimo“ priėmimo dienos. Tačiau, pareiškėjos nuomone, jos, kaip antstolės, darbo stažo pabaiga turėjo būti laikoma ne 2007 m. rugsėjo 28 d., o 2010 m. gegužės 13 d., kai buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. 7P-72 buvo pripažintas teisėtu ir kuriuo buvo panaikintos taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjos, kaip antstolės, darbo stažas turėjo būti skaičiuojamas iki 2010 m. gegužės 13 d., kadangi pareiškėja iki šios datos realiai vykdė visas antstolio funkcijas bei teikė paslaugas, numatytas Antstolių įstatyme. Minėta Komisijos išvada prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, pažeidžia ne tik pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, bet ir teismo sprendimų vykdymo proceso dalyvių ir kitų antstolio paslaugomis besinaudojančių asmenų teises, neatitinka visos visuomenės bendro intereso, kad antstolio, kaip valstybės įgaliotinio, veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus, būtų teisėta.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Antstolių įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, antstolio vietai užimti ir antstolio veiklai vykdyti organizuojamas viešas konkursas. Jį skelbia Teisingumo ministerija. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolių viešą konkursą vykdo Antstolių viešo konkurso komisija. Šią komisiją sudaro, jos nuostatus ir Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašą tvirtina teisingumo ministras. Antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir jos darbą užtikrina Teisingumo ministerija. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia Komisijos, o ne Teisingumo ministerijos veiksmus. Todėl šioje administracinėje byloje atsakovu turėtų būti ne Teisingumo ministerija, o Komisija. Komisija, nustatydama pareiškėjos darbo antstole stažo trukmę, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu, kuriame konstatuota, kad pareiškėja nepateikė atsakovui įgytą aukštąjį išsilavinimą patvirtinančio diplomo ir kad ginčijamas teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. 7P-72 yra teisėtas bei pagrįstas. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad šiuo atveju laikytina, jog pareiškėja iš antstolių buvo atleista nuo 2007 m. lapkričio 5 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.118 straipsnio 1 dalis, 1.119 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio 1 dalies 10 punktas, Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 1369 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2007 metais“). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą, turėjo pripažinti, kad pareiškėjos darbo antstole stažas nutrūko 2007 m. lapkričio 5 d. ir kad ji neturi Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto darbo antstole stažo.

Atsakovas Lietuvos antstolių rūmai ir trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu patenkino pareiškėjos skundą: panaikino Komisijos 2011 m. sausio 24 d. atsisakymą leisti pareiškėjai dalyvauti antstolių viešame konkurse ir įpareigojo Komisiją leisti pareiškėjai dalyvauti antstolių viešame konkurse.

Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja 1985 metais baigė Kauno ekonomikos technikumą ir 1985 m. rugpjūčio 6 d. buvo paskirta Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo vykdytoja. Nuo 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškėja buvo Teismo antstolių kontoros prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo antstolė (b. l. 11). Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu pareiškėja nuo 2002 m. gruodžio 31 d. buvo atleista iš pareigų vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 12 d. išduotas liudijimas Nr. 00027 patvirtina pareiškėjos teisę nuo 2003 m. sausio 2 d. vykdyti antstolio veiklą jai priskirtoje teritorijoje (b. l. 15). Teisingumo ministras 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 7P-72 atleido pareiškėją iš antstolių, jai neįgijus Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo. Teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 7P-72 pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo įsakymo galiojimą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi patenkino ir sustabdė teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 7P-72 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 16). Lietuvos vyriausiasis administracinis 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį (b. l. 17-22). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 7P-72 (b. l. 23-27). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 28-37).

