Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-275-431/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
2A-275-431/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-20817-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
J.M.
Atsakovas
N.T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-275-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20817-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J.M. ieškinį atsakovei N.T. dėl avanso ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1500 Lt avanso, 1500 Lt baudą, 95,68 Lt palūkanas, 138 Lt delspinigius, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-06-29 su atsakove sudarė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys įsipareigojo preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ne vėliau kaip iki 2010-07-31 sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariojoje sutartyje buvo užfiksuota buto pardavimo kaina – 163000 Lt. Pagal sutarties 5 punktą ieškovė atsakovei sumokėjo 15000 Lt avansą. Atsakovė delsė gauti teismo leidimą (dėl nepilnamečio vaiko) parduoti butą, vengė kontaktų su ieškove, nevykdydama žodinių susitarimų nesudarė ieškovei galimybės atlikti buto įvertinimą, kuris buvo reikalingas bako paskolai gauti, t.y. dėl aukščiau nurodytų veiksmų neturėjo ketinimų parduoti butą, o tik imitavo ketinimą sudaryti pagrindinę sutartį. Dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų ir nepagrįsto atsisakymo parduoti butą nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties 9 punkte nustatyta, kad jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 dienų grąžinti pirkėjui visą pirkėjo sumokėto avanso sumą, t.y. 15000 Lt ir sumokėti pirkėjui 10 proc. sumokėto dydžio avanso baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nusprendė ieškovės J.M. ieškinį iš dalies patenkinti. Priteisti ieškovei J.M. iš atsakovės N.T. 1500 Lt negrąžinto avanso, 1500 Lt baudą, 137,40 Lt delspinigius, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-12-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1083,02 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmesti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys iš karto sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo pasiruošusios, nes atsakovei reikėjo gauti teismo leidimą parduoti butą, o ieškovė neturėjo piniginių lėšų kainai sumokėti, todėl buvo nustatytas terminas iki 2011-07-31 pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovė, sudariusi preliminariąją sutartį, tinkamai įvykdė jos sąlygas dėl avanso mokėjimo ir 2010-06-30 atsakovei pervedė pakankamai didelę avanso sumą, tuo patvirtindama savo ketinimų rimtumą. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojo D. V. parodymų nustatyta, kad sudarant preliminariąją sutartį atsakovei buvo atskleista, kad ieškovė ketina įsigyti butą, imdama paskolą iš banko, todėl reikalingas buto įvertinimas. Kad sutarties galiojimo metu ieškovė kreipėsi dėl turto vertinimo atlikimo, teismui pripažino ir atsakovė. Byloje yra duomenys, kad ieškovė daug kartų bandė susisiekti su atsakove, tačiau atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, neatsakė į jos telefoninius skambučius (b. l. 21-24), nesudarė galimybių atlikti buto vertinimo. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojo D. V. parodymų nustatyta, kad atsakovė sutiko leisti atlikti buto vertinimą, gavusi teismo leidimą parduoti butą. Tačiau, kaip matyti, atsakovė delsė kreiptis dėl teismo leidimo parduoti butą išdavimo, teismo leidimas buvo išduotas tik 2010-07-27 (b. l. 54). Preliminariosios sutarties galiojimo metu interneto tinklapyje Aruodas.lt toliau buvo skelbiama apie buto pardavimą, o 2010-07-12 buvo padidinta buto pardavimo kaina iki 170000 Lt (b. l. 24-25). Visa aptartų įrodymų visuma – nebendravimas su ieškove, nesudarymas galimybių ieškovei atlikti buto įvertinimą, ir surinkti pinigų sumą, reikalingą atsiskaitymui, delsimas kreiptis dėl teismo leidimo išdavimo, tolesnis viešas skelbimas apie buto pardavimą, kainos padidinimas skelbime – įrodo, kad atsakovės ketinimai parduoti ieškovei butą už sutartą kainą nebuvo rimti ir ji ieškojo pirkėjo, galinčio pasiūlyti didesnę kainą, t. y. ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Atsakovės nesąžiningą elgesį įrodo ir tolesnės sutarties vykdymo aplinkybės – nors atsakovė žinojo, kad ieškovė privalo atlikti turto vertinimą ir yra nepasirengusi sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau sąlygų atlikti vertinimą ir toliau nesudarė, formaliai informavo ieškovę, kada bus pasirašoma pagrindinė sutartis, o, jai neatvykus pasirašyti sutarties, per notarą persiuntė ieškovei 2010-08-11 pareiškimą, kuriuo nurodė, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės (b. l. 15), iki 2010 m. gruodžio mėn. negrąžino ieškovei dalies avanso, toliau skelbė apie buto pardavimą, 2010-08-16 netgi padidino skelbime nurodomą buto kainą iki 179000 Lt (b. l. 24-25, 50-51). Atsakovės paaiškinimus dėl ko ji neva negalėjo kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad ieškovė įrodė, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, o atsakovė neįrodė ieškovės veiksmų nesąžiningumo. Todėl atsakovė pagal preliminariosios sutarties 9 punktą privalėjo per 30 dienų grąžinti visą avansą ir sumokėti 1500 Lt baudą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl 1500 Lt negrąžinto avanso, 1500 Lt baudos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-12-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovei buvo atskleista preliminariosios sutarties sudarymo metu, kad ieškovė galutinį atsiskaitymą atliks iš banko paskolos, kurią tikėjosi gauti įkeitus perkamą butą, yra neįrodyta ir nepagrįstai nustatyta iš ieškovės ir jos liudytojo D. V. gan prieštaringų parodymų, kai tuo tarpu atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl buto įvertinimo tik prieš pat termino pasirašyti pagrindinę sutartį pabaigą, kada atsakovė tik ir sužinojo, jog ieškovė neturi pinigų pagrindinei kainai sumokėti ir tikisi tuos pinigus gauti kaip paskolą iš banko. Preliminariosios sutarties sąlygose aiškiai išdėstytos buto kaina ir jos sumokėjimo sąlygos. Jokių rašytinių sutarties pakeitimų nebuvo. Ieškovė neįrodė, kad preliminarioji sutartis turėjo kitų, joje neįrašytų sąlygų. Atsakovei neturėjo būti perkeliama preliminariojoje sutartyje neįrašytų papildomų sąlygų nebuvimo įrodinėjimo našta, todėl teismas neturėjo sprendimo grįsti prielaida, „tai, kad atsakovė sutarties tekste raštu nenurodė, jog ieškovė finansuos buto įsigijimą kredito lėšomis, nereiškia, kad ši aplinkybė tarp šalių nebuvo aptarta žodžiu“.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 išaiškinimus civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2010, kadangi faktinės aplinkybės su nagrinėjama byla skiriasi.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl atsakovės, neva, nesąžiningumo, vykdant preliminariąją sutartį, remdamasis neturinčiomis teisinės reikšmės bylai aplinkybėmis: leidimo gavimo data niekaip neįtakojo kitų sutarties sąlygų vykdymo, butą kitam asmeniui atsakovė pardavė tik 2011 metų pradžioje, todėl atsakovės pasiūlymas ieškovei vykti pas notarą 2010-07-31 pagrindinės sutarties pasirašymui neturėjo būti vertinamas kaip formalus. Sutartyje nebuvo sąlygos dėl buto pirkimo už banko suteiktą paskolą, kaip nebuvo ir atsakovės įsipareigojimo užtikrinti ieškovei buto įvertinimo galimybę paskolos gavimo tikslais. Atsakovės planai įsigyti kitą butą vietoj ginčo buto neturi teisinės reikšmės nagrinėjamiems ginčo santykiams, nes jie neįrodė kitokių, nei nesutarimas dėl kainos sumokėjimo būdo aplinkybių, bei nepagrindė aplinkybės, kad atsakovė atsisakė parduoti ginčo butą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad atsakovė apeliaciniame skunde ginčija aukščiau nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, tačiau savo nesutikimo poziciją grindžia tik pačios atsakovės išdėstytais argumentais, išsakytais paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir kurie nepatvirtinti rašytiniais bei kitais leistinais įrodymais. Atsakovė pati pripažino teisme, kad ieškovė kreipėsi į ją dėl buto įvertinimo, tačiau sąmoningai nurodė, kad ieškovė kreipėsi dėl