Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus,

dalyvaujant ieškovo A. L. ir trečiojo asmens L. L. atstovui advokatui Z. J., atsakovės L. Z. atstovėms advokatėms Tatjanai Kočegarovai, Audronei Petronytei, trečiajam asmeniui L. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ir trečiojo asmens L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5781-565/2010 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovo K. V. Z. teisių perėmėjai L. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir iškeldinimo bei atsakovo ir trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus L. Z. priešieškinį ieškovui A. L. dėl dalių bendrojoje dalinėje ir bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys: L. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovo dalies padidinimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje

Ieškovas ir atsakovas yra gyvenamojo namo (bendras plotas 249,48 kv. m) (duomenys neskelbtini) bendraturčiai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turintis po ½ dalį nuosavybės (t. 1 b. l. 8-20).

Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad atsakovas savo lėšomis pastatė verandą – 5,91 kv. m, katilinę ir kuro sandėlį – 12,05 kv. m, pristatė prie namo garažą – 24,92 kv. m, patalpas ant garažo – 16,36, įrengė palėpę, priestatą laiptinei į palėpę – 54,07 kv. m ir faktiškai šiomis patalpomis naudojasi. Atsižvelgdamas į atsakovo lėšomis padidintą namo 113,78 kv. m plotą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui dalinėje bendrojoje nuosavybėje priklauso 720/100 dalys, o ieškovui 280/1000 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir atidalijo šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal atsakovo pateiktą projektą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad namo palėpėje atsakovas savo lėšomis įrengė gyvenamąsias patalpas ir jomis naudojasi. Ieškovo tėvas I. L. 1981 m. vasario 7 d. davė atsakovui sutikimą namo palėpėje įsirengti gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto Vyriausioji architektūros ir planavimo valdyba 1981 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus m. Tarybos Vykdomojo komiteto 1981 m. rugpjūčio 10 d. potvarkio Nr. 510p pagrindu leido atsakovui įrengti 25 m² gyvenamojo ploto kambarius ir statyti priestatą laiptinei įrengti. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų 1986 m. gruodžio 13 d. K.V. Z. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu įregistravo gyvenamojo namo padidintą plotą. Padidintas gyvenamojo namo plotas įregistruotas bendrąja daline nuosavybe. Ieškovas atsiliepime į atsakovo priešieškinį, apeliaciniame skunde teigia, kad namo palėpės atsakovui įrengti nereikėjo, nes ją jau buvo įrengęs jo tėvas I. L. ir kad I. L., duodamas sutikimą, neatsisakė savo nuosavybės teisės į šią namo dalį.

Šalių pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Minėta rašytiniai įrodymai – Vilniaus m. vykdomojo komiteto 1981 m. rugpjūčio 19 d. potvarkis Nr. 510, Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos 1981 m. rugsėjo 8 d. leidimas įsirengti namo pastogėje gyvenamąjį plotą, statinio priėmimo naudoti aktas patvirtina faktą, kad namo palėpėje patalpas įrengė ne ieškovo tėvas I. L., o K.V. Z.. Ieškovo prašymu apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti liudytojai V. K. ir A. B., kurie patvirtino, kad statybos darbus namo pastogėje vykdė K.V. Z.. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai ieškovo teiginių, kad patalpos palėpėje buvo įrengtos, nepatvirtina.

Teisėjų kolegija pirmiau aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis, turėdamas bendraturčio sutikimą ir laikydamasis tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimų, savo lėšomis įrengė 54,09 kv. m patalpas namo palėpėje ir taip padidino gyvenamojo namo plotą bei jo vertę, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.77 str. 1 d., pagrįstai padidino atsakovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovo reikalavimą dėl įrengtų namo palėpėje patalpų, padidinęs jo dalį dalinėje nuosavybėje, pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės jam paskirti įrengtas palėpėje patalpas, pažymėtas indeksais 1-9, 1-10 (iš 8,33 kv. m paskirti 6 kv. m), 1-11, 1-14, 1-15.

