- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- 2SP-16756-840/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00662-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- A. R., V. M.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R. ir V. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjai A. R. ir V. M. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, prašydami patvirtinti 2020 m. birželio 22 d. taikos sutartį, kuria susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą supaprastinto proceso tvarka, būtina nustatyti, ar dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, ar sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, taip pat ar nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama.
Susipažinus su pareiškėjų A. R. ir V. M. pateikta tvirtinti 2020 m. birželio 22 d. taikos sutartimi, nustatyta, kad pareiškėjai gera valia susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais ir išlaikymo dydžio. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad taikos sutartyje yra aiškiai išreikšta pareiškėjų – A. R. ir V. M. – tikroji valia dėl pirmiau nurodytų, sutartyje aptartų materialinių teisinių klausimų, taip pat dėl taikos sutarties teisminio tvirtinimo. Taikos sutarties turinys nesudaro pagrindo spręsti apie sutartį sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Pareiškėjams žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės.
Pareiškėjų 2020 m. birželio 22 d. taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia pareiškėjų, jų vaikų ar kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant duomenų, leidžiančių abejoti, kad pareiškėjų sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios, nenustačius aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, pareiškėjų prašymas tenkinamas ir taikos sutartis tvirtintina (CK 6.986 straipsnis, CPK 579, 582 straipsniai).
Pareiškėjams išaiškintinos taikos sutarties sudarymo pasekmės, t. y., kad įprastai teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant nurodytas įstatymo normas, teismo procesinis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983-6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Patvirtinti pareiškėjų A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 22 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią:
1. NEPILNAMEČIŲ VAIKŲ GYVENAMOJI VIETA, IŠLAIKYMO JIEMS NUSTATYMAS.
1.1. Šalys susilaukė dviejų bendrų vaikų: D. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), bei E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir bendru sutarimu susitaria, kad abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. R., a. k. (duomenys neskelbtini).
1.2. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų D. M., (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį nuo nutarties, patvirtinančios šią taikos sutartį, įsiteisėjimo iki jų pilnametystės moka kiekvienam po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct), pinigus pervesdamas į A. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šalys susitaria, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarkys įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė – A. R., išimtinai vaikų interesams tenkinti.
2. BENDRAVIMO SU NEPILNAMEČIAIS VAIKAIS TVARKA.
2.1. Šalys susitaria, kad skyriumi nuo nepilnamečių vaikų D. M. ir E. M. gyvenantis jų tėvas V. M., iš anksto susiderinęs (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) su A. R., gali netrukdomai matytis su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, jei tai nekenks vaikų interesams ir užtikrins vaikų poreikius.
2.2. Šalys įsipareigoja vaikų auklėjimo klausimus spręsti geranoriškai, tarpusavio susitarimu, vadovaudamosi vaikų poreikiais ir interesais.
2.3. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaikais gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.
3. SUTARTIES SĄLYGŲ PAKEITIMAS.
3.1. Šios sutarties sąlygos gali būti pakeistos abiejų šalių susitarimu. Nepavykus susitarti, kilę ginčai yra sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka. Visi šios sutarties pakeitimai turi būti sudaromi raštu ir tvirtinami teisme.
4. KITOS SĄLYGOS.
4.1. Šalys patvirtina, kad ši sutartis sudaryta laisva valia, esant išreikštai tikrajai susitariančių šalių valiai.
4.2. Šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje, t. y. kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu.
4.3. Sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria ši sutartis patvirtinama teisme, įsiteisėjimo dienos.
4.4. Sutartis sudaryta keturiais egzemplioriais, kurių vienas pridedamas prie pareiškimo patvirtinti sutartį. Kiti egzemplioriai po vieną paliekami šalims ir mediatoriai.
Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.