buto įvertinimo neva tik 2010 metų liepos pabaigoje. Šie atsakovės teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, nes atsakovei buvo žinoma iš anksto iki preliminariosios sutarties sudarymo, kad ieškovė sudarys pagrindinę sutartį ir pirks butą tik atlikus buto įvertinimą, kurį turi pateikti bankui, kad gautų iš banko kreditą šiam butui pirkti. Todėl liudytojo D.V. akivaizdoje su atsakove buvo sutarta, kad ji iš karto po preliminariosios sutarties sudarymo kreipsis į teismą dėl leidimo parduoti butą gavimo ir suteiks galimybę atlikti buto įvertinimą. Tačiau, kaip matyti iš rašytinių įrodymų ir atsakovės veiksmų, ji gavo leidimą tik 2010-07-27 likus trims dienoms iki pagrindinės sutarties termino suėjimo. Kadangi atsakovė per vielai gavo teismo leidimą parduoti butą ir nesuteikė ieškovei galimybės atlikti buto įvertinimo, ji negalėjo iki nustatyto laiko, t.y. 2010-07-31, gauti kreditą ir sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau nepaisant to santykiai su atsakove nenutruko ir toliau buvo aptarinėjamos galimybės atlikti buto įvertinimą ir sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovė nepateikė teismui jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų ir negalėjo paaiškinti, kodėl ji nesuteikė ieškovei galimybės atlikti buto įvertinimą, nes tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių, atvirkščiai, atsakovė pati sąmoningai vengė bendradarbiauti, laikytis susitarimo ir suteikti galimybę atlikti buto vertinimą ir sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas remdamasi visais surinktais įrodymais bei liudytojo D.V. parodymais nustatė, kad 2010-06-29 preliminariosios sutarties tekstą parengė atsakovė. Sutarties tekstas yra tipinis. Todėl tai, kad atsakovė sutarties tekste raštu nenurodė, jog ieškovė finansuos buto įsigijimą kredito lėšomis, nereiškia, kad ši aplinkybė tarp šalių nebuvo aptarta žodžiu. Šioje vietoje teismas pagrįstai pripažino, kad tarp ieškovės ir atsakovės, kuri taip pat tai patvirtino savo paaiškinimais teisme, buvo žodinis susitarimas, kad atsakovė suteiks galimybę atlikti buto įvertinimą, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė nesuteikė ieškovei tokios galimybės. Teismas pagrįstai vadovavosi šioje byloje teismu praktika ankščiau išnagrinėtuose paminėtose sprendime civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006 ir Nr. 3K-3-488/2010 aiškindamas teismo pozicija taikydamas CK.6.163 straipsnio nuostatas bei aiškindamas, kad aplinkybė, kokiais finansavimo šaltiniais pirkėjas finansuos kainos sumokėjimą, nėra esminė preliminariosios sutarties sąlyga, dėl kurios nesusitarus raštu, sutartis laikoma nesudaryta. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl prašė jį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Pagal CK 6.165 straipsnį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti.

Apeliantė skundą iš esmės grindžia motyvu, kad preliminariosios sutarties sąlygos buvo aiškios ir turėjo būti vykdomos tokios, kokios buvo pasirašytos, kad teismas nepagrįstai įvertino, jog šalys buvo susitarusios ir dėl neįrašytų papildomų sąlygų, susijusių su ieškovės ketinimais pirkti butą už banko suteikiamą paskolą ir atsakovės pareiga leisti ieškovei atlikti šio buto įvertinimą, būtiną pateikti kreditą suteiksiančiam bankui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota taisykle 2010-11-30 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-488/2010, kad aplinkybė, kokiais finansavimo šaltiniais pirkėjas finansuos kainos sumokėjimą, nėra esminė preliminariosios sutarties sąlyga, kad nei kainos sumokėjimo tvarka, nei hipotekos klausimai nėra esminės pirkimo–pardavimo sutarties (o tuo pačiu ir preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties) sąlygos, kad aplinkybė, jog pirkėja pradėjo derybas dėl buto pirkimo neturėdama pakankamai nuosavų lėšų ir trūkstamas ketino skolintis iš banko, nereiškia, kad ji derybas pradėjo lengvabūdiškai ir neapdairiai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kuri iš preliminariosios sutarties šalių nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.