Pagal bylos medžiagą gyvenamojo namo plotas, buvęs mainų sutarties sudarymo metu, padidėjo ne tik įrengus patalpas namo palėpėje, bet atsakovui pastačius verandą, katilinę, kuro sandėlį, garažą, patalpas ant garažo. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad šias patalpas savo lėšomis pastatė atsakovas ir šiomis patalpomis faktiškai naudojasi, padidino jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atidalijant iš dalinės bendrosios nuosavybės šias patalpas paskyrė atsakovui. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovas savo lėšomis pastatė verandą, katilinę, iš kurios šildo namo dalį, kurioje gyvena, kuro sandėlį, patalpas ant garažo. Pažymėtina, kad ieškovas ir neįrodinėjo, kad šios patalpos buvo pastatytos ne atsakovo lėšomis, tačiau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra davęs sutikimo. CK 4.77 str. 2 d. nustatyta, jeigu bendraturtis padidino bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Šiuo atveju garažas, patalpos ant garažo, veranda, katilinė, kuro sandėlis turi funkcinį ryšį su ta namo dalimi, kurioje gyvena atsakovas, šias patalpas galima atskirti nepadarant žalos gyvenamajam namui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovui nuosavybės teisę į šias patalpas – 1-1 verandą ir 1-2 tambūrą (3,93 kv. m + 1,98 kv. m), 1-8 patalpas ant garažo (16,86 kv. m), G-1 garažą (24,92 kv. m), R-1 katilinę (5,82 kv. m), R-2 sandėlį (6,23 kv. m) ir atidalino jas iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal kadastrinius matavimus namo dalies plotas, į kurį atsakovas įgijo ½ dalį nuosavybės mainų sutarties pagrindu, šiuo metu yra ne 136,50 kv. m, o 135,68 kv. m ir į tą plotą, kurį atsakovas padidino savo lėšomis, atitinkamai tikslinamos šalių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatant, kad atsakovas turi 728/1000 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ieškovas 272/1000 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Ieškovas nurodo, kad jis po tėvo mirties paveldėjo ½ gyvenamojo namo Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), todėl jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis ir atsakovas nenuginčijęs paveldėjimo teisės liudijimo, kurio pagrindu jis įgijo nuosavybę, neturi teises reikalauti didesnės kaip ½ dalies nuosavybės.

Byloje nustatyta, kad ieškovas po tėvo I. L., bendrojoje dalinėje nuosavybėje nuosavybės teise turėjusio ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), mirties tą turtą paveldėjo t. y. paveldėjo bendrojoje dalinėje nuosavybėje ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui, taip pat priklauso ½ dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad gyvenamasis namas turi 212,51 kv. m bendro naudingo ploto (t. 1 b. l. 7), kas atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenys (t. 1 b. l. 8). Atsakovas neginčija paveldėjimo teisės liudijimo, nes pripažįsta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovo tėvu I. L., turėjo po ½ dalį nuosavybės, o po jo mirties su atsakovu taip pat turėjo po ½ dalį bendroje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo, turinčio 212,51 kv. m naudingo ploto. Atsakovas, kaip bendraturtis, pareiškė reikalavimą padidinti jo turimą ½ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismui padidinus turimą dalį ir atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui teko daugiau nei ½ dalis viso gyvenamojo namo ploto, tame tarpe ir naudingojo ploto.

Teismas, atidalinęs bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovui paskyręs patalpas, kurių plotas 73,09 kv. m, neišėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o atidalijo patalpas, atsižvelgdamas į nustatytas bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpų, esančių pirmajame aukšte ir pusrūsyje