Šalies argumentai

Pareiškėja 2011 m. sausio 11 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu leisti dalyvauti viešame konkurse antstolio vietai užimti bei pateikė paaiškinimus dėl Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų (b. l. 79-81). Komisija 2011 m. sausio 24 d. posėdyje nusprendė neleisti pareiškėjai dalyvauti antstolių viešame konkurse (b. l. 85). Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriame konstatuota, kad pareiškėja iš antstolių atleista 2007 m. lapkričio 5 d., taip pat atsižvelgiant į teisingumo ministro 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 7P-77, kuriuo pareiškėja įrašyta į antstolių padėjėjų sąrašą. Komisija pripažino, kad pareiškėja neturi teisinio darbo stažo ir neatitinka Antstolių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Pagal Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2008 m. lapkričio 14 d. įstatymo Nr. X-1837 redakcija, įsigaliojusį nuo 2009 m. balandžio 1 d.), antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro), ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras, habilituotas daktaras arba ne mažiau kaip penkerius metus antstoliu buvęs asmuo, jei nuo jo atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip treji metai, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų. Antstolių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Antstolių įstatymo 4, 5, 6, 8, 10, 11, 13, 14, 15, 21, 23, 27, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos asmenims, pateikusiems prašymus įrašyti juos į antstolių padėjėjų sąrašą ar tapusiems antstolio padėjėjais iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Į teisinių pareigybių sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841, yra įtrauktas antstolis, antstolio atstovas, antstolio padėjėjas. Pareiškėja aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą įgijo 2008 m. birželio 18 d. Vilniaus universiteto teisės fakultete (b. l. 87). Alternatyvus teisinio stažo reikalavimui yra reikalavimas turėti penkerių metų darbo antstoliu stažą. Pareiškėja darbo stažą skaičiuoja nuo 2003 m. sausio 2 d., kai jai buvo suteikta teisė vykdyti antstolio veiklą pagal Teisingumo ministerijos išduotą liudijimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu perkėlė pareiškėjos atleidimo iš pareigų datą ir pripažino, kad pareiškėja turi būti laikoma atleista iš pareigų nuo 2007 m. lapkričio 5 d. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis dėl terminų skaičiavimo, Darbo kodekso straipsniu dėl švenčių dienų bei Vyriausybės nutarimu dėl poilsio dienų perkėlimo. Todėl teismo išvada, kad turi būti laikoma, jog pareiškėja iš antstolių buvo atleista nuo 2007 m. lapkričio 5 d., neturi reikšmės nustatant, iki kada pareiškėja dirbo antstole Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėja antstolio darbą dirbo iki 2010 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartimi teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 7P-72 galiojimas buvo sustabdytas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 16). Nuo 2006 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. pareiškėja buvo apsidraudusi civilinę atsakomybę už žalą, padarytą tretiesiems asmenims dėl neteisėtų veiksmų, atliekant antstolio funkcijas (b. l. 38-49). Pareiškėja kėlė kvalifikaciją Antstolių rūmų organizuojamuose mokymuose 2008 m. sausio 11 d., 2008 m. gegužės 29 d., 2008 m. gruodžio 4 d., 2009 m. sausio 16 d., 2009 m. rugsėjo 24 d., 2009 m. gruodžio 11 d. (b. l. 50-56). Teisingumo ministro 2008 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 7P-81 M. M. buvo įrašyta antstolės D. Š. padėjėja (b. l. 57). Teisingumo ministro 2008 m. kovo 3 d., 2009 m. vasario 3 d., 2009 m. liepos 27 d., 2008 m. spalio 21 d., 2009 m. birželio 4 d., 2009 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. rugsėjo 8 d., 2009 m. spalio 21 d. įsakymais buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolių pavadavimo, paskiriant D. Š. pavaduoti kitus antstolius ir kitus antstolius skiriant pavaduoti D. Š. (b. l. 59-66). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. rašte Nr. (4.65)-46-7703 nurodoma, kad D. Š. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. vykdė antstolio individualią veiklą (b. l. 67). Teisingumo ministras 2010 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 7P-45 pakeitė savo 2007 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 7P-99 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolės D. Š. įgaliojimams“ ir įpareigojo antstolę D. P. perimti dokumentus (b. l. 68). D. Š. turimos vykdomosios bylos bei kiti su antstolio veikla susiję dokumentai buvo perimti 2010 m. gegužės 27 d. aktais (b. l. 69-78).

Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. ginčui aktualiu laikotarpiu atliko visas antstolio pareigas, darytina išvada, kad ji Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies prasme turi būti laikoma vykdžiusią antstolio veiklą iki 2010 m. gegužės 13 d.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Komisija, nustatydama pareiškėjos darbo antstole stažo trukmę, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu, kuriuo teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. 7P-72 buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendime nurodyta, kad šiuo atveju laikytina, jog pareiškėja iš antstolių buvo atleista nuo 2007 m. lapkričio 5 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.118 straipsnio 1 dalis, 1.119 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio 1 dalies 10 punktas, Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 1369 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2007 metais“). ABTĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą, turėjo pripažinti, kad pareiškėjos darbo antstole stažas nutrūko 2007 m. lapkričio 5 d. ir kad ji neturi Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto darbo antstole stažo. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos darbo antstole po 2007 m. lapkričio 5 d., todėl Komisija galėjo skaičiuoti pareiškėjos darbo antstole stažą tik iki 2007 m. lapkričio 5 d. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime peržiūrėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį, ko nenumato ABTĮ. Šiuo atveju buvo pažeistos ABTĮ 14 straipsnio nuostatos.

Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą pareiškėja D. Š. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą pareiškėja grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas jos skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja papildomai pažymi, kad administracinėje byloje Nr. A858-790/2010 buvo sprendžiamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimto įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, o šioje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė ginčą dėl darbo antstoliu stažo, t. y. ginčą dėl to, ar pareiškėja laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. gali būti laikoma dirbusia antstolio darbą Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas peržiūrėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-790/2010.

Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos antstolių rūmai prašo ginčą išspręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Antstolių viešo konkurso komisijos 2011 m. sausio 24 d. atsisakymo leisti pareiškėjai D. Š. dalyvauti antstolių viešame konkurse teisėtumo ir pagrįstumo.

Antstolių viešo konkurso komisijos 2011 m. sausio 24 d. parengiamojo posėdžio protokolo Nr. 1 išraše nurodyta, kad Komisija, išnagrinėjusi D. Š. prašymą leisti dalyvauti antstolių viešame konkurse, pateiktus dokumentus, ir atsižvelgusi, kad ji iš antstolių atleista 2007 m. lapkričio 5 d., nustatė, jog D. Š. neturi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto darbo antstole, antstolio padėjėja stažo, pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį neturi ir teisinio darbo stažo, todėl neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų asmeniui, pretenduojančiam tapti antstoliu. Komisija nusprendė neleisti D. Š. dalyvauti antstolių viešame konkurse (b. l. 85).

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2008 m. lapkričio 14 d. įstatymo Nr. X-1837 redakcija) nustatyta, jog antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro), ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras, habilituotas daktaras arba ne mažiau kaip penkerius metus antstoliu buvęs asmuo, jei nuo jo atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip treji metai, laimėjęs viešą konkursą, gali būt skiriamas antstoliu be egzaminų.

Taigi, asmeniui, siekiančiam užimti antstolio pareigas, įstatymų leidėjas kelia tokius reikalavimus: 1) būti nepriekaištingos reputacijos, 2) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę, 3) turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro), 4) ne mažiau kaip dvejus metus būti antstolio padėjėju ir laimėti konkursą, arba turėti ne mažiau kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, arba turėti ne mažiau kaip penkerius metus antstolio darbo stažą.

Taigi, byloje ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėja, pretenduojanti dalyvauti teisingumo ministerijos paskelbtame konkurse antstolio pareigoms užimti, yra dirbusi antstole ne mažiau kaip penkerius metus (dėl kitų reikalavimų atitikimo šiuo atveju ginčo nėra).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. Š. 1985 m. rugpjūčio 6 d. buvo priimta Vilniaus m. Lenino rajono liaudies teismo vykdytojos pareigoms; 1992 m. gruodžio 1 d. patvirtinta Teismo antstolių kontoros prie Vilniaus m. 1-mo apylinkės teismo antstole, o 2002 m. gruodžio 21 d. teisingumo ministro įsakymu 2002 m. gruodžio 31 d. atleista iš Teismo antstolių kontoros prie Vilniaus rajono apylinkės teismo teismo antstolės pareigų vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu (b. l. 10-14). Teisingumo ministras 2002 m. gruodžio 12 d. išdavė D. Š. liudijimą Nr. 000027, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą jai paskirtoje veiklos teritorijoje nuo 2003 m. sausio 2 d. (b. l. 15). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 7P-72 pareiškėja buvo atleista iš antstolių (neįgijus Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo). Pareiškėjai kreipusis į teismą dėl minėto įsakymo panaikinimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartimi (įsigaliojo 2007 m. lapkričio 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi atmetus atsakovo Teisingumo ministerijos atskirąjį skundą) pareiškėjos prašymu buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 7P-72 galiojimas sustabdytas (b. l. 16, 17-22). Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad D. Š. vykdė antstolio funkcijas iki 2010 m. gegužės 13 d., t. y. iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl minėto teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 7P-72 panaikinimo (b. l. 28-37), priėmimo. Aplinkybę, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. vykdė antstolio individualią veiklą patvirtina byloje esantys įrodymai: Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. raštas Nr. (4.65)-46-7703; antstolių profesinės civilinės atsakomybės (už žalą, padarytą tretiesiems asmenims dėl neteisėtų veiksmų, atliekant antstolio funkcijas) privalomojo draudimo 2006 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu polisai; teisingumo ministro 2008 m. kovo 3 d., 2009 m. vasario 3 d., 2009 m. liepos 27 d., 2008 m. spalio 21 d., 2009 m. birželio 4 d., 2009 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. rugsėjo 8 d., 2009 m. spalio 21 d. įsakymai, kuriais buvo sprendžiami klausimai dėl antstolių pavadavimo, paskiriant D. Š. pavaduoti kitus antstolius ir kitus antstolius skiriant pavaduoti D. Š.; teisingumo ministro 2010 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. 7P-45, kuriuo buvo pakeistas 2007 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. 7P-99 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolės D. Š. įgaliojimams“ ir antstolės D. P. įpareigojimas perimti dokumentus bei kt. (b. l. 38-68).