Pagal CK 6.163 straipsnio nuostatas, šalys privalo elgtis sąžiningai ir atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Todėl bylos nagrinėjimo metu buvo svarbu nustatyti, ar šalių elgesys buvo sąžiningas ir ar buvo atskleistos esminę reikšmę sandorio sudarymui turinčios aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad preliminariosios sutarties galiojimo metu ieškovė kreipėsi dėl turto vertinimo atlikimo, atsakovė neginčijo, kaip neginčijo ir nustatytų aplinkybių, jog ieškovė daug kartų bandė susisiekti su atsakove, tačiau atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, neatsakė į jos telefoninius skambučius (b. l. 21-24), nesudarė galimybių atlikti buto vertinimo po preliminarios sutarties pasirašymo, kad atsakovė sutiko leisti atlikti buto vertinimą, 2010-07-27 gavusi teismo leidimą parduoti butą, tačiau laiko iki sutartyje numatyto pagrindinės sutarties pasirašymo buvo akivaizdžiai per mažai tam, kad atlikti buto vertinimą ir atitinkamai gauti banko paskolą. Byloje taip pat nebuvo ginčijamos ieškovės nurodytos ir apeliantės skunde išdėstytos aplinkybės, kad nors šalys ir po nurodyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo toliau bandė derinti veiksmus dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau ieškovei taip ir nebuvo sudarytos sąlygos atlikti buto vertinimą, atitinkamai kreiptis dėl paskolos buto pirkimui suteikimo.

Visos nurodytosios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti atsakovei buvo ar tapo žinoma, jog ieškovė siekia gauti banko kreditą buto pirkimui, kad jis nėra galimas be turto įvertinimo, tačiau atsakovės veiksmai, kuriais buvo neleista šio turto vertinimo atlikti bent jau protingu terminu arba papildomai tarp šalių sutartu terminu, leidžia daryti išvadą apie atsakovės nesąžiningus veiksmus. Veiksmų nesąžiningumas nagrinėjamu atveju neturi būti vertinamas tik pagal preliminariosios sutarties nuostatas, nes, kaip jau minėta, neįrašymas į preliminariąją sutartį sąlygos, kad ieškovė tikisi gauti ir mokėti pagrindinę kainą iš banko suteikto kredito, savaime nelemia, kad pirkėja neturės galimybės nustatytu terminu sudaryti pagrindinės sutarties, kaip neteisingas būtų ir vertinimas, kad tik esant nurodytai preliminariojoje sutartyje sąlygai, įpareigojančiai pardavėją leisti atlikti buto įvertinimą, atsakovės veiksmai galėtų būti vertinami kaip kalti dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Šiuo atveju, kai buto vertinimo ir kredito gavimo aplinkybės šalims tapo žinomos dar galiojant preliminariai sutarčiai, o preziumuojant, kad kiekviena iš šalių turėjo rimtus ketinimus parduoti ir atitinkamai pirkti aptartą preliminariojoje sutartyje butą, taikytini sutarties vykdymo principai, reglamentuoti CK 6.200 straipsnyje.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymų visumą, pagrįstai taikė CK 6.163 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padarė išvadą, kad ieškovė, sudariusi preliminariąją sutartį, tinkamai įvykdė jos sąlygas dėl avanso mokėjimo ir 2010-06-30 atsakovei pervedė pakankamai didelę avanso sumą, tuo patvirtindama savo ketinimų rimtumą, o atsakovės nebendravimas su ieškove, nesudarymas galimybių ieškovei atlikti buto įvertinimą ir surinkti pinigų sumą, reikalingą atsiskaitymui, delsimas kreiptis dėl teismo leidimo išdavimo, įrodo, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, jos ketinimai parduoti butą nebuvo rimti, kas sudarė pagrindą vertinti, jog atsakovė nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmiau nurodytais motyvais nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai. Apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos apeliacinėje instancijose turėtos 800 Lt bylinėjimosi išlaidos (b.l.177-178).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti J.M. iš N.T. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

TeisėjaiLaima GerasičkinienėAntanas RudzinskasJūratė Varanauskaitė