Byloje nustatyta, kad ieškovas naudojasi visomis 69,15 kv. m ploto patalpomis (2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7), esančiomis namo pirmajame aukšte ir prašė šias patalpas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalinti patalpas, kuriomis ieškovas naudojasi, pirmajame namo aukšte yra įmanoma, nes tai izoliuotos patalpos, turinčios visas gyvenimui skirtas sąlygas: atskiras įėjimas, gyvenamieji kambariai, virtuvė ir kt. Atidalijus ieškovui patalpas pirmajame namo aukšte jam atitenka 69,15 kv. m ploto ir tai yra 1,31 kv. m daugiau, nei jam priklauso dalinėje bendrojoje nuosavybėje, todėl ieškovas atsakovui už didesnę natūra tenkantį plotą turi kompensuoti pinigais (CK 4.80 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad patalpomis, esančiomis namo pusrūsyje, naudojasi atsakovas, išskyrus 2-11 patalpą (3,94 kv. m), kurioje yra įrengta katilinė, apšildanti namo dalį, kuria naudojasi ieškovas. Į katilinę yra patenkama iš 1-17 koridoriaus (2,20 kv. m), kuriuo šalys naudojasi bendrai. Atsakovas per šį koridorių patenka į 1-18 patalpą (sandėlį 4,33 kv. m) ir į kitas pusrūsyje esančias patalpas, kuriomis jis naudojasi (1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-16, 1-17).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pagal ieškovo pasiūlytą projektą jam iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti visas pusrūsio patalpas, išskyrus patalpas 1-3 (7,83 kv. m) ir dalį 1-4 koridoriaus (iš 6,88 kv. m 3,09 kv.m) negalima, nes toks atidalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Pagal Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą bendraturčiams priklaususių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas nereiškia, kad tokiu atveju nebelieka jokių bendro naudojimo patalpų, tačiau negali būti dalijami natūra daiktai, kurie yra būtini naudotis atsidalijantiems bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-638/2005, 3K-3-459/2007).

Atsakovas naudojasi pusrūsyje esančiomis patalpomis 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-16, 1-18 ir bendrai su ieškovu koridoriumi 1-17. Ieškovas naudojasi pusrūsyje esančia patalpa 2-11 (katilinė) ir bendrai su atsakovu koridoriumi 1-17. Į pusrūsyje esančią patalpą 2-11 (katilinę) ieškovas patenka per atskirą įėjimą, įrengtą iš lauko pusės į koridorių 1-17, o iš jo į katilinę. Ieškovas tuo pačiu įėjimu ir koridoriumi 1-17 patenka į patalpą 1-18 (sandėlį). Nors atsakovui pagal dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausytų visas pusrūsio plotas, tačiau toks atidalijimas negalimas, nes iš pusrūsyje įrengtos katilinės apšildoma gyvenamojo namo dalis, kurioje gyvena ieškovas. Pusrūsio patalpos, kuriomis naudojasi atsakovas, yra gyvenamieji kambariai – 1-5, 1-6, virtuvė – 1-3, vonia – 1-16, tualetas – 1-7, koridorius – 1-4. Į šias patalpas atsakovas gali patekti iš verandos 1-2, kuri yra atidalinta atsakovui. Patalpos yra izoliuotos nuo koridoriaus 1-17, kuriuo šalys naudojasi bendrai, pertvara. Taigi patalpas 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-16 yra galimybė atidalinti atsakovui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors pagal atsakovo turimas dalis jam priklausytų visos patalpos, esančios pusrūsyje, tačiau atidalinti atsakovui patalpos 2-11 neįmanoma, nes tai yra katilinė, kuri yra būtina ieškovui, kad jis galėtų naudotis pagal paskirtį atidalintomis patalpomis pirmame namo aukšte. Atidalinti patalpą 1-18 ir 2-11 tarp šalių įmanoma tik paliekant bendro naudojimo patalpas 1-17 (koridorių). Toks atidalijimo būdas atsakovui atidalijant patalpą 1-18, o ieškovui patalpą 2-11, paliekant patalpą 1-17 bendram naudojimui, yra įmanomas, nes patalpos 1-18 ir 2-11 yra viena nuo kitos izoliuotos, tai yra pagalbinės patalpos, jos šalių naudojamos pagal paskirtį. Toks atidalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau galimas kompensuojant pinigais už natūrą tenkančią didesnę dalį (CK 4.80 str. 2 d.). Atidalijus ieškovui patalpą 2-11, atsižvelgiant į jo turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jam natūra tenka 3,94 kv. m ploto daugiau, todėl ieškovas atsakovui turi sumokėti kompensaciją.

Atidalijus ieškovą iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant visas patalpas, esančias namo pirmajame aukšte ir pusrūsyje esančią patalpą 2-11, jam natūra tenka 5,25 kv. m ploto daugiau nei priklauso pagal nustatytą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Skaičiuojant pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vieno kvadratinio metro rinkos kaina yra 1 507 Lt (376000 Lt : 249,48 kv. m). Taigi ieškovas atsakovui už 5,25 kv. m ploto turi sumokėti 7 911,75 Lt kompensaciją.

Patalpos 1-17 pusrūsyje (2,20 kv. m) lieka šalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ieškovui nustatant 728/1000 dalį, atsakovui 272/1000 dalį ir paliekant kiekvienai iš šalių teisę šia patalpa naudotis.

Pagal atsakovo parengtą atidalijimo projektą pirmosios instancijos teismas, atidalindamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, įpareigojo ieškovą savo lėšomis įrengti atskirą įėjimą į pusrūsyje esančią katilinę, kuria naudojasi ieškovas. Ieškovas su įpareigojimu įrengti atskirą įėjimą į katilinę iš lauko pusės nesutiko, pateikė architekto T. M. išvadas, kad pagal atsakovo pasiūlytą projektą įėjimo į katilinę neįmanoma įrengti (t. 23 b. l. 182-186).

Apeliacinės instancijos teisme šalių pasiūlymu buvo paskirta ekspertizė, ar techniškai be neigiamo poveikio namui galima įrengti atskirą įėjimą į namo pusrūsyje esančią katilinę pagal atsakovo du pateiktus projektavimo firmos Exprometa“ paruoštus variantus.

Pagal teismo ekspertizės 2013 m. birželio 5 d. akto Nr. 13-27 išvadas, techniškai tai padaryti galima, tačiau reikia parengti kapitalinio remonto projektą, gauti savivaldybės administratoriaus direktoriaus įgalioto asmens pritarimą. Taigi iš teismo ekspertizės akto matyti, kad pagal pobūdį darbų, kuriuos reikėtų atlikti įrengiant įėjimą iš lauko pusės, jie yra priskirtini kapitalinio remonto statybai, kuria ieškovas vykdyti nesutinka.

Bendraturčio nesutikimas, kad nebūtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, jog siūlomas kito bendraturčio atidalijimo būdas yra negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, norėdamas atidalinti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas atidalijimo būdas yra priimtiniausias (3K-3-485/2005). Pagal atsakovo pateiktus du atidalijimo variantus bendraturčiai būtų visiškai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Visiškas atidalijimas geriausiai užtikrina įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Atsakovo siūlomas atidalijimo būdas maksimaliai patenkintų atsakovo interesus. Tuo tarpu ieškovui tektų atlikti eilę sudėtingų darbų: paruošti kapitalinio remonto statybos projektą, gauti leidimą, vykdyti kapitalinius statybos darbus. Pagal teismo eksperto L. M. išvadas, pagal atsakovo parengtus atidalijimo būdus įrengti atskirą įėjimą į katilinę ,,iš principo techniškai galima“. Iš architekto T. M., turinčio statinio projekto ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo kvalifikacinį atestatą, išvados matyti, kad atliekant rekonstrukciją (įrengiant atskirą įėjimą į katilinę) gali pablogėti namo būklė. Tuo tarpu teismo ekspertas tiesiogiai į klausimus, ar neatsiras neigiamos pasekmės, neatsakė, tačiau nurodė, kad būtų reikalinga sustiprinti pamatų konstrukcijas, apšiltinti pamatus, kad įrengus laiptinę į pusrūsį, vanduo rinktųsi apatinėje laiptų aikštelėje ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis atsakovo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas nėra priimtiniausias, nes yra rizika, kad dėl statybos darbų pobūdžio gali būti padarytas neigiamas poveikis namo būklei, be to nėra aišku, ar ateityje kapitalinio remonto statybos projektą pavyks suderinti su reikiamomis institucijomis ir bus išduotas leidimas vykdyti statybos darbus. Todėl atsakovo reikalavimas visiškai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jo siūlomus būdus negali būti tenkintinas. Pažymėtina, kad šalys, ateityje siekdamos visiškai atsidalinti, turi galimybę kooperuotis ir ieškoti optimalaus, visoms šalims priimtino, sprendimo kaip nutraukti bendrąją dalinę patalpos 1-17 (2,20 kv. m) nuosavybę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 2 466,50 Lt žyminio mokesčio. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčijo nepatenkintą reikalavimo dalį dėl nuosavybės teisė į 51,61 kv. m ploto patalpas ir už šį turtinį reikalavimą sumokėjo 2 466,50 Lt žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismui šio jo reikalavimo nepatenkinus, todėl išlaidos, turėtos sumokėjus 2 466,50 Lt dydžio žyminį mokestį, tenka pačiam ieškovui.

Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 15 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies ieškovo apeliacinis skundas patenkintas, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo pateiktais atsidalijimo projektais, pateikė specialisto išvadą, kad pagal pateiktus projektus neįmanoma įrengti atskiro įėjimo į katilinę. Siekiant išaiškinti, ar pagal atsakovo pateiktus projektus galima įrengti atskirą įėjimą, teismas paskyrė statybinę ekspertizę, už kurią šalys sumokėjo po 2 220 Lt kiekviena. Šalys dėl ekspertizės paskyrimo neprieštaravo ir sutiko už ekspertizę apmokėti. Nors teismas pagal atsakovo pasiūlytus projektus neatidalino bendraturčių iš dalinės bendrosios nuosavybės, bet atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, siekdamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, neieškojo priimtino sprendimo abiems šalims, nesikooperavo su atsakovu, kad pasiekti priimtiniausią atidalinimo būdą, todėl išlaidos, turėtos už ekspertizės apmokėjimą, tenka pačiam ieškovui.

Atsakovas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 5 250 Lt. Ieškovo apeliacinis skundas patenkintas tik dalyje dėl įėjimo į katilinę įrengimo, todėl priteistinos išlaidos už advokato pagalbą iš ieškovo atsakovo naudai, įvertinus atmestų reikalavimų dalį, mažinama iki 3 836,70 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai sumažino iš ieškovo priteisiamas atsakovui išlaidas, turėtas už advokato pagalbą (nuo 13 700 Lt iki 4 000 Lt), iš dalies patenkinus apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos nemažinamos.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo turėtas išlaidas už advokato pagalbą sumažino nuo 4 815,75 Lt iki 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, priteistos pirmosios instancijos teismo išlaidos didinamos iki 1 000 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovei L. Z. priklauso 728/1000 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui A. L. nuosavybės teise priklauso 272/1000 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės L. Z. priklausančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, priteisiant L. Z. asmeninės nuosavybės teise patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-18, G-1, R-1, R-2, viso 174,19 kv. m.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui A. L. priklausančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, priteisiant A. L. asmeninės nuosavybės teise patalpas, pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-11, viso 73,09 kv. m.

Priteisti iš A. L. L. Z. naudai 7 911,75 Lt kompensaciją už ieškovui natūra (5,25 kv. m ploto) priteistą didesnę nei jam tenkančią gyvenamojo namo ploto dalį.

Patalpą, pažymėtą indeksu 1-17 (2,20 kv. m), palikti bendrąja daline L. Z. ir A. L. nuosavybe, pripažįstant L. Z. 728/1000 dalis, A. L. 272/1000 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nustatyti L. Z. ir A. L. bendrą naudojimosi patalpa, pažymėta indeksu 1-17 (2,20 kv. m), tvarką.

Teismo sprendimo dalį, kuria A. L. įpareigotas savo lėšomis įrengti atskirą įėjimą į patalpą 2-11 iš lauko pusės, panaikinti ir priešieškinį šioje dalyje atmesti.

Nutraukti bylą dalyje pagal priešieškinio reikalavimą skirti ieškovui A. L. nuosavybės teise ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. Z. ieškovo A. L. naudai 1118 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. L. atsakovės L. Z. naudai 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovo A. L. atsakovės L. Z. naudai 8260 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitas Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo A. L. atsakovės L. Z. naudai 3836,70 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės L. Z. ieškovo A. L. naudai 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.