Taigi, iš esmės byloje nėra ginčo, kad pareiškėja anksčiau nurodytu laikotarpiu (t. y. nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2010 m. gegužės 13 d.) vykdė antstolio pareigas. Iš atsakovo apeliacinio skundo bei atstovo pasisakymų teismo posėdžiuose darytina išvada, kad pagrindine priežastimi neleisti pareiškėjai dalyvauti konkurse buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo argumentas laikyti, kad pareiškėja iš antstolių buvo atleista nuo 2007 m. lapkričio 5 d. Kadangi teismas šiame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos darbo antstole po 2007 m. lapkričio 5 d., atsakovo teigimu, Komisija negalėjo skaičiuoti darbo antstole stažo kitaip, kaip iki 2007 m. lapkričio 5 d.

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo (administracinė byla Nr. I-2388-561/2008) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (administracinė byla Nr. A858-790/2010) matyti, kad toje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 7P-72, kuriuo D. Š. atleista iš antstolio pareigų (vadovaujantis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Antstolių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi), pareiškėjai neįgijus Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjos reikalavimą panaikinti minėtą įsakymą atmetė (byloje nustatyta, kad D. Š. įstatymo reikalaujamą išsilavinimą įgijo ir tai patvirtinantį diplomą gavo jau po įsakymo priėmimo, t. y. 2008 m. birželio 18 d.), tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismai minėtoje byloje nesprendė pareiškėjos turimo darbo stažo antstole klausimų. Akivaizdu, kad minėtoje byloje ir šioje byloje sprendžiami visiškai kitokio pobūdžio ginčai, tad nėra jokio pagrindo išvadai, kad abiejų bylų įrodinėjimo dalykai sutampa ar iš dalies sutampa.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. Tačiau pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2012 ir kt.). Kaip jau buvo minėta, administracinėje byloje, kurioje priimtu sprendimu remiasi atsakovas, D. Š. darbo stažo antstole trukmė nebuvo įrodinėjimo dalyku, o teismo sprendimo argumentas dėl jos atleidimo teisingumo ministro įsakymu datos perkėlimo nėra reikšmingas ir nelaikytinas prejudiciniu faktu sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl pareiškėjos darbo antstole laiko Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies prasme, kuris reikalingas teisės dalyvauti konkurse antstolės pareigoms užimti įgijimui. Pripažinus, kad pareiškėja antstolės pareigas nuo 2007 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. vykdė neteisėtai, neigiamos pasekmės kiltų ne tik jai, bet ir jos, kaip antstolės, vykdytų funkcijų (atliktų antstolio veiksmų) rezultatų prasme, be to, būtų paneigtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 9 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarčių teisėtumas. Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi anksčiau minėtas bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinas materialinės teisės normas, sprendime padarytas išvadas pagrindė byloje surinktais įrodymais, ir pagrįstai patenkino pareiškėjos skundą. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju peržiūrėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą (atsakovo įvardintą nutartimi) dėl anksčiau išdėstytų argumentų atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė